„Jis turi pavojingą kairę ranką.“ Vasario mėnesį, baigdamas savo kelionę į Kiniją, Hangdžou mieste Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas stebėjo imitacines bokso rungtynes – jas vedė robotai iš bendrovės „Unitree Robotics“. Tai, kas atrodo kaip kuriozas, iš tikrųjų yra signalas: Kinija demonstruoja robotiką ne tik kaip laboratorinę koncepciją, bet ir kaip pramoninį produktą. Investuotojams klausimas nebėra tas, ar atsiranda humanoidiniai robotai, o kaip greitai jie iš spektaklio taps pelningu verslo modeliu.
Humanoidiniai robotai yra mašinos, kurių anatomija sukurta pagal žmones: su liemeniu, rankomis ir dažniausiai kojomis, todėl jie gali judėti žmogaus sukurtoje aplinkoje. Be to, jie yra protingi. Nors jie negali mąstyti kaip žmogus, tai reiškia, kad neturi ketinimų ar sąmonės, jie turi jutiminio suvokimo, interpretavimo modelių ir valdymo programinės įrangos derinį, kuris tikslą paverčia konkrečiais judesiais. Pavyzdžiui: „Numušk jį!“
„Humanoidinių robotų rinka vis dar yra prototipų fazėje“, – rašo vadybos konsultacijų įmonė „Roland Berger“ tyrime. Ši technologija iki šiol buvo naudojama dešimtis, o ne tūkstančius kartų. Tačiau: jei dabartinės tendencijos išliks, ekonominis poveikis gali būti didelis. Remiantis „Roland Berger“ prognozėmis, iki 2035 m. humanoidinių robotų rinka turėtų išaugti iki 750 mlrd. dolerių. Iki 2050 m. ekspertai netgi numato keturių trilijonų dolerių rinką. Šis mastas prilygsta automobilių pramonei. Pramonės, automobilių ir elektronikos įmonėms humanoidiniai robotai reiškia didelę augimo galimybę ir – numatomomis vos dviejų dolerių per valandą eksploatavimo sąnaudomis – galėtų tapti svertu dideliam efektyvumo didinimui.
Kol kas šis verslo segmentas vis dar yra valdomas šioje srityje pradedančių veikti įmonių balansuose. „Tačiau šiais metais humanoidinė robotika pradeda produktyvaus taikymo fazę“, – interviu „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sako Danielis Saileris, vadovaujantis tvarių investicijų skyriui „Bankhaus Metzler“ turto valdymo verslo padalinyje. Jis ir jo komanda tyrinėjo rinką, nes naujosios technologijos turi ir socialinių pasekmių. Darbo vietos nyksta. Robotai iš nelanksčių kapitalinių prekių virsta lanksčiomis, dirbtiniu intelektu paremtomis darbo jėgomis, kurios gali naudoti esamą infrastruktūrą nereikalaudamos brangių gamyklų renovacijų. Tačiau kurios įmonės ateityje gali pasinaudoti šia tendencija?
Nors robotikos startuoliai dominuoja JAV ir Kinijoje, jų yra ir Vokietijoje. Pavyzdžiui, Metcingene įsikūrusi robotikos startuolių įmonė „Neura Robotics“ daugiausia dėmesio skiria kognityviniams robotams, kurie iš esmės gali matyti, girdėti ir mokytis naudodamiesi dirbtiniu intelektu. Didelės korporacijos taip pat siekia patekti į šią rinką.
„Tokios automobilių gamintojos kaip BMW, „Mercedes“ ir „Hyundai“, turėdamos kontrolinį „Boston Dynamics“ akcijų paketą, jau testuoja humanoidų parkus serijinėje gamyboje“, – sako Saileris. Tačiau, pasak „Metzler Asset Management“, didžiausias potencialas slypi ne pramoniniuose taikymuose, o paslaugų sektoriuje. Pavyzdžiui, pagyvenusių žmonių ir slaugos srityje robotai padeda kelti pacientus. Jie taip pat galėtų atlikti paprastas valymo užduotis. Bandomieji projektai priežiūros įstaigose ir ligoninėse Vokietijoje, Prancūzijoje ir Kanadoje parodė, kad robotai negali pakeisti žmonių slaugytojų, tačiau jie gali jiems padėti atlikti pasikartojančias užduotis. Tai suteikia žmonėms, prižiūrintiems automobilius, daugiau laiko empatiškam darbui.
Tačiau, pasak Danielio Körnerio, dar laukia ilgas ir sunkus kelias, kol robotikos pramonė taps tokia pat didelė kaip automobilių sektorius. „Trūksta duomenų“, – spaudos konferencijoje sakė technologijų akcijų fondo valdytojas DWS turto valdymo bendrovėje. Jei humanoidinis robotas turi iškrauti indus iš indaplovės, kūrėjai turi tiksliai žinoti, kaip žmonės juda atlikdami šią užduotį. Šie duomenys turi būti renkami. Ir: „Ranka yra didžiausia problema“, – pridūrė Körneris. Kiekvienas, pjaustantis avokadą, turėtų būti pakankamai jautrus, kad prieš tai jo nesutraiškytų. Be to, pasak Rolando Bergerio tyrimo autorių, robotų rankos dažnai tarnauja mažiau nei metus, kai naudojamos dideliais kiekiais.
Bandymų laboratorijos jau egzistuoja. Ir, pasak Sailerio iš Metzlerio, „Tesla“ generalinis direktorius Elonas Muskas jau nutraukė dviejų automobilių linijų gamybą, pirmenybę teikdamas robotikai. „Tesla“ svetainėje ieškoma inžinierių, kurie specializuojasi gilaus mokymosi ir judesių planavimo srityje, skirta „Optimus“, kaip „Tesla“ pavadino savo pirmąjį robotą. „Jų užduotis – sukurti universalų, autonominį, dvikojį humanoidinį robotą, galintį atlikti nesaugias, pasikartojančias ar nuobodžias užduotis“, – teigiama pranešime. Įmonės, gaminančios tik humanoidus robotus, dar nėra viešai prekiaujamos. Kinijos robotikos gamintoja „Unitree“ šiais metais siekia IPO. Privatūs investuotojai gali prieiti prie šios temos per teminius ETF ir fondus, tokius kaip „Euro iShares Automation & Robotics UCITS ETF“, kuris, turėdamas beveik keturis milijardus eurų turto, yra didžiausias. Kitas pavyzdys – „L&G Robo Global Robotics and Automation UCITS ETF“, kurio fondo apimtis siekia kiek daugiau nei milijardą eurų.
Tačiau tie, kurie perka tokius fondus, investuoja ne tik į humanoidus robotus, bet ir į plačią automatizavimo, programinės įrangos, jutiklių ir skaičiavimo galios ekosistemą. Taigi humanoidų tema į portfelį patenka – jei iš viso – dažniausiai netiesiogiai per tiekėjus ir technologijų kūrėjus. Pavyzdžiui, „BlackRock“ „iShares ETF“, kurio metinis bendras išlaidų santykis yra 0,4 proc., dešimt didžiausių įmonių sudaro beveik 40 proc. visos vertės.
Didžiausia pavienė akcijų paketo dalis 2026 m. kovo pabaigoje yra Japonijos puslaidininkių bandymų sistemų gamintoja „Advantest“. Po jos seka JAV puslaidininkių bendrovė „Intel“ ir KLA – JAV puslaidininkių gamybos procesų valdymo ir metrologijos specialistė. „Nvidia“ taip pat yra tarp dešimties didžiausių. Bendras L&G ETF išlaidų santykis yra 0,8 procento per metus. Didžiausia pavienė holdingo dalis yra „Teradyne“ – JAV bendrovė, kuri specializuojasi puslaidininkių bandymų sistemose. Po jos seka Kanados elektronikos gamybos paslaugų teikėja „Celestica“ ir JAV bendrovė „Intuitive Surgical“, kuri specializuojasi chirurginės robotikos srityje.
Vokietijoje, be automobilių gamintojų, kurie plėtoja šią verslo sritį, prie naujųjų technologijų pereina ir automobilių tiekėjas „Schaeffler“ bei puslaidininkių gamintoja „Infineon“. „Mūsų nuomone, „Infineon“ yra labiausiai pažengusi“, – sako Saileris. Bendrovė turi strateginę partnerystę su lustų kūrėja „Nvidia“. Vertingiausia pasaulyje bendrovė taip pat planuoja siūlyti savo robotų sprendimus.
„Infineon“ galėtų uždirbti apie 500 USD už vieną robotą. Jei, kaip apskaičiuota, galiausiai bus vienas robotas aštuoniems žmonėms, rinkos potencialas yra milžiniškas, sako Saileris. „Schaeffler“ užsibrėžė tikslą šiame segmente gauti apie milijardą eurų papildomų pajamų. Verslo padalinys dar neįtrauktas į 2025 m. finansines ataskaitas. Neseniai bendrovė paskelbė apie bendradarbiavimą su „Leju Robotics“ Kinijoje, tiekdama robotų gamintojui pagrindinius komponentus.
Pasak „Metzler Asset Management“, roboto korpusas sudaro 40 procentų sąnaudų, kurios labai skiriasi priklausomai nuo gamybos apimties. Jutikliai sudaro pagrindinį sąnaudų veiksnį – 37 procentus, o baterija – apie penktadalį. Smegenys, t. y. dirbtinis intelektas, kainuoja tik apie keturis procentus. „Roland Berger“ prognozuoja, kad iki 2035 m. robotas, jei bus pradėta masinė gamyba, gali kainuoti tik 20 000–30 000 JAV dolerių.
Sailer pataria privatiems investuotojams, norintiems investuoti į šį sektorių, būti labai atsargiems. „Mes niekada nepirktume įmonės vien dėl jos „humanoidinės robotikos“ verslo.“ Yra rizika, kad vizionieriškos korporacijos daug investuos į šį naują segmentą, tačiau niekas nežino, kada, o gal ir ar, tai atsipirks. Ir ar iš viso pakanka žaliavų milijardui robotų?
Daugelis klausimų lieka neatsakyti. Tačiau, remiantis Metzlerio tyrimu, humanoidinių robotų kūrimą lemia ne vien technologinis smalsumas. Pagrindinės varomosios jėgos yra esminės ekonominės realybės: pasaulinis darbo jėgos trūkumas ir demografiniai pokyčiai. Remiantis Pasaulio banko ir Jungtinių Tautų gyventojų skaičiaus skyriaus duomenimis, pavyzdžiui, Europos Sąjunga susiduria su gyventojų skaičiaus mažėjimu po dešimtmečius trukusio augimo. Iki 2050 m., kai vidutinis amžius sieks 48,2 metų, ji turėtų tapti seniausiu pasaulio regionu. Besivystančiose ekonomikose Indija lenkia Kiniją kaip daugiausiai gyventojų turinti šalis pasaulyje. Kinijos gyventojų skaičius jau mažėja ir sparčiai sensta.
Bokso rungtynės Hangdžou buvo įspūdingos. Tikrasis išbandymas prasidės tada, kai iš robotų nebesitikima, kad jie padarys įspūdį, o turės teikti patikimą pagalbą. „Nuo mokslinės fantastikos iki realybės“, – rašo Rolandas Bergeris. Ar tai taps perspektyviu verslo modeliu, priklauso nuo to, kiek patikimai jie veiks kasdieniame gyvenime – ir kokia kaina.“ [1]
1. Wie sich in Robotik anlegen lässt: Humanoide Roboter erwecken den Eindruck spielerischer Science-Fiction. Doch die Branche könnte so groß werden wie die Autoindustrie. So können Anleger davon profitieren. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 02 June 2026: 23. Von Sarah Speicher-Utsch, Frankfurt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą