„HELSINKIS -- Prezidentui Trumpui ir daugeliui kitų pasaulio lyderių susirūpinus karu Ukrainoje, kai kurie europiečiai nerimauja dėl to, ką Rusijos armija daug tyliau daro kituose jos sienos su Europos Sąjunga ruožuose.
Maždaug 100 mylių į rytus nuo sienos su Suomija, Rusijos mieste Petrozavodske, karo inžinieriai plečia kariuomenės bazes, kur Kremlius planuoja įkurti naują kariuomenės štabą, kuris per ateinančius kelerius metus prižiūrės dešimtis tūkstančių karių.
Pasak Vakarų karinių ir žvalgybos pareigūnų, tie kareiviai, daugelis kurių dabar tarnauja Ukrainos fronto linijose, turėtų būti Rusijos kariuomenės, besiruošiančios, prireikus susidurti su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, stuburas. Kremlius plečia karių verbavimą, stiprina ginklų gamybą ir modernizuoja geležinkelio linijas pasienio regionuose.
Suomija, kuri 1940 m. buvo priversta atiduoti teritoriją Sovietų Sąjungai, dešimtmečius bandė išvengti konfrontacijos su Maskva. Dabar, po įvykių Ukrainoje prisijungusi prie NATO, ji stiprina jos sieną elektroninėmis gynybos sistemomis ir spygliuotos vielos tvoromis.
Trumpas, kuris spaudė Ukrainą sutikti su paliaubų susitarimu ir bandė atkurti JAV ryšius su Kremliumi, teigė, kad nuogąstavimai, jog Rusija turi kokių nors ambicijų už Ukrainos ribų, yra perdėti. Vasarį paklaustas apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio perspėjimą, kad Rusija gali pradėti karą prieš NATO, jei JAV sumažins paramą aljansui, Trumpas atsakė: „Aš su tuo nesutinku, nė kiek.“
Tačiau Rusijos kariniai ekspertai veiklą prie Suomijos sienos apibūdina, kaip Kremliaus pasirengimo galimam konfliktui su NATO dalį.
„Kai kariai grįš [iš Ukrainos], jie žvelgs už sienos į šalį, kurią laiko priešininke“, – sakė Ruslanas Puchovas, Maskvoje įsikūrusio gynybos analitinio centro Strategijų ir technologijų analizės centro direktorius. „Pastarojo dešimtmečio logika rodo, kad tikėtinas tam tikras konfliktas su NATO.“
Rusijos pareigūnai siuntė prieštaringų signalų. Praėjusių metų pabaigoje vykusiame gynybos ministerijos posėdyje Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas pareiškė, kad Rusijos kariuomenė turi būti pasirengusi konfliktui su NATO.
Tame pačiame susitikime prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Vakarai kelia nerimą savo gyventojams, teigdami, kad Rusija yra pasirengusi pulti ir kad dabartinė įtampa yra NATO kaltė.
Rusijai ruošiantis didinti jos karinį buvimą NATO rytiniame flange, Putinas įsakė kariuomenės gretas išplėsti iki 1,5 milijono karių, palyginti su maždaug milijonu prieš įvykius Ukrainoje.
Rusija padidino karines išlaidas iki daugiau, nei 6% BVP šiais metais, palyginti su 3,6% iki įvykių. Palyginimui, JAV pernai savo kariuomenei išleido 3,4% savo BVP, o ES šalys – vidutiniškai 2,1%.
Didesnės Rusijos išlaidos privertė ginklų gamyklas išnaudoti visas pajėgumus, todėl karinės pramonės įmonės turi plėsti gamybos linijas ir atidaryti naujus objektus, teigia Europos kariniai pareigūnai.
2021 m., prieš įvykius, Rusija, remiantis Vakarų žvalgybos skaičiavimais, pagamino apie 40 pagrindinių kovinių tankų – T-90M. Dabar ji pagamina beveik 300 per metus. Aukšto rango Suomijos kariuomenės pareigūnas teigė, kad beveik nė vienas iš jų nesiunčiamas į fronto liniją Ukrainoje, o lieka Rusijos teritorijoje vėlesniam naudojimui.
Tikimasi, kad artilerijos patrankų ir šaudmenų gamyba šiais metais išaugs apie 20 %, o dronų kokybė ir gamyba gerokai išaugo.
„Rusijos kariuomenė atsikuria ir auga sparčiau, nei dauguma analitikų tikėjosi“, – šį mėnesį Senato komitetui sakė JAV pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris Cavoli. „Tiesą sakant, Rusijos armija, kuriai teko didžiausia kovos našta, šiandien yra didesnė, nei įvykių pradžioje.“
Kai kurios NATO šalys stiprina savo sienas nuo tankų, kasa apkasus ir įrengia piramidės formos kliūtis, vadinamas drakono dantimis.
Lenkija, Estija, Latvija ir Lietuva pasitraukė iš tarptautinės sutarties, draudžiančios priešpėstines minas.
Vakarų pareigūnai, kaip manoma, Rusijos pastaraisiais metais Europoje vykdytas slaptas operacijas pavadino Maskvos ryžto destabilizuoti Vakarus ir priversti atsakyti už įsiskverbimą į Ukrainą įrodymu.
Rusijos gebėjimas kovoti su NATO iš dalies priklausys nuo jos gebėjimo atkurti savo pajėgas po įvykių Ukrainoje, dėl kurių sumažėjo jos karininkų korpusas, tačiau atsirado patirties taikliosios ugnies srityje.
Šimtmečius Rusijos kariuomenė ją pavertė viena iš didingiausiųjų Europos valstybių. Ji sutriuškino ir Napoleoną, ir Hitlerį, kai kiekvienas iš jų išdrįso įsiveržti į Rusijos teritoriją. Sovietų Sąjungos įsitraukimas į Antrąjį pasaulinį karą pakeitė konflikto kryptį ir sukūrė sceną po to sekusiai Šaltojo karo erai.
Putinas pasinaudojo šiuo palikimu, kad pateisintų įvykius Ukrainoje ir Rusijos pastangas susigrąžinti įtaką Europoje, kur buvusios sąjungininkės, tokios, kaip Ukraina, nutolusios link Vakarų. Atrodo, kad Rusija lažinasi, jog karinė ekspansija palei NATO sienas privers Vakarus vėl bendradarbiauti su stipresne Maskva.
„Rusijai ir Europos Sąjungai reikės atnaujinti dialogą, aiškiai suprantant viena kitos pajėgumus, suprasdamos, kad esame priešai“, – sakė Vasilijus Kašinas, Maskvoje įsikūrusios Aukštosios ekonomikos mokyklos Išsamių Europos ir tarptautinių studijų centro direktorius.
Siekdamas sutelkti savo pajėgas Vakaruose, praėjusiais metais Kremlius pakeitė savo pajėgų organizavimo šalies viduje būdą, sukurdamas naujus rajonus, susietus su didžiausių jos miestų – Maskvos ir Sankt Peterburgo – gynyba.
Maskvos karinėje apygardoje Rusija integruoja savo kariuomenės naudojamus kelių ir geležinkelių maršrutus su kaimyninės Baltarusijos, artimiausios Maskvos sąjungininkės ir pradinės veiklos Ukrainoje bazės, maršrutais.
Didžioji dalis karių skaičiaus didinimo vyks Leningrado srityje, kuri yra priešais Estiją, Latviją ir Suomiją. Mažesnės brigados beveik patrigubės ir taps maždaug 10 000 karių divizijomis, teigia Vakarų kariniai ir žvalgybos pareigūnai.
„Nesvarbu, kaip jie bandytų diegti naujoves taktiniu ar operaciniu lygmeniu, rusams dydis yra svarbus“, – sakė už strategiją atsakingas Suomijos štabo viršininko pavaduotojas generolas majoras Sami Nurmi. „Visada viskas priklauso nuo skaičiaus.“
Rusija planuoja statyti naujas kareivines ir mokymo aikšteles bei atnaujinti arsenalus ir geležinkelio linijas, kad tilptų didėjantis karių skaičius Petrozavodske ir aplink jį.
Gruodžio mėnesį Rusijos valstybinė televizija parodė apie 100 Rusijos kareivių, žygiuojančių per miesto centrą, kad paminėtų sovietmečio geležinkelio brigados, kuriai buvo pavesta nutiesti naujus bėgius, atkūrimą. „Jūs esate pirmieji, pirmasis atgimstantis dalinys“, – susirinkusiems kariams sakė platesnio Karelijos regiono komisaras Andrejus Artiomovas.
„Naujoji kuriama infrastruktūra apima sandėliavimo patalpas ir karių būstus“, – teigė Suomijoje įsikūrusios „Black Bird Group“, kuri analizuoja Rusijos karinių objektų palydovinius vaizdus, atstovas Emilis Kastehelmi. Nauji geležinkeliai tiesiami palei sienas su Suomija ir Norvegija, taip pat į pietus nuo Sankt Peterburgo iki Estijos sienos. Esamos geležinkelio linijos, kertančios regioną, yra plečiamos.
Suomija stebisi, kur galėtų nueiti šios naujos linijos.
„Rusijos ir Suomijos pasienyje yra apie dešimt taškų, kur galima kirsti sieną su mechanizuotais daliniais“, – sakė majoras Juha Kukkola, Helsinkio nacionalinio gynybos universiteto profesorius ir Rusijos kariuomenės ekspertas. „Jei pamatysite, kad jie stato naujas geležinkelio stotis arba renovuoja senas, būtų gerai pradėti atkreipti dėmesį.“
Siekdama priimti daugiau karių, Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Sankt Peterburge atnaujina XIX a. karo ligoninę.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijoje smarkiai išaugo verbavimas dėl dosnių vienkartinių pasirašymo premijų tiek federaliniu, tiek regioniniu lygmenimis. Kai kuriais atvejais išmokos gali siekti apie 20 000 JAV dolerių.
„Šios vienkartinės išmokos gerokai išaugo ir dabar yra didesnės, nei daugelis žmonių uždirbtų per visus metus“, – teigė Iikka Korhonen, Suomijos banko besivystančių ekonomikų instituto, stebinčio Rusijos ekonomiką, direktorius.
JAV skaičiavimais, kiekvieną mėnesį į tarnybą užsirašo apie 30 000 rusų, palyginti su maždaug 25 000 praėjusią vasarą. Kai kurie Rytų Europos žvalgybos pareigūnai teigia, kad dabar rusų gretos kas mėnesį didėja maždaug 40 000 kareivių.
Remiantis kai kuriais Europos žvalgybos vertinimais, papildoma gyvoji jėga leido kariuomenei rotuoti naujus karius į Ukrainą ir iš jos, taip pat kurti naujus Rusijoje apmokytus ir apgyvendintus dalinius.
Siekdamos palengvinti verbavimą, federalinė ir regioninė vyriausybė padidino išmokas veteranams ir jų šeimoms.
„Matome, kaip kariuomenė tampa naujo tipo elitu“, – sakė Daivis Petraitis, Rusijos ekspertas Baltijos gynybos koledže Estijoje. „Jie neturės problemų dėl verbavimo.“
Rusija pritaiko savo perginklavimo planus, kad atitiktų naujųjų karių, dislokuotų palei NATO sieną, poreikius. Šie daliniai gaus didžiąją dalį naujos įrangos.
Didžioji dalis to, kas siunčiama į fronto liniją Ukrainoje, yra seni ir atnaujinti sovietmečio ginklai.
„Pastaruoju metu labai retai pastebimos ar sunaikinamos naujai pagamintos transporto priemonės“, – sakė Dara Massicot, Carnegie fondo Rusijos ir Eurazijos programos vyresnioji mokslo darbuotoja, parašiusi ataskaitą apie Rusijos kariuomenės atkūrimą.
Vėliau šiais metais tikimasi, kad Rusija pademonstruos pirmuosius šio proceso žingsnius savo kasmetinėse strateginėse karinėse pratybose. Šiais metais pratybose, vadinamose „Zapad“ arba „Vakarai“, tikimasi, kad pajėgos bus mokomos arti regionų, besiribojančių su NATO šalimis.
Kariniai pareigūnai NATO rytiniame flange tikisi šou, kuriuo siekiama atgrasyti Europos Sąjungą nuo įtampos su Rusija didinimo. Nepaisant paliaubų derybų padėties, jie teigė, kad Kremlius nori būti rimtai vertinamas Europoje.
„Jei pažvelgsite į Rusijos karinę istoriją nuo Petro Didžiojo iki šių dienų, galiu suprasti, kodėl jie mano, kad nusipelno vietos prie stalo“, – sakė majoras Kukkola.
„Jie buvo Paryžiuje po Napoleono sutriuškinimo, jie buvo Berlyne po nacių sutriuškinimo “, – sakė jis. „Aš su tuo nesutinku, bet suprantu, kodėl jie nori pakeisti Europos saugumo architektūrą ir naudoja jų karinę galią, kad tai įvyktų.“” [1]
Stambiausios miegančio JAV buvusio prezidento Bideno užsienio politikos klaidos:
A. Jis atakavo Kiniją ir Rusiją tuo pačiu metu, paskatindamas šių šalių “draugystę be jokių ribų”.
B. Jis padidino NATO šalių skverbimosi į Ukrainą mąstą.
C. Jis sukėlė Ukrainos konfliktą, stumdamas Ukrainą į NATO ir nepalikdamas Rusijai kito pasirinkimo.
D. Jis privertė Rusijos ir Šiaurės Korėjos armiją išmokti kovoti prieš Vakarų technologijas, nesukurdamas galimybių Vakarų armijai išmokti kovoti prieš Rytų technologijas.
1.Russian Plans Put European Union on Edge --- Kremlin is preparing to add troops in NATO border regions far from Ukraine. Grove, Thomas. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 29 Apr 2025: A1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą