„JAV ir Kinijos prekybos karo įkarštyje yra kramtomos gumos dydžio magnetas, kuris yra gyvybiškai svarbus kiekvienam naujai važiuojančiam elektromobiliui.
Magnetas pagamintas iš disprozio. Atomo numeris 66. Retųjų žemių mineralas su sidabro metalo blizgesiu. Daugiau, nei 90 % rafinuoto disprozio yra iš Kinijos, ir jis naudojamas magnetuose, kurie maitina viską – nuo medicinos įrangos iki elektromobilių variklių.
Reaguodama į JAV tarifus, Kinija šį mėnesį sulėtino kelių retųjų žemių mineralų ir magnetų eksportą, sukeldama paniką tarp JAV automobilių gamintojų.
„Negalite pagaminti variklio be magneto“, – sakė vyresnysis automobilių pramonės vadovas. „Jei norime, kad elektromobilių gamyba Jungtinėse Valstijose ir toliau vyktų, šią problemą reikia išspręsti.“
Pagal naujas Kinijos taisykles JAV įmonės turi kreiptis dėl licencijos eksportuoti mineralus iš Azijos šalies. Tai kelis mėnesius trunkantis procesas, dėl kurio automobilių gamintojams yra neaišku, ar galės papildyti savo šio mineralo atsargas.
Nors prezidentas Trumpas teigė, kad jo administracija aktyviai derasi su Pekinu dėl prekybos, negalima nustatyti, ar tokios diskusijos paskatins Kiniją sušvelninti savo poziciją dėl šių konkrečių eksportuojamų prekių.
„Tesla“ generalinis direktorius Elonas Muskas neseniai pareiškė, kad magnetų trūkumas gali sužlugdyti planus gaminti humanoidinį robotą „Optimus“ bendrovės gamykloje netoli Ostino, Teksase.
„Tikimės, kad gausime licenciją naudoti retųjų žemių magnetus“, – šį mėnesį bendrovės pelno skelbimo pokalbyje sakė Muskas. „Kinija nori tam tikrų garantijų, kad jie nebus naudojami kariniais tikslais, o akivaizdu, kad jie nėra naudojami.“
Magnetai, dar vadinami nuolatiniais magnetais, naudojami elektromobilio variklio besisukančioje dalyje, kuri suka ratus. Nors „Tesla“ elektromobilio varikliuose yra šių retųjų žemių magnetų, bendrovė teigė, kad jau daugelį metų dirba, kurdama versiją, kurioje jų nebūtų.
Disprozis daugeliu atžvilgių yra archetipinis retųjų žemių mineralas. Jį 1886 m. atrado prancūzų chemikas, kuris naują elementą pavadino graikišku žodžiu, reiškiančiu „sunkiai gaunamas“. Nors disprozis kasamas Kinijoje, Mianmare, Australijoje ir JAV, jo pavertimas tinkama naudoti medžiaga yra brangus daugiapakopis procesas, o didžioji dalis elemento rafinavimo patirties sutelkta Kinijoje.
Analitikai apskaičiavo, kad įmonės sukaupė pakankamai magnetų ir retųjų žemių mineralų, kad jų užtektų iki gegužės pabaigos. Remiantis JAV vyriausybės duomenimis ir tyrimų bendrove „Motor Intelligence“, praėjusiais metais JAV buvo pagaminta beveik 900 000 elektromobilių.
Šių elementų kainos jau dabar sparčiai kyla. Terbio, kito retųjų žemių mineralo, naudojamo magnetuose, kaina šį mėnesį išaugo 25 %, teigė Neha Mukherjee, pramonės analitikė iš „Benchmark Mineral Intelligence“.
„Retieji žemių elementai naudojami beveik visuose įrenginiuose, kurie įjungiami“, – sakė Gracelin Baskaran, Vašingtone įsikūrusio analitinio centro Strateginių ir tarptautinių studijų direktorė.
„Pagrindinis retųjų žemių elementų panaudojimo būdas – nuolatiniai magnetai.“
Šių mineralų gamtoje gausu, tačiau juos sunku išgryninti iki grynos formos.
Jie yra esminiai daugelio šiuolaikinių technologijų statybiniai elementai, sudarantys viską – nuo palydovų ir reaktyvinių naikintuvų iki kompiuterinės tomografijos skaitytuvų ir „iPhone“ garsiakalbių. Automobilių gamintojai teigia, kad šiuo metu peržiūri savo katalogus, ieškodami paveiktų dalių. Jų randa prietaisų skydelių ekranuose, stabdžiuose, pavarų perjungimo svirtelėse, valytuvuose ir net kai kuriuose priekiniuose žibintuose.
„Turime vieną konkretų tiekėją, kuris naudoja magnetą tam tikrame automobilio komponente – saugos diržo sagtyje“, – sakė automobilių tiekimo grandinės vadovas. „Kitas tiekėjas to nedaro.“
Kinija yra daugiau, nei 90 %, pasaulinių retųjų žemių mineralų tiekimo šaltinis, ir iki šiol jokia kita šalis negalėjo jų pagaminti tokiu pat mastu ir kaina, teigia ekspertai.
Baskaran stengėsi atkreipti dėmesį į nacionalinio saugumo riziką, kurią daugelį metų kelia Kinijos beveik monopolija retųjų žemių mineralų srityje, ir dabar atsidūrė dėmesio centre, nes įmonės ir politikos formuotojai stengiasi rasti atsakymą. „Niekada nemaniau, kad būsiu šauni“, – sakė Baskaran, turinti Kembridžo universiteto daktarės laipsnį.
Potencialus chaosas, susijęs su vienos automobilių tiekimo grandinės grandies sulėtėjimu, rodo, kaip šiuolaikinė automobilių pramonė priklauso nuo pasaulinės prekybos.
Tai taip pat rodo, kaip Trumpo administracijos pastangos pakeisti, dešimtmečius trukusią, globalizaciją atskleidžia Amerikos gamybos pramonės spragas, kurių negalima lengvai užpildyti.
Daugeliu atvejų automobilių gamintojams pavyko rasti dalių, kuriose nenaudojamos retųjų žemių medžiagos, tačiau yra nedaug gerų alternatyvų, skirtų naudoti elektros variklių magnetuose.
Viena iš galimybių būtų grįžti prie senesnės technologijos, kurioje naudojami elektromagnetai, kurie kažkada varė ankstyvąsias „Tesla Model S“ prabangaus sedano versijas. Bendrovė atsisakė šių variklių, nes retųjų žemių magnetai buvo efektyvesni. dėl to, kad su jais elektromobiliai gali nuvažiuoti daugiau mylių vienu įkrovimu.
Amerikos problema yra dvejopa: šiuo metu JAV yra tik viena didelio masto disprozio kasykla, o perdirbimo įrenginiai tik dabar pradeda veikti. Kalifornijoje esanti, kasykla negalėtų patenkinti Amerikos gamintojų poreikių. Reikėtų daug daugiau tokių operacijų, kad automobilių sektorius būtų atpratintas nuo Kinijos tiekimo.
Remiantis „S&P Global Market Intelligence“ ataskaita, naujos kasyklos įrengimas JAV trunka vidutiniškai 29 metus.
Didesnė problema yra ta, kad JAV šiuo metu negali atskirti disprozio nuo aplinkinių uolienų.
Dėl Kinijos pranašumo, kasant ir išgaunant šiuos brangius elementus, sunku rasti alternatyvių šaltinių. „Kasykla Kinijoje, skirta pagaminti rūdą oksidui, kainuoja apie 11–15 dolerių už kilogramą“, – sakė Mukherjee iš „Benchmark Mineral Intelligence“. „Brazilijos kasykloje tai kainuoja maždaug 35–40 dolerių už kilogramą. JAV ar Australijoje tai būtų dar daugiau.“
Taip pat yra svarbių medžiagos perdirbimo proceso dalių, žinomų tik Kinijos įmonėms, sakė Baskaran. „Tai leidimų problema, praktinės patirties problema ir techninė problema“, – sakė ji.“ [1]
|
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą