Kas trukdo mums konkuruoti su chirurgais Indijoje?

Dažnai būna paminėtos problemos, kurios yra grynai rinka paremtos aukštojo mokslo sistemos mirtinos nuodėmės.

Tačiau bėdų šaknys yra dar gilesnės. Esame labai maža šalis. Mūsų vidinė rinka mažytė. Ją baigiame sunaikinti.

Iki šiol sugebėjome konkuruoti pasaulyje tik žema darbo jėgos kaina. Tokia galimybė greitai senka.

Mums reikia tiksliai išsirinkti kryptį, kurioje mes galime susikaupti ir konkuruoti. Ne taip naiviai, kaip Kubiliaus vyriausybė fantazuoja, neva tai siūlydama užsiimti paslaugomis.

Nejaugi mes aplenksime Indiją paslaugų sektoriuje? Kad amerikiečiai važiuotų Lietuvon operuotis, reikia, kad mes paruoštume lietuvius chirurgus Amerikoje. Reikia sudaryti sąlygas tiems chirurgams grįžti namo, baigus mokytis. Taip daro Indija. O kiek mes tokių chirurgų paruošėme?

Deramas susikaupimas reikalauja rimtos valstybės paramos ir valstybinio kadrų ruošimo reguliavimo. Mes gi metėmės į priešingą pusę. Bukai ruošiame perteklinius vadybininkus.

Nei verslas, nei mūsų jaunimas neturi supratimo, kas darosi pasaulyje, koks Lietuvos likimas, kokie mūsų siekiai.

O laikas eina nenumaldomai. Mūsų galimybės dirbti ir užsidirbti Lietuvoje vis mažėja.

Atėjo metas keisti mūsų valdymo komandą.

Pasaulyje - tik recesija. Lietuvoje - baisi depresija.

Sukelti Lietuvos ūkyje suirutę, neregėtą Europoje. Sugriauti tiek verslų. Atimti iš alkanų vaikų ir daugybės šeimų duonos kasnį. Atimti daugelio žmonių būstus. Apkrauti daugybę studentų nepakeliama skolų našta, sunaikinant ekonomikos vystymosi perspektyvą. Atimti varganos pensijos trupinius. Supriešinti jaunas motinas su pensininkais, bankininkus su studentais, darbdavius su dirbančiaisiais.

O po tokios veiklos pasiūlyti kompensacijai bevertį popieriaus lapą su pompastišku vardu: Nacionalinis Susitarimas. Dar kartą išlindo Kubiliaus sugebėjimas nevykusiai pajuokauti.

Tėra tik vienas rimtas atsakymas: visuotinis streikas.

Kubiliui tai atrodo, kaip dugnas. Mes žinome, kad tai yra jam šakės.

Yra daug gerbtino man prieštaraujančiųjų jausmuose. Nuvertus Kubilių, svarbiausia bus išlaikyti tvarką Lietuvoje. Juk ir pats Kubilius yra iš tų revoliucionierių, kurie pasinaudojo kitų žmonių auka valdžion prasimušti. O atsidūręs valdžioje, sukėlė tokią baisią suirutę.

Reikia rūpintis Tėvynės likimu. Reikia šviesti tautiečius. Reikia organizuotis. Tegul antras kartas nemeluoja.

Bet teisė streikuoti ir protestuoti yra viena iš esminių žmogaus teisių. Ja atkalbinėjama naudotis tik despotijose.

Oponentai teigia, kad protestai Lietuvoje yra negalimi, nes Rusija yra baisi kaimynė.

Nepervertinčiau Rusijos grėsmės dabar. Kai mes protestais laimėjome pirmą kartą, Rusijos pajėgos dar buvo Lietuvos viduje.

Šiuo metu mes esame po Europos Sąjungos bei NATO lietsargiu. Lietuvoje net nėra didelių žmonių grupių, kurios džiaugtųsi, jei kokiu nors stebuklu okupantų kariuomenė vėl atsidurtų Lietuvoje.

