Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2025 m. sausio 15 d., trečiadienis

Nesaugu gyventi ar net lankytis Lietuvoje: Slaptieji manevrai Lietuvos sąjungininkėje Prancūzijoje. Kariškiai praktikavo intervenciją Ukrainoje, apie kurią dabar diskutuoja Lietuvos Vyriausybė


 

 „Praėjusių metų pabaigoje Prancūzijos specialiosios pajėgos surengė itin slaptas pratybas, ruošdamosi galimai intervencijai Ukrainoje“, – praneša portalas „Intelligence Online“.

 

 

 

 2022 metų vasario 24 dieną Ukrainoje prasidėjo plataus masto konfliktas. Bloomberg pristatė 16-ojo ES sankcijų Rusijai paketo detales.

 

 

 

 Kai praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris dar kartą prabilo apie europinių pajėgų galimybę Ukrainoje, Prancūzijos ginkluotosios pajėgos jau buvo baigusios, tokiam scenarijui jas ruošiančias, pratybas.

 

 

 

 Paskutiniais 2024 m. mėnesiais Prancūzijos kariuomenė surengė kelias savaites itin slaptas parengiamąsias pratybas viename iš poligonų Prancūzijoje.

 

 

 

 Kodinis pavadinimas Persėjas. Dronų ir žvalgybos dislokavimo pratybos

 

 

 

 Kaip rašo „Intelligence Online“, analizuojant portalo gautą medžiagą, savaitę trukusių Sausumos pajėgų specialiųjų pajėgų (Commandement des Actions Spéciales Terre – CAST) manevrų kodiniu pavadinimu Perseus tikslas buvo potenciali parama Ukrainai  Rusijos puolimo iš Baltarusijos teritorijos atveju.

 

 

 

 Prancūzų dienraštis „Le Monde“, remdamasis savo šaltiniais, praneša, kad į Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos diskusijas sugrįžo Vakarų karių ir privačių karinių kompanijų siuntimo į Ukrainą tema.

 

 

 

 Vienetai, sudarantys CAST, įskaitant prestižinį Prancūzijos 13-ąjį parašiutų dragūnų pulką (13e RDP), mankštinosi vietovėje, kurios charakteristikos panašios į Dniepro upės vingį į šiaurę nuo Kijevo. Pratybų tikslas buvo apmokyti komandas dislokuoti operatorius ir bepiločius orlaivius misijų metu priešiškomis sąlygomis, panašiomis į tas, su kuriomis kariškiai gali susidurti Ukrainoje.

 

 

 

 Pratybose taip pat dalyvavo padaliniai, besispecializuojantys palydovinio vaizdo gavimo ir tokiu būdu surinktų duomenų analizės srityje, taip pat tie, kurie daugiausia dėmesio skyrė žvalgybos informacijos apie Rusijos karių judėjimą ir planus rinkimui, naudojant socialinės žiniasklaidos platformą „Telegram“.

 

 

 

 Prancūzija atsilieka bepiločių orlaivių gamyboje

 

 

 

 Viena iš išvadų, padarytų iš slaptų pratybų, buvo tai, kiek Prancūzija atsilieka, kuriant ir tiekiant FPV bepiločius orlaivius, kurie, pirma, yra greiti, antra – teikia tiesioginius vaizdus ir, trečia, yra pigūs gaminti.

 

 

 

 Portalas pažymi, kad Prancūzijos ginklų pirkimų departamentas neįtraukė didelio masto FPV bepiločių orlaivių gamybos į savo neatidėliotinų užduočių sąrašą, taip pat nekreipia dėmesio į dirbtinio intelekto algoritmų naudojimą automatiniam karinės įrangos identifikavimui."

 

 

Būkite tikri: jeigu Lietuvos Vyriausybė įvykdys šiandienos pažadą dalyvauti šiame Napoleoniškame prancūzų nuotykyje, tai visa nedidelė Lietuvos teritorija nebus saugi.


Tikrasis neapykantos žmonių grupei kurstymas

„Negaliu atsisakyti savo vertybių. Nuo šiandien nebeteiksiu konsultacijų rusų kalba, išskyrus atvejus, kai pagalbos prireikia neseniai į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams“, – pirmadienį socialiniuose tinkluose paskelbė gerai žinoma vaikų ligų gydytoja Indrė Plėšytė-Alminė. Šis įrašas netruko susilaukti ne tik didelio palaikymo, bet ir neigiamų komentarų.

Gydytoja sutiko pasidalinti mintimis, kas nulėmė priėmė tokį sprendimą, bei papasakojo atvejus, kai pacientai įžūliai renkasi kalbėti rusiškai nė nepaklausę, ar šia kalba gydytojai išvis kalba. Kartu ir iškėlė svarbų klausimą: kodėl privalome kalbėti rusiškai, jei to daryti nenorime?

Pasak I. Plėšytės-Alminės, poziciją kaip įmanoma rečiau kalbėti rusų kalba nulėmė du pagrindiniai aspektai – konfliktas Ukrainoje ir tai, kad šia kalba gydytoja negalinti suteikti tokios kokybiškos konsultacijos, kokios norėtų.

„Tai buvo asmeninis mano sprendimas. Konflikto kontekste, kai matome, kas vyksta aplink, o aš tuo labai domiuosi, pradėjau jausti vidinį pasipriešinimą kalbėti rusiškai. Aš gyvenu Lietuvoje, mokiausi lietuvių kalba ir neprivalau teikti konsultacijų rusiškai. Be to, aš netobulinu savo rusų kalbos, tačiau tobulinu anglų, mokausi italų, prancūzų kalbas.

Susidūriau su pacientais, kurie elgiasi labai nemandagiai – ateina, aš pasisveikinu lietuviškai, o man atsako rusiškai. Jeigu pasakau, kad rusiškai nekalbu, arba paprašau kalbėti angliškai, kyla didžiulis pasipiktinimas, kone įžeidimai, kaip aš drįstu nekalbėti rusiškai“, – pasakojo vaikų pulmonologė-alergologė.

Tyrimų rezultatus, pasak gydytojos, tenka pakomentuoti elektroniniu paštu, todėl ir čia kyla problemų: „Rusiškai rašyti nemoku ir net klaviatūros šia kalba neturiu. O tokie pacientai reikalauja parašyti rusiškai, nes lietuviškai nesupranta.“

Tais atvejais, kai tekdavo kalbėti, kaip sako gydytoja, laužyta rusų kalba, ji yra pastebėjusi, kad pacientai ne visada iki galo viską supranta. O ir surašius informaciją į e.sveikatos portalą lietuviškai situacija netampa geresne.

„Tada man kyla etikos klausimas, ar tikrai teikiu kokybišką konsultaciją, ar nerizikuoju vaiko sveikata, jei konsultacijos metu manęs iki galo nesupranta, o pakomentuoti tyrimai yra lietuvių kalba“, – svarstė I. Plėšytė-Alminė.

Stebina ir kai kurių pacientų elgesys, kai vos atėję jie pradeda kalbėti rusiškai, tarsi būtų savaime suprantama, kad Lietuvoje visi privalo mokėti šią kalbą.

„Bet Klaipėdoje mano pacientės lietuvės net yra manęs ne kartą paklausiusios, ar nieko tokio, jei kalbės žemaitiškai. Žemaičių tarmę suprantu, tad jokių problemų nebuvo“, – šypsojosi gydytoja.

Paskutinis taurę perpildęs lašas buvo rusakalbė pacientė – gydytojai paprašius kalbėti angliškai ir moteriai sutikus, vėliau ji paskundė kliniką.

„Prieš kurį laiką į konsultaciją atvyko rusų tautybės moteris, gyvenanti Didžiojoje Britanijoje. Konsultacijos metu ji pradėjo kalbėti rusiškai, aš paklausiau, ar galime kalbėti angliškai. Man atsakė, kad galime. Visgi mačiau, kad jos anglų kalba nėra labai gera.

Po konsultacijos ji parašė skundą, kad mano anglų kalba yra prasta ir kaip aš šia kalba galėjau suteikti konsultaciją. Bet aš supratau, kad ji pati manęs nesuprato, nes anglų kalbos taip nemoka. Tada kalbėjau savo darbuotojais, ką darome tokioje situacijoje kitą kartą? Kodėl ateina rusakalbiai pas gydytoją, kuri nemoka rusų kalbos? Tokiu atveju slaugytojoms tenka atbėgti, palikti registratūrą ir vertėjauti. Bet tada turėčiau mokėti priedus už papildomą darbą“, – pasakojo I. Plėšytė-Alminė.

Gydytoja palaiko tvirtą poziciją: nebūsiu patogi

Tad vakar, Sausio 13-ąją dieną, apsvarsčiusi, kodėl turime kalbėti rusų kalba, gydytoja nusprendė, kad nebegali perlipti per save.

„Visgi mano klinikoje dirba kiti gydytojai ir slaugytojos, kurios yra rusų tautybės, bet puikiai kalba lietuviškai, o jei ateina rusakalbiai, suteikia konsultacijas rusiškai, ir tai jų pasirinkimas. Bet jei aš nekalbu rusiškai taip gerai ir nenoriu kalbėti šia kalba, kodėl dėl to esu bloga gydytoja ir ar galiu taip rizikuoti vaikų sveikata?“, – kėlė klausimą I. Plėšytė-Alminė.

Klinikoje, pasak gydytojos, prireikus gali būti suteikiama vertėjų pagalba, konsultuojami žmonės su klausos sutrikimais susiskambinus vaizdo skambučiu su vertėju, o problemų dėl to nekyla.

„Studijuoju psichoterapiją ir kartais bandau save analizuoti, užduodu sau klausimą, kas mane labiausiai pykdo? Supratau, kad aš tikrai labai blogai jaučiuosi konsultuodama ir rusų kalba. 

Ir šis sprendimas nebuvo karštakošiškas, nes esu iš tų, kuri viską svarsto ilgai“, – pasakojo pašnekovė.

Paskelbtas gydytojos įrašas feisbuke netruko susilaukti daug neigiamų komentarų. Tačiau I. Plėšytė-Alminė sako, kad prie jų yra pratusi, nes socialiniuose tinkluose nepatogiomis temomis kalba jau 10 metų. Ir nors apie viską bando kalbėti švelniai, kai kurios temos vis tiek supykdo skaitytojus.

Nepasitenkinę tvirta gydytojos pozicija komentatoriai ne tik rašo piktus komentarus, bet ir atakuoja kitais būdais – palieka neigiamus atsiliepimus įvairiose platformose.

Tačiau, kaip pastebi pašnekovė, daugiausia neigiamų reakcijų yra feisbuke, o instagrame daugiau palaikymo žinučių. Daug palaikymo I. Plėšytė-Alminė sulaukė ir iš kolegų gydytojų.

„Nebijau būti nepatogi ir kalbėti tomis temomis, nes kažkas turi tai daryti. Čia ne pirma nepatogi tema, esu daug piktų reakcijų sulaukusi po įrašų apie vakcinas, net grasinimų, ypač pandemijos metu“, – kalbėjo gydytoja.

Be to, pasak pašnekovės, jei po įrašu sulaukia piktų komentarų, išmetimu iš draugų ar užblokavimu, vadinasi, tikslas buvo pasiektas – žmogus susimąstė, ir net jei jam tai nepatiko, kitą kartą prisimins nepatogią tiesą."


It is not safe to live or even to visit Lithuania, the Lithuanian government is ready to attack Russia at any second: if Russia breaks through the front, Lithuania would negotiate with allies about sending troops to Ukraine


 "If Russia breaks through the front and Kyiv asks to send troops to Ukraine, Lithuania would negotiate with allies about this decision, says Foreign Minister Kęstutis Budrys.

 

"We would talk to allies and partners about what it looks like, and we would talk to Ukraine about what it looks like. I will remind you that after the Paris summit, when President Macron, who also invited the Lithuanian president, talked about the initiative to expand its military presence in Ukraine in various forms, Lithuania did not rule out that possibility," the minister told LRT television.

 

"If there will be such a question - I have no doubt that the Lithuanian flag will be in Ukraine," he noted.

 

In addition, the head of the country's diplomacy emphasized that this would be an opportunity for the to show the USA that Lithuania is not only using the guarantees provided, but also contributing to the security of the region.

 

"In the same way, now we need to talk about what it would be, how it would look, resisting the position that is very clear, specific, and also sent to the US administration in the future - Lithuania is also a provider of security in the region, not just a recipient," said K. Budrys.

 

"We are not just asking: give us here, deploy and so on. We are actively contributing not only through diplomatic means, but also through other means to ensuring security," he added."