“Būsto kartu su antrąja puse ieškojusi mergina nustebo
supratusi, kad nuomininkams tenka įveikti savotišką atranką. Vis dėlto
labiausiai ją nustebino ne konkurencija dėl būsto, o netikėtas nuomotojos
prašymas. Specialistai pastebi, kad būsto savininkai kandidatus renkasi
kruopščiai, tačiau pabrėžia, jog yra būdų, kaip padaryti gerą įspūdį ir pelnyti
pasitikėjimą.
„Reikia pereiti savotiškus nuomininkų rinkimus“
„Kad teks išsikraustyti, nuomotojas pranešė likus mėnesiui
iki nuomos sutarties pabaigos. Pradėjus ieškoti naujo būsto, pasirinkimas
nebuvo itin platus. Vis dėlto akį patraukė butas Baltupiuose, visai šalia
vietos, kur gyvenome anksčiau. Butas buvo penkiasdešimčia eurų brangesnis nei
ankstesnis, tačiau turėjo savų privalumų“, – paieškų pradžią portalui „Delfi“
nupasakojo mergina.
Ji prisiminė, kad paskambinus susitarti dėl buto apžiūros,
pirmieji klausimai buvo visai ne apie nuomininkus, o apie kitus niuansus. „Ar
turite augintinių? Vaikų? Ar esate pora?“, – iškart klausė nuomotoja.
„Ačiū Dievui, nei vaikų, nei augintinių neturiu, o porą
turiu. Kitaip, manau, iki šiol būčiau neradusi buto. Apžiūros laikas buvo
pasiūlytas po kelių dienų – aštuntą valandą vakaro. Atvykę apžiūrėti buto
prasilenkėme su kitais būsto ieškančiais žmonėmis.
Apžiūrėję butą norėjome jį iš karto rezervuoti ar net
pasirašyti nuomos sutartį, tačiau to padaryti nepavyko. Pasirodo, norint
Vilniuje išsinuomoti butą, reikia pereiti savotiškus nuomininkų rinkimus“, –
nusistebėjo Vilniuje gyvenanti mergina.
Aurėja teigia supratusi, kad nuomotojai nuomininkus rinkosi
pagal daugybę kriterijų, tokių kaip vaikai, gyvūnai augintiniai, šeiminė
padėtis, darbas ar numatyta įsikėlimo data.
„Labiausiai nustebino prašymas atsiųsti savo socialinių
tinklų paskyras.
Esą iš keturių pretendentų buvo atrinkti tik du, o
socialinių tinklų peržiūra turėjo padėti priimti galutinį sprendimą. Vis dėlto
tiek mano, tiek vaikino socialiniai tinklai gana tušti. Buto taip ir negavome“,
– konstatavo buto ieškojusi sostinės gyventoja.
Po šios nesėkmės ji toliau ieškojo buto Baltupiuose. Šį
kartą viskas truko trumpiau.
„Apžiūrėję būstą sužinojome, kad nuomotojai renkasi tik iš
dviejų porų. Ir šį kartą laimėjome butų karą. Tiesa, pergalę lėmė ne mūsų
socialiniai tinklai ar gyvenimo aprašymai, o tai, kad galėjome įsikelti savaite
anksčiau nei kiti pretendentai“, – teigė ji.
Su „Delfi“ bendravę du nekilnojamojo turto brokeriai,
dirbantys Vilniuje, sutiko, kad nuomotojai tikrai atidžiai renkasi žmones,
kuriems galėtų išnuomoti būstą, o svarbiausi kriterijai – tai šeiminė padėtis,
gyvūnų augintinių turėjimas ir finansinė situacija.
„Asmeninisntbrokeris“ NT brokerė Sandra Jakulė teigė
pastebinti, kad, palyginti su ankstesniais metais, nuomos rinka yra
pasikeitusi.
„Žymiai sumažėjo besinuomojančių lietuvių ir labai padaugėjo
užsieniečių užklausų. Nuomotojams labai svarbus patikimumo kriterijus – svarbu,
kad žmogus tikrai būtų pajėgus mokėti, kad nekeltų rūpesčių ateityje buto
savininkui ir jo kaimynams.
Ne paslaptis, kad kitų kultūrų žmonės gali ir elgtis kitaip
– būti gerokai triukšmingesni, kitaip žiūrėti į buto ir laiptinės tvarką, į
kaimynų ramybę. Todėl dauguma nuomininkų labiau nori turėti savos kultūros
nuomininkus (lietuvius ar artimus mūsų kultūrai užsieniečius) nei visiškai
kitos kultūros atstovus. Taip pat ne visi nuomotojai moka užsienio kalbą, todėl
ieško lietuvių, kad galėtų su jais susikalbėti“, – įžvalgomis pasidalijo S.
Jakulė.
NT brokeris Laurynas Vosylius antrino, kad nuomotojams
svarbi tautybė, bet dar svarbiau – nuomininko finansinė situacija, šeiminė
padėtis ir ar yra gyvūnų augintinių.
„Mano manymu, geriau kelias dienas ilgiau ieškoti tinkamo
nuomininko, negu vėliau susidurti su nemokiu ar netvarkingu gyventoju.
Dažniausiai, pabrėžiu – dažniausiai, o ne visada, savininkai sprendimą priima
atsižvelgdami į tai, ar nuomininkas turi naminių gyvūnų, mažų vaikų, ar turi
stabilų darbą. Taip pat ne paslaptis, kad dalis savininkų pirmenybę teikia
lietuviams, o ne užsieniečiams“, – „Delfi“ komentavo NT specialistas.
Nuomotojas, pasak jo, įprastai renkasi bent iš kelių
potencialių nuomininkų: jei nuomos kaina atitinka rinkos kainą, o butas
patrauklus, jį gali pavykti išnuomoti ir per pusdienį.
„Populiariausi ir geidžiamiausi butai visuomet buvo
centrinėje miesto dalyje bei aplinkiniuose rajonuose. Tai Užupis, Paupys, dalis
Antakalnio iki Šilo tilto, Žvėrynas. Šiuose rajonuose tvarkingus butus pavyksta
išnuomoti labai greitai, – pastebėjimu pasidalijo L. Vosylius. – Kartais
užtenka ir pusdienio, o dažniausiai – kelių dienų. Taip pat labai populiarios
yra Šnipiškės dėl patogios vietos, verslo centrų koncentracijos, išvystytos
infrastruktūros ir gausios naujos statybos pasiūlos.“
Už standartinį dviejų kambarių butą Vilniuje vidutiniškai
porai gali tekti mokėti 600–700 eurų . Būtent tokio buto – dviejų kambarių,
kainuojančio 600 eurų mėnesiui ir esančio Baltupiuose – nepavyko gauti Aurėjai.
Kiek svarbi informacija socialiniuose tinkluose
Kaip pastebėjo su „Delfi“ bendravusi skaitytoja, nuomotojai
domisi ir potencialių nuomotojų socialiniais tinklais – ne tik tuo, ar žmogus
turi gyvūnų augintinių arba vaikų, bet ir apskritai jo socialiniu gyvenimu.
„Asmeniškai man nėra tekę susidurti su situacija, kad mūsų
atstovaujamas būsto savininkas prašytų tikrinti potencialaus nuomininko
socialinius tinklus. Tačiau jeigu informacija yra viešai prieinama, ji gali
suteikti papildomų žinių apie žmogų. Vis dėlto kur kas dažniau savininkai
domisi šeimine padėtimi – vaikais, augintiniais – net labiau nei pajamomis“, –
komentavo NT brokeris.
Tačiau kitai kalbintai ekspertei, panašu, jau teko susidurti
su tokia praktika.
„Dauguma nuomotojų domisi visa galima informacija apie
būsimą nuomininką, nes ta informacija gali nulemti tolimesnius santykius su
pačiu nuomininku ir galimas pasekmes. Kadangi nėra kito įrankio, kaip legaliai
patikrinti žmogaus patikimumą, kaip tik per socialinius tinklus, tai labai
dažnai naudojama“, – patvirtino S. Jakulė.
