„Europos pareigūnai susirūpinimą dėl JAV finansinio turto „saugaus prieglobsčio“ reputacijos laiko galimybe pritraukti investuotojus.
Prezidento Trumpo supurtymas pasaulinėje prekybos sistemoje sukėlė drebulį dėl ilgai gyvavusio požiūrio, kad Jungtinės Valstijos yra saugiausio pasaulyje finansinio turto šaltinis. Tai sukūrė galimybę Europai.
Rinkos sujudimas, kurio metu investuotojai vienu metu pardavė JAV dolerį, Amerikos akcijas ir JAV iždo obligacijas, praėjusią savaitę atslūgo, kai ponas Trumpas atšaukė savo grasinimus atleisti Federalinio rezervo pirmininką Jerome'ą H. Powellą ir iždo sekretorius Scottas Bessentas pasistengė, bandydamas įtikinti užsienio pareigūnus, kad prekybos susitarimai bus sudaryti.
Tačiau daugelis Europos pareigūnų, praėjusią savaitę dalyvavusių Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko pavasario susitikimuose Vašingtone, skeptiškai vertino, ar netikrumas dėl pono Trumpo prekybos politikos greitai išsisklaidys. Jie teigė, kad nenuspėjamas Trumpo administracijos požiūrio, nustatant politiką, pobūdis nebus lengvai pamirštas.
Vietoj to, jie matė potencialą pritraukti investuotojus į Europos turtą – nuo euro iki obligacijų rinkos.
„Matome, kad mūsų stabilumas, nuspėjamumas ir pagarba teisinei valstybei jau yra stiprybė“, – trečiadienį TVF susitikimų metu vykusioje diskusijoje sakė už prekybos bloko ekonomiką atsakingas Europos Komisijos narys Valdis Dombrovskis. „Jau dabar investuotojai labiau domisi eurais denominuotu turtu.“
Išsamiausias požymis, kad lėšos teka į Europą: nuo balandžio pradžios euras dolerio atžvilgiu pabrango 5,4 proc. ir pakilo virš 1,13 dolerio – aukščiausio lygio nuo 2021 m. pabaigos.
Politikos formuotojams ir investuotojams kyla klausimas, ar neseniai įvykęs euro ir kitų eurais denominuotų aktyvų kurso šuolis yra tiesiog trumpalaikis portfelių, kurie buvo labai palankūs doleriui, perbalansavimas, ar ilgalaikės tendencijos, kai euras tvirtai įsiveržia į dolerio, kaip dominuojančios pasaulio valiutos, vaidmenį, pradžia.
Nerami praeitis
„Europa labai entuziastingai vertinama“, – interviu sakė Masačusetso technologijos instituto ekonomistė Kristin J. Forbes.
Ji teigė, kad entuziazmas dėl euro jai priminė valiutos įvedimą 1999 m., kai kai kurie ekonomistai ir politikos formuotojai iškėlė mintį, kad ji pakeis dolerį. Pirmaisiais metais tarptautinis euro naudojimas viršijo visų pakeistų valiutų bendrą naudojimą.
Tačiau vėliau eurą ištiko krizės. Nepaisant to, kad regionas turėjo pinigų sąjungą, kurią sudarė keliolika narių, įskaitant Vokietiją, didžiausią Europos ekonomiką, jis išliko politiškai susiskaldęs, todėl sumažėjo pasitikėjimas šia valiuta. 2012 m. kilusi valstybės skolos krizė ir po jos sekęs dešimtmetis itin žemų palūkanų normų reiškė, kad regiono obligacijos siūlė mažą grąžą.
Eurą dabar naudoja 20 šalių narių ir jis sudaro apie 20 procentų pasaulio centrinių bankų užsienio valiutos atsargų – šis skaičius per pastaruosius du dešimtmečius beveik nepakito.
Trisdešimt procentų pasaulinio eksporto sudaromi eurais, o daugiau, nei pusė – doleriais.
Pasak ponios Forbes, spekuliacijos dėl naujų dominuojančių valiutų turėtų būti vertinamos „atsargiai“, tačiau euras įgauna daugiau pagreičio.
„Atrodo, kad tai turi daugiau atramos taškų, nes tai stipresnės ir labiau vieningos Europos derinys“, – sakė ji. „Tuo pačiu metu kyla daugiau problemų dėl JAV doleriais denominuoto turto.“
Padaryta pažanga, sprendžiant kai kurias problemas, kurios anksčiau atbaidė užsienio investuotojus. Šiandien Europos obligacijos teikia geresnę grąžą, o investuotojai pasitiki, kad Europos Centrinis Bankas bus paskutinės instancijos skolintojas, sumažindamas riziką, kad vienos šalies ekonominės problemos gali paveikti visą euro turtą.
Daugiau “saugaus” turto
Investuotojams perspektyviausia naujovė yra Vokietijos apie 1 trilijono eurų vertės papildomos vyriausybės skolos, vadinamos bundais, obligacijomis, ir laikomos saugiausiu eurais denominuotu turtu, išleidimas.
Jau daugelį metų griežtas Vokietijos fiskalinis konservatyvumas ribojo obligacijų pasiūlą. Tačiau praėjusį mėnesį Parlamentas pakeitė konstitucijoje įtvirtintas skolinimosi ribas, vadinamąjį skolos stabdį, kad vyriausybė galėtų skolintis šimtus milijonų eurų investuoti į kariuomenę ir infrastruktūrą.
„Europoje girdisi džiaugsmo riksmai“ dėl Vokietijos fiskalinio skatinimo, sakė TVF generalinė direktorė Kristalina Georgieva. „Ir tai prideda kažką neapčiuopiamo, bet svarbaus – pasitikėjimą.“
Vokietijos obligacijų paklausa buvo didesnė, nei bet kokia papildoma emisija. Pastarųjų rinkos neramumų metu obligacijų kainos pakilo, sumažindamos pajamingumą – tai aiškus investuotojų susidomėjimo ženklas. Tuo pačiu metu JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas pasikeitė kita kryptimi. Praėjusios savaitės pabaigoje 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas siekė 2,47 proc., panaikindamas beveik visą padidėjimą, kuris buvo po pranešimo apie skatinamąsias priemones.
Investuotojai taip pat tikisi, kad padidės Europos vyriausybių bendrai išleistos skolos – ši idėja buvo pasiūlyta, siekiant finansuoti daugiau karinių išlaidų visame bloke. Ekonomistai atkreipė dėmesį, kad tai jau yra nutikę anksčiau: Europos Sąjunga išleido daugiau nei 600 milijardų eurų vertės obligacijų, skirtų finansuoti atsigavimo po pandemijos programas.
Tačiau šis skolinimasis susidūrė su dideliu pasipriešinimu, o būsima emisija taip pat sunkiai pelnytų visų valstybių narių paramą.
Nors dėl pono Trumpo prekybos politikos kilo painiava ir nusivylimas, daugelis Europos pareigūnų, įskaitant centrinių bankų vadovus, pabrėžė, kad Europa turi pasinaudoti šia akimirka.
„Tai bus kūrybiškumo ir pragmatizmo metas, kai viskas bus pajudinta į priekį“, – kalboje sakė Suomijos centrinio banko valdytojas Olli Rehnas. „Labai laukiu šio laikotarpio, kaip teigiamo iššūkio, nes mes labai rimtai žiūrime į bendros gynybos stiprinimą Europoje. Beje, tam reikės saugių aktyvų.“
„Ilgas ir sunkus kelias“
Optimizmas dėl euro vaidmens auga. Nyderlandų centrinio banko valdytojas Klaasas Knot teigė, kad iš agnostikos tarptautinio euro naudojimo atžvilgiu jis tapo „atsargiu tikinčiu“.
Tačiau jis pridūrė, kad euro „išorinė stiprybė“ „yra vidinės stiprybės atspindys“ Europoje, ir vyriausybės turi žengti toliau, kad padidintų šią stiprybę, sakė jis kalboje susitikimų Vašingtone metu.
Ponas Knot sakė, kad pareigūnai turi toliau gilinti bendrąją rinką, jungiančią daugiau, nei 448 milijonus bloko žmonių ir suteikiančią jiems galimybę laisvai prekiauti ir užsiimti verslu. Pasak jo, įstatymų leidėjai taip pat turi sukurti bendrą kapitalo rinką, kuri palengvintų pinigų perėjimą per Europos sienas. „Europoje dar turime nemažai nuveikti“.
TVF Europos departamento direktorius Alfredas Krameris perspėjo „pernelyg neinterpretuoti“ pastarojo meto poslinkio link euro. „Perėjimas prie Europos išskirtinumo“, – sakė jis, – „vis dar yra ilgas ir sunkus kelias“.
Pasak jo, regionui reikia daug daugiau struktūrinių pokyčių, kurie sudarytų sąlygas dinamiškesniam verslo sektoriui, kuriame įmonės galėtų pasiekti didesnes rinkas ir kapitalo telkinius.
Daugelis pareigūnų teigė, kad labiau tikėtina, jog euras bus vienas iš kelių turtų, kurie taps svarbesni, investuotojams mažinant savo doleriais valdomą turtą. Pavyzdžiui, pastarosiomis savaitėmis aukso kaina šoktelėjo ir viršijo 3 300 JAV dolerių už Trojos unciją, o Šveicarijos franko kursas taip pat smarkiai išaugo, šį mėnesį pabrangęs beveik 7 procentais dolerio atžvilgiu.
„Nematau, kad visi masiškai atsisakytų dolerių ir staiga pereitų prie euro; manau, kad tai labiau sveika diversifikacija“, – sakė ponia Forbes. Tačiau privatūs investuotojai užsienyje, kurie sukaupė daug JAV skolos vertybinių popierių ir dabar stebi, kaip krenta doleris, nori alternatyvų.
„Europa, – pridūrė ji, – yra natūrali vieta diversifikuotis.“ [1]
Kinija ir JAV turi pinigų dirbtiniu intelektu ir atsinaujinančiais energijos šaltiniais pagrįstai ekonomikai kurti, kuri jas praturtintų. ES neturi tam pinigų. Investicijos tik į karinį pramonės kompleksą, kuriomis ES rizikuoja savo ateitimi, yra itin rizikingos ir daro ES skurdžia. Į Europą neišvengiamai ateina taika, nes NATO skverbimasis į Rytus yra sustabdytas, nes jį kompensuoja Rytų žmonių patriotizmas ir Vakarų žmonių nenoras aukotis tokiems neokolonializmo planams. Visuotinai suprantama, kad taikos metu investicijos gali būti nukreiptos nuo karinio pramonės komplekso, tai dažnai vadinama „taikos dividendais“. Euras yra pasmerktas žlugti. Doleriais denominuoto turto pirkimas yra protingas.
Taip yra todėl, kad taikos metu karinės išlaidos linkusios mažėti, todėl mažėja gynybos produktų ir paslaugų paklausa.
Sumažintos karinės išlaidos:
Kai yra taika, vyriausybės dažnai mažina karines išlaidas, todėl sumažėja gynybos įmonių sutarčių skaičius.
Investicijos į kitus sektorius:
Kai kurie ištekliai ir patirtis, anksčiau skirti kariniam-pramoniniam kompleksui, gali būti nukreipti į civilinius sektorius, tokius, kaip technologijos (dirbtinis intelektas), infrastruktūra ar atsinaujinanti energija.
Pramonės konsolidacija:
Kai kurios įmonės gali konsoliduotis arba susidurti su sunkumais, nes gynybos produktų paklausa mažėja.
Galimas „taikos dividendas“:
„Taikos dividendo“ idėja rodo, kad sumažinus karines išlaidas atlaisvinti ištekliai galėtų būti panaudoti ekonomikos augimui (kurio verkiant Europos Sąjungai reikia) ir socialinėms programoms.
Ne visada sklandus perėjimas:
Nors tikimasi, kad karinių išlaidų sumažinimas lems investicijų pokyčius, perėjimas ne visada būna sklandus ir gali kilti pasipriešinimas iš karinio-pramoninio komplekso vidaus.
Priešingos jėgos:
Šaltojo karo pabaiga lėmė tam tikrą ekonominę transformaciją, tačiau pasaulinės karinės išlaidos vėl išaugo po rugsėjo 11 d. išpuolių ir „karo su terorizmu“. Geopolitinė įtampa tarp tokių šalių, kaip Jungtinės Valstijos, Rusija ir Kinija taip pat lėmė padidėjusias karines išlaidas.
1. The
Dollar’s Weakness Creates an Opportunity for the Euro. Can It Last?
Nelson, Eshe. New York Times (Online) New York Times Company. Apr 28,
2025.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą