"Vilniečių pora antradienį pasidalijo
didelio atgarsio susilaukusia istorija, kurios smaigalyje – nemoki nuomininkė,
su savininkais neatsiskaitanti nei už nuomą, nei už komunalinius įsipareigojimus. Savo vertinimą
šioje situacijoje pateikė ir teisininkai, jie pataria sudaryti kuo detalesnes
nuomos sutartis ir nepulti savivaliauti.
Vilnietis Gedas antradienį savo
„Facebook“ paskyroje aprašė nemalonią patirtį nuomojant būstą. Vylėsi, kad
istorija pamokys kitus atidžiau rinktis nuomininkus, o jų būstą užgrobusią
gyventoją – priimti teisingus sprendimus.
Jis nurodė, kad praėjusių metų
rudenį išnuomojo sau ir žmonai priklausantį butą Vilniuje, Rinktinės gatvėje.
„Nuo to laiko negauname mokėjimų už
nuomą, nuomininkė vengia bendrauti ir išsikraustyti. Kreipėmės į teismą, bet
byla vis dar teisme, o savavališkai iškraustyti negalime. Taip ir sėdime su
nuomininke, kuri atsisako išsikraustyti“, – įraše dėstė Gedas.
„Užgrobė“
butą
Jis pridūrė, kad išjungti elektrą ar
pakeisti spynas įstatymai draudžia, laukia gana ilgas teismo procesas.
„Mokame už paskolą, komunalinius
mokesčius ir neturime pajamų. Taigi prieš išnuomodami savo namus atidžiai
atsirinkite nuomininkus, nes „padovanosite“ nemokamą apgyvendinimą“, – įspėjo
jis.
Be kita ko, Gedas su „Delfi“
pasidalijo ir gauta žinute iš kitos moters, tai pačiai gyventojai nuomojusiai
būstą. Nuomininkė jai liko skolinga 2500 eurų.
Gedo žmona Justina „Delfi“
patikslino, kad lapkritį pasirašius sutartį nuomininkė sumokėjo depozitą ir
padengė nuomos mokestį už vieną mėnesį į priekį. Bute ji apsigyveno su vaiku.
„Depozitą pasirašius sutartį ji sumokėjo, dar
sakė, kad reikia labai greitai įsikraustyti. Užstatą sumokėjo dalimis, įtariu,
mokėjo nebūtinai pati, tokiais nedideliais gabaliukais. Sumokėjo ir nuomos
mokestį į priekį, bet man kilo įtarimas, kad čia gali nebūti viskas gerai.
Kitas žmogus gruodį už ją pervedė dar 160 eurų, tuo ir pasibaigė mokėjimai“, –
„Delfi“ sakė Justina ir pridūrė, kad nuomininkė nepadengia ir komunalinių
įsipareigojimų.
Ji neatskleidė, kokią sumą
savininkams įsiskolino nemoki nuomininkė, tačiau nurodė, kad tai „nemaža suma“,
nes butas įsikūręs sostinės Rinktinės gatvėje, arčiau centrinės dalies, be to,
nėra mažo ploto.
„Tai yra aukštesnė nei vidutinė
kaina Vilniaus mieste“, – sakė ji.
Bendravimas su neatsiskaitančia
gyventoja, Justinos teigimu, buvo sunkus. Nors pradžioje žadėjo, kad tuoj
sumokės už įsipareigojimus, vėliau nuomininkė nustojo kelti ragelį, galbūt
užblokavo jos numerį.
„Tik vakar ji man paskambino, ilgai
kalbėjomės, sakė, kad paviešinus įrašą sulaukė asmeninio dėmesio, jai skambino
ir nepažįstami žmonės. Klausiau, ar kas nors neteisingai surašyta, atsakė, kad
viskas teisinga. Aš galiu pagailėti, bet ko nors daugiau negaliu padaryti“, –
nurodė pašnekovė.
„Delfi“ bandė susisiekti su minėta
buto nuomininke, tačiau jos visi socialinių tinklų profiliai yra įšaldyti.
