„Kai 1993 ir 1996 m. Ispanija pirmą kartą spygliuota viela apjuosė Seutą ir Meliliją, savo Šiaurės Afrikos eksklavus, mažai kas įtarė, kad tokia praktika prigis. Galų gale, 9-asis dešimtmetis Europoje buvo optimistiškas laikas, kai griuvo Berlyno siena. Deja, viskas pasikeitė – 2014–2023 metais bendras pasienio tvorų ilgis ES išaugo nuo 315 iki 2163 km. Šiemet padidės dar 245 km.
Pirmą kartą tvoros išpopuliarėjo per 2015–2016 m. Sirijos sukeltą migrantų krizę. Dabar, panaikinus pandemijos eros apribojimus, nelegali migracija vėl įsibėgėjo. ES išorės sienų agentūra „Frontex“ pernai užregistravo 380 000 nelegalių sienos kirtimų – tai didžiausias skaičius nuo 2016 m. Europa imasi tvorų, kad sustabdytų potvynį ir susidorotų su Rusijos priešiškumu.
Išlaidos didžiulės. Lenkija, 2021 metais nusprendusi pastatyti 353 mln. eurų (407 mln. dolerių) vertės elektrinę tvorą prie sienos su Baltarusija, praėjusiais metais savo Rusijos sieną aprūpino moderniausiomis kameromis ir judesio detektoriais už 80 mln. Suomija skirs 380 mln. eurų, kad iki 2026 m. būtų aptverta vos 200 km, arba 15 proc., nuo 1 340 km ilgio sienos su Rusija. Prie to prisideda priežiūros išlaidos.
Tvoros turi gana prastą kainos ir kokybės santykį. Dėl visų savo aukštųjų technologijų įtaisų, įtvirtinta Lenkijos siena nesugebėjo užkirsti kelio perėjimo padidėjimui praėjusiais metais. Slovėnija nugriovė tvorą su Kroatija 2022 m., kai jai nepavyko sumažinti skaičių. Be to, „bet kokia fizinė kliūtis vienoje srityje... tiesiog perkelia judėjimą į kitas sritis“, – sako Chrisas Borowskis iš „Frontex“.
Europą taip pat vargu, ar užtvindo migrantai. 2022 m. neteisėti kirtimai sudarė tik 0,13 % visų išorės kirtimų ES. Dauguma į Europą patenka per Viduržemio jūrą, o ne per Balkanus ar rytinę sausumos sieną. Didelio masto migracija iš Rusijos „nėra labai didelė rizika“, pripažįsta Suomijos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybos viršininko pavaduotojas pulkininkas Marko Saareksas. „Vis tiek turime pasiruošti“.
Rinkėjų nerimas privertė lyderius veikti, nors ir neefektyviai. Pastaraisiais metais ES sugriežtino savo poziciją migracijos klausimu. FRONTEX finansavimas išaugo. Gruodį šalys narės susitarė dėl naujo migracijos pakto, kuris palengvins nesėkmingų prieglobsčio prašytojų deportavimą. „Yra nusiteikimas daryti viską, ko reikia, kad žmonės būtų nuošalyje“, – sako Helena Hahn iš Europos politikos centro, ekspertų grupės.
Viduržemio jūros regiono šalys jau seniai patyrė nelegalios migracijos naštą. Naujasis paktas gali padėti (jame reikalaujama, kad šalys priimtų pabėgėlius arba susimokėtų), tačiau ES kelia teisinių ir moralinių problemų. Tvoros „yra 21-ojo amžiaus migracijos politikos žlugimo pavyzdys“, – tvirtina Sergio Carrera iš Europos politikos studijų centro, ekspertų grupės. Šimtai migrantų žuvo prie įtvirtintos Graikijos sienos su Turkija. Carrera sako, kad Europa atitveria savo įsipareigojimus migrantams ir prieglobsčio prašytojams." [1]
1. Get off the fence. The Economist; London Vol. 450, Iss. 9386, (Mar 2, 2024): 27.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą