Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2019 m. gruodžio 25 d., trečiadienis

Kur dingo ateitis?

Kaip apsisaugoti nuo nuolatinio sekimo, kurį komercinės organizacijos atlieka, naudodamos dirbtinį intelektą?

Galima panaudoti tai, kad dirbtinio intelekto sistemas veikia nedidelės gaunamų duomenų modifikacijos.
"Dizainerė Kate Rose tokį apsisaugojimą vadina „prieštaringa mada“ savarankiškai sukurtų drabužių su idiosinkratiškais modeliais, skirtų užtikrinti, kad automatinės valstybinių numerių atpažinimo sistemos būtų klaidinamos, serija. Marškinėliai, megztiniai ir kuprinės kolekcijoje su savo nepaprastai painiais personažais ir, atrodo, savavališka skaičių ir žodžių serija, taip pat galėtų būti laikomi tokia klaidinančia mada. Kitas pavyzdys yra žiniasklaidos menininko Adamo Harvey hiperface projektas. Čia taip pat tekstilės atspaudas yra skirtas supainioti algoritmus. Tokiu atveju modelis, primenantis QR kodo ir mėnulio veido mišinį, mašinoms pateikia žmogaus veidą.
Žinoma, principas veikia, ne tik neprisijungus, bet ir prisijungus internete. Dabar yra daugybė naršyklės plėtinių, kurie neduoda nieko kito, tik generuoja šiukšles. Pavyzdžiui, „Gorando“ yra maža programa, kuri atsitiktinai atrenka emocijas „Facebook“, kad painioja emocijų analizę, kurią tinklas atlieka kiekvienam savo vartotojui. „Adnauseam“ atsitiktinai spustelėja daugybę iššokančių skelbimų ir reklaminių antraščių, kurios supa mus internete. Galiausiai „Trackmenot“ įprastuose paieškos varikliuose nereguliariais intervalais įveda nesąmoningus klausimus. Visos šios programos turi tą patį tikslą: kuo sunkiau duomenų rinkimo įmonėms sukurti prasmingus ir tokiu būdu rinkoje parduodamus vartotojų profilius."

2019 m. gruodžio 22 d., sekmadienis

Kas yra mobilumo paketas ir kam jo reikia?

Lietuvos ir kitų Rytų Europo šalių transporto verslininkai, prisipirkę sunkvežimių, prisisamdę ukrainiečių ir baltarusių, mokėdami tiems žmonėms neadekvačiai mažus atlyginimus, nepervesdami padoriai į Sodrą pinigų jų pensijoms, versdami juos valkatiškai gyventi laikino sustojimo aikštelėse prie greitkelių, numuša pervežimų kainas visoje Vakarų Europoje. Tai Vakaruose pradėta teisingai vadinti dempingu. Tarp kitų įtakingų Europos žmonių Prancūzijos prezidentas Macronas atkreipė dėmesį, kad panašus mūsų, atvykėlių iš Rytų Europo šalių, elgesys atvedė prie Brexito, kur mes praradome laisvą prieigą prie Jungtinės Karalystės prekių, paslaugų ir darbo rinkos. Macronas tiesiai pareiškė, kad jei mes nenorime taip susigadinti visą Vakarų Europos rinką, vakariečiai privalo sustabdyti mūsų aršiausio dempingo atvejus. Taip atsirado mobilumo paketas, kuris ir stabdo akiplėšiską, be jokio pasigailėjimo vairuotojams, Rytų Europos šalių transporto verslininkų siautėjimą Vakaruose.

Lietuvos valdžia šioje istorijoje pasisako prieš vakariečius ir prieš išnaudojamus vairuotojus. Lietuvos valdžiai rūpi tik verslininkų kyšiai (ar ne, Eligijau Masiuli?), moralė seniai išėjo Lietuvoje iš mados. Rūpinimosi mūsų ateitimi Lietuvos valdžioje irgi jokio nebeliko. Todėl šaltas dušas, mobilumo paketas, mums yra būtinas.

Krikščionybę atmetantys pasaulietinio utopizmo atstovai

"Žmonių judėjimai yra linkę į savo pasaulio vaizdų nuoseklumą, ir viena iš priežasčių, kad krikščionybę atmetantys pasaulietinio utopizmo atstovai taip dažnai  yra tokie radikalūs ir linkę į žmogžudystes, yra tas faktas, jog nuoseklus ateistinis materializmas paprastai pašalina mintis apie prigimtinį žmogaus orumą ir draudimus dešimtyje Dievo įsakymų, kuriuos įvedė krikščioniškoji revoliucija."
 Iš čia kilo du baisūs pasauliniai karai. Iš čia kyla ir šiandieninės Lietuvos karo "žaidimai".

2019 m. gruodžio 21 d., šeštadienis

Kaip galima ištaisyti verslų valdymą?

 Kur čia problema?

"1950 m. tipiška akcijų dalis JAV viešosiose rinkose buvo laikoma vieno investuotojo rankose aštuonerius metus. Nuo 2006 m. vidutinė akcijų dalis buvo taip laikoma mažiau nei metus. Šis pokytis daugiausia susijęs su išplėtotomis prekybos technologijomis ir aktyvizuotų rizikos draudimo fondų, siekiančių trumpalaikio pelno, skaičiaus augimu. Ir keičia tai, kaip valdomos svarbiausios įmonės Amerikoje. 2006 m. Djūko universiteto ekonomistų atliktas tyrimas nustatė, kad 78 procentai akcinių bendrovių vadovų teigė, jog paaukojo ilgalaikę ekonominę vertę trumpalaikio akcijų kainos kilimo labui.
Tie vadovai patiria didžiulį spaudimą tai daryti. 2018 m. vidutinė vyriausiųjų vadovų kadencija krito iki istoriškai žemiausios penkerių metų ribos. „Wall Street“ analitikai kaip niekad anksčiau išplatina įmonių ketvirčio pajamų suvestines, todėl vadovai labiau stengiasi sutelkti dėmesį į trumpalaikius tikslus. Tai reiškia, kad vadovai vis labiau nesugeba, o ne tik nenori, vykdyti ilgalaikę vertę kuriančią veiklą, pavyzdžiui, investuoti į mokslinius tyrimus ar mokyti savo darbuotojus.


Vietoj to, investuotojai vertina jų sugebėjimą gauti tiesioginę finansinę vertę, beveik visada naudojant tokias priemones, kaip išlaidų mažinimas, kainų didinimas,  savųjų verslo akcijų supirkimas ar kitos finansinės inžinerijos formos. Toks elgesys bent iš dalies kaltas dėl neetiškos verslo praktikos, kuri dominuoja pastarųjų dienų naujienose.

Galima išspręsti šią problemą. Šiais metais JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija davė leidimą Ilgalaikei vertybinių popierių biržai bei tuo pradėjo kurti naują alternatyvą tradicinėms viešosioms rinkoms. Tarp šios naujos biržos pateiktų pasiūlymų yra kadencija pagrįsta balsavimo sistema, kuri leistų įmonės balsavimo galimybėms priklausyti nuo to, kiek akcijų jūs turite ir kiek laiko jas laikėte."
 Taip vienadieniai pelno ieškotojai netenka jų valdžios ir galimybės griauti harmoniją visuomenėje. Tokia tvarką reikia skubiai įvesti ir Lietuvoje, nes mūsų verslai katastrofiškai mažai investuoja į tyrimus, todėl strengame vidutinių pajamų žnyplėse. 

Ką reiškia Nausėdos reikalavimas pakeisti Narkevičių?

Nausėda, iškeldamas šį ultimatumą valdančiai daugumai Seime pademonstravo realios situacijos valdžioje nesuvokimą (turime parlamentinę respubliką), politinį avantiūrizmą ir prarado autoritetą. Buvo ir liko banko klerkas.

Kam mums reikalinga armija ir dujų gelda?

Mums sakoma, kad taip mes baidome rusus. Tai melas. Rusų ginkluotosios pajėgos ir prekyba dujomis yra kaip jautis prieš mūsų varlę. Kam naudingas tas mūsų melas? Tiems, kurie pardavinėja auksinius šaukštus ir kitą šlamštą mūsų armijai ir tiems, kurie pelnosi iš dujų geldos. Taip išeina vėjais mūsų milijardai eurų, palikdami mūsų verslą be konkurencingumo, mūsų versle dirbančius - be gerų atlyginimų, mūsų pensininkus - ant bado ir mirties be vaistų slenksčio.
"Už sumą, kurią „Klaipėdos nafta“ planuoja pasiskolinti – beveik 300 mln. eurų dujų geldos - SGD terminalo - išlaikymo kaštų mažinimui – galėtume įsigyti naują suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivą-saugyklą. Beje, tokio pat dydžio ir parametrų, koks švartuojasi Klaipėdoje. O pridėjusi pinigus, kuriuos jau išleido ir toliau leidžia šio laivo nuomai – įpirktume tris tokius laivus. Tauta ant šio energetinės nepriklausomybės aukuro kasmet paaukoja po 100 mln. eurų, o per penkerius metus „Independence“ jau paklota pusės milijardo suma.

Iš viso 2015–2045 m. laikotarpiu SGD laivo-saugyklos nuoma ir išlaikymo sąnaudos energijos vartotojams atsieis 1 mlrd. 300 mln. eurų. Analogiško dydžio naujas SGD laivas – saugykla rinkoje dabar kainuoja apie 220 mln. eurų. Taigi per visą laikotarpį būsime permokėję visą milijardą eurų. Tokia yra „verslo projekto“ – „Nepriklausomybė“ tikroji kaina.

Gal šiuo laivu kariaujame su estais ar latviais, kurie nesutinka prisidėti prie mūsų SGD terminalo išlaikymo –nepanašu, nes dujas jiems parduodame gerokai pigiau negu jos mums kainuoja, ir dar džiaugiamės kad jas tik perka."
Valstybė, kuri visa tai leidžia, yra klaida.  Mums skubiai reikia taisyti šią klaidą.