Popiežius pirmą kartą istorijoje susitiko su Rusijos patriarchu

Šis susitikimas įvyko ką tik Havanoje, Kuboje. Popiežius pavadino Rusijos patriarchą broliu (nurodyta čia). Susitikimas ir popiežiaus širdingumas turėtų tapti pavyzdžiu visiems, fantazuojantiems apie branduolinį karą ir branduolinę žiemą.

Pusė darbdavių priimtų pabėgėlius, tačiau už tai nori pinigų

Oi, bratuli, jie gi visada nori pinigų, nėra skirtumo uždirbtų, ar pavogtų.

"Pasak R.Dargio, sparčiai senstant visuomenei ir mažėjant šalies gyventojų skaičiui, ekonominiai migrantai yra neišnaudotas Lietuvos potencialas."

Mūsų jaunimą vardan gražių politinių žaidimų su šauktiniais išvejate į užsienį, o patys norite atsivežti nežinia ko iš nežinia kur? Gėda tokiems verslininkams ir juos remiantiems politikams. Užsitarnaukime tikrąjį saugumą Lietuvos žmonėms. Visi dalyvaukime sekančiuose Seimo rinkimuose.

N.Putinaitė, galingoji rinkos ranka, prašo pinigų!

Šiuo atveju rinkos ranka yra ta pati N.Putinaitė, kuri (kartu su A.Kubiliumi ir G.Steponavičiumi) paskutinio kubilinių valdymo metu įvedė turgaus tvarką Lietuvos universitetuose: studijas padarė mokamas (studijų kainos Lietuvos atlyginimų fone padarytos stulbinančiai didelės), visagaliams skandinavų bankams už atkatus atidavė teisę visiems norintiems dalinti valstybės garantuotas paskolas studijoms, darančias šiuolaikinius Lietuvos studentus tikrais arba bent potencialiais bankų vergais visam likusiam gyvenimui. Idėja tokia, kad abiturientai atsirinks, kur jiems eiti su šiais didžiuliais pinigais, kad abiturientai vengs pasirinkti tai, kas nenaudinga būsimame darbe. Tokiu būdu netinkami universitetai neteks finansavimo ir išmirs. Lietuva suklestės.

Dabar pagrindinė šio plano vykdytoja N.Putinaitė prašo pinigų nepopuliarioms visuomenėje universitetų studijoms sušelpti? Kas pasidarė negailestingai rinkos rankai, pavirtusiai sudžūvusia ubagės ranka?

Planas nesuveikė. Lietuvos sąlygomis studijų rinka nedirba, nes Lietuvos universitetai gudriai prisitaiko: priima studijuoti bet ką, kas dar nors truputį gyvas ir kvėpuoja. Papildomai Lietuvos universitetai apgaudinėja gudria reklama, įsiūlydami specialybes, kurios niekam nereikalingos. Universitetai Lietuvoje lieka blogesni negu pusė tūkstančio universitetų pasaulyje, o N.Putinaitė maldauja valstybę sušelpti ją ir jos koleges universitetuose, nes tų prisiskolintų pinigų upės niekad neužtenka.

Blogi ženklai ekonomikai

Švedijos centrinis bankas pakeitė minus 0,35 proc.  trumpalaikę palūkanų normą į  minus 0,5 proc. Tai daugeliui atrodo, kaip valiutų karas, kai kiekvienas centrinis bankas stengiasi palaikyti žemesnį jo šalies valiutos kursą, kad kuo ilgiau išvengti gilios krizės. Neveltui iškart pasaulyje akcijos nukrito žymiai žemiau, o auksas pabrango.

Žinovams dar svarbiau kompanijų obligacijų palūkanų normos žymus padidėjimas. Visa tai rodo, kad mūsų jau greitai laukia sunkūs laikai ekonomikoje. 

Ką neigiamos palūkanų normos reiškia mums, jei jos mus pasiekia? Kitais žodžiais sakant, kodėl žmonės laiko pinigus bankuose, jei už tai reikia sumokėti? Nes su pinigais patogiau dirbti, kai tie pinigai yra banko sąskaitoje ir, ašku, yra saugiau laikyti pinigus banke [1].



1. "But it looks as if the convenience of keeping money in a bank account is worth a small negative interest rate or fees for most consumers and businesses, at least at the only slightly negative rates currently in place. Storing and providing security for cash may be more expensive than a small bank charge."

Kas yra Lietuva?

Lietuva yra ypatinga Europos šalis. Nedidelė Lietuvos gyventojų dalis gauna tiek pajamų iš turto, kad pagal pajamas, gaunamas iš turto ir padalintas iš viso Lietuvos gyventojų skaičiaus, esame Europos šalių sąrašo viršuje (2883 eurai Lietuvoje ir tik 841 euras Estijoje) (1 pav.). Kodėl taip? Tie Lietuvos gyventojai, kurie užgrobė daugiausia sovietinio turto dalybų ir su tuo susijusio banditizmo laikais, sugebėjo sukaupti daug ir politinės valdžios. Todėl tos pajamos iš turto yra taip gerai apsaugomos ir tokios didelės, o pajamos iš darbo, ypač iš darbo, svarbaus tautos išlikimui, kaip mokytojų* ir mokslininkų**, yra mažiausios Europoje.

Tikitės paveldėti ar iš ko nors atimti daug turto? Lietuva yra jūsų šalis. Nesitikite, bet, nepaisydami to, norite išauklėti ir išlavinti gerus vaikus, pasiremdami tik jūsų darbo pajamomis? Lietuva yra ne jums. Bet kur Europoje jums yra geriau. Daugiau kultūros, nes geresni mokslininkai ir mokytojai. Ir uždirbsite žymiai daugiau, esant tom pačioms kainoms.

*Blogiausioje šiuo atžvilgiu ES šalyje Lietuvoje metinis mokytojo atlyginimas yra 6954 eurų, o antroje pagal blogumą Rumunijoje - net 8297 eurai.

**Mokslininko laukia 5068 eurai Lietuvoje ir 32539 eurai Vokietijoje.



1 pav. Lietuvos gyventojų turto pajamos 2014 metais, padalintos iš šalies gyventojų skaičiaus.

NATO siunčia karo laivus, kad sulaikyti kontrabandininkus, vežiojančius migrantus į Europą

Tai gali būti teigiamas dalykas, keičiantis visą šią istoriją (nurodyta čia). Nelegali kelionė laivu iš Turkijos į Europą, pagal agentūros „Frontex“  duomenis, kainuoja apie 1500 eurų vienam asmeniui. Tai tapo labai pelningu verslu, turint omeny didžiulius migrantų srautus. Daugelis migrantų žūsta dėl tokių kontrabandininkų noro pasipelnyti.

Universitetinis išsilavinimas apsaugo nuo silpnaprotystės senatvėje

Kuo daugiau išsilavinimo, tuo geriau [1]. Kodėl taip yra, galima tik spėlioti. Kraujo spaudimo ir cholesterolio kiekio kontrolė sumažina kraujagyslių defektų sukeltos silpnaprotystės dažnį. Pastarasis mechanizmas atrodo labiau suprantamas.



1. "The study led by Dr. Langa, which compared a nationally representative survey of about 10,000 Americans aged 65 and over in 2000 with a similar group in 2010, found more college correlated with less dementia.

“We find the more education the better,” said Dr. Langa, whose study indicated that people in 2010 averaged almost a year more education than those in 2000 and that education explained about one-half the decline in dementia in that decade."