Atjungti
nuomininkams elektrą ar iškraustyti be teismo sprendimo negalima
„Delfi“ pasiteiravo teisininkų, kaip
tokiose situacijose elgtis būsto savininkams ir kokios yra jų teisės.
Nekilnojamojo turto teisės srityje
dirbanti advokatė Loreta Selilionė „Delfi“ sakė, kad Civiliniame kodekse
numatyta, jog nuomininkui nevykdant savo įsipareigojimų gyvenamųjų patalpų
nuomos sutartį nuomotojas gali nutraukti tik tada, kai nuomininkas nuomos
mokesčio arba komunalinių mokesčių nemoka daugiau kaip 3 mėnesius.
„Taip pat numatyta, kad nuomos
sutartis gali būti nutraukta ir nuomininkai iškeldinami iš patalpų tik teismo
tvarka. Tai reiškia, kad nuomotojas, nepaisant to, kas numatyta pačioje nuomos
sutartyje, neturi teisės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nutraukti
vienašališkai. O jeigu nutraukia, dėl iškeldinimo nuomotojas vis tiek turės
kreiptis į teismą“, – „Delfi“ komentavo L. Selilionė.
Ji nurodė, kad tokių atvejų jos
praktikoje pasitaiko, tačiau dažniau nutinka, kad nuomininkai dalinai vykdo
savo įsipareigojimus, taip apsunkindami nuomotojo teises nutraukti nuomos
sutartį.
Iškeldinimas be teismo sprendimo
gali būti pripažįstamas savavaldžiavimu ir baudžiamas administracine tvarka,
teigė advokatė. Taip pat nuomininkas galėtų pareikalauti patirtos žalos
atlyginimo.
O advokatas Karolis Rugys pastebėjo, kad tokius santykius
reguliuoja tiek įstatymas, tiek šalių sudaryta sutartis, kuri įgauna įstatymo
galią.
„Reikia žiūrėti, kas joje numatyta, bet jei yra esminis
pažeidimas, o mokesčio nemokėjimas gali būti traktuojamas kaip esminis
pažeidimas, reikia duoti protingą terminą pažeidimams ištaisyti: įspėti,
informuoti, pranešti. O jei įsipareigojimų nevykdo, galima sutartį nutraukti,
nutraukus sutartį prašyti išsikraustyti. Jei neišsikrausto, tada kreiptis į
teismą“, – veiksmų eigą įvardijo K. Rugys.
Informuoti nuomininką reikėtų tik raštu, nes taip bus
lengviau teikti įrodymus teismui, kai kils ginčas.
„Tinka tiek elektroniniu paštu, tiek žinutėmis, tiek
registruotu paštu. Sutartyje vertėtų numatyti, kur siųsite pranešimus, kokiu
būdu. Galima perduoti pranešimą ir per antstolį, o jei nuomininkas jį atsisako
priimti, tai laikoma nebendradarbiavimu“, – aiškino advokatas.
Iš nuomininko galima prisiteisti
tiek nesumokėtus mokesčius, tiek teismo proceso išlaidas ir delspinigius, sakė
K. Rugys. Pašnekovas pastebėjo, kad gindami savo teises savininkai griebiasi ir
desperatiškų būdų, pavyzdžiui, atjungia nuomininkams elektrą, vandenį, daro
kitokius veiksmus, tačiau to imtis nevertėtų.
„Savo teises reikia ginti teisėtais
būdais. Lyg ir pikta, nemalonu, jautiesi apgautas, turi išlaidų, bet yra
teisinė tvarka. Kyla grėsmė, kad gali būti patrauktas teisinėn atsakomybėn už
savavaldžiavimą, kitas dalykas – taip galima padaryti žalos. Pavyzdžiui,
atjungus elektrą sugadinsite prietaisus, nuomininkas gali kreiptis dėl žalos
atlyginimo.
Galų gale – būna, kad žmonės paima
daiktus, iškrausto, bet kažkam dingus ar sugedus bus apkaltintas savininkas.
Atjungus elektrą nuomininkas taip pat turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti
taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. kol vyksta ginčas, įpareigoti
užtikrinti elektros, dujų ar pan. tiekimą. Taigi tokių dalykų daryti
nerekomenduotina“, – patarė ekspertas.
Jis sutiko, kad tuo atveju, kai bute
gyvena nepilnamečiai vaikai, teismas pirmiausia atsižvelgia į jų interesus, nes
jie negali likti be gyvenamosios vietos.
„Teismas pirmiausia atsižvelgia į
vaikų interesus, bet nėra taip, kad turėdamas vaikų gali tikėtis, jog užteks
sumokėti už vieną mėnesį, o vėliau gyvensi, kiek norėsi, už nieką nemokėdamas.
Jei taip būtų, dauguma tuo naudotųsi ir piktnaudžiautų“, – teigė K. Rugys.
Jei tarp nuomininko ir savininko sudaryta žodinė sutartis,
visos anksčiau išvardytos sąlygos galioja, tik gali būti sunkiau teikti
įrodymus, pastebėjo advokatas.
„Komplikuočiau įrodyti, kokiomis
sąlygomis nuomojosi, ką susitarė, kiek mokės, kiek gyvens, kas yra esminis
pažeidimas, kiek laiko turi jį pašalinti. Nesudaręs rašytinės sutarties
nuomotojas apsisunkina gynimąsi ateityje. Bet sutarties nebuvimas nereiškia,
kad jau viskas, apsigyveno, gyvens ir nebeišvarysi“, – pastebėjo jis.
Vis dėlto jis ypač rekomendavo
pasirašyti sutartį.
„Joje reikia numatyti įvairius
galimus atvejus – nuo nemokėjimo iki iškraustymo, daiktų perdavimo ir panašiai.
Sankcijos turi būti protingos, galima numatyti itin dideles baudas, bet teismas
jas gali ir sumažinti, jei nuomininkas to prašys. Pavyzdys: susitari, kad vieną
dieną nesumokėjus iškart nutrauki sutartį, iškraustai ir dar paprašai sumokėti
10 tūkst. eurų. Tokios sąlygos gali būti pripažintos negaliojančiomis“, – sakė
K. Rugys.
Pataria
prašyti pateikti įrodymus, kad nuomininkas tikrai dirba
Kaip apsisaugoti nuo tokių
situacijų?
Nekilnojamojo turto brokerė Jovita
Aleksejūnienė patarė patikrinti būsimo nuomininko kreditingumą, jei sako, jog
dirba, prašyti parodyti pažymėjimą ar pažymą iš darbo, kad tikrai dirba.
„Prašykite rekomendacijų iš buvusių
nuomotojų. Didesnis depozitas – irgi apsauga nuo tokių situacijų, jei pradeda
nemokėti. Į sutartis įrašyti baudas už vėlavimus; kartą į sutartį teko įrašyti
ir 5 eurus už uždelstą dieną.
Visiems sakau ir sakysiu: jei
nuomininkas pradeda vėluoti ir tai kartojasi, gerai pagalvokite, ar nevertėtų
ieškotis kito gyventojo. Dauguma lietuvių bijo pasakyti, jiems nepatogu, tačiau
galų gale lieka nuskriaustas nuomotojas“, – teigė ji.
J. Aleksejūnienė sakė, kad šiuo metu
kaip tik dalyvauja panašioje situacijoje, kai vyksta nuomininko iškraustymas
pasitelkus teismą.
„Šiame procese dalyvauju nuo
pradžios iki galo, tai galėsiu pakomentuoti, kaip mums sekėsi. Situacija
grandiozinė, įtrauktas ne tik teismas, vaikų teisės, bet ir kaimynai,
komunalinių paslaugų tiekėjai“, – sakė brokerė.
O L. Selilionė dar rekomendavo
nenustatyti ilgų nuomos terminų, taip pat pareikalauti didesnio užstato bei
vykdyti nuolatinę nuomininko įsipareigojimų vykdymo kontrolę."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą