Landsbergistanas

"Nors formaliai Lietuva yra demokratinė valstybė, kurioje turi galioti teisės viršenybės principas ir klestėti nuomonių įvairovė, tačiau šalyje vis labiau įsigali totalitarinio mąstymo ir valdymo apraiškos. Tokios kaip asmenybės kultas, vienos tiesos propagavimas ir kitaminčių ujimas viešojoje erdvėje ir netgi jų persekiojimas teisinėmis priemonėmis, dvejopi standartai teisinėje sistemoje ir pan.

Šios tendencijos sustiprėjo prezidentaujant Daliai Grybauskaitei, tačiau šių metų pradžioje Rusijai užpuolus Ukrainą jos įgavo visiškai atgrasų pobūdį. Lietuvą siekiama paversti Landsbergistanu, kuriame vyrauja savidestrukcinis geopolitinis populizmas.

Lietuvos piliečiai, reiškiantys kitokią nei valdžios nuomonę, dabar neretai vadinami išdavikais ir Kremliaus agentais. Netgi svarstoma galimybė pakeisti įstatymus, kad būtų galima atimti jiems pilietybę, nors tai pažeistų tarptautines teisės normas, kurių laikytis įsipareigojo pati Lietuva. Tokiu požiūriu ir veiksmais dabartinė valdžia bei jos pakalikai kuria atmosferą, panašią į tokią, kokia yra Rusijoje, Baltarusijoje ir Kinijoje. Kritikuodami šių valstybių režimus, valdantieji ir jų draugai propagandistai nejučia patys juos klonuoja.

Siekdami pigaus tarptautinio populiarumo, tokie veikėjai inicijuoja beprasmius ir beviltiškus propagandinius bei ekonominius karus, kurie kenkia mūsų žmonėms ir valstybei, mažina jos investicinį patrauklumą ir konkurencingumą. Vienas iš gerai žinomų pavyzdžių yra Taivaniečių atstovybės įkūrimas Lietuvoje. Nors pats Taivanas nesiekia realios politinės nepriklausomybės, kai kurie dabartinės Lietuvos valdančiųjų atstovai, apsilankę saloje, yra didesni jos advokatai nei pati Taivano valdžia. Įdomu, kodėl šie geopolitiniai populistai taip aktyviai nekovoja dėl Tibeto nepriklausomybės, nors ši šalis tikrai buvo okupuota, jos gyventojai kalba sava kalba, kultūrinės ir religinės Tibeto tradicijos yra senos ir unikalios?

Kaliningrado tranzito skandalas – dar vienas geopolitinio populizmo, kenkiančio Lietuvos nacionaliniam saugumui ir interesams, pavyzdys. Tik įsitraukus JAV administracijai, kuri, skirtingai nuo ministrų Gabrieliaus Landsbergio ir Arvydo Anušausko, visiškai nesuinteresuota realiai patikrinti, kaip būtų vykdomi įsipareigojimai pagal NATO sutarties 5-ąjį straipsnį, teko gėdingai atsitraukti. Valdantiesiems visai nerūpi, jog kilus kariniam konfliktui Lietuva galėtų būti sunaikinta.

Būti karo šaukliais ir popieriniais kitų kraštų patriotais gali būti patogu, kuomet už deklaracijų padarinius, įskaitant ir didžiulį nerimą bei įtampą, kilusią mūsų visuomenėje, nereikia prisiimti realios atsakomybės. Neatsitiktinai Prancūzijos ir Vokietijos vadovai (kurių įtaka geopolitiniams procesams gerokai didesnė nei Lietuvos) laikosi nuosaikesnės pozicijos. Nes jie, kaip ir didesnioji dalis kitų NATO valstybių narių bei pačios NATO pareigūnai, supranta, kad vien karinėmis priemonėmis tvaraus sprendimo Ukrainoje paprasčiausiai neįmanoma pasiekti, nepaisant to, kaip situaciją ir jos perspektyvas pateikia viena ar kita kariaujanti pusė.

O gal Lietuvos Vyriausybė, laikydamasi nuoseklios „vertybinės“ pozicijos, yra pasirengusi nutraukti diplomatinius santykius su Vokietija bei Prancūzija? Ir kodėl šių šalių vadovai viešai nevadinami išdavikais, nors jie ir toliau bendrauja su Putinu?

