„MAJAMIS – Manuelis Rocha buvo budrus, zigzagu judėjo per Majamio Brickell rajoną, pakeliui į slaptą susitikimą bažnyčioje.
Išėjęs į pensiją JAV ambasadorius bijojo, kad gali būti aptiktas. Tačiau „žinutė jums iš jūsų draugų Havanoje“ laukė, žadėjo žinutė iš vyro, kuris paprašė slapto susitikimo, teigiama federaliniame baudžiamajame skunde.
Miestietiškam ir savimi pasitikinčiam Rochai nepavyko aptikti kontržvalgybos agentų iš Federalinio tyrimų biuro, kurie stebėjo ir sekė.
FTB suėmė Rochą gruodį, o JAV prokurorai tvirtina, kad jis daugiau, nei 40 metų slapta stūmė Kubos darbotvarkę, kai užėmė aukščiausius postus Valstybės departamente, Nacionalinio saugumo taryboje ir JAV kariuomenės Pietų komandoje. Praėjusį mėnesį Rocha federaliniam teisėjui pasakė, kad ketina pripažinti kaltu dėl Kubos agento vaidmens.
Rocha reikalas rodo didesnę problemą, teigia buvę JAV ir Kubos žvalgybos pareigūnai. Pasak buvusių JAV kontržvalgybos pareigūnų, Kuba ir jos žvalgybos tarnyba užima pirmaujančias pozicijas pasaulyje, kai reikia verbuoti šnipus, o už jų sustabdymą atsakingos amerikiečių komandos turi per mažai darbuotojų.
Kuboje yra „geriausia pasaulyje žvalgybos tarnyba“, skirta agentams ugdyti, sakė Brianas Latellas, buvęs CŽV analitikas, vadovavęs agentūros Lotynų Amerikos skyriui.
Ir to šnipinėjimo pasekmės apima ne tik Kubą. Buvę JAV pareigūnai teigia, kad Vašingtonas ne kartą neįvertino Havanos keliamo pavojaus, kuris savo šnipinėjimo vaisius dažnai paskirsto stipresniems priešams, tokiems, kaip Rusija ir Kinija.
Teisingumo departamentas nurodė, kad Kuba „ilgą laiką kėlė didelę kontržvalgybos grėsmę Jungtinėms Valstijoms“, nurodydama jos santykius su JAV konkurentais.
Kubos ambasada Vašingtone į prašymą pakomentuoti neatsakė.
Sukurta pagal sovietų KGB ir jos rytų bloko pusbrolius, Kubos šnipų tarnyba remiasi šaltojo karo šnipų prekybiniais būdais, tokiais, kaip aukšto dažnio trumpųjų bangų radijo perdavimai, kad būtų galima bendrauti su agentais, ir vienkartiniai šifravimo blokai, skirti koduoti ir iššifruoti pranešimus. Tai, ko jai trūko aukštųjų technologijų srityje, kompensavo žmogiškuoju kapitalu.
„Viena iš priežasčių, kodėl jie buvo tokie geri, yra tai, kad jų tarnybai vadovavo grėsmingas genijus, Kubos prezidentas“, – sakė Latellas, turėdamas omenyje Fidelį Castro.
Raulio Castro, Fidelio brolio ir buvusio ilgamečio Kubos kariuomenės vado, biuras gautų šūsnis originalių JAV vyriausybės dokumentų iš kurmių Valstybės departamente, Pentagone ir kitur, „The Wall Street Journal“ sakė ilgametis Raulio Castro personalo vadovas Alcibiadesas Hidalgo. „Neturėjome galimybių jų visų peržiūrėti“, – sakė jis.
Kuba įdarbino amerikiečius, iš dalies ieškodama galimų simpatikų. Pasak esamų ir buvusių pareigūnų, Kubos žvalgybos pareigūnai reguliariai nusitaiko į jaunus žmones, dažnai akademinėje bendruomenėje, su ideologiniu polėkiu apie Kubą, kenčiančią nuo JAV ekonominio embargo ir kitos politikos.
„Kubiečiai nemokėjo daug pinigų ir jiems to nereikėjo“, – sakė buvęs FTB agentas Stuartas Hoytas jaunesnysis, dirbęs su Kubos kontržvalgybos bylomis. "Nes jie galėjo rasti žmonių, kurie užjaučia Kubą."
Ana Belen Montes, vyresnioji Gynybos žvalgybos agentūros analitikė, laikoma žalingiausiu Havanos šnipu JAV vyriausybėje, buvo Kubos žvalgybos užverbuota, būdama studentė. Ji pakilo per gretas ir tapo viena geriausių JAV žvalgybos specialistų Kubai. 2002 metais ji prisipažino kalta dėl šnipinėjimo ir kalėjo du dešimtmečius.
Montes, kuri 17 metų nepastebėta šnipinėjo Kubai, papasakojo Havanai apie slaptą šnipinėjimo palydovų programą, pavadintą Misty, kuri, pasak knygos apie Montes bylą autoriaus Jimo Popkino, Rusijai ir Kinijai yra naudingesnė, nei Kubai.
Kalbant apie agentų verbavimą, Kubos šnipai visada turėjo vieną didelį pranašumą prieš savo kolegas amerikiečius. Havanos šnipų prioritetas visada buvo JAV, o Kuba dažnai yra Vašingtonui antraeilis objektas.
FTB Niujorko biure neseniai buvo 12 kontržvalgybos būrių, skirtų Rusijai, bet tik vienas Kubai, sakė Chrisas Simmonsas, kuris DIA dirbo Kubos kontržvalgybos bylose.
„Kubos kontržvalgyboje buvo besisukančios durys; visi norėjo išeiti“, – sakė Peteris Lappas, buvęs FTB agentas, tyrinėjęs Montes ir parašęs knygą apie šią bylą.
Jei FTB nepavyko nustatyti JAV šnipinėjančių agentų, CŽV turėjo savų problemų prasiskverbti į Kubą. 1987 m. Kubos karininkas, kurį CŽV pavadino „Touchdown“, persimetė į JAV pusę Rytų Europoje. Kubietis majoras Florentino Aspillaga Lombard savo nustebusiems amerikiečių prižiūrėtojams pasakė, kad visi, išskyrus vieną iš keturių dešimčių CŽV Kuboje valdomų agentų, yra „dvigubi“, slapta kontroliuojami Castro režimo. Apreiškimas užšaldė CŽV pastangas verbuoti agentus Kuboje ilgiems metams.
Vyriausybė mano, kad Kuba įdarbino Rochą, natūralizuotą JAV pilietį iš Kolumbijos, kai jis buvo studentas Čilėje 1973 m.
Rocha įstojo į Valstybės departamentą 1981 m. ir dirbo JAV ambasadose Bolivijoje, Dominikos Respublikoje, Hondūre ir Meksikoje. „Tiesiog krenti, kai pagalvoji apie jo turimą aukšto lygio informacijos kiekį“, – sakė Evanas Ellisas, Lotynų Amerikos ekspertas iš JAV armijos karo koledžo.
2002 m. pasitraukęs iš Valstybės departamento, Rocha prisijungė prie kelių valdybų ir įmonių. Teisingumo departamentas tvirtina, kad jis patarė JAV kariuomenės pietinei vadovybei, kur ir toliau gaudavo slaptą informaciją ir palaikė ryšius su Kubos žvalgyba.
Pasak buvusių Amerikos pareigūnų, Rocha buvo beveik neabejotinai atpažintas per kubietį perbėgėlį arba per užkoduotą JAV perimtą ryšį." [1]
1. U.S. News: Spy Case Points to Cuba's Vast U.S. Reach Arrest of a former ambassador shows Havana's talent at nurturing moles. Forrest, Brett; Strobel, Warren P. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 18 Mar 2024: A.7.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą