Ar dronų revoliucija sustabdys manevrinio karo evoliuciją?

 

"Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas, šiuo metu ambasadorius Jungtinėje Karalystėje (JK), gen. Valerijus Zalužnas savo straipsnyje „Kaip dronai, duomenys ir dirbtinis intelektas pakeitė mūsų kariuomenę – ir kodėl JAV turi pasekti šiuo pavyzdžiu“ teigia, kad dabartiniai pokyčiai apvertė šiuolaikinę karybą aukštyn kojomis.

Rusijos–Ukrainos konfliktas tapo Pirmojo pasaulinio karo tipo priešininko išvarginimo konfliktu. Dėl naujos įrangos panaudojimo priešas mūšio lauke nebegali pajudėti nepastebėtas. Fronto linija užstrigo ir pavirto į gynybines tvirtoves – kariai yra užsikasę tranšėjose, kur net personalo rotacija ir sužeistų karių evakuacija tapo mirtinai pavojinga.

Pagrindinius pokyčius sukėlė trys naujos technologijos:

1. Maži taktiniai bepiločiai – skirti gyvajai jėgai, šarvuotajai technikai bei įrangai naikinti ir net kovoti su kitais bepiločiais. Jie imti naudoti ore, žemėje ir jūroje.
2. Elektroninės kovos priemonės – vykdo elektroninių signalų aptikimą, trikdymą ir dronų perėmimą, padeda aptikti ir naikinti specializuotas, sunkiai pakeičiamas priešo karių komandas.
3. Nuotolinio valdymo jutikliai – plačiai naudojami užimtose, tačiau neapsaugotose „pilkosiose zonose“, jie sukuria apsauginius buferius, neleidžiančius priešui prasiskverbti nepastebėtam.

Danijos Karališkosios gynybos kolegijos karinis analitikas Andersas Nilsenas, komentuodamas V. Zalužno straipsnį, sako, kad pagrindinė šių technologijų ypatybė – jų mažos sąnaudos. FPV dronas kainuoja apie 10 proc. artilerijos sviedinio kainos. Šis smūgio galimybių kainų sumažėjimas daro išvarginimo karą efektyvų ir ekonomiškai įmanomą šalims, kurios anksčiau negalėjo sau leisti kovoti tokiuose konfliktuose.

V. Zalužnas kritikuoja NATO kariuomenes: „Per daugelį metų jos tapo patenkintos savimi, kai turėjo pranašumą daugiadomeninėse operacijose, ir „pramiegojo“ dronų revoliuciją. Jei NATO kariuomenės šiandien įžengtų į mūšio lauką Ukrainoje, jos patirtų didelių nuostolių – tiesiog todėl, kad neturi kuo atsakyti naujiems ginklams.“

Vis dėlto, daugelis Vakarų karininkų vis dar tiki, kad jie pranoktų Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, nes vykdytų „teisingą“ manevrinį karą. Daugelis tvirtina, kad supranta dronų svarbą, tačiau vis dar laiko juos tik pagalbine priemone, leidžiančia vykdyti manevrinį karą.

Tai pavojinga Vakarų šalims, nes jos vis dar nesuvokia, kad Rusija padarė didelę pažangą dronų technologijose. Vakarų šalys atsilieka nuo Rusijos metais. Jeigu įvyktų NATO ir Rusijos karas, Rusija turėtų didelį skaičių patyrusių dronų operatorių, o NATO kariuomenės būtų nepasirengusios tokiai konfrontacijai.

Jei karo pradžioje kokia nors teritorija būtų prarasta rusams, nėra jokios garantijos, kad ją būtų galima vėl atkovoti. Tai ypač aktualu Baltijos šalims, kurių dabartinės gynybos doktrinos numato, kad Rusija galėtų užimti dalį teritorijos, kol neprasidėjo lemiamas kontrpuolimas, kuris juos atstumtų.

NATO doktrinos reikalauja peržiūros: jei karo pradžioje kokia nors teritorija būtų prarasta rusams, nėra jokios garantijos, kad ją būtų galima vėl atkovoti. Tai ypač aktualu Baltijos šalims, kurių dabartinės gynybos doktrinos numato, kad Rusija galėtų užimti dalį teritorijos, kol neprasidėjo lemiamas kontrpuolimas, kuris juos atstumtų.

Labai svarbu nedelsiant pradėti rengti dronų operatorius ir elektroninio karo specialistus NATO šalyse.

Pagrindinis resursas yra patyrę pilotai – patys dronai yra tik amunicija, kurią šie pilotai naudoja, teigia generolas V. Zalužnas.”