Migrantų apgręžimą įteisinantys įstatymai – ant Vyriausybės stalo

  

Taip pripažįstama, kad pabėgėlių kankinimo įsakymas, pasirašytas vidaus reikalų ministrės, yra neteisėtas. Vidaus reikalų ministrę reikia teisti. Kadangi dauguma paleidžiamų pabėgėlių iš skurdžios Lietuvos iškart dingsta, tai tas įsakymas neduoda jokios naudos Lietuvai. Priešingai, Lietuva pasirodė pažeidžianti tarptautinius ir Lietuvos įstatymus bei moralės normas. Gali būti ir teismų nutarimų, reikalaujančių pabėgėliams atlyginti žalą iš mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigų. Pabėgėlių iš Afganistano kankinimas rodo, kad mūsų siekis atnešti demokratiją į Afganistaną buvo apsimestinis. Tai neša politinę žalą Vakarams.

"Ministrų kabinetas šią savaitę atsivers dar lapkritį parengtą įstatymų pataisų paketą, kuriuo būtų įteisinamas migrantų apgręžimas pasienyje.

Valstybės sienos ir jos apsaugos bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisų Vyriausybė ketina imtis per posėdį trečiadienį. Projektams pritarus, jie bus teikiami Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.

Pataisomis būtų įstatymu įtvirtinta galimybė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu neįleisti į Lietuvą užsieniečių, ketinančių kirsti ar kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką.

„Sienos apsaugos įstatymas kalba, kad ekstremalios situacijos metu buvimas pasienio ruože, daugeliu atvejų tai penkių kilometrų ruožas, jei migrantai prakerpa tvorą ir yra sulaikomi tame pasienio ruože, jie yra grąžinami atgal. Laikoma, kad jie nepakliūna į Lietuvos teritoriją ir yra apgręžiami atgal į kitos šalies pusę, Baltarusijos pusę šiuo atveju“, – BNS pirmadienį sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Viceministro teigimu, pasienio ruožas apima apie penkis kilometrus nuo sienos, priklausomai nuo reljefo, o sulaikyti toliau nuo sienos migrantai jau galėtų pateikti prieglobsčio prašymą – tokia galimybė būtų įrašyta į Užsieniečių teisinės padėties įstatymą.

A. Abramavičiaus teigimu, šia nuostata būtų įgyvendintas Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo įstatymo nuostatos, leidžiančios sulaikyti migrantus vien dėl patekimo į Lietuvos teritoriją ir nesudaryta galimybė pateikti prieglobsčio prašymo, pripažintos prieštaraujančiomis Europos teisei.

„Tokiu atveju, jei jie būtų sulaikomi toliau nei pasienio ruože, jie jau turėtų galimybę teikti prieglobsčio prašymą, bet apgręžimo procedūra būtų taikoma tik ekstremalios situacijos metu. Jei būtų išeita tiek iš nepaprastosios padėties, tiek iš ekstremaliosios situacijos, ta nuostata dėl apgręžimo nebūtų taikoma“, – sakė viceministras.

Pagal projektą, ši nuostata būtų taikoma individualiai kiekvieno užsieniečio atžvilgiu, ji būtų netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos, persekiojimo, patekimą ar humanitarinį patekimą į Lietuvos teritoriją.

Neįleidžiamiems užsieniečiams turėtų būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas. Jei būtų nustatyta, kad jos reikia, migrantams būtų suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar kita būtinoji pagalba.

Užpernai kilus migrantų antplūdžiui iš Baltarusijos, neteisėtai į Lietuvą patekę užsieniečiai pradėti apgręžinėti vidaus reikalų ministrės įsakymu.

Kritikai sako, kad Lietuvos veiksmus apgręžiant migrantus atgal į Baltarusiją galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Vyriausybė apgręžimą teisine kalba įvardija kaip užsieniečio neįleidimą į Lietuvą, nors jie ir būna jau kirtę sieną.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos taip pat leidžia užsieniečiams pateikti prašymus suteikti prieglobstį, neatsižvelgiant į tai, ar jis į Lietuvą atvyko teisėtai ar neteisėtai.

Dar įstatymo projektu būtų panaikinama nuostata, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, jeigu jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną.

Šie pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pernai metų sprendimą, jog Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.

„Užsieniečių teisinės padėties įstatymas kalba apie kelis punktus, atsižvelgiant į ES Teisingumo Teismo sprendimą, tam tikrą verdiktą, kad mūsų įstatymų punktai ne visai atitinka ES teisę, vienas dėl sulaikymo pagrindų. Jį taisysime, kad neteisėti migrantai nebūtų sulaikomi, bet, kita vertus, jis (ES teismo sprendimas) nekvestionuoja galimybės migrantams apriboti judėjimo laisvę, į tai bus atsižvelgta“, – kalbėjo A. Abramavičius.

Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties liktų šiuo metu galiojanti nuostata, kad iki priimamas sprendimas įleisti migrantus į Lietuvą, jie laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, jų yra likę apie porą šimtų. 

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) skelbė, kad didžioji dauguma migrantų iš Lietuvos pabėgo jiems leidus laisvai judėti.

A. Abramavičiaus pirmadienį pateiktais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra likę 193 neteisėtai per Baltarusiją į šalį atvykusių migrantų.

VSAT teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą."