„Telia“ reklama: Suomijoje į miškus išvažiavo ypatingi šarvuočiai: vairuotoją atstojo „Telia“ 5G ryšys

 

„Telia“ pademonstravo ne kasdien matomas 5G pritaikymo galimybes – bendrovės 5G tinklas buvo panaudotas nuotoliniam karinių šarvuočių valdymui. Per Laplandijos regione, Suomijoje, vykusias karines pratybas 5G pagalba valdomas „Patria AMV XP 8x8“ šarvuotis sėkmingai vykdė užduotis be vairuotojo visą valdymą atliekant iš 100 km atstumu nutolusios vadavietės. Tikimasi, kad toks mobiliojo tinklo pritaikymas padės sumažinti žūčių skaičių mūšio lauke, kartu atverdamas naujas karinių operacijų planavimo ir vykdymo perspektyvas.

 

„Kažkada vaikystėje žaisdavome su radijo bangomis valdomomis žaislinėmis mašinėlėmis, o pasitelkiant 5G, šiandien tą galima daryti su 32 tonas sveriančia karine technika ir iš šimtus kilometrų siekiančio atstumo. Suomijoje sėkmingai įvykdytas bandymas nėra tik įspūdinga technologijų demonstracija – jis rodo, kaip 5G gali kardinaliai pakeisti karinio personalo saugumą ir taktinius sprendimus mūšio lauke. Kariai galės vykdyti pavojingiausias misijas būdami saugioje aplinkoje, o tai reiškia ne tik išsaugotas gyvybes, bet ir naują karinės strategijos erą“, – teigia „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Raktinis elementas – tinklo segmentavimas [1]

 

Sėkmingą nuotolinį šarvuočių valdymą užtikrino specifinis 5G tinklo komponentas – tinklo segmentavimas (angl. network slicing). Ši pažangi technologija leidžia virtualizuotai padalinti fizinį mobilųjį tinklą į kelis atskirus segmentus, kurių kiekvienas gali būti optimizuotas konkrečiai paslaugai. Karinėse pratybose naudotas segmentas buvo specialiai sukonfigūruotas užtikrinti itin mažą vėlinimą ir nepertraukiamą ryšį, būtiną realaus laiko transporto priemonių valdymui.

 

Tinklo segmentavimo technologija užtikrina, kad net tame pačiame fiziniame 5G tinkle skirtingi vartotojai ar paslaugos gali naudotis visiškai izoliuotais tinklo segmentais. Tai reiškia, kad nors karinis šarvuotis ir eilinis 5G vartotojas gali būti prisijungę prie tos pačios telekomunikacijų infrastruktūros, jų duomenų srautai niekada nesusikerta ir nesąveikauja, todėl išlaikomas maksimalus saugumas ir patikimumas.

 

Modernizuotas šarvuotasis transporteris „Patria AMV XP 8x8“, įprastai naudojamas žvalgybos ir kovinėse operacijose, demonstracijos metu su vadaviete neprarado ryšio net sudėtingomis Laplandijos klimato sąlygomis. Nors nuo šarvuočių operatorius skyrė daugiau nei 100 km, jie galėjo matyti realaus laiko vaizdą iš transporto priemonėje įrengtų kamerų. Visų bandymų metu „Telia“ teikiamas ryšys išliko stabilus ir patikimas, užtikrindamas tokį pat efektyvų sprendimų priėmimą, kaip ir vietoje esančio šarvuočio vairuotojo.

Dvejopo naudojimo technologijos – ateities perspektyva

 

Šarvuočių valdymo bandymas yra puikus pavyzdys, kaip civilinės technologijos sėkmingai pritaikomos gynybos sektoriuje, sukuriant vadinamąsias dvejopo naudojimo inovacijas. 5G tinklo segmentavimo technologija, kuri paprastai naudojama užtikrinti sklandų didelių įmonių ar gamybos bendrovių duomenų perdavimą, šiuo atveju puikiai pasitarnavo militarizuotoje aplinkoje.

 

5G ryšys kariniams tikslams gali būti naudojamas ne tik sausumoje – panašūs bandymai jau vykdomi su nepilotuojamais jūriniais laivais ir oro erdvėje. Šiaurės šalys skiria ypatingą dėmesį tokių inovacijų vystymui, o Suomijos pavyzdys ateityje galėtų būti taikomas ir Lietuvoje, plečiant mūsų kariuomenės technologinį arsenalą.

 

Pastarųjų dienų kariniame kontekste nuotolinio valdymo technologijų pritaikymas tapo ypač aktualus Ukrainoje, kur nepilotuojamos sistemos kiekvieną dieną vaidina vis didesnį vaidmenį. Per nuotolį valdomi šarvuočiai ir kita karinė technika ne tik sumažina personalo nuostolius, bet ir leidžia vykdyti operacijas tokiose teritorijose, kur žmonių dalyvavimas būtų pernelyg rizikingas. 5G technologija šiame kontekste tampa ypač svarbi, nes užtikrina reikiamą duomenų perdavimo greitį, saugumą ir patikimumą ekstremaliomis sąlygomis.

 

„Dvejopo naudojimo technologijos – tiek telekomunikacijų, tiek transporto srityse – yra būtent tai, ko reikia šiuolaikinei Europai, siekiančiai sustiprinti savo gynybos pajėgumus ir technologinę nepriklausomybę. Suomija šioje srityje jau rodo lyderystę, o „Telia“ yra pasirengusi prisidėti savo patirtimi ir pajėgumais“, – reziumuoja „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.”

 

 

1. Tinklo segmentavimas – tai didelio tinklo padalijimas į mažesnius, izoliuotus segmentus arba potinklius, siekiant pagerinti saugumą, našumą ir valdymą. Tai apima ribų tarp skirtingų tinklo sričių sukūrimą, dažnai naudojant tokias technologijas, kaip VLAN (virtualūs vietiniai tinklai) ir ugniasienės.

 

Tikslas – apriboti srautą tarp segmentų, sumažinti galimą saugumo pažeidimų poveikį ir pagerinti bendrą tinklo efektyvumą.

 

Pagerintas saugumas:

Izoliuodamos tinklo segmentus, organizacijos gali užkirsti kelią neteisėtai prieigai prie jautrių duomenų ir išteklių. Jei viename segmente įvyksta saugumo pažeidimas, mažesnė tikimybė, kad jis išplis į kitas tinklo dalis, taip sumažinant žalą.

 

Pagerintas našumas:

 

Tinklo srauto perkrovos sumažinimas atskiruose segmentuose gali pagerinti bendrą tinklo našumą ir reagavimą.

 

Supaprastintas valdymas:

Tinklo segmentavimas palengvina skirtingų tinklo dalių valdymą ir konfigūravimą, leisdamas administratoriams nustatyti konkrečias politikos kryptis ir prieigos valdiklius kiekvienam segmentui.

 

Atitiktis:

Tinklo segmentavimas gali padėti organizacijoms laikytis konkrečių pramonės šakos reglamentų ir atitikties reikalavimų, suteikiant išsamią tinklo prieigos ir duomenų srauto kontrolę.

Pavyzdžiai:

Įmonė gali sukurti atskirus segmentus savo finansų skyriui, žmogiškiesiems ištekliams ir operacijoms, kurių kiekvienas turėtų skirtingas saugumo politikas ir prieigos teises. Panašiai bankas gali segmentuoti savo tinklą, kad apribotų prieigą prie finansinių ataskaitų sistemų darbuotojams filialuose.

 

Iš esmės tinklo segmentavimas yra labai svarbi saugumo ir valdymo praktika, leidžianti organizacijoms kurti saugesnius, efektyvesnius ir lengviau valdomus tinklus.