Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2020 m. rugsėjo 8 d., antradienis

Fanatizmas kariuomenėje yra pergalių sąlyga

 "Karo mene yra labai svarbus priešo moralės vertinimas. Niujorko universiteto politologas Bruce'as Bueno de Mesquita mano, kad žmogaus valios reikalai yra pakankamai svarbūs, kad keturi karai iš dešimties yra laimimi tų, kas pradeda kariauti griežta karine prasme, kaip silpnesnioji pusė.

Artis mokslininkams tiriant tai, apklausos dalyvių buvo klausiama apie jų norą dirbti su jų problemomis, atliekant įvairius dalykus. Tai svyravo nuo protesto gatvėje ir pinigų aukojimo iki oponentų kankinimo ar nužudymo ar net savo šeimos aukojimo.

Mokslininkai suskaičiavo dalyvių atsakymus pagal septynių balų skalę. Atsakymuose buvo teigiama, kad, be kita ko, atrodo, kad labiausiai pasirengę aukotis buvo tie, kurie taip pat atrodė mažiausiai suinteresuoti materialiniu komfortu ir ekonominėmis perspektyvomis. Tada tyrėjai prisijungė prie apklaustų grupių karių, iš dalies ieškodami skirtumų tarp nurodyto ir tikro noro kovoti. Veiksmai, kuriuos jie matė, ir po mūšio atvaizdavimas, kur (ir kada) nukentėjo žmonės, iš esmės patvirtino interviu išvadas.

Svarbiausia, kad šie lauko darbai daug atskleidė apie nuostolius, kuriuos gali patirti įvairių tipų daliniai, kol išgyvenusieji praranda valią kovoti. Paprastai manoma, kad tipiška kovinė jėga subyrės, kol dar nebus sunaikinta trečdalis karių. Kai kurie kurdų daliniai Irake kovojo koordinuotai, patyrę kur kas sunkesnius nuostolius. Todėl Artis bandė klasifikuoti ir įvertinti įsitikinimų sistemas, stovinčias už tokios nepaprastos drąsos.

Viena išvada buvo ta, kad kovotojo tapatybė turi būti visiškai „susiliejusi“ su jo ginklų broliais. Svarbiausias tokių kovotojų prioritetas, pasak mokslinio tyrimo centro viršininko Richardo Daviso, turi pereiti nuo šeimos prie kitos priežasties - transcendentinio idealo, kuris tapo taip „sakralizuotas“, kad jo nebūtų galima iškeisti į nieką. „Artis“ tyrėjai nustatė kovotojus, kurie psichiškai nuleido savo šeimą į antrą ar trečią vietą. Tokie tie buvo Peshmerga, kurdų armijos, dalyviai, kurie labiausiai vertino „kurdiškumą“ - meilę tėvynei, sustiprintą, atsidavus kolegoms kurdams ir kurdų kultūrai.

Platus šios analizės rezultatas, aišku, būtų žinomas kiekvienam karo istorijos studentui. Fanatizmas kariuomenėje jau seniai pripažintas pliusu, nesvarbu, ar tai būtų senovės Izraelio zelotai, Amerikoje Romos katalikų konkistadorai ar 12-oji nacių SS „Hitlerio jaunimo“ pancerių divizija. Artis požiūris skiriasi tuo, kad bandoma kiekybiškai įvertinti arba bent jau apytiksliai įvertinti, kas vyksta. Tai turėtų padėti, tiek vertinant priešo pasirodymą mūšio lauke, tiek rengiant mokymo ir indoktrinacijos programas savo pusėje." [1]

Norite, kad Lietuvos kariuomenė būtų pasiruošusi parodyti kovingumą ir taptų legendine kur nors Afganistane? Nustokite visus vyrus Lietuvoje iki 60 metų amžiaus registruoti karo tarnybai. Nustokite imti prievarta šauktinius. Caro stiliaus prievartiniai rekrųtai ir patys nekariaus ir mūsų fanatikus sudrausmins nelįsti į ugnį. Vėl bus pasidavimai be vieno šūvio, kaip su Smetonos kariuomene. Sukaupkite visus mūsų varganus mokesčių pinigus fanatikų profesionalų parengimui. 


"1. 1. "What motivates the dogs of war? Military strategy." The Economist, 5 Sept. 2020, p. 67(US).


.

2020 m. rugsėjo 7 d., pirmadienis

Mokėjimas už fiktyvias rekomendacijas tik laikinai padidina pardavimus

 "Pietų Kalifornijos universiteto ir Kalifornijos universiteto (Los Andželas) ekonomistų naujame tyrime nagrinėjama išsami pardavėjų schema, kaip „Amazon“ klientams įperšama pirkti jų pardavėjų prastos kokybės produktus. Autoriai daro išvadą, kad įmonės gali apgaule gauti papildomus pardavimus, bent jau laikinai, mokėdamos už padirbtus atsiliepimus.

Norėdami pasiekti šią išvadą, tyrėjai perėjo per „Facebook“ grupes, kuriose įmonės prašo žmonių įsigyti jų produktus „Amazon“ ir palikti penkių žvaigždučių reitingus. Firmos žada atlyginti pirkėjams visas išlaidas, kartais pridėdami komisinius. Jų prašymuose paprastai yra produkto paveikslėlis ir kai kurie raktiniai žodžiai, bet ne identifikacinis numeris - todėl užsidegusiam apžvalgininkui lengva rasti tam tikrą daiktą „Amazon“, bet visiems kitiems yra sunku sistemingai juos visus stebėti. Savo tyrimui autoriai paėmė atsitiktinę užklausų imtį, iš kurios nustatė 1 500 produktų, kurių reitingai buvo manipuliuojami.

 Dauguma gamintojų buvo iš Kinijos, kurie ieškojo recenzentų iš Amerikos.

Tyrėjai nustatė, kad „Facebook“ užklausos paskatino gausybę naujų apžvalgų, tačiau neturėjo didelio tiesioginio poveikio vidutiniams reitingams, kurie išliko maždaug 4,4 iš 5. Vis dėlto netikri atsiliepimai paskatino pirkimus, matuojant pagal „Amazonreitingą bestseleriams. Nors dalis šių papildomų pardavimų buvo fiktyviems apžvalgininkams, daugybė tikrų klientų buvo apgauti. Pasibaigus „Facebook“ užklausoms, reitingai greitai krito, paskatinti gausybės vienos žvaigždutės apžvalgų. 

Produktai taip pat nukrito atgal į pardavimo diagramas ir liko žemiau jų pirminio reitingo.

„Amazon“ griebiasi kovoti su šia apgavyste. 2019 m. ši įmonė išleido 500 mln. JAV dolerių kovai su sukčiavimu. Dabar jos platformoje, kovoje su sukčiavimu, dirba daugiau nei 8000 žmonių. Ir tai veikia iki tam tikro taško. Autoriai pastebėjo, kad bendrovė ištrynė daugelį fiktyvių apžvalgų, įtrauktų į jų tyrimą. Deja, ištrynimas dažnai įvykdavo, praėjus kelioms savaitėms po pirminio įrašo datos, kas sukčiams suteikė pakankamai laiko, kad gautų padorų pelną." [1]

Keista, neminima Lietuva. Matyt, visi mūsų sukčiai dabar Baltarusijoje, stengiasi nepraleisti oligarchų verslo ten formavimosi ir iš jo pasipelnyti.

 

1. "A new study analyses the murky world of fake Amazon reviews; Daily chart." The Economist, 3 Sept. 2020, p. NA.

 

Rankovė nusimovė, dalyviai - susipjovė, aptardami Vokietijos žemės ūkį

Tokia situacija Vokietijos žemės ūkyje, kurį skubiai reikia pervesti į Žemę išsaugantį veiklos būdą. Todėl Vokietijoje vyksta arši diskusija, kiekvienas traukia patalą į save.

"Tai taikoma ūkininkams, kurie, viena vertus, nori geriau apsaugoti aplinką, tačiau tuo pačiu atmeta griežtesnį trąšų įstatymą. 

Vartotojams, kurie reikalauja daugiau gyvūnų gerovės, bet nebenori už tai mokėti prekybos centre. 

Tai taip pat taikoma gamtosaugininkams, kurie norėtų visas žemės ūkio subsidijas susieti su aplinkosaugos reikalavimais, gerai žinodami, kaip tai nerealu."

Lietuvos žemės ūkis šiuo klausimu jokių abejonių neturi. Dirba pagal Prezidento Rolando Pakso taisyklę: šiku ir tapšnoju. Kol Europos Sąjunga mums neuždės baudas, mes varysime žymėtą dyzeliną, trąšas ir nelegalius indiškus pesticidus taip, lyg rytojaus dienos jau nebebus. Paskui pervesime mūsų pinigus į Panamą ir juoksimės iš jūsų visų, čia likusių. Nesugebate. Taigi, šiku...

Lietuvos ūkininkai negali ne tik, kad sukramtyti, jie negali net apžioti

 Kaip gražu, saulė leidžias pamažu... Matote, Lietuvos ūkininkai, kurie gali prasimaitinti iš jų veiklos, privalo turėti 200 hektarų žemės, sako mums žinovai. Sako, kad tokių ūkininkų turime nemažai ir puiku. Sako, kad tai yra Britanijos modelis. Sako, palaukime, smulkesnių ūkių savininkai išmirs, ir Lietuvos kaime nusistovės Rojus.

Nebus gi to Rojaus. 200 hektarų vienai šeimai yra per daug, kad rimtai dirbti. Samdinių už lietuviškas algas tokiam darbui nėra ir nebus. Realiai tie 200 hektarų savininkai sugeba tik su didžiule, gamtą neįtikėtinai teršiančia, technika pilti chemikalus, auginti javų monokultūrą, tam naikinti derlingą dirvožemio sluoksnį ir bijotis konkurencijos su geresnes žemes valdančiais ir tokius pat javus gaminančiais rusais ir ukrainiečiais. Konkurencijos jie, aišku, neišlaiko. Todėl toks Lietuvos kaimas yra pasmerktas krachui. O tie mūsų laukai virsta Sachara. Juodieji migrantai iš Afrikos verkia iš džiaugsmo, pamatę kad mes jiems brangią Sacharą padarėme iš mūsų pačių gimtinės. Be derlingojo sluoksnio laukai tuo pačiu ir neatlaiko reguliariai dabar mus aplankančių sausrų. 

Mus jau dalinai maitina lenkai, ateina laikas, kai visas maistas Lietuvoje bus lenkų pagamintas. Esame su lenkais bendra rinka, bet kalbame, kad lenkams ta bendra rinka yra didesnė, negu mums (?), todėl sakome, kad dėl to jų maisto kainos yra mažesnės. Sakote, kad tai yra absurdas? Dauguma iš to, ką mes darome Lietuvoje yra absurdas. Mokame tik naikinti viską aplinkui (kiekvienas lietuvis - maža neutroninė bomba), meluoti, kiršinti kaimynus, teisėtais ir neteisėtais būdais (vagystėmis, kyšiais, apgavystėmis) tempti turtus kiekvienas sau. Žuvis pūva nuo galvos. Pirmiausia išvykime iš valdžios struktūrų (formalių ir neformalių) Landsbergius - muzikantus ir šokėjus, nuo kurių visas šis absurdas ir prasideda.