Kas laukia kriptovaliutų?

"Nemalonę užsitraukusio kriptovaliutų biržos FTX įkūrėjo Samo Bankmano-Friedo, kuris neseniai Niujorke buvo nuteistas už sukčiavimą ir pinigų plovimą, nuopuolis metė šešėlį ant beveik nereguliuojamos rinkos. Nepaisant to, kokia tariamai stebuklinga yra blokų grandinės technologija, kuria pagrįstas kriptovaliutų veikimas, iš pastarųjų kelerių metų įvykių matyti, kad čia kilo sumaištis.

 

 Maža to, kad 2022 m. dėl nusikalstamos veikos su trenksmu žlugo FTX ir šių metų lapkričio pradžioje Bankmanas-Friedas buvo pripažintas kaltu, JAV reguliavimo institucijos į teismą padavė didžiausią pasaulyje kriptovaliutų biržą „Binance“ dėl tariamai valdomo „apgavysčių tinklo“. Viso?s rinkos laukia atpildo valanda. Ar kriptovaliutos visada trauks sukčius ir piktnaudžiautojus? O gal vieną dieną jos transformuos ir demokratizuos visą finansų rinką?

 

Ryškėja vis akivaizdesnis paradoksas. Satoshi Nakamoto pseudonimu prisistatantis „Bitcoin“ kūrėjas tik tarpusavio mainams skirtų elektroninių pinigų idėją iškėlė po 2008 m. pasaulinės finansų krizės, kai pasitikėjimas vyriausybėmis ir centriniais bankais buvo pasiekęs žemiausią lygį. Netrukus po to, kai 2009 m. pasirodė bitkoinai, Nakamoto rašė, kad „esminė tradicinės valiutos problema yra ta, jog tam, kad tokia valiuta veiktų, reikalingas didžiulis pasitikėjimas“. Šiandien ta sistema, kuri turėjo panaikinti žmonių pasitikėjimo vieni kitais ir tradicinėmis finansų įstaigomis poreikį, pati patiria pasitikėjimo krizę.

 

Tokios kriptovaliutos kaip bitkoinai ar eteris (angl. Ethereum) yra paremtos kompiuterio kodu ir tinklais, kurių nekontroliuoja ir nevaldo viena pagrindinė šalis. Stebėtina, tačiau tokia decentralizacija veikia. Operacijas galima atlikti saugiai ir nepriklausomai nuo banko, kredito kortelę išdavusios įmonės ar kitos institucijos. Dėl to finansų sistemos turėtų tapti atsparesnės sukčiavimui ir manipuliavimui.

 

Deja, sukčiai ir nesąžiningos įmonės naudojasi naująją technologiją pamėgusiais klientais ir investuotojais ir taip meta šešėlį ant svarbiausios kriptovaliutų naujovės – blokų grandinės principu veikiančių įrankių, galinčių padidinti skaidrumą ir finansų sektoriaus patikimumą. Blokų grandinės, veikiančios kompiuteriuose visame pasaulyje ir viešai pasiekiamos visiems, galintiems prisijungti prie interneto, yra skaitmeninės apskaitos knygos, kuriose pateikiami nekintami visų sistemoje atliktų operacijų įrašai. Šios sistemos paremtos algoritmais, o ne žmonių sąveika, todėl sukuriamas patikimas pinigų kelias, kurio nėra tradicinėje finansų infrastruktūroje.

 

Tad kaip gi nutiko, kad kriptovaliutų pramonė dažnai pati prieštarauja savo pamatiniams principams? Vienas galimų atsakymų – bet kokia naujovė neišvengiamai sukelia spekuliantų ir apgavikų maniją, ypač ankstyvuoju vystymosi laikotarpiu. XIX a. bankai apgaudinėdavo tikrintojus papildydami aukso atsargas vinimis. Visai neseniai interneto amžius mums padovanojo tokių įmonių kaip „Enron“, o biotechnologijų bumas padėjo iškilti Elizabeth Holmes ir „Theranos“.

 

Dar viena problema kyla dėl to, kad technologijai, kuri buvo specialiai sukurta siekiant panaikinti senuosius verslo modelius, vartotojams skirtos platformos pritaikė būtent tuos senuosius modelius. Pavyzdžiui, nors FTX buvo „birža“, t. y. vartai į blokų grandinės principu veikiančias kriptovaliutas, ji iš esmės nenaudojo decentralizuotų technologijų. Ironiška, kad šiandien dauguma kriptovaliutų naudotojų savo turtą laiko didelio pasitikėjimo reikalaujančiose biržose, kurios susiduria su tradicinėms finansų įstaigoms būdingomis rizikomis.

 

Užkulisiuose kriptovaliutų pramonė ėmė naudoti įvairias technologijas, kad svarstyklės vėl nusvertų inovacijų naudai. Vienas pavyzdžių – vystoma atsargų įrodymo (angl. proof of reserves) praktika, matematiniais skaičiavimais pagrįstas metodas, padedantis institucijoms patikrinti savo kriptovaliutų atsargas.

 

Tokios priemonės galėtų padėti išvengti į FTX panašių fiasko – dėl skaidrumo trūkumo Bankmanui-Friedui pavyko nuslėpti finansinį sukčiavimą.

 

Svarbu tai, kad atsargų įrodymo mechanizmas ir panašios priemonės labiausiai tinka būtent kriptovaliutoms, o ne įprastam finansiniam turtui (įskaitant ir JAV dolerį). Tokia techninė pažanga skatina tradicines finansų įstaigas (tas pačias, kurias siekė pakeisti „Bitcoin“) pradėti naudoti kriptovaliutas. Pavyzdžiui, „JPMorgan“, ketina perkelti trilijonų dolerių vertės turto į blokų grandinę, o pinigų institucijos domisi centrinių bankų skaitmeninėmis valiutomis, kurias naudodamos galėtų išleisti skaitmenines savo dekretinių pinigų versijas pasitelkusios blokų grandinės technologiją.

 

Kriptovaliutų pramonė neabejotinai susiduria su keliais dideliais iššūkiais: dideliu aplinkosauginiu pėdsaku, kurį palieka bitkoinų gavyba, kriptovaliutų naudojimu neteisėtoms operacijoms, privatumo trūkumu ir pan. Tačiau, kaip matyti iš atsargų įrodymo metodo, kriptovaliutų bendruomenė imasi naujų veiksmingų būdų, padedančių kurti saugesnę ir lankstesnę finansų ekosistemą, pagrįstą blokų grandinės technologijai būdingu skaidrumu ir patikimumu.

 

Vystantis šioms naujovėms, visame pasaulyje vyriausybės ieško būdų, kaip apsaugoti vartotojus nuo kriptovaliutų pramonės nesaikingumo. Joms vertėtų atkreipti dėmesį į antraštes ir siekti subalansuoto požiūrio, kuris leistų šiai nepaprastai technologijai klestėti.”