„Kadangi įmonės lenktyniauja, kurdamos naujausią ir geriausią programinę įrangą savo verslui, jos perkrauna savo technologijų balansus dažnai nepaisoma skola.
Tai žinoma, kaip „techninė skola“. Po blizgančiais ir naujais bruožais, slypinčios IT sistemose, kur sukuriamos saugumo spragos ir kliūtys naujovėms, yra daugybė greitų pataisymų ir pasenusių sistemų, kurios niekada neskirtos dabartiniam naudojimui, ir kurias visas labai reikia atnaujinti.
Techninės skolos pasireiškia įvairiais būdais – nuo sistemos gedimų ir lėtesnių naujovių iki saugumo pažeidimų. Dėl to 2022 m. gruodžio pabaigoje buvo atšaukta, daugiau, nei 13 000, „Southwest Airlines“ skrydžių, dėl kurių keleiviai ir bagažas įstrigo visose JAV atostogų vietose kelionių sezono įkarštyje. Pasak ekspertų, tai taip pat yra pagrindinė daugelio programinės įrangos spragų, dėl kurių per pastaruosius 12 mėnesių buvo įvykdyta daugybė įsilaužimų, variklis, įskaitant svarbiausių „Google“, „Apple“ ir „Microsoft“ valdomų sistemų išnaudojimą.
Remiantis programinės įrangos pramonės finansuojamos ne pelno organizacijos 2022 m. ataskaita, šiai techninei skolai ištaisyti prireiktų 1,52 trilijono dolerių, o JAV kainuoja 2,41 trilijono dolerių per metus dėl prarasto našumo. Tai daugiau nei 2,5 karto daugiau, nei JAV vyriausybė moka metines palūkanas už nacionalinę skolą. Tos ataskaitos autorius, Teksaso universiteto, išėjęs į pensiją Ostine programinės įrangos inžinerijos profesorius Herbas Krasneris, sako manantis, kad skola dabar išaugo iki beveik 2 trilijonų dolerių.
Techninė skola turi paralelių su mūsų nacionaline skola, nes laikui bėgant ji didėja, pandemijos metu išaugo ir pasiekė nerimą keliantį mastą. Tai taip pat panašu į mūsų senstančią fizinę infrastruktūrą, nes tai jau sukelia pavojingas sąlygas mūsų kasdieniame gyvenime.
Daugelis programinės įrangos specialistų taip pat nerimauja, kad dirbtinio intelekto (AI), kaip pagalbos, kuriant programinę įrangą, atsiradimas tik pablogins problemą. Priežastis ta, kad viskas, kas palengvina programuotojams (ypač mažiau patyrusiems) programinės įrangos rašymą ir siuntimą, gali sukelti daugiau techninių skolų. Koduotojams dažnai pirmenybė teikiama funkcijų pristatymui, o ne skirti laiko optimizuoti kodą, kad jis būtų kuo veiksmingesnis.
Tai yra ta pati mūsų kolektyvinių prioritetų klaida, dėl kurios nepavyksta išlaikyti fizinės infrastruktūros.
„Techninės skolos yra viena iš tų nematomų problemų, dėl kurių žmonės arba žino, kad turi problemų, arba nežino, ir tai dar blogiau“, – sako Rogeris Williamsas, „Gartner“ tyrimų viceprezidentas. „Taip atsitinka todėl, kad pigiau ir lengviau viską atidėti rytdienai, kaip ir viską, ką turime namuose“.
Vienintelis ilgalaikis techninių įsiskolinimų sprendimas – vadovybei įgalinti organizacijos IT pusę pradėti sakyti „ne“ visiems prašymams dėl naujų blizgančių dalykų ir sutelkti dėmesį į tai, kad tai, ką organizacija jau turi, būtų tvirtesnė, saugesnė ir atsparesnė ateičiai įranga.
Ši reikalinga priežiūra gali būti sunkiai parduodama kai kurioms įmonėms, kurios, galbūt, nori išleisti naujų techninių galimybių kūrimo, tačiau vengia mokėti už darbą, kuris nebūtinai atneša ką nors naujo.
„Pirmas dalykas, neleidžiantis mums atsisakyti techninių skolų, yra tai, kad verslas nori naujų galimybių“, – sako Billas Curtisas, „Cast Software“, bendrovės, kuriančios įrankius, padedančius organizacijoms suprasti jų pačių besiplečiančias programinės įrangos sistemas, vyriausiasis mokslininkas. „Turi būti politika, kad tam tikra procentinė mūsų laiko dalis turi būti panaudota techninei skolai sumažinti, ir jie turi tai įgyvendinti."
Be tokios politikos kurti naujus dalykus ir pereiti prie naujų verslų yra daug sunkiau.
Įsivaizduokite programinę įrangą, kaip milžinišką mechaninę gudrybę. Jei ant mašinos pritvirtinsite daugiau dalių, ji gali įgyti naujų sugebėjimų, tačiau tai nepakeičia jos veikimo būdo. Ir tie vidiniai elementai gali būti įtempti dėl naujų funkcijų vykdymo naštos. Kuo sudėtingesnis tampa programinės įrangos įrenginys, tuo sudėtingiau gali būti priversti ją atlikti naujus dalykus. Tokiu būdu techninės skolos tampa vis labiau stabdančiomis produktyvumą.
„Žmonės nekeičia savo būdų technologijų ir procesų atžvilgiu“, – sako Krasneris, nuodugniai ištyręs problemą. „Tai tikrai susiję su pastatų kokybės kompromisu, palyginti su greitu daiktų pašalinimu."
Techninės skolos opiausios yra seniausioms ir didžiausioms pasaulio organizacijoms, o tai yra problema, nes būtent jomis mes dažnai labiausiai pasitikime. Pavyzdžiui, Amerikos bankai ir finansinės institucijos yra neproporcingai apkrautos techninėmis skolomis. Daugelis turi sistemų, kurios vis dar remiasi Cobol, programavimo kalba, pirmą kartą išleista septintojo dešimtmečio pradžioje, kaip JAV Gynybos departamento remiamos programos dalis.
„Bankų sistemos yra pakrautos su Cobol, jis buvo pastatytas seniai, tai nėra dokumentuota, o vaikinas, kuris jį pastatė, tikriausiai, yra miręs“, - sako Curtisas.
Ištaisyti Amerikos ir pasaulio technines skolas gali prireikti išorės įsikišimo. Didelė dalis techninių skolų mažinimo yra kodo perrašymas, o kai kuriais atvejais ir ištisų sistemų pertvarkymas.
Neseniai ES atnaujino savo įstatymus dėl gaminių su trūkumais, įtraukdama programinę įrangą, dirbtinį intelektą ir net neteisingus duomenis – kaip į navigacijos sistemą. Šis pakeitimas turėtų leisti žmonėms pareikšti ieškinį įmonėms dėl defektų, atsiradusių dėl bet kurio iš šių dalykų, kai prieš šį įstatymą buvo taikoma tik techninei įrangai.
Sumokėti techninę šalies skolą taip pat galėtų paskatinti naujos kartos programinės įrangos įrankiai. AI pagrįsti kodavimo įrankiai leidžia lengviau generuoti kodą, kuris gali prisidėti prie techninės skolos, tačiau jie taip pat gali padėti analizuoti esamas kodų bazes, kad būtų galima nustatyti, ką ir kaip reikia atnaujinti, sako Krasneris.
Tokios įmonės kaip žmogiškųjų išteklių valdymo įmonė ADP ir grynųjų pinigų tvarkymo įmonė „Loomis“ naudoja dirbtinį intelektą, kad padėtų išversti seną kodą, įskaitant „Cobol“, į naujesnes kodavimo kalbas, kurioms lengviau rasti išmanančių programuotojų.
Prieš daugelį metų įmonės turėjo savo serverius, o baudos už neefektyvias sistemas nebuvo tokios didelės – tiesiog nusipirkite daugiau kompiuterių lentynų ir pašalinkite problemą. Dabar, kai viskas pasikeitė arba perkeliama į debesį, o įmonės moka už a la carte skaičiavimą, dėl šių neefektyvumo sąskaitų yra vidutiniškai dvigubai daugiau, nei būtų galima, jei senos sistemos būtų optimizuotos, sako Benas DeBowas, generalinis direktorius „Fortified“ – konsultacinėje įmonėje, padedančioje įmonėms valdyti ir atnaujinti duomenų bazių sistemas.
Neskaitant teisės aktų ir dirbtinio intelekto, vienas iš labiausiai paplitusių techninių skolų pašalinimo būdų yra tai, ką galima pavadinti techniniu bankrotu – senas įmones sutrikdo naujos, kurios neturi tokios pačios naštos, kaip senos sistemos. Pagrindinis debesijos pagrindu veikiančios verslo programinės įrangos, pvz., „Salesforce“ sėkmės per pastaruosius du dešimtmečius veiksnys, be abejo, yra tai, kad šios įmonės nėra apsunkintos techninėmis skolomis taip pat, kaip senesnės įmonės.
Tačiau daugelio institucijų, įskaitant JAV vyriausybę, negalima tiesiog pakeisti blizgančiais naujais modeliais. JAV Gynybos departamento vyriausiasis informacijos pareigūnas neseniai pareiškė, kad svarsto galimybę priversti karines organizacijas išeiti į pensiją ir atnaujinti programinės ir techninės įrangos sistemas, kurios yra labai pasenusios.
Pasaulyje, kuriame sudėtingi priešai, tokie, kaip Rusija ir Kinija, gali įsilaužti į JAV sistemas, techninė skola yra ne tik pinigų taupymas ar naujovių palengvinimas – tai ir nacionalinio saugumo reikalas." [1]
Sankcijos rusams verčia juos patiems perdaryti savo programinės įrangos sistemas. Galima tikėtis, kad blizganti nauja rusiška programinė įranga neturės tokių skolų problemų, todėl bus paklausi pasaulyje. Tokios sankcijos tik padeda JAV priešams. Taip atsitinka, kai seni ir silpni žmonės kuria ekonomines sankcijas. Ponia JAV Federalinio rezervo pimininke Janet Yellen, mes žiūrime į jus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą