Laws legalizing the turning away of migrants are on the Government's table

This acknowledges that the order to torture refugees, signed by the Minister of the Interior, is illegal. The Minister of the Interior should be tried in court of law. Since most of the released refugees from poor Lithuania immediately disappear, that order does not bring any benefit to Lithuania. On the contrary, Lithuania appeared to violate international and Lithuanian laws and moral norms. There may also be court orders requiring refugees to be compensated with our, taxpayers', money. The torture of Afghan refugees in Lithuania shows that our quest to bring democracy to Afghanistan was a sham. It brings political damage to the West.

 

     "This week, the Cabinet of Ministers will open a package of amendments to the laws prepared in November, which would legalize the turning away of migrants at the border.

 

     The Government intends to take up amendments to the laws on the state border and its protection and the legal status of foreigners during a meeting on Wednesday. Once the projects are approved, they will be submitted to the Seimas, which will make the final decision.

 

     The amendments would enshrine in the law the possibility of not allowing foreigners who intend to cross or have crossed the state border in places not designated for that purpose, or in places designated for that purpose, but who have violated the procedure for crossing the state border, to enter Lithuania during a state-level emergency and state of emergency.

 

     "The Border Protection Act says that during an emergency, being on the border section, in most cases it's a five-kilometer section, if migrants cross the fence and are detained at that border section, they are sent back. It is considered that they are not in the territory of Lithuania and are turned back to the side of another country, the side of Belarus in this case," Deputy Minister of Internal Affairs Arnold Abramavičius told BNS on Monday. (This is absurd. In reality they are in the territory of Lithuania. (K.)

 

     According to the vice minister, the border section covers about five kilometers from the border, depending on the terrain, and migrants detained further from the border could already submit an asylum request - such a possibility would be included in the Law on the Legal Status of Foreigners.

 

     According to A. Abramavičius, this provision would implement the decision of the Court of Justice of the European Union (EU), by which the provisions of the law, which allow the detention of migrants simply for entering the territory of Lithuania and do not provide an opportunity to submit an asylum request, were recognized as contrary to European law.

 

     "In that case, if they were detained further than the border section, they would already have the opportunity to apply for asylum, but the reversal procedure would only be applied in an emergency situation." If both the state of emergency and the emergency situation had been resolved, that provision regarding reversal would not have been applied," said the vice minister.

 

     According to the draft, this provision would be applied individually to each foreigner, it would not be applied when the aim is to ensure the entry or humanitarian entry of foreigners retreating from military aggression, persecution or humanitarian entry into the territory of Lithuania.

 

     Inadmissible aliens should be subject to a needs assessment. Migrants would be provided with the necessary emergency medical or other necessary assistance if deemed necessary.

 

     After the influx of migrants from Belarus last year, foreigners who entered Lithuania illegally were expelled by order of the Minister of the Interior.

 

     Critics say that Lithuania's actions in turning migrants back to Belarus can be considered expulsions that violate international law. In legal language, the government defines turning away as the refusal to allow a foreigner to enter Lithuania, even though they have already crossed the border. (This is absurd. In reality they are in the territory of Lithuania. (K.)

 

     Amendments to the Law on the Legal Status of Foreigners also allow foreigners to submit requests for asylum, regardless of whether he entered Lithuania legally or illegally.

 

     The draft law would also abolish the provision that an asylum seeker can be detained if he entered the territory of Lithuania by illegally crossing the state border.

 

     These changes are proposed in view of the decision of the Court of Justice of the European Union last year that the legal norms of Lithuania, which do not allow illegal migrants to apply for asylum and allow them to be detained simply for entering the country illegally, contradict European laws.

 

     "The Law on the Legal Status of Foreigners talks about several points, taking into account the decision of the EU Court of Justice, a certain verdict that the points of our law are not fully in line with EU law, one about the grounds of detention. We will amend it so that illegal migrants are not detained, but on the other hand, it (EU court decision) does not question the possibility of restricting migrants' freedom of movement, this will be taken into account", said A. Abramavičius.

 

     The law on the legal status of foreigners would retain the currently valid provision that until a decision is made to admit migrants to Lithuania, they are temporarily accommodated at border checkpoints, the State Border Guard Service, the Refugee Reception Center or in these places, without giving the right to move freely on the territory of Lithuania.

 

     In 2021, almost 4.2 thousand illegally arrived from Belarus to Lithuania. migrants, there are about a couple hundred of them left.

 

     The State Border Guard Service (VSAT) announced that the vast majority of migrants escaped from Lithuania after they were allowed to move freely.

 

     According to the data provided by A. Abramavičius on Monday, there are currently 193 migrants who illegally entered the country via Belarus remaining in Lithuania.

 

     VSAT claims that Belarusian officials actively contribute to illegal migration to Lithuania and the European Union."

 

Migrantų apgręžimą įteisinantys įstatymai – ant Vyriausybės stalo

  

Taip pripažįstama, kad pabėgėlių kankinimo įsakymas, pasirašytas vidaus reikalų ministrės, yra neteisėtas. Vidaus reikalų ministrę reikia teisti. Kadangi dauguma paleidžiamų pabėgėlių iš skurdžios Lietuvos iškart dingsta, tai tas įsakymas neduoda jokios naudos Lietuvai. Priešingai, Lietuva pasirodė pažeidžianti tarptautinius ir Lietuvos įstatymus bei moralės normas. Gali būti ir teismų nutarimų, reikalaujančių pabėgėliams atlyginti žalą iš mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigų. Pabėgėlių iš Afganistano kankinimas rodo, kad mūsų siekis atnešti demokratiją į Afganistaną buvo apsimestinis. Tai neša politinę žalą Vakarams.

"Ministrų kabinetas šią savaitę atsivers dar lapkritį parengtą įstatymų pataisų paketą, kuriuo būtų įteisinamas migrantų apgręžimas pasienyje.

Valstybės sienos ir jos apsaugos bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisų Vyriausybė ketina imtis per posėdį trečiadienį. Projektams pritarus, jie bus teikiami Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.

Pataisomis būtų įstatymu įtvirtinta galimybė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu neįleisti į Lietuvą užsieniečių, ketinančių kirsti ar kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką.

„Sienos apsaugos įstatymas kalba, kad ekstremalios situacijos metu buvimas pasienio ruože, daugeliu atvejų tai penkių kilometrų ruožas, jei migrantai prakerpa tvorą ir yra sulaikomi tame pasienio ruože, jie yra grąžinami atgal. Laikoma, kad jie nepakliūna į Lietuvos teritoriją ir yra apgręžiami atgal į kitos šalies pusę, Baltarusijos pusę šiuo atveju“, – BNS pirmadienį sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Viceministro teigimu, pasienio ruožas apima apie penkis kilometrus nuo sienos, priklausomai nuo reljefo, o sulaikyti toliau nuo sienos migrantai jau galėtų pateikti prieglobsčio prašymą – tokia galimybė būtų įrašyta į Užsieniečių teisinės padėties įstatymą.

A. Abramavičiaus teigimu, šia nuostata būtų įgyvendintas Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo įstatymo nuostatos, leidžiančios sulaikyti migrantus vien dėl patekimo į Lietuvos teritoriją ir nesudaryta galimybė pateikti prieglobsčio prašymo, pripažintos prieštaraujančiomis Europos teisei.

„Tokiu atveju, jei jie būtų sulaikomi toliau nei pasienio ruože, jie jau turėtų galimybę teikti prieglobsčio prašymą, bet apgręžimo procedūra būtų taikoma tik ekstremalios situacijos metu. Jei būtų išeita tiek iš nepaprastosios padėties, tiek iš ekstremaliosios situacijos, ta nuostata dėl apgręžimo nebūtų taikoma“, – sakė viceministras.

Pagal projektą, ši nuostata būtų taikoma individualiai kiekvieno užsieniečio atžvilgiu, ji būtų netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos, persekiojimo, patekimą ar humanitarinį patekimą į Lietuvos teritoriją.

Neįleidžiamiems užsieniečiams turėtų būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas. Jei būtų nustatyta, kad jos reikia, migrantams būtų suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar kita būtinoji pagalba.

Užpernai kilus migrantų antplūdžiui iš Baltarusijos, neteisėtai į Lietuvą patekę užsieniečiai pradėti apgręžinėti vidaus reikalų ministrės įsakymu.

Kritikai sako, kad Lietuvos veiksmus apgręžiant migrantus atgal į Baltarusiją galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Vyriausybė apgręžimą teisine kalba įvardija kaip užsieniečio neįleidimą į Lietuvą, nors jie ir būna jau kirtę sieną.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos taip pat leidžia užsieniečiams pateikti prašymus suteikti prieglobstį, neatsižvelgiant į tai, ar jis į Lietuvą atvyko teisėtai ar neteisėtai.

Dar įstatymo projektu būtų panaikinama nuostata, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, jeigu jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną.

Šie pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pernai metų sprendimą, jog Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.

„Užsieniečių teisinės padėties įstatymas kalba apie kelis punktus, atsižvelgiant į ES Teisingumo Teismo sprendimą, tam tikrą verdiktą, kad mūsų įstatymų punktai ne visai atitinka ES teisę, vienas dėl sulaikymo pagrindų. Jį taisysime, kad neteisėti migrantai nebūtų sulaikomi, bet, kita vertus, jis (ES teismo sprendimas) nekvestionuoja galimybės migrantams apriboti judėjimo laisvę, į tai bus atsižvelgta“, – kalbėjo A. Abramavičius.

Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties liktų šiuo metu galiojanti nuostata, kad iki priimamas sprendimas įleisti migrantus į Lietuvą, jie laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, jų yra likę apie porą šimtų. 

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) skelbė, kad didžioji dauguma migrantų iš Lietuvos pabėgo jiems leidus laisvai judėti.

A. Abramavičiaus pirmadienį pateiktais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra likę 193 neteisėtai per Baltarusiją į šalį atvykusių migrantų.

VSAT teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą."

Japonijos verslo savininkai negali rasti įpėdinių. Šis vyras atiduoda savo verslą nemokamai

 „Savininko kova Japonijos šiauriniame pieno regione atskleidžia vieną iš galimai pražūtingų ekonominių senstančios visuomenės padarinių.

 

     Hidekazu Yokoyama praleido tris dešimtmečius kurdamas klestintį logistikos verslą Japonijos snieguotoje šiaurinėje Hokaido saloje – vietovėje, kurioje tiekiama didžioji dalis šalies pieno.

 

     Pernai jis nusprendė viską atiduoti nemokamai.

 

     Tai buvo radikalus problemos, kuri Japonijoje, labiausiai pražilusioje pasaulio visuomenėje, vis dažniau pasitaiko, sprendimas. 

 

Šalyje smukus gimstamumui ir išaugus senstančių gyventojų skaičiui, vidutinis verslo savininkų amžius išaugo iki maždaug 62 metų. Beveik 60 procentų šalies įmonių praneša, kad neturi plano, kas bus toliau.

 

     Nors 73 metų ponas Yokoyama jautėsi per senas, kad galėtų dirbti daug ilgiau, mesti darbą nebuvo išeitis: per daug ūkininkų tapo priklausomi nuo jo įmonės. „Aš tikrai negalėčiau mesti verslo“, - sakė jis. Tačiau jo vaikai nesidomėjo. Nesidomėjo ir jo darbuotojai. Ir nedaugelis potencialių savininkų norėjo persikelti į atokią, užšalusią šiaurę.

 

     Taigi, jis paskelbė pranešimą apie paslaugą, kuri padeda smulkaus verslo savininkams tolimose vietovėse rasti ką nors, kas perimtų. Skelbiama pardavimo kaina: nulis jenų.

 

     P. Yokoyamos kova simbolizuoja vieną iš potencialiai pražūtingiausių ekonominių pasekmių, susijusių su Japonijos senėjimo visuomene. Mažėjant gyventojų skaičiui neišvengiama daug mažų ir vidutinių įmonių, tačiau politikos formuotojai baiminasi, kad, senstantiems savininkams masiškai išeinant į pensiją, šalį gali užklupti įmonių uždarymas.

 

     Apokaliptiniame 2019 m. pristatyme Japonijos prekybos ministerija prognozavo, kad iki 2025 m. maždaug 630 000 pelningų įmonių gali užsidaryti, o tai ekonomikai kainuos 165 milijardus dolerių ir net 6,5 milijono darbo vietų.

 

     Ekonomikos augimas jau yra anemiškas, o Japonijos valdžia ėmėsi veiksmų, tikėdamasi išvengti katastrofos. Vyriausybės įstaigos pradėjo viešųjų ryšių kampanijas, siekdamos šviesti senstančius savininkus apie galimybes tęsti verslą po išėjimo į pensiją, ir įkūrė paslaugų centrus, kad padėtų jiems rasti pirkėjų. 

 

Norėdami pasaldinti puodą, valdžia įvedė dideles subsidijas ir mokesčių lengvatas naujiems savininkams.

 

     Vis dėlto iššūkiai išlieka didžiuliai. Viena didžiausių kliūčių, ieškant įpėdinio, buvo tradicija, sakė Tsuneo Watanabe, „Nihon M&A Center“ – bendrovės, kuri specializuojasi ieškant pirkėjų vertingoms mažoms ir vidutinėms įmonėms, direktorius. Įmonė, įkurta 1991 m., tapo nepaprastai pelninga – 2021 m. jos pajamos siekė 359 mln. dolerių.

 

     Tačiau šio verslo kūrimas buvo ilgas procesas. Ankstesniais metais smulkaus verslo savininkai, ypač tie, kurie vadovavo daugelio dešimtmečių ar net šimtmečių senumo įmonėms, manė, kad valdymą perims jų vaikai arba patikimas darbuotojas. Jie nebuvo suinteresuoti parduoti savo gyvenimo darbų nepažįstamam žmogui, tuo labiau konkurentui.

 

     Susijungimai ir įsigijimai (M.&A. ) „nebuvo gerai vertinami“, sakė J. Watanabe. „Daugelis žmonių manė, kad geriau uždaryti įmonę, nei ją parduoti. Pramonės suvokimas, bėgant metams, pagerėjo, tačiau „vis dar yra daug verslininkų, kurie net nežino, kad M.&A. yra galimybė“, – pridūrė jis.

 

     Nors rinka rado pirkėjų labiausiai subrendusioms įmonėms, daugeliui mažų, bet ekonomiškai gyvybiškai svarbių įmonių gali atrodyti beveik neįmanoma rasti ką nors, kas perimtų.

 

     Pasak Japonijos prekybos ministerijos, 2021 m. vyriausybės pagalbos centrai ir penkios didžiausios susijungimo ir įsigijimo tarnybos rado pirkėjų tik 2 413 įmonių. Dar 44 000 buvo paliktos. Daugiau, nei 55 procentai jų vis dar buvo pelningos, kai buvo uždaromos.

 

     Daugelis tų įmonių buvo mažuose miesteliuose ir miestuose, kur paveldėjimo problema yra potenciali egzistencinė grėsmė. Žlugus verslui, nesvarbu, ar tai būtų didelis vietinis darbdavys, ar vienintelė kaimo bakalėjos parduotuvė, toms vietoms gali būti dar sunkiau išgyventi dėl nuolatinio gyventojų senėjimo ir  bėgimo į miestus, kuris naikina kaimą.

 

     Po to, kai vyriausybės vykdomai derinimo programai nepavyko rasti žmogaus, kuris perimtų pono Yokoyamos verslą, bankas pasiūlė jam kreiptis į bendrovę „Relay“, įsikūrusią Kiushu, piečiausioje pagrindinėje Japonijos saloje.

 

     Relay išsiskiria tuo, kad apeliavo į potencialių pirkėjų bendruomeniškumo ir tikslo jausmą. Jo sąrašai, kuriuose priešais sušių parduotuves ir bukolių laukus vaizduojami savininkai, sukurti taip, kad patiktų užkietėjusiems miestiečiams, svajojantiems apie kitokį gyvenimo būdą.

 

     Įmonės užduotis pono Yokoyamos atveju nebuvo lengva. Daugumai japonų miestas, kuriame yra jo verslas, Monbetsu, kuriame gyvena apie 20 000 žmonių ir kuris mažėja, taip pat gali būti Šiaurės ašigalis. Vienintelės pramonės šakos yra žvejyba ir ūkininkavimas, kurios dažniausiai sustoja, kai trumpėja dienos ir sniegas kaupiasi iki stogo karnizo. Gilioje žiemoje , kai kurie turistai atvyksta valgyti lašišų ikrų ir šukučių ir pamatyti ledo lytis, kurios uždaro kuklų miesto uostą.

 

     Devintojo dešimtmečio kabaretų ir restoranų pilna gatvė yra sėkmingesnio laikotarpio vaizdas, kai jaunieji žvejai rinkdavosi nuleisti garo ir išleisti didelių atlyginimų. Šiandien išblukę plakatai dengia apleistas vitrinas. Didžiausias miestelio pastatas yra nauja ligoninė.

 

     2001 m. Monbetsu pastatė naują pradinės mokyklos pastatą visai šalia pono Yokoyamos įmonės. Ji uždaryta vos po 10 metų.

 

     Anksčiau klasės būdavo pilnos vietinių pieno gamintojų anūkų. Tačiau jų pačių vaikai dabar dažniausiai persikėlė į miestus, ieškodami geriau apmokamo, mažiau varginančio darbo.

 

     Neturėdami akivaizdžių įpėdinių, ūkiai nyko vienas po kito. Dešimtmečius aukšta infliacija, kurią sukėlė pandemija ir Rusijos karinė operacija Ukrainoje, išstūmė dešimtis sulaikytųjų į ankstyvą pensiją.

 

     Vietiniams ūkininkams senstant ir mažėjant jų pelnui, vis daugiau jų priklauso nuo pono Yokoyamos atliekant tokias užduotis kaip šieno nuėmimas ir sniego valymas. Jo dienos prasideda 4 valandą ryto ir baigiasi 7 vakare. Jis miega mažame kambarėlyje už biuro.

 

     Būtų „labai sunku“, jei jo verslas žlugtų, sakė Isao Ikeno, netoliese esančio pieno kooperatyvo, kuris labai pasuko į automatizavimą, vadovas, nes vis sunkiau rasti darbuotojų.

 

     Kooperatyvo ūkyje 17 darbuotojų linkę auginti 3000 galvijų, o J. Yokoyamos įmonė užpildo spragas. Jokios kitos srities įmonės negali teikti šių paslaugų, – sakė J. Ikeno.

 

     Ponas Yokoyama apie išėjimą į pensiją pradėjo svarstyti maždaug prieš šešerius metus. Tačiau nebuvo aišku, kas nutiks verslui.

 

     Nors jis buvo prisiėmęs šiek tiek daugiau nei pusės milijono dolerių skolą, daugelį metų vykdytos dosnios ekonomikos skatinimo politikos palūkanų normos buvo žemiausios, o našta sumažėjo, o bendrovės metinė pelno marža buvo apie 30 procentų.

 

     Skelbime, kurį jis įdėjo į „Relay“, buvo pripažinta, kad darbas buvo sunkus, tačiau sakoma, kad patirties nereikia. Geriausias kandidatas būtų „jaunas ir pasiruošęs dirbti“.

 

     Kas būtų pasirinktas, perimtų skolas, bet taip pat paveldėtų visą verslo įrangą ir beveik 150 akrų (61 ha) puikios dirbamos žemės ir miško. P. Yokoyamos vaikai nieko negaus.

 

     „Pasakiau jiems, kad jei nori tai perimti, paliksiu tai tau, bet jei nenorite, atiduosiu visa tai kitam vyrukui“, – sakė jis.

 

     Pasipylė trisdešimt užklausų. Tarp susidomėjusiųjų buvo pora ir plėstis planuojančios bendrovės atstovas. P. Yokoyama apsistojo ant tamsaus žirgo, 26 metų Kai Fujisawa.

 

     Draugas buvo parodęs J. Fujisawa reklamą „Relay“, o J. Fujisawa iškart įšoko į automobilį ir pasirodė prie P. Yokoyamos slenksčio, sužavėjęs jį savo jaunyste ir entuziazmu.

 

     Vis dėlto perėjimas nebuvo sklandus. P. Yokoyama nėra visiškai įsitikinęs, kad J. Fujisawa yra tinkamas žmogus šiam darbui. Mokymosi kreivė yra statesnė, nei nė kiekvienas iš jų įsivaizdavo, o p. Yokoyamos griozdiški, grandininiu būdu rūkantys, darbuotojai skeptiškai vertina, ar J. Fujisawa sugebės pateisinti viršininko reputaciją.

 

     Dauguma 17 įmonės darbuotojų yra 50–60 metų amžiaus, ir neaišku, kur J. Fujisawa ras žmonių, kurie juos pakeistų, kai jie išeis į pensiją.

 

     „Yra didelis spaudimas“, – sakė ponas Fujisawa. Bet, „atvykęs čia, buvau pasirengęs tai daryti visą likusį gyvenimą“.