Vokietijos didesni verslai-vidutiniokai, vadinami Mittelstand, praranda gebėjimą kurti naujoves

"Paprastai šiose bendrovėse dirba ne daugiau kaip 250 darbuotojų, o didžiausia metinė apyvarta yra 50 milijonų eurų. Gamyboje didesni verslai-vidutiniokai turi net 43 proc. visų darbo vietų. Vis mažiau naujovių iš šių verslų-vidutiniokų ateina į rinką. Pasak IW, tik maždaug du trečdaliai šių įmonių 2015 m. reguliariai pristatė naujus procesus ir produktus. Prieš penkerius metus buvo trys ketvirtadaliai."

To priežastis paaiškinti sudėtinga. Gali būti pernelyg daug reikalavimų ir biurokratijos. Bet gali būti ir tai, kad vokiečiai žymiai atpigino darbo jėgą ir, to dėka, jų gaminamą produkciją. Tai leidžia sėkmingai konkuruoti pasaulio rinkoje. Bet, kai darbuotojams moki mažiau, negu jie yra verti, tai sunku tikėtis didelio atsidavimo darbui ir inovacijų gausybės. Tikėtina kad reikia mokėti išlaikyti vidurio liniją tarp šių dviejų reikalavimų.

Kuodis įvardijo, kokia bus esminė ekonominė problema po 10 metų - masiškas robotų pasirodymas

Kuodis neteisus dėl tų dešimt metų. Robotai yra IT produktas, jiems galioja bendras dėsnis: pirmas pagaminęs geriausią ir pigiausią produktą, gauna visą rinką.  Todėl visi labai stengiasi, nes niekas nenori tapti antra Nokia.

Kokio mums reikia elito Lietuvoje?

Naujo ir drąsaus. Tie žmonės, kurie darė karjerą ir gerai gyveno prie ruso, kaip D.Grybauskaitė, V.Landsbergis, dabar bando įrodyti, kokie jie yra tikri rusofobai. Todėl jie sukėlė didžiulė rusofobinę isteriją. Visi kiti bijosi šio riksmo, todėl patys dalyvauja rusofobinės isterijos priepuoliuose.

"Istorikas A. Kasparavičius teigia, kad Lietuva po 1990-ųjų kovo 11-os turėjo du šansus. „Buvo šansas tapti antrąja Suomija – tapti tiltu tarp Rusijos ir Vakarų. Dar buvo šansas tapti bunkeriu – tuo Vakarų bastionu prie Rusijos sienų. Mes pasirinkome antrą variantą, bet ne visi nori take bunkeryje sėdėti, milijonas jau išvažiavo. Amžinai sėdėti bunkeryje negalėsime, reikės iš jo išlįsti ir iš naujo apibrėžti lietuvybę, iš naujo pamatyti pasaulį“, – susirinkusiems knygų mugėje sakė istorikas."

Kuo tas kenksmingas sėdėjimas bunkeryje konkrečiai pasireiškia? Ne tik didžiule emigracija. Jau rašiau apie stambiausių Lietuvos verslų naikinimą, kad pakenkti Rusijai. Bet kliūva mums visiems. Į dabartinę nemalonią ekonominių santykių situaciją Lietuva pirmiausia pateko dėl Krymo istorijos.

"Visa ES nedaug nukentėjo nuo sankcijinių ir kontrasankcijinių ekonominių apribojimų prekyboje su Rusija, o Lietuvai maisto produktų embargo nulemti praradimai buvo daug didesni. Įdomu tai, kad Lietuvos elitas aktyviausiai agitavo už sankcijų Rusijai taikymą, nors būtent mes labiausiai nuo jų ir nukentėjome", – kalbėjo ekonomistas R.Rudzkis.

Nes Lietuvos elitas gyvena gerai net tada, kai visa Lietuva skursta. Todėl, kai sutinkate kandidatus į Prezidento postą, Seimą ar europarlamentą, klausinėkite apie Rusiją. Jei tie kandidatai yra bailiai ir gieda tik D.Grybauskaitės nesąmones, apie tai, kad rusai puola, tai nebalsuokite už tokius kandidatus. Kitaip bunkeris, vadinamas Lietuva, greitai bus visai tuščias.

Iš kur mes žinome, kad dyzelinių variklių naudojimas Lietuvoje yra problema?

"Aplinkosaugininkai gina žmonių "teisę į švarų orą". Tai ypač susiję su azoto dioksido teršalais. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų, šios dujos dirgina kvėpavimo sistemą, skatina širdies ir kraujagyslių ligas ir kasmet sukelia dešimtis tūkstančių ankstyvų mirčių. Nuo 2010 m. sausio 1 d. metinis azoto dioksido lygis Europos Sąjungoje neturi viršyti 40 mikrogramų vienam kubiniam metrui oro.

Dyzeliniai varikliai išskiria daugiau azoto dioksido nei benzininiai varikliai, nes jie degina kurą aukštesnėje temperatūroje. Nors yra ir kitų šaltinių, išleidžiančių azoto dioksidą, tokių, kaip sunkvežimiai, pramonė, žemės ūkis ar židiniai privačiuose namuose. Bet vidaus degimo variklius turinčios transporto priemonės, kurios yra didžiausias vienintelis šaltinis, jis šiandien sukuria iki 60 proc. išmetamo azoto dioksido. Dyzeliniai varikliai duoda neproporcingai didelę dalį šių teršalų, nepaisant to, kad įvedamos vis geresnės išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos."

Viniuje, Žirmūnuose, prie Kalvarijų g. ir Kareivių g. sankryžos, azoto dioksido lygis šiandien, pirmą valandą dienos, buvo 48.61 mikrogramų kūbiniam metrui (šiuos duomens kasdien galima rasti čia). Kaip matote, tai viršija aukščiau nurodytą leistiną ES lygį. Tuo tarpu Lietuvos valdžios žemėlapyje rašoma kad šis azoto dioksido lygis yra labai žemas. Mus nuodija, leisdami įvežti į Lietuvą senus dyzelius, ir dar mums meluoja.

Koks svarbiausias skirtumas tarp Amerikos, Lenkijos ir Vengrijos iš vienos pusės ir Prancūzijos bei Vokietijos iš kitos pusės?

Prancūzijoje ir Vokietijoje vis dar valdžioje globalistai. Jie vis dar lobsta iš komunistinių Kinijos, Vietnamo ir kitų despotiškų režimų vergų darbo, pasmerkdami negalinčią konkuruoti su tokiomis schemomis Vakarų vidurinę klasę skurdui.

"Visas šis nežmoniškas kiekvienos nacijos pagrindų naikinimas pridengiamas kalbomis apie atskiro žmogaus suverenumą, kad žmonės nesusivienytų ir nepareikalautų įvesti teisingumą ir tvarką. Amerikos [1], Lenkijos ir Vengrijos valdantieji dabar kalba apie nacijos suverenumą, kuris neaukojamas ant atskiro žmogaus suverenumo aukuro."

Be abejo, Amerika amerikiečiams dabar yra svarbiausia. Bet Amerika yra jau ne viena. Iš demokratinių valstybių Lenkija ir Vengrija yra kartu su Amerika.



1. Sakote Amerikoje parlamentarai neleidžia D.Trumpui pasireikšti? Tai yra pasenęs teiginys. JAV senate ir kongreso rūmuose šeimininkauja respublikonai.  "Šie respublikonai ieško prezidento paramos, nors jį jie kažkada kritikavo. Jų lūkesčiai atspindi supratimą, kad eiliniai respublikonai tvirtai remia prezidentą D.Trumpą."

Norite suliesėti: valgykite tik neskanų maistą ir neskaičiuokite kalorijų

Šiuolaikinė lietuviška ne viso grūdo duona neturi grūdų embrionų, kad riebalai tuose embrionuose neapkarstų ir nesugadintų miltų. Neturi ir skaidulų. Praktiškai šiandieninė lietuviška ne viso grūdo duona yra vienas cukrus. Todėl ji yra skani.  Paruoštas maistas, parduodamas valgyklose, restoranuose ir Maximose irgi yra skanus: specialiai sustiprintas cukrumi, dideliais kiekiais druskos bei nesveikais riebalais, kad daugiau suvalgytume ir todėl daugiau nupirktume.
O kas bus, jei valgysime ne tokį skanų maistą? Stebuklas: mūsų svoris kris. Mokslininkai ką tik baigė didelį klinikinį bandymą, kuris tai įrodo. Štai ką teigia mokslininkai:

"Mes visiems klinikinio bandymo dalyviams pasakėme, kad norime, kad jie sumažintų pridėto cukraus ir ne viso grūdo miltų kiekį ir valgytų daugiau daržovių ir pilnaverčio maisto, o kalorijomis, kad nesirūpintų".

Mūsų protėviai tai žinojo ir neskanų maistą vadino skalsiu. Tokio maisto ūsų protėviai nevengdavo, o vartodavo jį visada.

Kaip mažos algos Lietuvoje trukdo modernizuoti Lietuvos ūkį

 Kodėl Lietuvoje dingsta normalios darbo vietos?

"Statistikos departamento duomeninis, 2016 metais Lietuvos ūkio darbo našumas krito 1,1% - pirmą kartą po 2009 m. krizės, kai buvo fiksuotas 4,2% našumo susitraukimas."

Paprastai mažos judrios įmonės pirmosios įsisavina naujus, geresnius, labiau produktyvius, darbo būdus. Lietuvoje tai nevyksta. Kodėl? Per pastaruosius Nepriklausomybės metus paklausos Lietuvoje trūkumas (dėl mažų algų) ir todėl gausūs nepanaudoti pajėgumai darbuotojams ir įrangai padaro mažas Lietuvos įmones sočiomis ir nenorinčiomis investuoti į naujus įrengimus, naują programinę įrangą ar naujus būdus daryti dalykus, kurie gali leisti pagaminti daugiau produkcijos per valandą darbo.

Bet emigracija iš Lietuvos skuba mums į pagalbą. Dabar, kai įmonėms sunkiau rasti kvalifikuotus darbuotojus, jos neturi kito pasirinkimo, kaip iš naujo apgalvoti, kaip jos stengiasi didinti produktyvumą. Savo ruožtu didesnis produktyvumas padeda lengviau pateisinti aukštesnius atlyginimus, sukuriant savaime sustiprintą didesnį ekonomikos augimą.

"Mokslininkai dabar tiki, kad produktyvumo augimas priklauso ne tik nuo ekonomikos pasiūlos - kokios įmonės gamina ir kokias technologijas jos naudoja, bet ir nuo paklausos. Tai reiškia, kad našumo pasiekimai nėra daromi vakuume, tik todėl, kad technologijos yra prieinamos. Naujovės ūkyje atsiranda todėl, kad įmonės turi padidinti gamybą, kad atitiktų jų prekių ar paslaugų paklausą, o darbuotojų ar medžiagų trūkumas - verčia juos kruopščiai mąstyti apie tai, kaip tai padaryti."