Kirkilo klaidomis irgi nepaaiškinsime mūsų sunkią padėtį. Kirkilo ir Kubiliaus koalicija prieš krizę nedarė Lietuvos ekonomikoje nieko skirtingo nuo to, ką darė dauguma valdančiųjų pasaulyje.

Kontrastas atsirado tik po paskutiniųjų Seimo rinkimų. Kubiliaus komanda dabar smaugia ekonomiką mokesčiais bei netikusiu valdymu, kai tuo tarpu dauguma pasaulio valstybių sumaniai palaiko savo verslus ir darbo jėgą užsitęsusios sunkios krizės metu.

Kas statys ir gins Lietuvos valstybę po aukštojo mokslo reformos?

Taip žiauriai pabrangusios mokamos vietos išvaiko į užsienį ne tik geriausią mūsų jaunimą, bet ir vidutiniokus.

Apie kokius mokslus, kokias inovacijas bei kokį konkuravimą pasaulinėje rinkoje galima kalbėti po šios kvailiausios pasaulyje reformos? Kas gins Lietuvą? Alkoholikai su šakėmis?

Geriau besimokantys patys išvažiuoja į užsienį. Dabar išvarote tuos, kuriuos paniekinančiai vadinate trejetukininkais. Kaip mes konkuruosime su Indija (paslaugos), Kinija (pramonės prekės ir žaliosios technologijos) bei kitais kraštais, kurie geriau tvarkosi, negu mes?

Ką daryti, sunaikinus oligarchų valdomas monopolijas ir jų pakalikus?

Lietuvos radijas labai griežtai reikalavo sociologo daktaro Merkio papasakoti ką nors pozityvaus apie Lietuvos perspektyvas. Daktaras Merkys nerado kuo šiandien džiaugtis. Kas penktas vyras Lietuvoje yra bedarbis. Oligarchų valdomos monopolijos užspaudė mažuosius verslus. Lietuvoje nėra stabilumo. Nebėra ir šalies raidos programos. Mano nuomone, vienintelis pozityvus dalykas, kuriuo turime rūpintis, yra mūsų nepriklausomybė ir tvarka valstybėje, nuvertus oligarchus ir juos palaikančias valdžios struktūras. Naudokime telefonus, socialinius tinklus bei forumus. Visi kaip vienas stokime prieš bet kokius žmones, kurie siektų pasinaudoti betvarke. Viešumas, mūsų patirtis ir visuotinis pasipriešinimas turėtų mus apsaugoti nuo antros demagogų bei despotų serijos.

Išmokų mažinimas ir mūsų ateitis

Kubilius nepageidauja skolintis, neva tai, kad nepakenktų mūsų anūkams. Todėl, sumažindamas išmokas, jis visai nuvairuoja ekonomiką į griovį.

Ar gyvens anūkai šalyje, paverstoje dykyne?

Reikalingas visuotinis streikas. Pabandykime atvėsinti išprotėjusį užsienio bankų statytinį.

Ideologams iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto

Lietuvos laisvosios rinkos institutui, siūlančiam nulinį pelno mokesčio tarifą, darbo santykių lankstumą, Sodros reformą bei sveikatos reformą:

Viskas, ką jūs čia siūlote, tik didins darbuotojų naštą. Tai skatins emigraciją. Kils darbo jėgos kaina. Verslai dar greičiau bankrutuos.

Ko dabar mokytis?

Paveldėti iš Rusijos valdymo laikų buvusių direktorių ir pirmininkų valdomi verslai byra nuo krizės prisilietimo. Dar pagreitėjusi emigracija neleis eksplotuoti darbo jėgą nebaudžiamai. Globalizacija naikina paskutines neefektyvaus darbo liekanas. Naujos Lietuvos ūkio vystymo strategijos nebėra.

Todėl niekas Lietuvoje nežino, ko turi mokytis mūsų žmones, kad jų darbas būtų paklausus rinkoje. Patarimas stipresniems ir jaunesniems: važiuokite mokytis ir dirbti užsienyje. Palaukite, kol vagių sudėliotas kortų namelis Lietuvoje galutinai subyrės. Gal tada ateis laikas normaliai dirbti ir gimtinėje.