Patarimai, kaip laimėti prieš kitus nuomininkus
Kalbintų NT brokerių pasiteiravome, ką patartų žmogui, kuris
šiandien ieško būsto nuomai Vilniuje, – kaip padidinti tikimybę, kad būtent jis
bus pasirinktas iš kelių pretendentų?
„Pirmiausia – tai mandagumas. Jeigu žmogus bendrauja
mandagiai, atvirai, nuomotojas linkęs juo labiau tikėti. Jeigu žmogus turi
gyvūną, jis gali pasiūlyti mokėti didesnį depozitą, kad nuramintų savininką,
būgštaujantį, jog dėl gyvūno atsiras daugiau nuostolių. Jeigu žmogus
užsienietis, patartina kalbėti lietuviškai. Nuomotojai tikrai dažnai bijo
angliškai (ypač neaiškiai) kalbančių nuomininkų“, – rekomendacijomis pasidalijo
S. Jakulė.
Tam pritarė ir L. Vosylius. NT brokeris pateikė dar kelis
patarimus, kuriais vadovaujantis gali pavykti išsinuomoti norimą būstą.
„Visų pirma, siūlyčiau pateikti rekomendacijas iš ankstesnių
būsto savininkų, jeigu anksčiau teko nuomotis būstą. Taip pat nereikėtų bijoti
pateikti informacijos apie savo darbą ir finansinę padėtį.
Svarbu suprasti, kad nuomotojas jūsų nepažįsta. Jam reikia
priimti sprendimą, ar įsileisti nepažįstamą žmogų gyventi į savo turtą. Tai
nėra lengva, ypač jeigu jis pats ar jo aplinkos žmonės anksčiau turėjo
neigiamos patirties su nuomininkais. Vis daugiau savininkų prašo pateikti darbo
sutartį bei informaciją apie kreditingumą, kitaip tariant, tikrina, ar žmogus
neturi skolų. Mano manymu, tai gera praktika. Savininkui taip ramiau, o
nuomininkui, kuris neturi ko slėpti ir gali pagrįsti savo finansinį stabilumą,
tampa lengviau laimėti konkurencinę kovą prieš kitus kandidatus“, – patarimais
pasidalijo NT brokeris.
Dar vienas patarimas – į būsto apžiūrą atvykti laiku,
bendrauti mandagiai, taktiškai ir tvarkingai atrodyti. Tai paprasti žmogiški
dalykai, kurie kartais lemia labai daug.
Vilniuje dirbantis specialistas teigė pastebintis, kad
populiarėja dviejų mėnesių depozitas vietoje vieno, todėl ieškantiems būsto
siūlytų turėti bent trijų mėnesių nuomos dydžio sumą: vieno mėnesio nuomai į
priekį ir dviejų mėnesių depozitui.
„Kalbant apie augintinius, reikia pripažinti, kad nemaža
dalis savininkų jų nenori. Tai jų pasirinkimas. Todėl gyvūnų augintojams tenka
susitaikyti su tuo, kad dalis savininkų jų kandidatūros nesvarstys, kad ir
kokie tvarkingi būtų augintiniai. Kai kurie savininkai geriau palauks ilgiau ir
išnuomos būstą šiek tiek pigiau žmogui, kuris neturi gyvūnų. Todėl gyvūnų
augintojams ypač svarbu turėti rekomendacijas ir pateikti informaciją apie savo
finansinę situaciją.
Dėl mažamečių vaikų vis dar gyvas stereotipas, kad šeimą su
vaiku iškeldinti sudėtingiau. Tačiau paradoksalu, kad kai kuriais atvejais
šeimos su vaikais ar žmonės su augintiniais būna net pareigingesni ir
tvarkingesni nuomininkai nei tie, kurie vaikų ar gyvūnų neturi“, – dėstė jis.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą