Kodėl kovos su klimato kaita tempai šiuo metu yra nepatenkinami?

Dauguma specialistų galvoja, kad išsivysčiusios šalys privalo sumažinti 2050 metų anglies dvideginio išmetimą iki tokio lygio, kuris būtų 80 procentų mažesnis negu 1990 metų lygis. Su šiuo skaičiumi sutinka visos turtingosios išsivysčiusios šalys. Ir tokio skaičiaus keliami apribojimai liečia tik išsivysčiusias šalis. Bet net šis skaičius paslaptingai išnyko iš 2009-tųjų metų Kopenhagos konferencijos galutinio dokumento. Kodėl?

Kai žurnalistai paklausė apie šio skaičiaus išnykimą Švedijos atstovą Lars-Erik Liljelund, šis atsakė, kad kiniečiai nemėgsta skaičių įsipareigojimuose, net jei tie įsipareigojimai jų neliečia. Paradoksalu, bet daugelis aukščiausių Kinijos vadovų turi kaip reta gerą supratimą apie šiuolaikines technologijas.

Pasaulio bendrija turėtų sustiprinti mūsų kolegų Kinijoje pagarbą skaičiams. Nuo to juk priklauso mūsų visų ateitis. Įskaitant ir Kinijos bei įtartinai pasyvius šiuo klausimu Lietuvos vadovus.

Mėgdžiojant haiku glaustumą, apie lietuvišką užsienio politiką

"Kryžkelė, kuri
Jungia naują ir seną
Vardas jos - Vilnius"
Katsuya Kimura, Kanagawa, Japonija*

Vilniaus užsienio politika apsiribojo šilto maisto paketais vairuotojams Latvijoje.

Kam mums ministerijos, Vyriausybė, Seimas ir Prezidentė?

Gal geriau atsisakyti seno, nes viską milijoną kartų pigiau atliktų labdara?

*http://www.haiku.lt/index.php?cid=1444

Cовременные технологии

Единственный способ в стране с сильной коррупцией перевести жизнь на современные технологии - обложить налогами потребление ископаемых энергоресурсов и полученные деньги роздать предприятиям и населению пропорционально получаемому доходу.

Те, кто используют энергию нерационально, понесут убытки. Остальным появится стимул экономить.

Ką galima greitai pakeisti Lietuvoje?

Reformuoti mokesčius galima per keletą naktinių Seimo posėdžių. Jei jau pradėjome taip daryti, tai paverskime tokį paprotį mūsų privalumu. Mokesčiais skatinkime jau 2010 metais vartotojus ir juridinius asmenis sumažinti priklausomybę nuo iškasamo kuro. Sustiprėjusi tokio pobūdžio rinka greitai suras, ką eksportuoti. Jei malkos Lietuvoje brangs, išmoksime jas gerai paruošti, galėsime vežti jas į užsienį, nes ir ten jų paklausa neabejotinai kils. Malkos yra tik lengvai aprašomas pavyzdys, realiai rinka pati suras tai, kas geriausiai tinka rytdienos ekonomikoje. Konkrečiau kalbant, reikėtų rinkti padidintus mokesčius už anglies, dujų bei naftos produktų naudojimą proporcionaliai sunaudotos energijos kiekiui. Bet atiduoti tuos pinigus verslams ir gyventojams reikėtų proporcionaliai jų pajamoms. Tai priverstų ir mokslą, ir verslą pereiti prie naujoviškų technologijų. Riboti pageidautina ne pajamų didinimą, o iškasamo kuro vartojimą. Tie surinkti pinigai turėtų sugrįžti žmonėms bei juridiniams asmenims būtent pagal pajamas: kas gauna daugiau, tam daugiau sugrąžinama iš iškastinio turto apmokestinimo fondo.

Kita aštri problema - šiandien trūksta investicinio kapitalo. Pasinaudokime Seime įregistruotu įstatymo projektu. Priimkime įstatymą, kad kiekvienas Lietuvos pilietybę turintis asmuo yra laikomas Lietuvos piliečiu, nepriklausomai nuo to, ar jis turi dar ir kitos valstybės pasą ar ne. Priėmus tokį įstatymą, prasigyvenę užsienio lietuviai jau dabar drąsiau investuos gimtinėje. Tam užtektų kelių naktinių Seimo posėdžių, o naudos būtų nemažai, sprendžiant skaudžiausią mums visiems problemą. Jei Lietuvos pilietis, norėdamas normaliai gyventi užsienio valstybėje, priima ir tos valstybės pilietybę, tai dabar jam mes atimame Lietuvos pilietybę, sakydami, kad nenorime matyti nei jo, nei jo pinigų gimtinėje. Prasigyvenę užsienio lietuviai turi ne tik pinigų, bet ir ūkinės veiklos patyrimo. Jei gamyklos būtų naudingos, jie kurtų ir gamyklas. Mums dabar gi trūksta bet kokių investicijų, net į namų statybą. Paskambink į savo banką, paprašyk paskolą statybai.

Gaila, nėra vietos aptarimui, kaip nustoti stumti jaunimą iš Lietuvos didelių skolų grėsme, kokios niekur užsieny nėra, išskyrus Rumuniją bei Rusiją. Tai irgi lengvai pataisoma įstatymais. Kiekvienas studijuojantis Lietuvoje arba dabar turi imti didžiulę, lyginant su atlyginimo perspektyva, paskolą studijoms apmokėti, arba rizikuoja netekti krepšelio dviejų metų laikotarpiui nuo studijų pradžios pasibaigus, ir būti priverstas imti tą paskolą visam likusiam gyvenimui.

Kur gausime santechnikų?

Geras siekis daugiau darbuotojų pritraukti į aptarnavimo sferą Lietuvoje. Visiems gyvenimas būtų lengvesnis.

Svarbu, ką darysime su tuo siekiu. Jei kelsime atlyginimus bei tų darbų prestižą, sukursime geresnę aplinką šalyje, kaip daroma kaimyninėse Vokietijoje bei Skandinavijoje, bus puiku.

Jei uždarinėsime kolegijas ir universitetus, tikėdamiesi sulaikyti sugebantį jaunimą nuo studijų, norėdami paversti juos pigiais vergais, tai iš tokio siekio nieko neišeis. Vakarų valstybės, norėdamos konkuruoti pasaulyje aukštos kvalifikacijos darbais, ruošia kiek galima daugiau darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu. Kartoju: kiek galima daugiau.

Tiek Lietuvos piliečių jau išvyko ar išvažiuoja. Emigravę piliečiai yra tos gijos, kurios išves ir likusius dirbti sugebančius iš Lietuvos, jei ir toliau nesugebėsime tvarkytis. Radikalios taip vadinamos reformos, naudingos tik monopolijoms, žymiai pagreitina išvažiavimą. Kaip matome, neįmanoma nekalbėti apie Kubilių. Jis kerta šaką, ant kurios pats sėdi.

Kokie pakeitimai padėtų mūsų ūkiui konkuruoti pasaulinėje ekonomikoje?

Visi sutinka, kad būtini kūrybingi kadrai ir jų dalyvavimas ūkinėje veikloje. Recesija parodo, kad sėdime vienoje valtyje. Bet imtis praktinio darbo, vedančio prie ekonomikos atstatymo tikslo, nesiūlo niekas. Ir be reikalo. Pagerinti situaciją galima, neišleidžiant žymiai daugiau pinigų, negu išleidžiama dabar. Reikėtų tik pakeisti verslo, bendrojo lavinimo mokyklų ir studijų bei mokslo programas:

Vertinti vidurines mokyklas pagal tai, kiek jų abiturientų įstoja į universitetus bei kolegijas ir gerai baigia pirmą kursą. Nuo šio skaičiaus turėtų priklausyti mokytojų, direktorių bei atsakingų už mokymą biurokratų atlyginimas bei galimybė išsaugoti darbo vietą. Rimti mokiniai iš geros vidurinės, įstoję į rimtą aukštąją mokyklą, neblogai baigs pirmąjį kursą. Taigi geriems mokytojams jie nepakenks. Vertinkime pagal sukurtą vertę visus, įskaitant ir gerbiamus mokytojus. Ar nepakenks tai būsimiems šaltkalviams? Su jais kitokios, didesnės problemos: šaltkalviai ir kiti panašūs specialistai jau dabar negali konkuruoti su Kinijos bei kitų, dar pigesnės darbo jėgos šalių šaltkalviais ir panašios kvalifikacijos darbuotojais. Todėl jaunimas ir vengia eiti šaltkalviauti, nors kai kurie juodų avių baltame lauke ganytojai, nežinodami, kas darosi pasaulyje, to primygtinai reikalauja. Tie reikalavimai nevykdomi, todėl atrodo gana juokingai.

Išplėsti stipendijų sistemą mažiau pasiturintiems studentams. Kiekvienas gabus studentas, išvykęs studijuoti į užsienį vien todėl, kad Lietuvoje yra pernelyg brangus išsilavinimas, yra tėvynės talentų švaistymas ir šalies ūkio naikinimas. Visi, kas tiesiogiai atsakingi už tokį rezultatą, turi būti patraukti atsakomybėn. Tai liečia ir ministrą Steponavičių, ir ministerijos biurokratę Putinaitę, ir studentų organizacijų grietinėlę, ir tuos Seimo narius, kurie šių veikėjų avantiūras pridengia.

Išsaugoti universitetus ir institutus miestų centruose, sukuriant mūsų verslo elitui galimybę formuoti glaudžius ryšius su mokslo ir technologijų vystymo elitu.

Rinkti padidintus mokesčius už anglies, dujų bei naftos produktų naudojimą proporcionaliai sunaudotos energijos kiekiui [1]. Bet atiduoti tuos pinigus verslams ir gyventojams reikėtų proporcionaliai jų pajamoms. Tai priverstų ir mokslą, ir verslą pereiti prie naujoviškų technologijų. Reikėtų pabrėžti, kad riboti pageidautina ne pajamų didinimą, o iškasamo kuro vartojimą. Tie surinkti pinigai turėtų sugrįžti žmonėms bei juridiniams asmenims būtent pagal pajamas: kas gauna daugiau, tam daugiau sugrąžinama iš iškastinio turto apmokestinimo fondo. Tikrai gera idėja nepamiršti, kad daug išvagiama. Aš siūlau paskirstyti pinigus, gautus iš iškastinio kuro apmokestinimo paprasčiausiu būdu (priklausomai nuo turimų pajamų) tik todėl, kad bet koks įmantresnis padalinimo būdas švogerių be stabdžių krašte gali atvesti prie tų pinigų išgrobstymo. Kitur tokių bėdų mažiau. Pavyzdžiui, Danijoje valdžia geriau kontroliuojama, todėl tuos pinigus galima panaudoti bendram labui sudėtingesniu būdu. Dalį tokių mokesčių jie skiria naujų technologijų kūrimui. Deja, Lietuvoje toks paskirstymas dar neatrodo įmanomas. Manau, kad tai yra laikinas dalykas. Sukursime ir mes stabdžius, sulaikančius nuo vagysčių.

Tiek nedaug trūksta, kad pradėtume dirbti ne blogiau, negu mūsų konkurentai Danijoje. Reikia tik supratimą, kad būtinos bendros pastangos, paversti veiksmais.

Investuoti reikia ne į pastatus, o į kadrus, technologijas ir infrastruktūrą. Reikalinga ir stipri nepriklausoma teismų sistema, kad neleistų monopolijoms ekonomikos vystymąsi užsmaugti.

1.€17 kainuotų tona anglies dvideginio Prancūzijoje.

Ar norime Lietuvos su kalėjimo psichologija?

Elitas vagia ir dalina milijonus oligarchams. Verslui mokesčius užkelia iki astronominio lygio. Dabar verkauja. Lietuva pavirto kalėjimu, nes verslas perėjo į šešėlį ir nebepaiso durnai surašytų įstatymų. Kaip niekad daug bėga į užsienį. Ar ko nors kito norite? Tai vykite nemokšas su 19 amžiaus supratimu iš Seimo.

Pats Kubilius sukelia didžiausią ūkio smukimą Europoje, didindamas mokesčius daugumai Lietuvos gyventojų, kai visi juos mažina, norėdami išsaugoti darbo vietas. Pats dabar stebisi. Ar tai neatrodo keista? Didinimas skaudžiai paliečia skurdesnius ir vidutiniokus, kurių yra dauguma. "Mokesčių struktūra kinta tokiomis kryptimis: 1) didėja netiesioginių ir mažėja tiesioginių mokesčių dalis bendroje mokesčių struktūroje; 2) ženkliai didėja kitų, nemokestinių įplaukų dalis, tame tarpe baudų ar Centrinio Banko gaunamas pelnas, bendroje mokesčių struktūroje; 3) išryškėja itin didelė (katastrofiškai) netiesioginių mokesčių dalis bendroje mokesčių struktūroje. Ką mokesčių struktūros pasikeitimas turi bendro su pagrindiniais makroekonominiais tikslais? Pirma, didėjantys netiesioginiai mokesčiai: a) tiesiogiai didina kainas; b) mažina žmonių pajamų perkamąją galią ir dėl to 1) vartojimą; 2) gamybą; 3) užimtumą; 4) darbo užmokestį; 5) ekonomikos apimtis; 6) įplaukas į biudžetą; 7) didina skurdą ir socialinę atskirtį. T.y. Vyriausybė, remdamasi netiesioginiais mokesčiais, apriboja priimtos Vyriausybės programos vykdymą, kurioje, iš naujo jos neatversdamas turbūt nesuklysiu, yra įrašyti tokie punktai: skurdo mažinimas, didesnės gerovės sukūrimas ir t.t." (Dainius A. Butautas / Verslo banga. Atsiprašau, mokesčių reforma įvyko!!) Dar Zimbabvėje tokius panašius dalykus, kaip Kubilius, daro. Bet, norint išvykti iš Zimbabvės į Europos šalis, kurios jau susitvarkė su krize, reikia nelegaliai plaukti, rizikuojant nuskęsti. Lietuviams - visai kiti patogumai. Mes neišsiskiriame kokia nors ypatinga ekonomikos struktūra, nei krizės bankų sistemoje gilumu. Didžioji recesija slegia visas pasaulio šalis, nors dauguma vyriausybių stengiasi stiprinti ūkį. Mes skirtingi tuo, kad mūsų vyriausybėje tokių pastangų nėra, išskyrus daug naivių žodžių. Todėl mūsų ūkio nuosmukis yra didžiausias Europoje. Na o kad Seimas jums nenumautų paskutines kelnes, skaitykite partijų programas prieš rinkdami seimūnus. Iš kubilinių programos aišku, kad jie yra pavojingi radikalai. Jų veiksmai tą patvirtina.

Kubiliaus idėjos, kad verslas pats išsikapstys iš recesijos, o valstybė reikalinga tik su Rusija kariauti, tikrai yra iš 19 amžiaus. Skaudžiausia, kad tie, kurie balsavo už Kubiliaus koaliciją yra kalti daugybės milijonų atidavimo Maksimai skandale po Leo baigties. Jūs galite atpirkti jūsų kaltę Lietuvai tik stovėdami pirmose eilėse visuose protestuose. Kam svarbus Lietuvos valstybės likimas, tie dabar siekia Kubiliaus atsistatydinimo.

Kiekvienam Lietuvos piliečiui ateina laikas pasirinkti: arba tapti tokiu, kaip dauguma, arba likti atidarytuvu Maksimos savininkų rankose. Skriaudžiamų Lietuvos vaikų ašaros beldžia į mūsų širdis.

Daugelis sergame svajukų liga. Tikėjomės, kad kol mes čia turtėsim iš nekilnojamo turto, kietai kalbantys kubiliniai su oligarchais pramuš galvomis sienas. Užvarys pirmiausia Maksimomis, o po to ir atominėmis elektrinėmis pradžioje Bulgariją, o po to - ir visą pasaulį. Tada jau mums sunkiai dirbti niekad nereikės.

Nepamirškime vienų studentų apkrovimo sunkiais mokesčiais, o likusiųjų - didele tokių mokesčių rizika. Tai dar paskatino gabiausio jaunimo emigraciją. Sumažėjo mūsų ūkio atsigavimo galimybės.

Dabar liūdnai žiūrime į kruvinas kubilinių ir oligarchų galveles. Suprantame, kad naiviai padarėme. Atleisk, daugiau svajoti nėra laiko. Kai kas turi kitokią nuomonę. Jų patarimai juokingi. Mes čia sėdėkim ir vieni kitus mokykim. Vaizduokim, kad patys ką nors žinom. Tik netrukdykim ponui Kubiliui su ponia Maksima iš Lietuvos banko išvežti milijonus litų. Jie skuba. Juk tie kaimiečiai tokie nesusipratę. Jokios kantrybės. Dar gali paklausti, ką mes čia darom.

Nors kubiliniai kabo valdžioje ant siūlo galo, bet jų Pyro pergalės yra visos Lietuvos nelaimės. Laikas kibti į darbą. Laikas dorotis su jomis. Pradžioje vienykimės ir kartu ieškokime išeities. Tėvynės padėtis yra grėsminga.