„Ukrainiečiai
praneša apie neteisėtų šaukimus į karo tarnybą, neprofesionalių medikų komisijas ir
priverstinės mobilizacijos taktikos incidentus.
Ukrainos
kariškiams mirštant vis dažniau, ir atsidūrus aklavietėje mūšio lauke,
kariuomenės verbuotojai vis agresyviau stengėsi papildyti gretas, kai kuriais
atvejais ištraukdami vyrus iš gatvių ir išvarydami juos į verbavimo centrus,
naudodami bauginimą ir net fizinę jėgą.
Pasak teisininkų,
aktyvistų ir prievartos taktikos sulaukusių ukrainiečių vyrų, verbuotojai atėmė
pasus, paėmė žmones iš jų darbo vietų ir bent vienu atveju bandė psichikos
negalią turintį asmenį išsiųsti į karinius mokymus. Socialiniuose tinkluose ir
vietos naujienų pranešimuose vis dažniau pasirodo vaizdo įrašai, kuriuose
kariai stumdo žmones į automobilius ir laikė vyrus prieš jų valią verbavimo
centruose.
Griežta taktika
nukreipta ne tik į karių vengimus, bet ir į vyrus, kurie paprastai būtų
atleidžiami nuo tarnybos – tai yra didžiulių iššūkių, su kuriais susiduria
Ukrainos kariškiai, siekiant išlaikyti pajėgų lygį konflikte su daugybe aukų ir
prieš daug didesnį priešą, ženklas.
Advokatai ir
aktyvistai teigia, kad agresyvūs metodai gerokai peržengia verbuotojų
kompetencijos ribas ir kai kuriais atvejais yra neteisėti. Jie atkreipia dėmesį
į tai, kad verbuotojai, skirtingai, nei teisėsaugos pareigūnai, neturi teisės
sulaikyti civilių, o tuo labiau priversti juos stoti į kariuomenę. Vyrai, gavę pranešimus, turi patys prisistatyti.
Dėl netradicinės
taktikos šį rudenį buvo iškelta nemažai teisminių bylų, nes vyrai ginčija, jų
teigimu, neteisėtus kvietimus, neprofesionalias medikų komisijas ir
priverstinę mobilizaciją; vien per lapkritį, viešai skelbiamais duomenimis, buvo
226 teismų sprendimai, susiję su mobilizacija.
Problemą
apsunkina tai, kad nuo įvykių Ukrainoje pradžios 2022 m. vasario mėn. Ukrainoje
galioja karo padėtis; kai kurie teisininkai tvirtina, kad tai padėjo pagrindą
subjektyviai interpretuoti ir piktnaudžiauti karo prievolės įstatymais.
„Kariškiai jaučia
savo nebaudžiamumą“, – sakė teisininkė Tetiana Fefchak, vadovaujanti
visuomeninei organizacijai, atstovaujančiai vyrams šaukimo bylose netoli
Černivcių miesto vakarų Ukrainoje. Ji mano, kad kai kurios taktikos pažeidė
Ukrainos įstatymus, sakė ji.
Kad ir koks būtų
teismo iššūkių sprendimas, vis agresyvesnė verbavimo taktika primena, kad
kariai yra gyvybiškai svarbus ir ribotas Ukrainos išteklius. Jie
taip pat rodo žiaurų beveik 22 mėnesius trukusios kruvinos kovos poveikį
piliečiams.
Dabar vyriausybė
pripažįsta, kad daugelis vyrų bando išvengti kovos.
Ukrainos gynybos
ministerija, paklausta apie kaltinimus priverstiniu šaukimu, teigė: „Šiuo metu
Aukščiausiojoje Radoje rengiami įstatymų pakeitimai, susiję su mobilizavimo ir
demobilizacijos procesais“, – turėdamas omenyje Ukrainos parlamentą. Jeigu jie
bus priimti, teigiama, kad ministerija „išanalizuos patvirtintas normas“.
Kai Rusija
pradėjo plataus masto konfliktą, Kijevo vyriausybė neleido vyrams nuo 18 iki 60
metų išvykti iš šalies ir pradėjo kelias karių mobilizavimo bangas. O gegužę
Ukrainos parlamentas balsavo už šaukimo amžiaus sumažinimą iki 25 metų.
34 metų
parduotuvės savininkas Dmitrijus Jefimenko yra geriausio karui amžiaus,
tačiau anksčiau šiais metais susilaužė dešinę ranką ir manė, kad yra atleistas
nuo tarnybos. Tada birželio mėn., kai jis ėjo pas gydytoją netoli mažo
vakarinio Vyžnicos miesto, policija jį sustabdė kontrolės punkte.
„Be jokių paaiškinimų,
be dokumentų, be priežasčių ginkluotas vyras įsėdo į mano automobilį ir
privertė mane važiuoti į karių verbavimo centrą“, – sakė J. Jefimenko. Jis
pasakė, kad vyras nepateikė asmens tapatybės dokumentų.
P. Jefimenko
sakė, kad jam buvo skubiai atlikta medicininė apžiūra ir jis buvo sulaikytas
verbavimo centre. Jam pavyko pabėgti per naktį, o nuo tada jam buvo atlikti
tyrimai, siekiant įsitikinti, kad jis vis dar yra atleistas dėl sveikatos.
Nėra oficialios
priverstinio šaukimo atvejų apskaitos, todėl tikslių skaičių patikrinti
neįmanoma. Advokatai ir aktyvistai teigia, kad visoje Ukrainoje yra tūkstančiai
tokių pavyzdžių, kaip p. Jefimenko, susijusio su įvairaus laipsnio prievarta.
„The New York Times“ kalbėjosi su daugiau, nei dviem dešimtimis teisininkų,
aktyvistų, karių, šauktinių ir šauktinių šeimos narių, taip pat peržiūrėjo
šio straipsnio trumpąsias žinutes ir karinius bei medicininius dokumentus.
Tekstiniai
pranešimai, kuriuose skundžiamasi bauginančia taktika, atveria langą į problemą.
„Mano vyras išėjo
iš naktinės pamainos ryte, įdarbinimo centro komanda užblokavo jam kelią ir jis
buvo per jėgą nuvestas į medicinos komisiją“, – rašoma vienoje Kijeve
gyvenančiam teisininkui skirtame pranešime, kurį peržiūrėjo „The Times“. Kitoje
žinutėje buvo rašoma: „Situacija tokia, kad kamufliažinėmis uniformomis
vilkintys vyrai atėjo į įstaigą, atėmė iš vaikinų telefonus ir nunešė į
atrankos biurą, priversdami juos pasirašyti“.
Tokios patirties
„per pastaruosius šešis mėnesius labai padaugėjo“, – sakė advokatė M. Fefchak.
Pastaraisiais mėnesiais ji kartais sulaukdavo 30–40 skambučių per dieną dėl
priverstinai į tarnybą verčiamų vyrų. Kiti teisininkai pasakojo apie pastebimą
skundų padidėjimą.
Priverstinio
šaukimo praktika gali būti siejama su keliais klausimais, teigia aktyvistai ir
teisininkai: neaiškūs įstatymai; žiaurios kovos, įskaitant didelį aukų skaičių;
ir korupcija.
Nors Ukraina
atidžiai slepia savo aukų skaičių, JAV pareigūnai skaičiuoja, kad jų yra gerokai
daugiau, nei 150 tūkst.
Nors vieni mano,
kad didelis aukų skaičius iš dalies kaltas dėl agresyvios šaukimo taktikos,
kiti nurodo kitą priežastį: daugelis ukrainiečių pabėgo arba papirko jų kelią
iš šauktinių, todėl šauktinių skaičius mažėja, kai kurie iš jų, spėjama, turėtų būti
atleisti nuo mobilizacijos.
Tarp tų, kurie
liko baseine, yra daug iš skurdžių aplinkybių.
„Tai konfliktas
neturtingiems žmonėms“, – sakė vienas Kijeve gyvenantis teisininkas, prašęs
likti anonimiškas, kad nebūtų viešai kritikuojama kariuomenė.
Ukrainos
pareigūnai tvirtina, kad jie imasi griežtų priemonių prieš korupciją.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pareiškė, kad vyriausybė ketina
keisti mobilizacijos sistemą, tačiau nepateikė konkrečių aplinkybių. Rugpjūčio
mėn. ponas Zelenskis atleido 24 regiono įdarbinimo vadovus, kai buvo
atskleistos siaučiančios kyšininkavimo schemos.
Tačiau
gyventojai, teisininkai ir aktyvistai teigia, kad tai problemos neišsprendė,
nes, po regiono viršininkais pareigas užimantys, pareigūnai dažniausiai liko.
„Niekas
nepasikeitė – priešingai, nes jie turi užduočių pasiųsti tam tikrą skaičių
vaikinų į frontą ir gaudo visus, kuriuos tik gali“, – sakė p. Fefchak.
Karys Andrijus
Semaka, pirmaisiais konflikto mėnesiais dirbęs Vyžnicos verbavimo centre, sakė,
kad jo biuras per dieną pritrauks nuo 15 iki 20 potencialių šauktinių. Maždaug
ketvirtadalis jų, anot jo, papirktų jo viršininką, kuris ir toliau vadovauja
centrui, gaudamas iš vieno apie 1000 dolerių, kad būtų išvengta pašaukimo. Nuo tada ta
kaina tik pakilo.
„Tai išpirkimas
iš mirties – niekas jūsų daugiau neliečia“, – sakė ponas Semaka, kuris praėjusių
metų birželį buvo išsiųstas kovoti į Bakhmutą.
Pasak jo, vienas
netoliese esančios ligoninės gydytojas suklastotų medikų komisijos dokumentus,
sulaukęs skambučio iš mobilizacijos centro. Prižiūrėtojas paskambindavo gydytojui
ir sakydavo: „Šitam parašyk, kad jis netinkamas. O už kitą parašykite, kad jis
sveikas“, – sakė jis.
Centro telefonu
atsiliepusi budėtoja sakė, kad vadovas atsisakė komentuoti ir perdavė klausimus
regioniniam centrui.
Vyriausybė
rugpjūtį paskelbė, kad iškėlė daugiau, nei 100 bylų, susijusių su korupcija, šaukiant į kariuomenę. Regiono gyventojai visai neseniai kalbėjo, kad tai buvo visuotinis
žinojimas, kad vyrai gali nusipirkti išeitį iš tarnybos.
Kaip ir dauguma
kariškių, Ukraina tam tikromis aplinkybėmis leidžia žmonėms išvengti mirties. Tai apima negalią ar ligą ir šeimos narius, kuriems reikia
priežiūros.
Tos gairės
nepadėjo vienam iš p. Fefchak klientų, 36 metų Hryhorii Harasym, kuri turi
psichikos negalią ir vartoja vaistus nuo depresijos. Jis buvo leistas atlikti karinę
tarnybą, nors ir būdamas ribotų protinių galimybių, o vėliau iškviestas mobilizacijai, rodo, „The
Times“ peržiūrėti, kariniai dokumentai.
P. Fefchak
sugebėjo užkirsti kelią jo šaukimui, konfliktuodama su verbuotojais ir
apkaltindama juos neteisėtumu. „Jie iškvietė į kariuomenę asmenį, kuriam nuo
vaikystės buvo oficialiai diagnozuota „psichinė negalia“, – nepatikliai sakė
ji.
Trumpame interviu
„The Times“ p. Harasym mažai kalbėjo apie jo patirtį. Kai p. Fefchak jam
priminė, kad reikia vengti verbuojančių pareigūnų ir paskambinti jai, jei kas
atsitiks, jis pradėjo verkti.
Kai kurioms
bendruomenėms, ypač toms, kurios niekada nebuvo okupuotos Rusijos kariuomenės,
priverstinio šaukimo taktika paliko didelį poveikį.
Serhijus
Bolhovas, kuris buvo pašauktas praėjusią žiemą, žuvo per mūšį liepos mėnesį
pietų Ukrainoje, o neseniai palaidotas Ošiklibyje, maždaug 2000 žmonių kaime,
esančiame už keliolikos mylių nuo Černivcų. Jo mirtis sukėlė atšalimą mieste,
padidino gyventojų baimę būti paimtiems iš gatvių ir žūti mūšyje.
32 metų M.
Bolhovas bandė išvengti pareigūnų iš netoliese esančio Kitsmano, kuris prižiūri
verbavimą Ošiklibyje, ir buvo darbe, kai buvo atvežtas, sakė jo žmona Ivanna
Bevcek. „Jie nepaleido jo ilgai, iki vakaro“, – sakė ji. Verbuojantys
pareigūnai „niekaip nenorėjo jo paleisti“, – sakė ji.
Ošiklibyje
verbuotojai iš Kitsmano tapo žinomi kaip „žmonių grobikai“, sakė vietos
gyventojai. Dabar kai kurie skundžiasi dėl naujesnės taktikos, kurią, jų
teigimu, priėmė Kitsman centras: konfiskuoti vyrų pasus po to, kai ištraukė
juos iš gatvių, užtikrindami, kad jie turės grįžti pasirašyti jų dokumentus šaukimui.
Vienas 58 metų
taksi vairuotojas Kitsman mieste, kuris, bijodamas atpildo, atsisakė nurodyti
savo vardą, sakė, kad verbuotojai paėmė jo pasą ir grąžino po kelių dienų, kai
jis atvyko į medicininę apžiūrą. „Čia neteisėta“, – piktai pasakė jis.
Kiti gyventojai
pasakojo apie panašius atvejus, o teisininkė Černivcuose, kuri norėjo likti
anonimiška, kad išvengtų atpildo, sakė nagrinėjusi keletą bylų, susijusių su
verbuotojais, naudojantys tokią taktiką.
Kitsmano
verbavimo centre budintis pareigūnas leitenantas Andrijus Bolhovyčius paneigė
šias sąskaitas.
„Pirmą kartą apie
tai girdžiu“, – sakė jis. „Čia pasų niekas neatima“. [1]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą