Įsigaliojo nuostatos dėl ES dirbtinio intelekto raštingumo. Dirbtinio intelekto Lietuvoje dar nėra. Biurokratinės pinklės jam jau yra. Kruta ir utelės, pasiruošusios siurbti mūsų kraują, kai užstrigsime šiose pinklėse. Štai utelių reklama:

 

 “Vasario 2 d. visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo ES dirbtinio intelekto (DI) akto nuostata, numatanti pareigą tiek sistemų kūrėjams, tiek ir naudotojams versle ir viešajame sektoriuje imtis priemonių užtikrinti darbuotojų ir su DI dirbančių asmenų pakankamą DI raštingumo lygį. Nors praktiniai šio reikalavimo aspektai dar nėra susiformavę, „AI Clinic“ pradeda siūlyti pirmąją Lietuvoje DI akreditavimo ir raštingumo sertifikavimo programą.

 

Dar praėjusią vasarą ES įsigaliojo pirmasis pasaulyje dirbtinio intelekto aktas, reglamentuojantis DI technologijų saugumo, skaidrumo, etikos ir kitus standartus. Nors šio akto nuostatos pirmiausia sukurtos DI sprendimų kūrėjams, jis taikomas ir DI grįstų sprendimų naudotojams: verslo ir viešojo sektoriaus organizacijoms, jų darbuotojams ir fiziniams asmenims.

 

2025 vasario pradžioje įsigaliojo daugeliui dirbtinį intelektą profesiniais tikslais naudojančių žmonių aktuali DI akto nuostata, numatanti „pakankamo“ DI raštingumo reikalavimą dirbant su šiais įrankiais. Vien „ChatGPT“ atsiradimas Lietuvos lankomiausių tinklalapių dvidešimtuke liudija, kad pats dirbtinis intelektas ir atitinkamai DI aktas yra aktualus daugeliui šalies gyventojų.

 

Patį „DI raštingumą“ aktas apibrėžia kaip „įgūdžius, žinias ir supratimą, leidžiančius tiekėjams, diegėjams ir asmenims, kuriems daromas poveikis, atsižvelgiant į atitinkamas jų teises ir pareigas pagal šį reglamentą, vykdyti informacija pagrįstą DI sistemų diegimą, taip pat didinti savo informuotumą apie DI teikiamas galimybes ir riziką bei žalą, kurią gali sukelti DI“. Akte numatomos ir baudos už kuriamų DI modelių atitikties reikalavimų nevykdymą, tačiau jų dydžius ir taikymo apimtis ilgainiui nusistatys kiekviena ES valstybė.

 

Net naudojantis vien „ChatGPT“ kaip kasdieniu darbo pagalbininku kuriant viešai prieinamą turinį, ES DI aktas šiandien tampa aktualiu ir įpareigojančiu. Vis dėlto DI praktinis technologijų taikymas organizacijose yra daug platesnis: nuo klientų aptarnavimo ar rinkodaros iki procesų automatizavimo, darbuotojų mokymų, saugumo ir kitų sričių. Tad nors DI akto reikalavimų praktika dar tik formuojasi, dirbtinio intelekto galimybių, rizikos ar etikos išmanymas verslui ir darbuotojams vis vien suteikia konkurencinį pranašumą.

 

DI akto raštingumo sertifikavimą „AI Clinic“ vykdys didelę teisinę, akademinę ir praktinę DI patirtį sukaupusi profesionalų komanda, sudaryta iš Vilniaus universiteto lektorės, DI reguliavimo ekspertės ir mokslininkės dr. Neringos Gaubienės, DI eksperto, „CEEattorneys“ vadovaujančio teisininko Pauliaus Sartatavičiaus, Europos Parlamento DI pareigūno ir asocijuotojo profesoriaus dr. Pierluigi Casale, ilgamečio DI grįstų verslų ir didžiausios Lietuvoje DI konferencijos „Vilnius AI Summit“ kūrėjo ir vadovo Domo Janicko bei kitų profesionalų. Sertifikavimo programa bus priderinama individualiems poreikiams, tačiau visais atvejais padengs atitikties teisės aktams, rizikų valdymo, organizacijų politikų kūrimo, duomenų apsaugos, etikos ir kitus aspektus bei skirs laiko praktiniams įgūdžiams.

 

Dr. N. Gaubienės teigimu, DI aktas jau yra realybė, todėl verslui ir visuomenei tenka išmokti veikti pagal jo nustatytas taisykles. Ji atkreipia dėmesį, kad savo metu ES bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) verslui ir visuomenei atrodė sudėtingas bei sunkiai įgyvendinamas, tačiau ilgainiui tapo pasauliniu duomenų apsaugos standartu.

 

„Briuselio efektas ne kartą įrodė, kad ES reguliavimai daro įtaką viso pasaulio rinkoms, tad tikėtina, kad šis aktas taps pavyzdžiu ir kitoms valstybėms. Ypač svarbu, kad akto 4 straipsnyje akcentuojamas dirbtinio intelekto raštingumo skatinimas – tai reiškia ne tik reguliavimą, bet ir aiškų siekį užtikrinti, kad visuomenė suprastų DI veikimą ir galėtų maksimaliai išnaudoti jo teikiamas galimybes“, – tvirtina N. Gaubienė.

 

O pasak P. Sartatavičiaus, DI raštingumas padeda organizacijoms efektyviau diegti naujoves, optimizuoti procesus ir išlikti konkurencingoms, o specialistams – geriau prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios darbo rinkos.

 

„Šiuo metu organizacijos susiduria su įvairiais DI iššūkiais – nuo aiškios naudojimo strategijos trūkumo iki praktinių problemų, tokių kaip duomenų saugumas, intelektinės nuosavybės valdymas ar DI generuotų objektų teisinė apsauga. Dažnai nežinoma, kokius DI įrankius naudoja darbuotojai, kokios yra jų licencijavimo sąlygos ar kaip organizacijoje naudojami duomenys gali būti apdorojami trečiųjų šalių modeliuose. Be aiškios DI politikos ir sistemų audito, organizacijos gali prarasti IN teises, nesilaikyti reguliacinių reikalavimų ar neefektyviai išnaudoti DI potencialą“, – teigia P. Sartatavičius.

 

Todėl, pasak jo, tiek ES DI aktas, tiek DI raštingumo ugdymas padeda organizacijoms naviguoti šiuose iššūkiuose – užtikrinti teisinę atitiktį, tinkamai valdyti rizikas ir priimti pagrįstus sprendimus dėl DI naudojimo.

 

„Suprasdamos reguliacinius reikalavimus ir turėdamos pakankamai žinių apie DI veikimą, organizacijos gali ne tik apsisaugoti nuo teisinės atsakomybės, bet ir efektyviau diegti DI sprendimus, didinti inovatyvumą bei užtikrinti ilgalaikį konkurencingumą“, – kalba „CEE Attorneys“ teisininkas.

Europos Parlamento DI pareigūnas ir asocijuotasis profesorius dr. Pierluigi Casale.

 

Savo ruožtu dr. Pierluigi Casale atkreipia dėmesį, kad kiekviena organizacija turi individualių su DI diegimu susijusių iššūkių, reikalaujančių strateginio ir į rezultatus orientuoto požiūrio.

 

„DI jau kurį laiką yra ne tik mokslinė inovacija, bet ir realus verslo progresą lemiantis įrankis. Tikiu, kad DI sprendimų kuriamą vertę galima suderinti su atsakingu ir pažangiu reguliavimu. DI sertifikavimas organizacijoms ne tik padės atitikti teisės aktus, bet ir kurs pasitikėjimą bei stiprins prielaidas DI potencialu naudotis atsakingai ir efektyviai“, – komentuoja Europos Parlamento DI pareigūnas P. Casale.

 

Jam pritaria ir vienas iš „AI Clinic“ įkūrėjų ir lektorius Domas Janickas, teigiantis, kad investicija į raštingumą ir įgūdžius prisidės prie organizacijų konkurencingumo išnaudojant DI sprendimus.

DI konferencijos „Vilnius AI Summit“ kūrėjas ir vadovas Domas Janickas.

 

„Įsigaliojantys DI akto reikalavimai gali atrodyti painūs ir atbaidantys, tačiau jie taip pat suteikia ir galimybę susirūpinti savo organizacijos darbuotojų skaitmeninėmis žiniomis, padidinti darbo našumą ir paskatinti inovatyvumą. Šiandien yra geras metas priimti dirbtinio intelekto sprendimų taikymo neišvengiamybę ir pasirengti ateičiai“, – komentuoja D. Janickas.

 

Sertifikavimo programos „AI Clinic“ iniciatorė „edON“ skaitmeninių įgūdžių akademija buvo įkurta 2023 m. Per šį laiką akademijos dirbtinio intelekto taikymo, procesų automatizacijos, no-code programavimo, skaitmeninės transformacijos mini-MBA ir kitus kursus jau pasirinko daugiau nei 500 specialistų ir vadovų.

 

ES DI akto reikalavimai skaitmeninių įgūdžių akademijai „edON“ tapo impulsu sukurti praktinę ir intensyvią sertifikavimo programą, veiksiančią su „AI Clinic“ prekės ženklu. Akademija jau kurį laiką su DI galimybėmis intensyviuose praktiniuose kursuose ir mokymuose pažindina tiek vadovus, tiek specifinių sričių specialistus.

 

Sužinoti daugiau ir registruotis konsultacijai galite: https://www.aiclinic.lt”

 

Turėtų būti ne”pažindina”, o “pažinda”.

Tarp JAV ir Kinijos epinės kovos nebus. Lietuva sėdės viena šlapimo baloje, kurią padarė Lietuva, puldama Kinijos suverenitetą Taivano atžvilgiu

 

 „Kinija yra prezidento Trumpo pirmųjų savaičių Baltuosiuose rūmuose tema, į kurią atsižvelgiama daugiau, nei trečdalyje, iš daugiau, nei 80, vykdomųjų įsakymų ir pagrindinių veiksmų, kuriuos jis iki šiol pasirašė.

 

 Veiksmai, įskaitant 10 % papildomų muitų dėl tariamo Kinijos nenoro padėti sustabdyti fentanilio srautą, atskleidė sritis, kuriose naujoji administracija sieks sverto prieš Pekiną. Kol kas nėra suformuluota platesnė Trumpo strategija, kaip valdyti didžiausią Amerikos konkurenciją – ir nesvarbu, ar jis tai vertina ideologiškai, ar kaip susitarimų seriją.

 

 Trumpo veiksmai iliustruoja, kaip ekonomika Nr. 2 yra susipynusi su JAV interesais. „Amerika Pirmiausia“ prekybos įsakymas grasina atimti iš Kinijos tam tikrą lengvatinę prieigą prie JAV rinkų.

 

 Kitos priemonės skirtos Pekinui netiesiogiai, pavyzdžiui, įsakymai dėl nelegalios imigracijos, energijos gamybos, skaitmeninių finansų, karinės parengties ir net užsienio pagalbos.

 

 Didelis klausimas yra tai, ar D. Trumpas pritaria savo pirmtako (ir daugumos Vašingtono) požiūriui į Kinijos konkurenciją kaip istorinį mūšį, ar jis ketina ją išdėstyti siauriau, pakartodamas savo pirmosios kadencijos dėmesį prekybos disbalansui.

 

 „Ar Trumpo administracija tikrai mano, kad tai skubi epochinė konkurencija?" - kaip neseniai vykusioje konferencijoje pasakė Robertas Daly, Vašingtone įsikūrusio Wilsono centro Kissingerio instituto Kinijai ir JAV direktorius.

 

 Bideno administracija laikė Kiniją pirmaujančia Amerikos karine, ekonomine, ideologine ir technologine varžove, o didžiųjų valstybių konkurenciją su Pekinu – kaip demokratiją prieš autoritarizmą.

 

 Dalis tų nuotaikų buvo grindžiama žiaurumu, kuris išryškėjo paskutinėje pirmosios Trumpo administracijos dalyje po to, kai Covid pandemija torpedavo pirmąjį Trumpo prekybos susitarimą.

 

 Trumpo veiksmai iki šiol mažai atskleidė, ar jis ketina remtis prezidento Joe Bideno pastangomis blokuoti Kinijos pramonei prieigą prie pagrindinių Amerikos technologijų. Tačiau jo išreikštas noras netrukus pasikalbėti su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu yra aiškus nukrypimas nuo Bideno administracijos strategijos apriboti tiesioginį bendradarbiavimą su Pekinu, o vietoj to telkti sąjungininkus dėl bendrų karinių, prekybos ir diplomatinių atsakų Kinijai.

 

 Žmonės, kalbėję su D. Trumpo komanda, teigė, kad Kinija yra antraeilis dalykas administracijai, o iš tiesų labiausiai antraštes sulaukiantys prezidento veiksmai buvo nukreipti į Meksiką, Kanadą, Grenlandiją ir Panamą.

 

 „Pirmosiomis administracijos dienomis Kinija buvo iškirpta arba sumenkinta taip, kad būtų galima padaryti pažangą su Kinija“, – sakė Kalifornijos universiteto San Diege XXI amžiaus Kinijos centro direktorė Susan Shirk, kuri mano, kad prezidentas deda stalą deryboms su Pekinu.

 

 Kinijos stebėtojams Trumpo išgąsdinimas dėl muitų Meksikai ir Kanadai siūlo panašų į tai, kaip prezidentas per savo pirmąją kadenciją sekė Kiniją, naudodamas prekybos grasinimus, kaip derybų įrankį. Veiksmai prieš Kanadą taip pat sustiprino abejones, kad jis dirbs su sąjungininkais, kad pasipriešintų Kinijai.

 

 „Jis yra mažiau ideologinis“, – sakė Pekino ekspertų grupės Kinijos ir globalizacijos centro įkūrėjas ir prezidentas Henry Huiyao Wangas. Jis mano, kad Trumpas suformuluoja susitarimą, kuris, Wango prognozėmis, sulauks palankaus priėmimo Kinijoje.

 

 Pekino atsakomosios priemonės naujajam tarifui rodo „labiau koordinuotą ir visapusiškesnį Kinijos politikos formuotojų požiūrį“, sakė „Goldman Sachs“ analitikai. Jie apskaičiavo, kad 14 milijardų JAV dolerių JAV eksporto turės įtakos Kinijos taikomi 12 % papildomi muitai, palyginti su 10 % smūgiu 525 mlrd. dolerių JAV importo.

 

 Nors atrodo, kad prekyba išlieka pagrindiniu Trumpo akcentu, Wang teigė, kad daugybė vykdomųjų įsakymų gali būti skirti sušvelninti Pekiną ir sudaryti sandorius kitose srityse. Jis atkreipia dėmesį į D. Trumpo nurodymą sukurti „geležinį kupolą“, skirtą apsaugoti JAV nuo Kinijos hipergarsinių raketų, o tai Wang laiko siekiu priversti Pekiną pradėti derybas dėl branduolinių ginklų. „Jam rūpi tik sąžiningas sandoris“, – sakė Wang.

 

 Trumpas Pasaulio ekonomikos forumo auditorijai sakė, kad, norint užmegzti teigiamus ryšius su Kinija: „Nereikia, kad tai būtų fenomenalu. Turime tai padaryti sąžiningais santykiais“.

 

 Trumpas mielai kalbėjo apie Xi asmeniškai – „jis man visada patiko“ – ir siekia paraginti Pekiną bendradarbiauti siekiant užbaigti Ukrainos konfliktą. Baltieji rūmai išsiuntė prieštaringus pranešimus, ar jiedu kalbės apie naujus tarifus.

 

 Pekinas buvo atleistas nuo pradinio D. Trumpo muitų smūgio, kuris buvo gana lengvas. Atsižvelgiant į įsakymų ir veiksmų, liečiančių Kiniją, platumą, atrodo, kad Trumpo komanda yra pasiruošusi derėtis dėl plataus masto susitarimo su Pekinu ir siekia „didinti spaudimą dėl prielaidos, kad jie pasiduos”, – sakė Christopheris Johnsonas, buvęs JAV žvalgybos analitikas ir rizikos konsultavimo įmonės „China Strategies Group“ prezidentas.

 

 Johnsonas perspėjo, kad Pekinas nebus tas postūmis, kuriuo daugelis Vašingtono tiki, ir kad nors Trumpas, atrodo, skuba pasiekti susitarimą, Xi lėtai judės su lėta pažanga.

 

 Analitikai teigia, kad užuot suformulavęs Amerikos konkursą su Kinija kaip egzistencinę kovą tarp demokratinės ar autokratinės ateities, kaip tai padarė Bidenas, Trumpas labiau linkęs vadovautis savo mantra „Amerika pirmiausia“.

 

 Jo palyginti lengvas 10% papildomų muitų, o ne 60% gresiančių muitų įvedimas Kinijai, siunčia ženklą Pekinui, kad jis naudos prekybinį ginklą, tuo pačiu ribodamas infliacijos dydį, kurį jis yra pasirengęs atskleisti amerikiečiams." [1]

 

Bidenas yra per senas ir psichiškai silpnas. Kas šioje istorijoje nutiko Lietuvos elitui? Ar gali būti, kad Ukrainos istorijoje Lietuvos veiksmai baigsis panašiu fiasko?

 

1. World News: Trump's Moves on China Show Desire for Deal, Less Ideology. Areddy, James T.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 06 Feb 2025: A6.

There will be no epic fight between the USA and China. Lithuania will sit alone in a pudle of pee produced by Lithuania in attacking the sovereignty of China over Taiwan

 

"China is a theme in President Trump's first weeks in the White House, factoring into over a third of the more than 80 executive orders and key actions he has signed so far.

Actions including 10% additional tariffs over China's alleged unwillingness to help halt the flow of fentanyl have laid bare areas in which the new administration will seek leverage over Beijing. Not yet articulated is a broader strategy from Trump for handling America's biggest rivalry -- and whether he sees it in ideological terms or as a series of deals.

Trump's actions illustrate how intertwined the No. 2 economy is with U.S. interests. An America First trade order threatens to strip China of certain preferential access to U.S. markets.

Other measures take aim at Beijing more indirectly, such as orders on illegal immigration, energy production, digital finance, military readiness and even foreign aid.

The big question is whether Trump shares his predecessor's -- and much of Washington's -- view of the China rivalry as a historic battle or whether he intends to frame it more narrowly, in a reprise of his first-term focus on trade imbalances.

"Does the Trump administration really think this is an urgent epochal competition?" as Robert Daly, director of the Kissinger Institute on China and the United States at the Washington-based Wilson Center, put it during a recent conference.

The Biden administration regarded China as America's leading military, economic, ideological and technological challenger, and the great-power competition with Beijing as democracy versus authoritarianism.

Some of that sentiment built on hawkishness that emerged in the latter part of the first Trump administration after the Covid pandemic torpedoed Trump's first trade deal.

Trump's actions so far have shed little light on whether he intends to build on the effort under President Joe Biden to block Chinese industry from accessing core American technologies. But his expressed desire to huddle soon with Chinese leader Xi Jinping is a clear departure from the Biden administration's strategy of limiting direct engagement with Beijing and instead rallying allies around joint military, trade and diplomatic responses to China.

People who have spoken with Trump's team said China is a secondary consideration for the administration, and indeed the president's most headline-grabbing actions have been directed at Mexico, Canada, Greenland and Panama.

"China has been carved out or downplayed during the early days of the administration in a way that presents the possibility of making progress with China," said Susan Shirk, director emeritus of the 21st Century China Center at the University of California, San Diego, who sees the president as setting the table for dealmaking with Beijing.

To China watchers, Trump's tariff scare against Mexico and Canada suggests a playbook similar to how the president went after China during his first term, using trade threats as a negotiating tool. The action against Canada also reinforced doubt that he would work with allies to counter China.

"He's less ideologically driven," said Henry Huiyao Wang, founder and president of the Center for China and Globalization, a Beijing think tank. He sees Trump as formulating a deal that Wang predicts will find a favorable reception in China.

Beijing's countermeasures to the new tariff suggest "a more coordinated and comprehensive approach by Chinese policymakers," said Goldman Sachs analysts. They calculate that $14 billion of U.S. exports will be affected by China's effectively 12% additional tariffs, compared with the 10% hit on $525 billion in Chinese goods from Trump.

While trade appears to remain Trump's primary focus, Wang said the wide range of executive orders might be aimed at softening Beijing up to make deals in other areas. He points to Trump's order to create an "iron dome" designed to shield the U.S. from China's hypersonic missiles, which Wang sees as a bid to compel Beijing into nuclear-arms talks. "He only cares about a fair deal," said Wang.

Trump told a World Economic Forum audience that to build positive ties with China, "We don't need to make it phenomenal. We have to make it a fair relationship."

Trump has spoken fondly of Xi personally -- "I've always liked him" -- and aims to solicit Beijing's cooperation to end the Ukraine conflict. The White House has sent mixed messages over whether the two will speak about the new tariffs.

Beijing has been relieved Trump's initial tariff strike has been relatively light. Given the breadth of the orders and actions touching on China, the Trump team appears to be positioning to negotiate a wide-ranging deal with Beijing and is seeking to "maximize the pressure on the assumption they'll cave," said Christopher Johnson, a former U.S. intelligence analyst and the president of China Strategies Group, a risk advisory firm.

Johnson warned that Beijing won't be the pushover many in Washington believe and that while Trump appears in a hurry to secure a deal, Xi will slow-walk progress.

Instead of framing America's contest with China as an existential battle between a democratic or autocratic future as Biden did, Trump is more likely to be guided by his America First mantra, analysts said.

His comparatively light opening salvo of 10% additional tariffs on China rather than the threatened 60% sends a signal to Beijing that he will wield the trade weapon, while also limiting how much inflation he is ready to unleash on Americans." [1]

Biden is too old and mentally infirm. What happened to Lithuania's elite in this story? Is it possible that in the Ukraine story Lithuanian actions will end up as a similar fiasco?

1. World News: Trump's Moves on China Show Desire for Deal, Less Ideology. Areddy, James T.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 06 Feb 2025: A6.