Gudrūs lenkai ir nelabai gudrūs mes, lietuviai:

 

Lenkams labai nepatinka D. Trumpo idėja iškraustyti du milijonus palestiniečių iš Gazos. Nepatinka, kai didelės tautos patvarko mažesnes. Juk netoli idėja iškraustyti ir 37 milijonus lenkų, išlaisvinant dar vieną teritoriją viešbučiams prie jūros. Bet lenkams reikalingas D. Trumpas.

Ką siūlo lenkai? Povandeninio laivo idėją. Pasinerti Baltijos jūroje žemiau vandens paviršiaus, kad niekas nematytų. Iškišti periskopą ir žiūrėti, kas čia darosi.

Kokia Lietuvos valdžios pozicija? Nusimauti apatinius ir įkišti galvą į Druskininkų smėlį. Pigūs restoranai Lietuvoje baigėsi. Visi pinigai Ukrainai. Todėl kvapas toks, kad Dzūkijos pušys linksta, kaip nendrės. Užsieniečiai fotografuoja (daugiausia lenkai) ir rašo, kad čia lietuvių paramos akcija Kijivui, vadinasi “Rakom”. Mūsų akcija tikrai kitaip vadinasi, bet jie lietuviškai nemoka.

Radome tuos pinigus gynybai, nulupsime iš jūsų žiauriais mokesčiais, aišku, jei jūs tik nepabėgsite į neutralią Airiją

 

"Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad norint pasiekti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą šalies gynybos reikmėms per ateinančius ketverius metus, neišvengiamai teks sukelti mokesčius.

„Vienintelis tvarus šaltinis valstybės reikmėms finansuoti yra mokesčių įmokų sistema. Tai be abejo, mes nuo to neišsisuksime. Žinoma, tam laikui turime galimybę pasiskolinti lėšų ir greitai įgyvendinti bendrus projektus, kurių negalime atidėti, kalbu apie tam tikros įrangos įsigijimą“, – ketvirtadienį Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje kalbėjo R. Šadžius.

Ministras pabrėžė, kad augant valstybės skolai kils ir skolos aptarnavimo kaštai, kurie net be papildomo krašto gynybos finansavimo taps vis didesne našta Lietuvai.

„Pagal trimečio biudžeto rodiklius 2027 metų pabaigoje, deja, valstybės skola pakyla virš 50 proc., neskaitant karinių išlaidų ir papildomų iniciatyvų, kurių, matyt, imsis naujoji Vyriausybė“, – teigė jis.

„Jau dabar be papildomų gynybos reikmių finansavimo mes turime pajamų srityje trūkumą, kuris negarantuoja, kad išliksime padoriuose skolos rėmuose“, – pridūrė finansų ministras.

Ministras: turi egzistuoti europiniai solidarumo mechanizmai

Paklaustas, kaip Vyriausybė žada pasiekti išsikeltus gynybos finansavimo tikslus, R. Šadžius pirmiausia išreiškė lūkestį, kad tai bus užtikrinta europiniais solidarumo mechanizmais. Jo teigimu, Lietuvos sprendimas didinti išlaidas gynybai sukėlė rezonansą ir kitose Europos Sąjungos pasienio šalyse.

„Turėtų egzistuoti kažkokie europiniai solidarumo mechanizmai. (...) Jie padėtų spręsti iškylančius sunkumus, atsirandančius dėl papildomų reikmių. Čia priežastis ne ta, kad mes blogai elgiamės ar neatsakingai tvarkome finansus, bet priežastis yra primityvi ir paprasta – visiems suprantama geografija“, – aiškino jis.

„Tenka girdėti, kad panašia kryptimi mąsto ir kitos pafrontės šalys. Tai sukėlė rezonansą, o politikoje tai padeda užtikrinti greitesnį rezultatų pasiekimą“, – pažymėjo finansų ministras.

Jis pabrėžė ir Europos investicijų banko (EIB) vaidmenį, įgyvendinant šalies saugumui skirtus karinės ir civilinės infrastruktūros projektus. Pasak R. Šadžiaus, bankas galėtų pasidalinti gerąja patirtimi ir suteikti paskolą mažesnėmis palūkanomis.

„EIB turi sukaupęs didžiulės patirties, kuria su mumis ruošiasi pasidalinti. Bankas jau ir esamo mandato ribose yra pasiruošęs dalyvauti Lietuvos infrastruktūriniuose projektuose, įskaitant ir karinę, ir civilinę infrastruktūrą“, – kalbėjo jis.

„Tai yra skola, bet ta skola ateina su ypač mažesniais procentais“, – pridūrė jis.

Mokesčių pakeitimų paketo kitą savaitę pristatyti nežadama

R. Šadžius patvirtino, kad mokesčių pakeitimo paketas tebėra ruošiamas ir bus pirmiausia pristatomas koalicijos partneriams. Ministras neatviravo, kokių mokesčių pakeitimų būtų galima laukti.

„Mokesčių pakeitimų paketas, su juo yra dirbama. Įvairias mintis aptarinėjame su mūsų socialiniais partneriais, bet eiliškumas matyt bus toks – pradžioje suformuosime pasiūlymus, kurie galėtų būti alternatyviniai, pavyzdžiui, (...) išplečiant brangaus nekilnojamojo turto mokestį“, – teigė jis.

Finansų ministras patvirtino, kad artėjantį pirmadienį siūlymai dėl mokesčių pakeitimų nebus pristatyti koalicinei tarybai.

„Kol kas, manau, tai bus dar anksti. Tikėsiuosi tik bendresnės diskusijos šiais klausimais“, – tvirtino R. Šadžius.

Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.

Šalies vadovas teigė, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP krašto apsaugos finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Naujoji centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.

Finansų ministras: svarstytina idėja rinkti lėšas gynybai, pasitelkus specialius gyventojų indėlius

Finansų ministras Rimantas Šadžius palaiko Prezidentūros idėją specialius einamosiose sąskaitose gyventojų laikomus indėlius įveiklinti šalies ekonomikos augimui, tokiu būdu didinant lėšų surinkimą papildomam gynybos finansavimui. Pasak jo, Lietuva galėtų sekti Prancūzijos pavyzdžiu, kurioje panašus modelis jau yra taikomas.

„Pamėginkime šitą mechanizmą. Jis yra realizuotas Prancūzijoje ir yra susijęs ne tik su pačių indėlių įdarbinimu, ten yra niuansai susiję ir su finansiniu stabilumu, kadangi valstybė bankams turėtų suteikti ir tam tikras finansines garantijas“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo R. Šadžius.

„Pavyzdžiui, kai bankas perveda dalį indėlių į trečiąją įstaigą, garantijos reikalingos, kad nesukiltų jo paties veiklos rizikos. Bet mes turime Prancūzijoje veikiantį modelį ir realizavus jį būtų galima šnekėti, ką reikėtų perkelti į Lietuvą“, – pridūrė jis.

Ministras nenurodė, kokios palūkanos už specialiuosius indėlius jam atrodytų tinkamiausios.

ELTA primena, kad Prezidentūra siūlo dalį gyventojų žmonėms sukauptų santaupų laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose, kaip ir einamosiose, lėšos žmonėms būtų pasiekiamos bet kada, tačiau, skirtingai nei minėtose sąskaitose, už indėlius būtų mokamos palūkanos.

Pačios gyventojų santaupos būtų laikomos nacionaliniame plėtros banke ILTE ir investuojamos į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę, infrastruktūros projektus.

Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.

Šalies vadovas teigė, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP krašto apsaugos finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Naujoji centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP."

Pašaipiai apie visus aplinkui

 

“„Kalbamės čia apie Jūsų mylimą Trumpą“, vieną dieną pasakė pažįstama televizijos grimuotoja, man atėjus filmuotis. Neprisimenu, ką atsakiau, nes esu pratęs, kad mane daug kas laiko Donaldo Trumpo ir jo politikos gerbėju, mylėtoju ir beveik religiniu palaikytoju.

Negaliu kaltinti tų žmonių: jie kalba pagal savo supratimą, nes iš valdžios nori gelbėjimo ir išrišimo, globos ir meilės (dar ir pinigų, bet tai atskira istorija). Prieš kelis dešimtmečius buvo tokios garbaus amžiaus tetos, kurios puoselėjo beveik romantinius jausmus Algirdui Brazauskui arba Vytautui Landsbergiui (pastarojo palaikytojos buvo vadinamos megztosiomis beretėmis – o vienas britų žurnalistas išvertė tai į anglų kalbą: „Knitted Beret Brigade“).

Paprasti žmonės yra labai paprasti: jie suasmenina politiką ir mato pasakų personažus, o ne tendencijas – lygiai taip pat nuo 2022 metų daugelis neprotingų žmonių rašo komentaruose apie tai, kodėl negalėtų kas nors su Vladimiru Putinu tiesiog susidoroti, lyg jis būtų pasakų slibinas. Daugelis rinkėjų turi balso teisę, bet mąsto tik vaikiškos knygelės sąvokomis. Vieni suvaikėję, kiti niekad nesubrendę.

Net ir labai talentingi politikai – ir JAV prezidentas Ronaldas Reaganas, ir Britanijos premjerė Margaret Thatcher, ir Vokietijos kancleriai Helmutas Kohlis, Konradas Adenaueris ir Willy Brandtas buvo tik permainų pribuvėjai, liudininkai ir vėliavnešiai.

Net ir labai talentingi politikai – ir JAV prezidentas Ronaldas Reaganas, ir Britanijos premjerė Margaret Thatcher, ir Vokietijos kancleriai Helmutas Kohlis, Konradas Adenaueris ir Willy Brandtas buvo tik permainų pribuvėjai, liudininkai ir vėliavnešiai.

Toks yra ir Donaldas Trumpas, apie kurį pelnytai kalba visas pasaulis, nes jis šiandien yra didžiausias iš aktorių ir ryškiausias iš šoumenų.

Vakarų degradavimo ir teatrinio farso epocha, pažymėta tariamų skriaudžiamųjų šūkiais ir lozungais – ozono skylės, „žmogaus sukurtos klimato kaitos“, #metoo, Black Lives Matter (juodaodžių gyvybės svarbios – kai žmones atleisdavo iš darbų vien už parašymą internete „visų gyvybės svarbios“), DEI (diversity, equity, inclusion – įvairovės, lygybės, įtraukties, kas yra naujas vardas „teigiamai diskriminacijai“), tapatybės politikos (identity politics, kai lytis yra nebe apie biologiją ir chromosomas, bet apie emocijas) turėjo griūti ir griuvo.

Ne tiek Donaldas Trumpas laimėjo, kiek su trenksmu sužlugo tragiškas klibantis projektas, kur ketverius metus neįgalus labai sunkiai funkcionuojantis, žmogus (Joe Bidenas) buvo rodomas visuomenei kaip visavertis šalies vadovas, o jam jau negalint rungtis rinkimuose dėl senatvės ir sunkios sveikatos būklės, Demokratų partijos politbiuras iškėlė kraupiai kvatojančią, nesusigaudančią ir net savo partijos nominacijos nelaimėjusią Kamalą Harris ir pasiuntė ją į politinę žūtį beviltiškoje kovoje.

Pats Donaldas Trumpas, dabar tvarkantis nesutvarkytus klausimus su nelegalia migracija, narkotikų importu iš Meksikos ir Kanados, augančia Kinijos įtaka ir Artimaisiais Rytais (tame regione jam reikalus reguliuoti puikiai sekėsi per pirmąją kadenciją), kaip sako anglakalbiai, „išmetė lauk vadovėlį“ ir veikia ne taip, kaip yra priimta, laukiama ar protinga. Bauginimai didžiuliais tarifais suveikė šimtu procentų visur, kur jie buvo pritaikyti: kaip jau esu sakęs anksčiau, Donaldas Trumpas nėra neprognozuojamas – atvirkščiai, jis labai gerai prognozuojamas, daro viską, ką pažada arba kuo pagrąsina, daro tai greitai ir visiškai nesirūpina, kam visa tai patiks ar ne. Į kritiką jis reaguoja pašaipiai arba visai nereaguoja ir veikia kaip televizijos studijoje.

„Yra griaunama valstybė ir jos institutai“, aimanuoja kairiosios užkerpėjusios Demokratų partijos ir Vašingtono biurokratų struktūros, bet jos klysta. Demokratinė ir laisva Amerika daug kur supuvusi ir nereikia kaltinti gydytojų ir lavonvežių, kad pirmieji konstatavo mirtį, o antrieji išveža kūnus juoduose maišuose.

Ne ekscentriškas verslininkas ir milijardierius Elonas Muskas kaltas, kad panaikinamos struktūros, tokios, kaip tarptautinės pagalbos agentūra USAID, gyvuojanti nuo prezidento Johno F. Kennedy laikų. Absurdiškos ir politizuotos paramos programos projektams nuo transgenderinių komiksų (tiesiogine to žodžio prasme) leidybos Peru iki prezervatyvų siuntų į Gazos sektorių, teatro spektaklių lyčių politikos tematika (čia kaip dramaturgija apie fabrikus ir plėšinių žemdirbystės projektus Sovietų Sąjungoje) ir įvairovės ir įtraukties politikos propagandos Serbijoje būtų anksčiau ar vėliau išlindusios į paviršių su Elonu Musku ar be jo. Vadinamoji „Rusijos demokratinė opozicija“, sėmusi Amerikos pinigus milijonais, šiandien sočiai gyvenanti Europoje ir tiražuojanti menkai žiūrimus YouTube kanalus ir nuomojanti brangius biurus, sproginėja įniršiu ir vadina Donaldą Trumpą bepročiu, fanatiku, pakvaišėliu, fašistu, narcizu, psichiniu ligoniu – bet staigiai uždainuotų kitaip, jei gautų naujų grantų, išmokų, pašalpų ir projektų pinigų. Tik negaus.

Toliau eilėje yra Švietimo Departamentas. Buldozeriai jau išvažiavo: seniai tapusi karingų mokytojų profesinių sąjungų ir politizuotos darbotvarkės partiniu komitetu, švietimo biurokratų sanatorija turbūt bus išvaikyta visiškai, nes mokyklos, kaip ir universitetai, Amerikoje visiškai susitvarko savarankiškai. Pavydžiai žiūriu ir norėčiau matyti panaikintą Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kurią visi prisimena tik per eilinę krizę, su kuria ji nesusitvarkė. Po jos eitų Kultūros ministerija, kuri Lietuvoje tiek pat reikalinga, kaip Mongolijai – Jūrų laivyno departamentas.

Vienas bruožas, vienijantis ryškiausius ir labiausiai iššaukiančius Donaldo Trumpo komandos narius, yra ne tas (kaip sako pasipiktinę naujosios administracijos priešininkai), kad jie lojalūs – nes bet kuris politikas aplink save buria lojalią politinio pasitikėjimo komandą.

Jie visi nieko nebijo, o kai žmogus nieko nebijo, jis gali itin daug pasiekti.

Pavyzdžiui, Kennedy šeimos atstovas Robert F. Kennedy jaunesnysis, pasižymėjęs pandemijos laikais „skeptišku požiūriu į vakciną“, kaip mandagiai sakoma šiandien, yra pasiryžęs „padaryti Ameriką vėl sveika“ (Make America Healthy Again) ir, ko gero, būtent jam tai gali pavykti bent šiek tiek, nes jis nėra (bent jau regimai) susijęs su maisto ir farmacijos kompanijų lobistais ir jų pinigais ir nebijo prisidaryti naujų priešų, nes jų jau prisidirbo į valias.

Šoumenas Peter Hegseth, turintis didelės patirties televizijoje ir kariuomenėje, tačiau nedirbęs ženklios apimties vadovaujamo darbo, dabar tapo Gynybos sekretoriumi ir vadovauja departamentui, kuris atsako už gynybos biudžetą, kuris siekia beveik trilijoną dolerių per metus. Turėjęs problemų su alkoholiu (jis kilęs iš Minesotos, ir patikėkit manim, toje atšiaurioje valstijoje tai tiek pat plačiai paplitę, kaip spalvoti marškiniai Floridoje), jis yra „disruptor“ (griovėjas, sujaukėjas), kaip sakė apie jį Donaldas Trumpas – ir yra natūralus pasirinkimas administracijoje, kuri ateina, kad nepaliktų akmens ant akmens.

Tai reiškia, kad ateinantys žmonės turbūt nebus labai patrauklūs ir mažai kas norės juos kviesti į svečius, tačiau jų tikslas nėra populiarumas: jų gyvenimo ir veiklos būdas yra nenustygti vietoje. Ar jie sukels problemų? Žinoma. Viltis yra tokia, kad teigiamų pakitimų bus daugiau nei skausmų.

Tai daugeliui pasaulyje labai neįprasta, bet tai nereiškia, kad būtinai bus blogai. Devyniasdešimt procentų žmonių pasaulyje yra konservatoriai, senųjų dalykų, senosios tvarkos ir įprastinės sanklodos palaikytojai, o dešimt procentų – griovėjai, inovatoriai ir eksperimentuotojai. Ne visi pakeitimai ir nauji sumanymai būna sėkmingi, tačiau ilgalaikis užsimarinavimas įprastinėje tvarkoje reiškia garantuotą degradavimą.

O iš šių dienų Amerikos mes, kai ir daugelį kartų prieš tai, išmoksime labai daug apie drąsą ir kritikos nepaisymą. Kaip kažkada iš amerikiečių išmokome žaisti krepšinį ir nesigailime ligi šiol.”

Amerikos universitetai vis dar išlaiko šiek tiek supratimo tik dėl didžiulių federalinių dotacijų pinigų mokslui. Kitaip Amerikos universitetai būtų tokie pat nenaudingi, kaip ir Lietuvos universitetai.