„Raumeningi judesiai prieš dvi užsienio kompanijas praėjusią savaitę parodė, kaip Vašingtonas atsisakė tarptautinio atvirumo ir dabar pasisako už nacionalistinę, protekcionistinę, ekonominę viziją.
Pirma, rūmai didžiule balsų dauguma nubalsavo už draudimą arba priverstinį pardavimą, Kinijai priklausančios, vaizdo įrašų programos „TikTok“. Tada prezidentas Bidenas paskelbė pareiškimą, kuriame priešinosi Japonijoje įsikūrusios bendrovės „Nippon Steel“ pasiūlymui įsigyti „United States Steel“, kuris, jo teigimu, turėtų likti JAV žinioje.
Vis dar neaišku, koks likimas laukia „TikTok“ ir „USS Steel“, atsižvelgiant į teisines ir politines kliūtis. Tačiau veiksmai rodo, kad nacionalinio saugumo sumetimai kraujuoja į vis didesnes Amerikos gyvenimo ir ekonominės veiklos sritis.
Tai gali sumažinti užsienio investuotojų ir įmonių norą užsiimti verslu JAV. Per trumpą laiką pirmenybė amerikiečių nuosavybei gali padėti paskatinti vietines įmones ir kai kuriuos darbuotojus. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje standartinė ekonomikos teorija teigia, kad kliūtys importui ir užsienio investicijoms gali padidinti vartotojų išlaidas ir atimti iš amerikiečių darbuotojų bei bendrovių daug praktinės patirties ir kapitalo.
Iki 2016 m. abiejų partijų lyderiai paprastai pirko vadinamąjį Vašingtono konsensusą: atvirumas užsienio prekybai ir investicijoms bei minimalus vyriausybės kišimasis į rinkas. Donaldas Trumpas, būdamas prezidentu, ryžtingai sulaužė tai, įvesdamas muitus Kinijai ir sąjungininkėms, o Bidenas tęsė daugelį šios politikos.
Praėjusiais metais pasakytoje kalboje Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas pavadino naująjį požiūrį „nauju Vašingtono konsensusu“. Tokia pasaulėžiūra reikalauja, kad būtų derinami tarifai ir subsidijos, kad būtų remiamos svarbios vidaus pramonės šakos, tokios, kaip plienas, puslaidininkiai ir automobiliai, ir panaikinti dešimtmečius trukusį Amerikos gamybos meistriškumo nuosmukį.
Laisva pasaulinė prekyba padėjo sumažinti vartotojų kainas, tačiau JAV darbuotojų ir nacionalinio saugumo sąskaita, manoma.
Vis dėlto perėjimas nuo senojo prie naujo sutarimo rodo ne ką kitą, bet sklandų, judėjimą. Kartais tai prieštarauja teisinėms ir reguliavimo normoms, o įmonės ir kai kurie užsienio sąjungininkai tam priešinasi.
Įstatymų leidėjai jau seniai įtarė, kad „TikTok“ gali pasidalyti informacija apie savo vartotojus Amerikoje su Pekinu arba sustiprinti Kinijos pageidaujamą politinį naratyvą. 2020 m. Trumpas kelis kartus bandė priversti jį parduoti amerikiečių savininkui.
Nors teisėjas blokavo vieną iš šių bandymų, o Bidenas jį atmetė, „TikTok“ užginčymas dėl kito įsakymo dėl perleidimo lieka neišspręstas.
Užuot tęsęs tą teisminį procesą, Bideno administracija siekė susitarti su „TikTok“, kad išspręstų susirūpinimą dėl Pekino įtakos. Šios derybos įstrigo po to, kai JAV pareigūnai nesutiko nieko mažiau, nei pardavimas. Nežinodami, ar teisme laimės, pareigūnai vietoj to siekė įstatyminio draudimo. Bidenas pareiškė, kad pasirašys Atstovų Rūmų priimtą įstatymo projektą, tačiau įstatymo likimas Senate yra neaiškus.
Bideno pasipriešinimas „Nippon Steel“ 14,1 mlrd. dolerių vertės „USS Steel“ įsigijimui daugeliu atžvilgių yra novatoriškesnis. Japonija yra JAV sutarties sąjungininkė, o „US Steel“ nėra tiesioginis kariuomenės tiekėjas. Sandorį, kaip ir daugumą potencialiai jautrių užsienio perėmimų, jau peržiūri Užsienio investicijų komitetas JAV (Cfius).
„Akivaizdu, kad labai neįprasta, kad prezidentas pareiškia apie bylą, kuri nagrinėjama su Cfius, ir šis pareiškimas yra įtampa su atvira investicijų politika, kurios laikosi prezidentas Bidenas ir kiti prezidentai“, – sakė „Wilson Sonsini“ partneris Stephenas Heifetzas. Goodrichas ir Rosati. „Nemanau, kad tai būtinai trukdo sandorį tęsti."
Cfiusas gali rekomenduoti prezidentui blokuoti perėmimą, nors tai daro retai. Savo ketvirtadienio pareiškime Bidenas aiškiai nesakė, kad blokuotų perėmimą.
Jo nepritarimas šiam susitarimui yra pagrįstas profesinių sąjungų susirūpinimu, kad darbuotojai neteks darbo, ir optika, kad užsienis perims Pitsburge įsikūrusią plieno gamintoją, kai Pensilvanija gali nuspręsti lapkritį vyksiančių prezidento rinkimų rezultatus.
Verslo grupės Vašingtone užpuolė Bideno pareiškimą. „Būtina, kad Cfius peržiūra būtų tęsiama; ir jei, kaip tikėtasi, ji neatskleis jokių nacionalinio saugumo problemų, pardavimas turėtų būti tęsiamas“, – sakoma JAV prekybos rūmų pranešime.
Naujasis nacionalizmas prieštarauja Bideno siekiui plėsti elektrinių transporto priemonių naudojimą. Siekiant puoselėti JAV pramonę, Bideno Infliacijos mažinimo įstatymas numato didžiausią 7500 dolerių EV mokesčių kreditą, kol transporto priemonė surenkama Šiaurės Amerikoje ir jos akumuliatoriuje nėra kiniškų medžiagų.
Tačiau Kinijos įmonės yra pripažintos EV baterijų lyderės.
Kinija praėjusiais metais sparčiai tapo didžiausia automobilių eksportuotoja pasaulyje, o JAV pareigūnai nerimauja, kad tai gali nugalėti amerikiečių pastangas sukurti savo elektrinių transporto priemonių pramonę." [1]
Net artimiausių sąjungininkų (JAV ir Japonija) ekonominiai ryšiai yra jau blokuojami. Lenkų veiksmai prieš Ukrainos maistą yra iš tos pačios operos. Mes, lietuviai, griaudami mūsų pajėgumus dėl pigaus importo, liksime ant ledo, kai to pigaus importo nebebus. Prisiminkite tai, kai sekantį kartą atkąsite Ukrainos Porošenkos saldainį "Karvutė".
1. U.S. News: U.S. Retreats Further on Free Trade. Duehren, Andrew. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 18 Mar 2024: A.4.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą