„NATO karių
siuntimas į Ukrainą sukeltų „Trečiąjį pasaulinį karą“, – perspėjo Italijos
ministro pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani, kuris apkaltino Prancūzijos
prezidentą Emmanuelį Macroną išnaudojant konfliktą asmeniniais politiniais
tikslais.
Aukšti Italijos
vyriausybės pareigūnai priekaištavo prezidentui Macronui dėl pastarojo meto
militaristinių siūlymų, kad NATO kariai galėtų būti dislokuoti Ukrainoje ir dėl
to galėtų pulti Rusiją.
Ministro
Pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani sakė, kad Italijos pozicija yra „labai
aiški“, sakydamas, kad nors Roma planuoja ir toliau remti Kijevo kovą tiek
finansine, tiek karine pagalba, tai nereiškia, kad Italija konfliktuoja su
Rusija, todėl „Jokio tiesioginio mūsų kariuomenės įsikišimo į tą konfliktą
nenumatoma tankais, lėktuvais ar žmonėmis“.
„Niekada apie tai
nebuvo diskutuojama NATO viduje ir mes nesuprantame, kodėl šiandien reikia
iššaukti tokį scenarijų, kuris turėtų labai pavojingų padarinių, net ir
Trečiąjį pasaulinį karą“, – perspėjo Tajani.
„Mūsų tikslas yra pasiekti taiką, o ne
plėsti konfliktą. Štai kodėl mes padedame Ukrainai priešintis, todėl jie nebus
palikti vieni, kad baigtųsi karo veiksmai.
Bet tai neturi nieko bendro, pabrėžiu, su mūsų tiesioginiu įsikišimu“, – sakė
jis Milano laikraščiui „Corriere della Sera“.
Vyresnysis
Italijos politikas tęsė prielaidą, kad prezidentas Macronas, galbūt, užsiima
politinėmis pozicijomis, pažymėdamas, kad Europos Parlamento rinkimų „rinkiminė
kampanija“ įsibėgėja, o rinkėjai balsuoti ketina po trijų mėnesių. Macronas,
kuriam ateina pražūtingi metai, kamuojamas riaušių, streikų ir politinio chaoso,
šiuo metu atsilieka nuo Marine Le Pen populistinės dešiniosios Nacionalinio
sambūrio partijos, kuri, kaip prognozuojama, užims pirmąją vietą Prancūzijoje;
rezultatas, kuris, greičiausiai, pakenktų Macrono pozicijai namuose ir užsienyje.
„Nesuprantu,
nežinau, ar tam turi įtakos rinkimų kampanija, kuri įtakoja daugelio lyderių
požiūrį į balsavimą. Galbūt jis nori pabrėžti skirtumus su prorusiškomis
partijomis, tokiomis, kaip Le Pen. Bet mes esame visiškai kitokioje padėtyje“, –
sakė A. Tajani.
Macrono
komentarus sukritikavo ir Italijos gynybos ministras Guido Crosetto, kuris
interviu „La Repubblica“ sakė, kad Vakarų lyderiai turėtų „vengti sensacingų
pareiškimų... tokių, kaip NATO siuntimas į Ukrainą“, taip pat kaltindamas
Prancūzijos lyderį, kad jį skatina „vidiniai reikalai“ dėl politinių priežasčių“.
Crosetto toliau
kritikavo penktadienį Berlyne įvykusį vadinamąjį „Veimaro trikampį“ įvykusį
Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos lyderių susitikimą, per kurį jie susitarė
padidinti karinę gamybą, kad Ukraina aprūpintų daugiau ginklų ir amunicijos.
Gynybos ministras
sakė, kad NATO turėtų „vengti skilimo į dviejų ar trijų asmenų susitikimus, kai
Europoje mūsų yra 27“, tačiau tvirtino, kad svarbu pateikti vieningą frontą
prieš Rusiją su „aiškia, neprieštaraujančia strategija.
„Galiu jus
užtikrinti, kad Italijos kariuomenė niekada nevyks į Ukrainą“, – užbaigė
Crosetto.
Tuo tarpu
įtakingas vyriausybės koalicijos partneris ir transporto ministras Matteo
Salvini taip pat išreiškė kritiką Macronui. Atsakydamas X į straipsnį, kuriame
aptariamas Prancūzijos lyderio pasiūlymas pasiųsti karius į Ukrainą, Salvini
rašė: „Ruošiatės konfliktui? Ne, mes turime atkurti Taiką."
Nepaisant
Italijos ir Vokietijos atkirtimo, prezidentas Macronas padvigubino karių
siuntimo į Ukrainą mintį, sakydamas, kad nors ir nežengs pirmo žingsnio, gali
būti, kad „kažkada... turėsime atlikti operacijas žemėje, kad ir kokios jos būtų,
atremti Rusijos pajėgas“."
Mes gyvename pavojingu laiku. Artėjančių rinkimų
pralaimėtojai tiek Prancūzijoje, tiek Lietuvoje svajoja sugriauti pasaulį. Rusai jau pasakė, kad pasaulis be rusų jiems neįdomus. Tai reiškia, kad rusai nenueis nuo scenos, nepasiimdami branduolinio karo kurstytojus Macroną ir Landsbergį. Tai reiškia, kad Macronas ir Landsbergis kasa kapo duobes patys sau. Žmonės sako, jei pastebėjai, kad kasi sau duobę, nustok kasti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą