America's New Regulation Busters

"We have too many regulations. The Code of Federal Regulations is almost 200,000 pages long. In 2017 President Trump signed Executive Order 13771, which held that "for every one new regulation, at least two prior regulations be identified for elimination." It didn't work. Can anyone cut through the red tape mummifying America?

Another "Ghostbusters" movie is in theaters, but what we need are regulation busters. I spoke with Salen Churi and Brooke Fallon from Trust Ventures, a $500 million Texas-based venture-capital firm. It's almost as if they are wearing plasma proton packs.

The two originally worked together to legalize street vending in Chicago. Mr. Churi explained the problem: "Restaurants got together with the city to prevent competition. 

We got this food-cart license passed. It didn't scale though," as it was Chicago specific, but it was the start of a plan.

Trust Ventures came together, Mr. Churi said, because no one thinks " 'I hate innovation,' except perhaps for incumbents. We have crises in the most human of industries -- energy, healthcare, housing. Everyone thought I was nuts. They're like, 'Why would you invest in companies with regulatory problems?'" Good question.

Most venture capitalists invest and help startups with new strategies and hiring a team. Mr. Churi describes what he does as "trench warfare," fighting with regulators and incumbents deal by deal. He notes that "we have built houses the same way for 1,000 years -- with sticks and bricks." A startup, ICON, hoped to create homes for the homeless in Texas using a giant 3-D printing machine that deposits layers of concrete. It can "print" a 500-square-foot home in 24 hours. For $4,000. Game changing.

Then came the regulators. Mr. Churi says that for homes, international fire safety codes say, " 'You've got to put the wooden joists like this.' But there are no wooden joists. The whole thing is inherently fireproof -- it's concrete." As for regulators, "they're like, 'You've got to put the wooden joists like that. See it says it right here on the page.'" They grappled with fire-code permitting bodies. "New language got passed. It took two years."

Mr. Churi explains that "when you get a great new technology that's fundamentally different, regulators just want to shove you in the old box, right? Our challenge is to say, 'Well, actually, this needs a new box.' Otherwise, it's going to sit on the shelf."

Eye exams are a great example of an old box. The American Optometric Association is powerful, and many states banned online vision tests. "Regulators don't care about all those single mothers who have to pay three times as much or that people in Central Illinois have to drive three hours," Mr. Churi says.

The pandemic loosened telehealth rules, providing an opening to test your eyes with your own smartphone. As lockdowns ended, Trust Ventures worked with the startup Visibly in several states to legalize online eye exams permanently. They got help from their investors network -- some of their limited partners "are great American families," Mr. Churi says. Visibly's Food and Drug Administration-approved online eye tests, now in 36 states, cost as little as $35 instead of three times as much at LensCrafters or box-store-located optometrists.

Going forward, Mr. Churi tells me the firm is focusing on energy and artificial intelligence. Trust Ventures is working to provide a new design for safe, clean nuclear energy to sit right next to power-hungry AI data centers. This means more trench warfare with slow-as-molasses regulators. Another investment, Antora, stores energy by using renewables to heat up a chunk of carbon to 3,600 degrees Fahrenheit. This thermal battery can sit next to a factory and generate electricity or steam at night or when the wind stops blowing. Cool -- or, rather, hot -- stuff.

Ms. Fallon explains that the problem with energy innovation is a "web of jurisdictions." This includes "local utilities, the City Council, the county-level Public Utility Commission, the state-level Public Utility Commission" and other entities that rarely talk to each other.

With AI, there weren't a lot of regulations until the hoopla around ChatGPT and generative AI produced a Biden administration innovation-killing executive order. 

Then Sen. Chuck Schumer (D., N.Y.) got an itch to regulate and, sniffing lobbyist dollars, began to hold AI hearings. 

The model for Trust Ventures and others with AI is prophylactic: Get ahead of regulators and fears of job losses and help craft sensible regulations. Mr. Churi's hope is to "be a change agent to help the law catch up to where technology already is." If not, AI will get put in an old box. It's too important to leave to politicians.

Who you gonna call? Reg-busters! Startups aren't big enough to undertake this themselves, and law firms don't have the right incentive structure to help. VC-backed Uber and Airbnb broke ground taking on regulations. Maybe it really does take venture capitalists, providing the scissors to cut progress-smothering red tape, to get the job done." [1]

At least in China regulations are crafted by engineers, in America - by people elected for office. In poor Western Europe regulations are crafted by idiots.  Ursula Gertrud von der Leyen is a German physician serving as the president of the European Commission. She is a complete idiot, nobody elected her, she is a real disaster. Therefore in Western Europe we have no generative AI worth mentioning, despite that we have tons of regulation of AI, AI created by people coming from other places.

1. Inside View: America's New Regulation Busters. Kessler, Andy.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 15 Apr 2024: A.15.  

 

 

What is preparation for war in Lithuania?

Since we are part of NATO, and NATO is a nuclear power, we are preparing for a nuclear war. Since a nuclear war is death for everyone, there has never been, isn't, and never will be, a nuclear war.

 

So what is our preparation for something what will not be? Robbery using dirty privatization.

 

Dirty privatization is the appropriation of state property. We are good at that, we have been doing it for a long time. It is interesting that big Lithuanian business is jumping ahead here: let's allocate 4 percent of GDP to defense. No, let's allocate 40 percent. No, let's allocate 400 percent. (NATO only asks for 2 percent and most countries don't allocate that yet.) We Lithuanians, skilled privateers, need more. We are not able to do anything, we make drones from Chinese parts. But we grab it.

 

Why robbery? Our state does not have that 4 or 400 percent. The only way is to take it away from us all using taxes. Even if those taxes are paid by business, we will all pay the higher prices.

 

Kas tas PVM ir kaip nustatomas jo dydis?

"PVM – tai pridėtinės vertės mokestis, kuriuo apmokestinamos tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos. Jeigu paprasčiau – tai yra vartojimo mokestis, kurį moka kiekvienas gamybos ir prekybos grandinėje dalyvaujantis subjektas. „1stopVAT“ mokesčių skyriaus vadovė Rūta Švobienė sako, kad kaip ir kiti šalyje galiojantys mokesčiai, taip ir PVM patenka į šalies biudžetą ir sudaro didžiausią surenkamų mokesčių dalį jame. Faktiškai, pridėtinės vertės mokesčio suma, patenkanti į valstybės biudžetą, priklauso nuo sukurtos pridėtinės vertės.

„Audifina“ mokestinių projektų vadovė Tatjana Erdman paaiškino, kad šis mokestis buvo sugalvotas 1954 metais ir gana greitai paplito visoje Europoje. PVM yra netiesioginis mokestis ir galutinė našta nugula ant vartotojo pečių. Vis dėlto, tai yra vienas labiausiai paplitusių ir svarbiausių mokesčių, priskiriamų pagrindiniam valdžios sektoriaus pajamų šaltiniui ES šalyse.

Nepriklausoma Lietuvos atsakingo verslo asociacijos valdybos narė Daiva Dėdinienė pridūrė, jog pridėtinės vertės mokesčio tarifas nustatomas procentais nuo parduodamos prekės ar paslaugos kainos, dažniausiai pridedant pridėtinės vertės mokesčio sumą prie šios kainos, kai pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas parduoda prekę ar teikia paslaugą. Tačiau dažnai yra taikomos įvairios lengvatos, taip palengvinant ar sumažinant prekės ar paslaugos kainą tam tikrai daliai žmonių, kurie yra galutiniai naudotojai. Turbūt visiems geriausiai yra žinomas mažesnis PVM tarifo taikymas centriniam šildymui, knygoms ar viešbučių veiklai.

Skirtingose šalyse PVM taikomas skirtingai

Europos Sąjungoje galioja bendra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema. Pagal Europos Sąjungos direktyvą, leidžiama valstybėms narėms nukrypti nuo standartinių PVM taisyklių. Dažniausiai PVM reikia mokėti už visas prekes ir paslaugas visais tiekimo grandinės etapais, įskaitant pardavimą galutiniam vartotojui. Tai apima visą gamybos procesą nuo pradžios iki pabaigos, pvz., sudedamųjų dalių pirkimą, transportą, surinkimą, laikymą, pakavimą ir pristatymą galutiniam vartotojui. ES įsisteigusios bendrovės turi mokėti PVM už daugumą prekių pardavimo ir pirkimo sandorių ES.

„Tokiais atvejais PVM taikomas ir mokėtinas toje ES šalyje, kurioje prekes naudoja galutinis vartotojas. PVM netaikomas prekių eksportui į ES nepriklausančias šalis. Šiais atvejais PVM taikomas ir mokėtinas importo šalyje, o eksportuotojui PVM mokėti nereikia. Tačiau eksportuojant prekes reikia pateikti dokumentus, įrodančius, kad prekės buvo išvežtos iš ES. Tai gali būti įrodoma mokesčių institucijoms pateikiant sąskaitos faktūros, važtos dokumento arba importo muitinės įrašo kopiją“, – patarė T. Erdman.

Paklausta apie Lietuvos ir kitų šalių skirtumus šio mokesčio klausimu, D. Dėdinienė patarė atkreipti dėmesį į įmonės įsteigimo šalį: „Sakyčiau, niuansai yra tokie, kad jei įmonė yra įsteigta ES, ji gali turėti skirtingų PVM prievolių priklausomai nuo to, kur perka arba kam parduoda ir ar prekiauja prekėmis, ar paslaugomis. Jei tas pats produktas parduodamas galutiniam vartotojui ES, gali reikėti taikyti toje šalyje nustatyto tarifo PVM“.

Lietuva iš kitų ES šalių išsiskiria ne tik didele PVM dalimi, palyginti su visomis biudžeto pajamomis, bet ir dideliu PVM atotrūkiu, kuris apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp numatomų teorinių PVM pajamų ir faktiškai surinktos sumos. Jis parodo, kokia pajamų iš PVM suma nėra gauta dėl lengvatinių tarifų, išimčių ir įstatymų pažeidimų. Šis atotrūkis Lietuvoje anksčiau (apie 2018 m.) buvo vienas didžiausių ES, tačiau pastaraisiais metais sumažėjo iki 14,3 proc. (2021 m.). Palyginimui, PVM atotrūkis Kroatijoje ir Švedijoje sudaro apie 1 proc., o didžiausias PVM atotrūkis 2021 m. duomenimis buvo Rumunijoje – 34,9 proc. ir Graikijoje (25, 8 proc.).

PVM neatskiriamas nuo verslo plėtros

Kadangi šis mokestis išskirtinai tik verslo atsakomybė, pašnekovių teigimu, tinkamas jo mokėjimas ypatingai svarbus verslo sėkmei. Kadangi PVM sudaro didžiausią dalį visų surenkamų mokesčių šalies biudžete, kiekvienam iš mūsų turėtų būti svarbu, kad mokestis būtų tinkamai surenkamas ir pervedamas į šalies biudžetą. Surenkamas PVM turi įtakos kiekvieno iš mūsų gyvenimo kokybei.

„Tinkamai ir laiku vykdomos mokestinės prievolės turėtų būti kiekvieno verslo prioritetas. Taisyklių laikymasis turi reikšmės sėkmingai verslo plėtrai, ypač kai kalbame apie tarptautinę plėtrą. 

Nežinant ar nesilaikant taisyklių verslas gali ne tik prarasti pinigų (tenka susimokėti susikaupusias prievoles taip pat pat baudas ir delspinigius) bet ir klientus, nes pirkėjai taip pat suinteresuoti, kad būtų apmokestinti tinkamai. 

Taip pat mokestinių taisyklių išmanymas gali padėti sutaupyti pinigų vertinant investicijų sėkmę bei atsiperkamumą“, – aiškino R. Švobienė.

Nepriklausoma Lietuvos atsakingo verslo asociacijos valdybos narė pabrėžė ir teisės aspektą dėl šio mokesčio mokėjimo tinkamai bei laiku: „Už mokestinių prievolių nevykdymą gresia baudos. Taip pat, bendrovė gali patekti į vadinamąjį nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, pavyzdžiui, neleidžiant dėl to dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose. Tai apriboja įmonės veiklą ir kenkia įmonės reputacijai. Siekiant valdyti reputacines, mokestines ir veiklos tęstinumo rizikas, įmonės vadovybė turėtų dėti visas pastangas, kad išsiaiškintų konkrečias jai taikomas PVM taisykles ir atitiktų visus reikalavimus“.

T. Erdman pridūrė, kad tinkamas PVM apskaičiavimas bei mokėjimas ir laiku sprendžiamos mokesčių problemos padeda efektyviai vykdyti įmonės veiklą, išvengiant finansinių padarinių bei neprarandant klientų pasitikėjimo: „Tik tinkamai vykdydama mokestines prievoles ir planuodama savo veiklą (įskaitant ir mokestines, o ne tik veiklos sąnaudas), įmonės vadovybė gali užtikrinti būtinus skaidrumo reikalavimus, kurie prisidėtų prie sklandaus verslo augimo“."

Kas yra pasiruošimas karui Lietuvoje?

Kadangi esame NATO sudėtyje, ir NATO yra branduolinė jėga, tai ruošiamės branduoliniam karui. Kadangi branduolinis karas yra šakės visiems, tai branduolinio karo nebuvo, nėra ir nebus.

Tai kas yra mūsų pasiruošimas tam, ko nebus? Plėšikavimas, pasinaudojant prichvatizacija. 

Prichvatizacija yra valstybės turto pasisavinimas. Tą mes mokam gerai, darom seniai. Įdomu, kad stambus Lietuvos verslas čia šoka į priekį: skiriam 4 BVP procentus gynybai. Ne, skiriam 40 procentų. Ne, skiriam 400 procentų. (NATO prašo tik dviejų ir dauguma šalių dar neskiria.) Mes, lietuviai, įgudę prichvatizatoriai, mums reikia daugiau. Nieko nemokam, darom dronus iš kiniškų detalių. Bet jamam.

Kodėl plėšikavimas? Mūsų valstybė neturi tų 4 ar 400 procentų. Vienintelis būdas yra atimti iš mūsų visų sukeltais mokesčiais. Net jei tuos mokesčius mokės verslas, tai mes visi sumokėsime per didesnes kainas. 

Why American president Biden is losing an election?

 Russia is huge, well run, and supported by global South. This why sanctions on Russia do not work as intended. The complication from sanctions on Russia is persistence of inflation and subsequent political turmoil in the West. Biden administration is constantly putting sanction on top of sanctions, not seeing that it is becoming a train wreck for the administration. History will tell that Biden is losing an election because of this blindness.

What is the cause for it? Are they too woke? Too enthusiastic in playing their game? Too old and too much set in their ways? We are waiting for memoirs with the answers.

Europa atšildo santykius su Kinija

„Lėtas ekonomikos atsigavimas ir Donaldo Trumpo pergalės rinkimuose JAV tikimybė stumia Europą arčiau Kinijos.

 

     Sekmadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nusileido pietvakariniame Kinijos mieste Čongčinge, kur surengė trijų dienų turą po Kiniją, skirtą ekonominiam ryšiui su Pekinu. M. Scholzas, vadovaudamas aukšto lygio Vokietijos įmonių delegacijai ir kartu su trimis ministrų kabineto ministrais, antradienį sostinėje Pekine susitiks su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu.

 

     Kitą mėnesį Xi vyks į Paryžių susitikti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, pasak ten esančių diplomatų, užbaigdamas daugybę renginių ir iškilmių, skirtų dviejų šalių diplomatinių santykių 60-mečiui pažymėti. Tikimasi, kad derybose, kurios vyko po to, kai praėjusiais metais Pekinas dosniai pasveikino Macroną, daugiausia dėmesio bus skiriama prekybai.

 

     Diplomatinis baletas seka Pekino uvertiūras. Lapkričio mėnesį jis leido penkių didžiausių Europos Sąjungos ekonomikų piliečiams keliauti į Kiniją be vizų, o nuo to laiko ši privilegija buvo suteikta dar šešioms Europos valstybėms, bet ne JAV.

 

     Sausio mėnesį Kinija iš naujo leido vežti airišką jautienos importą, kuris pernai buvo sustabdytas dėl sveikatos priežasčių, ir panaikino 2018 m. draudimą belgiškai kiaulienai.

 

     Tai žymi posūkio tašką. Vos per kelis mėnesius ES pradėjo keturis tyrimus dėl Kinijos subsidijavimo savo traukinių, vėjo turbinų, saulės baterijų ir elektromobilių gamintojams, siekdama pažaboti pigaus Kinijos importo antplūdį. ES taip pat skatina Europos įmones sumažinti jų priklausomybę nuo tam tikrų žaliavų iš Kinijos.

 

     Europos vyriausybės taip pat iš esmės atsižvelgė į Vašingtono raginimus atkirsti Kiniją nuo pažangių lustų gamybos technologijų. Vokietija, didžiausia Kinijos Europos prekybos partnerė, praėjusių metų liepą pristatė jos pirmąjį Kinijos strategijos dokumentą, pavadindama Kiniją ne tik partnere ir konkurente, bet ir sistemine varžove bei įsipareigojo sumažinti Vokietijai poveikį iš Azijos milžinės.

 

     Vokietijos įmonės skundėsi didėjančia Kinijos konkurentų konkurencija sektoriuose – nuo prabangių automobilių iki pažangių pramoninių mašinų – kurie anksčiau buvo Vakarų teritorija.

 

     Tačiau Europos ekonomikai sunkiai atsigaunant po Covid-19 pandemijos ir sankcijų Rusijai, nuotaikos keičiasi kai kuriose Europos šalyse – jei ne Briuselyje. JAV nuolatinė Trumpo persvara prieš prezidentą Bideną kelia susirūpinimą dėl transatlantinės įtampos ir naujo pasaulinio prekybos karo.

 

     „Briuselis agresyviai žengia prieš Kiniją“, – sakė nepriklausomos tyrimų grupės „Rhodium Group“ Europos ir Kinijos analitikas Noahas Barkinas. „Tačiau kai kurios didžiosios Europos šalys, tokios, kaip Vokietija, yra labiau susirūpinusios sankcijomis Rusijai ir Trumpu... Tai kelia klausimų, kaip stipriai jos ketina stumtis prieš Kiniją“.

 

     Dėl šių grėsmių kai kurios suabejojo, kodėl jos turėtų sekti Amerikos pavyzdžiu, o Kinija Europai kelia tolimesnę grėsmę ir didesnę ekonominę galimybę, nei Rusija.

 

     "Esame gamybinė, į eksportą orientuota tauta. Mūsų turtas priklauso nuo patekimo į tarptautines rinkas", - sakė Scholzo socialdemokratų partijos įstatymų leidėjas Berndas Westphalas.

 

     Po Scholzo išrinkimo 2021 m. Vokietija priėmė griežtą požiūrį į Kiniją, sumažindama valstybės garantijas Vokietijos investicijoms ten, sugriežtindama eksporto kontrolę ir blokuodama keletą, Kinijos atliekamų, žinomų įmonių iš Vokietijos įsigijimų.

 

     Tarp daugybės privačios Vokietijos inžinerijos įmonės „Trumpf“ gaminių yra lazerių, būtinų aukštos klasės puslaidininkiams gaminti. Berlynas neleidžia jų parduoti Kinijai, tačiau praėjusiais metais bendrovės generalinis direktorius priekaištavo Vokietijos vyriausybei, sakydamas, kadlėtai vyksta įvairių nekenksmingų produktų eksporto leidimų tvarkymas.

 

     Tačiau pastaraisiais mėnesiais „reikalai tikrai pagerėjo“, sakė Stephanas Mayeris, Trumpfo Kinijos vadovas.

 

     Kinijos analitikai teigė, kad Pekinas pasinaudos Scholzo vizitu, kad sumažintų augančią prekybos įtampą su Europa ir paprašys Berlyno padėti sušvelninti ES pradėtus antisubsidijų tyrimus. Vokietija skeptiškai vertina ES planus įvesti tarifus Kinijos elektra varomoms transporto priemonėms, nes Vokietijos automobilių gamintojai baiminasi atsakomųjų priemonių.“ [1]

 

Pagaliau ponas Scholzas daro bent ką nors gero pramonės galiai – Vokietijai.

 

1. World News: Europe Warms To China Outreach. Bertrand, Benoit; Sha Hua.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 15 Apr 2024: A.8.

Europe Warms To China Outreach

"A tepid economic recovery, and the prospect of a Donald Trump electoral victory in the U.S. are nudging Europe closer to China.

On Sunday, German Chancellor Olaf Scholz landed in the southwestern Chinese city of Chongqing for a three-day, three-city tour of China focused on economic re-engagement with Beijing. Leading a blue-ribbon delegation of German companies and flanked by three cabinet ministers, Scholz will meet Chinese leader Xi Jinping on Tuesday in the capital, Beijing.

Next month, Xi will travel to Paris to meet French President Emmanuel Macron, according to diplomats there, capping a series of events and festivities to mark 60 years of diplomatic relations between the two countries. The talks, following Beijing's lavish welcome for Macron last year, are expected to focus on trade.

The diplomatic ballet follows overtures by Beijing. In November, it allowed nationals from the European Union's five biggest economies to travel visa-free to China, a privilege it has since extended to an additional six European nations -- but not the U.S. 

In January, China reauthorized Irish beef imports, suspended last year on health grounds, and lifted a 2018 ban on Belgian pork.

This marks an inflection point. In just a few months, the EU has launched four investigations into China's subsidizing of its train, wind turbine, solar panel and EV manufacturers in an effort to curb a flood of cheap Chinese imports. The EU is also pushing European companies to reduce their reliance on certain raw materials from China.

European governments have also largely heeded Washington's calls to cut China off from advanced chip-making technologies. Germany, China's biggest European trade partner, unveiled its first China strategy paper last July, calling China a partner and competitor but also a systemic rival and pledging to reduce Germany's exposure to the Asian giant.

German companies have complained about increasing competition from Chinese rivals in sectors -- from luxury autos to advanced industrial machines -- that used to be Western preserves.

But as Europe's economy struggles to recover from the Covid-19 pandemic and sanctions on Russia, the mood is shifting in some European countries -- if not in Brussels. In the U.S., Trump's steady poll lead over President Biden is raising concerns about trans-Atlantic tensions and a new global trade war.

"Brussels is moving aggressively against China," said Noah Barkin, a Europe-China analyst at Rhodium Group, an independent research group. "But some big European countries like Germany are more preoccupied with sanctions on Russia and Trump. . .This raises questions about how forcefully they are going to push back against China."

The threats have led some to question why they should be following America's lead while China represents a more distant threat -- and a bigger economic opportunity -- for Europe than Russia.

"We are a manufacturing, export-oriented nation. Our wealth depends on access to international markets," said Bernd Westphal, a lawmaker for Scholz's Social Democratic Party.

After Scholz's election in 2021, Germany adopted a tough-on-China approach, cutting state guarantees for German investments there, intensifying export controls and blocking several prominent Chinese acquisitions of German companies.

Among the myriad products made by Trumpf, a private German engineering company, are lasers essential for making high-end semiconductors. Berlin doesn't allow those to be sold to China, but last year, the company's CEO lashed out at the German government, saying it was slow-walking export permits for a range of innocuous products.

In recent months, however, "things have really improved," said Stephan Mayer, Trumpf's China chief.

Chinese analysts said Beijing will use Scholz's visit to defuse growing trade tensions with Europe and ask Berlin to help dilute antisubsidy investigations launched by the EU. Germany is skeptical about EU plans to place tariffs on Chinese electric vehicles because German car manufacturers fear retaliatory measures." [1]

Finaly, Mr. Scholz is doing at least something good for industrial power - Germany.

1. World News: Europe Warms To China Outreach. Bertrand, Benoit; Sha Hua.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 15 Apr 2024: A.8.