Dabartinė Lietuvos valdžia dažnai kritikuoja Vengriją dėl tariamo teisės viršenybės principo pažeidimo. Tačiau mūsų didžiausia valdančiosios koalicijos partija pati naudojasi teisėsaugos sistemos ydomis, kai jai iškyla problemų. Prieš kelerius metus Mykolo Majausko inicijuotas ir jo partijos palaikytas nuo šio politiko seksualinį priekabiavimą patyrusių merginų bauginimas ir teisinis persekiojimas – gėdingas to pavyzdys. Kaip ir kitas atvejis, kai G. Landsbergis be jokio pagrindo mane viešai apkaltino padarius nusikaltimą – grasinus Konstitucinio Teismo teisėjams. Pateikus ieškinį, sekė visų teisminių instancijų, įskaitant ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, nenoras, o gal ir baimė pripažinti G. Landsbergį pažeidus įstatymą. Tai šokiruojantis atvejis, iliustruojantis kaip Lietuvoje (ne)veikia teisės viršenybės principas. Nesunku įsivaizduoti, kokius kryžiaus kelius reikia nueiti mūsų piliečiams, kurie ryžtasi ieškoti teisybės Lietuvos teismuose prieš turtingus ir įtakingus atsakovus.

Minėtas G. Landsbergio atvejis, dėl kurio dabar esu priverstas kreiptis į Strasbūro teismą, o taip pat ir ministro senelio pripažinimas valstybės vadovu, nors tai prieštarauja ne tik realybei, bet galimai ir Konstitucijai, yra ne kas kita, kaip asmens (arba Landsbergių „dinastijos“) kulto apraiškos. Tenka apgailestauti dėl visų paminėtų tendencijų ir reiškinių, tačiau esu tikras, kad Landsbergistaną Lietuvoje dar galima išgyvendinti.

empty - Lazda turi du galus: iš vienos pusės formuojamas valdžios kultas, kitaip mąstančius apšaukiant "kremliaus pakalikais" (ypač buvo aktualu Grybauskaitės valdymo metu - Putino stiliaus kietos rankelės principas) iš kitos pusės pilietinė visuomenė yra silpna ir netgi PAGEIDAUJA stiprios rankelės pvz prezidento poste. Kai kurie piliečiai net apsiseilėję žiūri į tokius kaip Putinas ir nori, kad kažkas juos valdytų "stipriai bet teisingai". Štai tokia nemaža visuomenės dalis, taip ir neišmokusi savęs realizuoti pageidauja, kad "kažkas už juos pagalvotų ir pasakytų kaip reikia daryt" Lietuviai turi tokį įgimtą poreikį diktatūrai (Smetonos laikai), plius pastiprintą sovietmečio, kai viskas buvo už tave pagalvota."

https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/stasys-jakeliunas-landsbergistanas.d?id=91396361

 

Brangiausi pasaulyje vaistai negali išgydyti šios biotechnologijos įmonės negalavimų --- „Bluebird Bio“ dviejų genų terapijų kainas siekė maždaug 3 mln. dolerių, tačiau jos finansinė ateitis tebėra neaiški

  „Bluebird Bio netrukus taps dviejų brangiausių vaistų pardavėju JAV, o kartu ir visame pasaulyje, kurių kiekvienas vaistas atneš beveik 3 mln. dolerių.

 

    Nors didelė kaina sukelia visuomenės neigiamą reakciją, galima manyti, kad bendrovė ir jos investuotojai bent jau pamatys didžiulį pelną, kai vaistai pateks į rinką. Ne visai. Du Maisto ir vaistų administracijos patvirtinimai praėjusią vasarą galėjo išgelbėti įmonę iš finansinės bedugnės, tačiau Bostono rajone įsikūrusi „Bluebird“, kuri balandį paskelbė apie reikšmingus išlaidų sumažinimus, kad išsilaikytų, kurį laiką neturės pinigų.

 

    Iššūkis yra tas, kad dvi Bluebird terapijos gydomos ligos – beta talasemija ir smegenų adrenoleukodistrofija arba CALD – kamuoja nedideles gyventojų dalis, todėl ribojamas jų ekonominis potencialas. Gydykite beta talasemiją – genetinę ligą, kuriai būdingas sveikų raudonųjų kraujo kūnelių trūkumas, dėl kurio atsiranda anemija. Sergant sunkiausia šios ligos forma, kraujas perpilamas kas kelias savaites, iš esmės pririšant juos prie gydytojo kabineto. Bluebird vaistas Zynteglo gali pakeisti gyvenimą tik vienu gydymu. Tai taip pat gali padėti sutaupyti pinigų: Klinikinės ir ekonominės apžvalgos institutas arba ICER apskaičiavo, kad gydymas gali būti ekonomiškas.

 

    Tačiau ekonomika investuotojams nepasiteisina, nes JAV yra tik 1 300 žmonių, sergančių nuo transfuzijos priklausoma beta talasemija. Remiantis skaičiavimais, dviejų gydymo būdų, Zynteglo ir Skysona, skirtų CALD, pardavimai iki 2030 m. gali siekti šiek tiek daugiau nei 200 mln. dolerių. „RBC Capital Markets“ analitikui Lucai Issi. Palyginkime tai su Bluebird grynųjų pinigų deginimo greičiu. Šiais metais bendrovė tikisi išleisti šiek tiek, mažiau nei 340 mln. dolerių. Antrojo ketvirčio duomenimis, ji turėjo apie 218 mln. dolerių. Rezultatas yra tas, kad „Bluebird“ turi greitai surinkti pinigų. Bendrovė teigė, kad tiria finansavimo galimybes. Tačiau vertybinių popierių rinkai smukus, daugelis biotechnologijų įmonių buvo užšaldytos iš kapitalo rinkų.

 

    „Bluebird“ kovos išryškina iššūkį kuriant vaistus itin retoms ligoms. Vyriausybė turi paskatų, pavyzdžiui, prioritetinių peržiūrų talonus. Kuponus galima išpirkti, siekiant pagreitinti FDA būsimo pelningesnio vaisto peržiūrą. „Bluebird“ gavo du ir tikisi iš jų išgryninti mažiausiai 200 mln. dolerių. Bendrovė „turi aiškų kelią į finansinį tvarumą ir nemažą teigiamą pagreitį“, rašė atstovė.

 

    Statoma ne tik viena įmonė: Masačusetso technologijos instituto finansų profesorius Andrew Lo, kuris ieškojo būdų, kaip paskatinti investicijas į retų ligų gydymą, sako, kad yra pavojus, kad jei Bluebird tai nepadarys, kiti tokie gydymo būdai gali turėti vėsinantį poveikį.  Šiuo metu patvirtinta tik keletas genų terapijų, tačiau į rinką atėjus brangesniems, bet potencialiai gydantiems vaistams, mokėtojai ir gamintojai turės rasti būdą, kaip susidoroti su kelių milijonų dolerių kaina. Vienas iš sprendimų, kurį „Bluebird“ siūlo „Zynteglo“, yra rizikos pasidalijimo sutartis, pagal kurią gamintojas gali grąžinti pinigus, jei produktas neveikia.

 

    „Bluebird“ bulių atvejis, aiškina „Cowen“ analitikas Yaronas Werberis, yra tas, kad jo technologija ir gamyba gali būti pritaikyti kitoms indikacijoms. Šiuo metu bendrovė planuoja pateikti „lovo-cel“ patvirtinimo prašymą kitų metų pradžioje. Nors patvirtinimas tikrai padidintų bendrovės perspektyvas, ji vis tiek gali susidurti su konkurencija. Vertex Pharmaceuticals ir Crispr Therapeutics taip pat lenktyniauja, kad gautų patvirtinimą dėl jų genų redagavimo terapijos, skirtos pjautuvinėms ląstelėms gydyti. Kita problema yra ta, kad nors pjautuvinių ląstelių liga turi daug didesnę rinką, prieiga ir kompensavimas išlieka sudėtingas iššūkis. Dauguma pacientų, sergančių pjautuvo pavidalo ląstelių liga, yra afroamerikiečiai – populiacija, kuriai ilgą laiką trūko vienodų galimybių gauti priežiūrą.

 

    Turėdamas tik 500 mln. dolerių rinkos kapitalizaciją, „Bluebird“ nėra brangus už biotechnologiją su dviem patvirtintomis terapijomis. Tačiau turėti brangiausią vaistą rinkoje ne visada yra gerai.“ [1]

1. World's Most Expensive Drugs Can't Cure What Ails This Biotech --- Bluebird Bio has priced two gene therapies at around $3 million, but its financial future remains uncertain
Wainer, David. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 04 Oct 2022: B.12.  

World's Most Expensive Drugs Can't Cure What Ails This Biotech --- Bluebird Bio has priced two gene therapies at around $3 million, but its financial future remains uncertain

"Bluebird Bio is about to become the seller of the two most expensive drugs in the U.S., and by extension the world, each fetching nearly $3 million.

While the high price tag is leading to public backlash, one would think the company and its investors would at least see a huge payoff as the drugs hit the market. Not quite. Two approvals by the Food and Drug Administration this past summer might have rescued the company from the financial abyss, but Boston-area-based Bluebird, which in April announced significant cost cuts to stay afloat, is going to be cash-strapped for a while.

The challenge is that the two diseases Bluebird's therapies treat -- beta thalassemia and cerebral adrenoleukodystrophy, or CALD -- afflict tiny portions of the population, therefore limiting their economic potential. Take the treatment for beta thalassemia, a genetic disease characterized by a shortage of healthy red blood cells, which leads to anemia. In the most severe form of this disease, people undergo blood transfusions every few weeks, basically tethering them to the doctor's office. Bluebird's drug, Zynteglo, could be life-altering with only a single treatment. It also could wind up saving money: The Institute for Clinical and Economic Review, or ICER, has estimated that the treatment could be cost-effective.

But the economics don't work as well for investors because there are only an estimated 1,300 people with transfusion-dependent beta thalassemia in the U.S. Sales for the two treatments, Zynteglo and Skysona for CALD, might reach just over $200 million by 2030, according to Luca Issi, an analyst at RBC Capital Markets. Contrast that with Bluebird's cash burn rate. The company expects to go through just under $340 million this year. As of the second quarter, it had about $218 million in cash. The upshot is that Bluebird needs to raise money, and fast. The company has said it is exploring financing opportunities. But with the stock market plunging, many biotech companies have been frozen out of the capital markets.

Bluebird's struggles highlight the challenge of developing drugs for extremely rare conditions. The government does have incentives, such as priority review vouchers. The vouchers can be redeemed to speed up FDA review of a future, more profitable drug. Bluebird got two and hopes to cash them in for at least $200 million, giving it some breathing room as it seeks to get a potentially more lucrative treatment for sickle cell disease approved. The company "has a clear path to financial sustainability and considerable positive momentum," a spokeswoman wrote.

The stakes go beyond just one company: Andrew Lo, a Massachusetts Institute of Technology finance professor who has sought ways to promote investment in rare-disease treatments, says there is a risk that there could be a chilling effect on other such therapies if Bluebird doesn't succeed. Currently there are only a handful of gene therapies approved but, as more costly but potentially curative medications come to the market, payers and manufacturers will have to find a way to deal with the multimillion-dollar price tags. One solution -- which Bluebird is offering for Zynteglo -- is a risk-sharing agreement, where the manufacturer could make refunds if the product doesn't work.

The bull case for Bluebird, explains analyst Yaron Werber at Cowen, is that its technology and manufacturing could be applicable to other indications. The company is currently planning to file for approval of lovo-cel early next year. While approval certainly would boost the company's prospects, it could still face competition. Vertex Pharmaceuticals and Crispr Therapeutics are also racing to receive approval for their gene-editing therapy to treat sickle cell. Another problem is that, while sickle cell disease offers a much bigger market, access and reimbursement remain a tough challenge. Most sickle cell disease patients are African-Americans, a population that has long lacked equal access to care.

At a market capitalization just shy of $500 million, Bluebird isn't expensive for a biotech with two approved therapies. But having the most expensive drug on the market isn't always a good thing." [1]

1. World's Most Expensive Drugs Can't Cure What Ails This Biotech --- Bluebird Bio has priced two gene therapies at around $3 million, but its financial future remains uncertain
Wainer, David. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 04 Oct 2022: B.12.