What does the West want?

  Brexit, the trade war and a hobbled World Trade Organization shows that the West wants more resilience in the West at expense of efficiency. How do you get that? You get that by preserving skills and jobs in the West. How you can preserve the skills when the work force overseas is so irresistibly cheap? You force the companies exploiting this cheap overseas work force to share the spoils of this exploitation. You use high custom duties to get some serious money from the companies. You invest that money into educating your home work force and developing robotics.

Magnetinė juosta yra pigiausia duomenų laikmena

 "Besisukančios magnetinės juostos garsas labiau sukelia nostalgijos, o ne technologinio pasigėrėjimo jausmą. Vis dėlto juosta išlieka svarbi duomenų saugojimui, o milijonai kilometrų juostos susisuka pasaulio duomenų centruose. Netiesiogiai, sako Markas Lantzas iš IBM, dauguma kompiuterių vartotojų kasdien pasikliauja juostomis. 

Nors juosta gali atrodyti archajiška, ji vis tiek gerėja. 2015 m. Dr. Lantzo komanda pristatė versiją, galinčią išsaugoti 123 gigabaitus  kvadratiniam coliui (19 GB / kvadratiniam centimetrui, tačiau juostos specialistai vis dar naudoja imperinius vienetus). 2017 m. jie pasiekė 201 GB kvadratiniam coliui. Gruodžio 15 d. jie atskleidė dizainą, kurio tankis yra 317Gb kvadratiniam coliui. Tokiam augimo greičiui neprilygsta nė vienas juostos konkurentas. 

Juostos, kaip kompiuterių duomenų saugojimo priemonės, laikai klestėjo 1950-aisiais. Kietieji diskai, pristatyti 1956 m., greitai buvo laikomi pranašesniais, nes jiems nereikėjo daug laiko reikalaujančio ritės vyniojimo. Dešimtmečiai selektyvių investicijų reiškia, kad dabar jie taip pat turi didesnį informacijos saugojimo tankį, nei juostos. Geriausi gali valdyti daugiau nei 1 000 Gb kvadratiniam coliui. Todėl jie turi didelę paklausą - 2018 m. parduota daugiau nei 800 mlrd. gigabaitų vertės, o tai yra aštuonis kartus daugiau nei juosta. Bet diskai turi trūkumų. Jie yra brangesni nei juostos, jų gyvenimo trukmė yra trumpesnė, o jų besisukančios lėkštės sukuria daug daugiau nepageidaujamos šilumos. 

Tai lemia tai, kad juosta yra pasirinkta terpė vadinamam „šaltam“ duomenų saugojimui, į kurį reikia pasižiūrėti tik retai. Diskų privalumai kitur gali išnykti. Dešimtajame dešimtmetyje kietojo disko kaupimo tankis kasmet padvigubėjo. Per pastarąjį dešimtmetį šis augimo tempas sumažėjo iki 7,6%, nes gamintojams pritrūko vietos. Mažesnėms magnetinėms dalelėms reikia daugiau energijos, kad jos liktų vienoje linijoje, o tai teikiantys magnetai artėja prie teorinių jų stiprumo ribų. Magnetinės juostos laikymo tankis, priešingai, beveik tris dešimtmečius nuolat didėjo - 34% per metus. Todėl per penkerius metus juosta gali pasivyti kietuosius diskus. 

Siekdama išlaikyti šį augimo tempą, dr. Lantzo komanda sutelkė dėmesį į tris dalykus. Pirma, jie sumažino magnetinių grūdelių, kurie sudaro juostos įrašymo paviršių, dydį, pakeisdami stroncio feritą dabartiniu bario ferito pramonės standartu. Antra, jie sumažino skaitymo galvučių dydį 30 kartų, leisdami duomenis supakuoti į siauresnius takelius. Trečia, jie sukūrė sistemas, galinčias nanometro tikslumu sekti ir taisyti juostos padėtį, kai ji judėjo po mažesnėmis galvutėmis, sustabdydama jos judėjimą ne savo keliu, kuris iškreiptų signalą. Nors gali praeiti dešimtmetis, kol šie technologiniai patobulinimai pateks į komercinius produktus, ši pažanga sustiprina pasitikėjimą juostos ilgalaikiu naudingumu. 

Gali ateiti ir kitos naujovės. Pavyzdžiui, Tokijo universiteto Ohkoshi Shin-ichi pasisako už epsilono geležies oksido dalelių naudojimą. Ši medžiaga yra ypač magnetiškai stabili, o tai reiškia, kad jos grūdelių dydį galima sumažinti (ir taip padidinti laikymo tankį) nerizikuojant, kad laukas atsitiktinai pasisuks ir taip pakeis užkoduotą jame informaciją. 

Poreikis turėti daugiau saugojimo tikrai bus. Apskaičiavimai rodo, kad 2025 m. bus sukurta keturis kartus daugiau duomenų, nei 2019 m. Duomenų saugojimo rinkos dalyje, kurioje šiuo metu karaliauja juosta, greičiausiai tai dar kurį laiką išliks.

Didžiausią grėsmę juostai kelia „flash-drive“ technologija, naudojama SD kortelėse ir USB atmintinėse. Ji priklauso nuo elektronų srauto per tranzistorius, o ne nuo įmagnetintų dalelių, kurias skaito mechaniniai komponentai, todėl ji sugeba užtikrinti didesnį duomenų tankį net už kietuosius diskus. Trūkstant judančių dalių, tokie kietojo kūno įtaisai taip pat leidžia greičiau rašyti ir gauti informaciją. Tačiau „Flash“ diskai yra brangesni, nei magnetinės atminties ir tarnauja ne taip ilgai. Tai padaro dešimt kartų brangesnį už baitą per metus saugojimą, nei kietieji diskai, ir beveik 50 kartų brangiau nei juosta. Todėl jie yra per brangūs, kad galėtų saugoti bet ką, išskyrus svarbiausius brangenybes duomenų saugykloje. Kol tai nepasikeis, juosta, greičiausiai, išliks." [1]

"       1. Re-record, not fade away; Data storage." The Economist, 19 Dec. 2020, p. 120(US).

Magnetic tape is the most inexpensive data storage medium

 "THE WHIRR of spooling magnetic tape is more likely to evoke feelings of nostalgia than technological awe. Yet tape remains important for data storage, with millions of kilometres of the stuff coiled up in the world's data centres. Indirectly, says Mark Lantz of IBM, most computer users thus rely on tape every day.

Though tape may seem archaic, it is still getting better. In 2015 Dr Lantz's team unveiled a version capable of squirrelling away 123 gigabytes per square inch (19Gb per square centimetre, but tapemakers still use Imperial units). In 2017 they reached 201Gb/in{+2}. And on December 15th they revealed a design that has a density of 317Gb/in{+2}. That rate of growth is unmatched by any of tape's competitors.

Tape's heyday as a data-storage medium for computers was in the 1950s. Hard disks, introduced in 1956, were quickly seen as superior because they required no time-consuming spooling. Decades of selective investment mean they now also have a better density of information storage than tape. The best can manage more than 1,000Gb/in{+2}. As a result they are in high demand--2018 saw the sale of more than 800bn gigabytes-worth, which is eight times the figure for tape. But disks have drawbacks. They are costlier than tape, have shorter lifespans and their spinning platters generate far more unwanted heat.

This leads to tape being the medium of choice for the so-called "cold" storage of data that need to be looked at only infrequently. And disks' advantages elsewhere may be slipping. In the 1990s hard-disk storage densities doubled every year. Over the past decade that rate of growth has dropped to 7.6%, as manufacturers run out of headroom. Smaller magnetic particles need more energy to keep them in line, and the magnets which provide this are approaching the theoretical limits of their strength. The storage density of magnetic tape, by contrast, has been increasing steadily, by 34% a year for nearly three decades. As a consequence, tape may catch up with hard disks within five years.

To maintain this blistering rate of growth, Dr Lantz's team concentrated on three matters. First, they reduced the size of the magnetic grains that form a tape's recording surface, by substituting strontium ferrite for the current industry standard of barium ferrite. Second, they shrank the size of the read heads by a factor of 30, permitting data to be packed onto narrower tracks. Third, they developed systems able to track and correct the position of the tape with nanometre accuracy as it flowed under the smaller heads, stopping it going off-track and distorting the signal. Though it may take a decade for these technological improvements to make their way into products, this sort of progress bolsters confidence in tape's long-term utility.

Other innovations may be coming, too. Ohkoshi Shin-ichi of the University of Tokyo, for example, advocates using particles of epsilon iron oxide. This material is particularly magnetically stable, meaning its grain-size can be reduced (and thus storage density increased) without any risk of the field flipping randomly and thus changing what is encoded.

Demand for more storage will certainly be there. Estimates suggest that four times more data will be generated in 2025 than in 2019. In the part of the data-storage market where tape currently reigns supreme, it is likely to remain so for a while.

The biggest threat to tape comes from the flash-drive technology used in SD cards and USB sticks. Flash relies on a flow of electrons through transistors, rather than on magnetised particles read by mechanical components, so it is capable of better data densities even than hard disks. Lack of moving parts also makes such solid-state devices faster at writing and retrieving information. Flash drives are, however, more costly than magnetic storage and do not last as long. This makes them ten times more expensive per byte per year of storage than hard disks, and nearly 50 times more expensive than tape. They are therefore too dear to use for anything but the most important jewels in the data vault. Until that changes, the reel is likely to continue."[1]

"Re1. Re-record, not fade away; Data storage." The Economist, 19 Dec. 2020, p. 120(US).

 

Tinginių cepelinai (didžkukuliai)

Jei turite namie mažylių, tai geriausia virkite klasikinius lietuviškus cepelinus. Nieko nėra įdomesnio vaikučiams, kai jų pačių rankytėmis padaryti mažyčius, vaikiškus, cepeliniukus. Kitu atveju pabandykite daug spartesnį būdą gauti panašų skonį su daug mažesniu kalorijų ir krakmolo kiekiu. Metodas paremtas kinišku būdu greitai ir skaniai paruošti mėsą, ją nekaitinant pernelyg ilgai. Skonis gi gaunasi visai lietuviškas.
 
Ingredientai
•    Bulvės 8 vnt.
•    Vanduo 1000 ml
•    Druska 0,5 arbatinio šaukštelio arba pagal skonį
•    Trys vištienos šlaunys be kaulų ir odos
•    Trys skiltelės smulkiai supjaustyto česnako
•    Vienas kiaušinis
•    Vienas svogūnas
•    Keli šaukštai alyvu aliejaus 
 
Kaip gaminti
1. Bulves sutarkuokite ir sudėkite į puodą. Užpilkite vandeniu, kad apsemtų tarkius. Įdėkite druskos. Nuolatos maišydami, užvirinkite.
2. Maišydami virkite apie 10 minučių. Ar košė išvirusi, geriausiai nustatyti ragaujant – tarkiai neturi girgždėti tarp dantų. Jei košė labai tirštėja – šliūkštelėkite vandens. Suleiskite viena kiaušinio baltymą su tryniu ir išmaišykite.
3. Voke (puodas suapvalintu dugnu) greitai pakepkite mažus vištienos šlaunų gabaliukus ir česnako gabalėlius alyvuogių aliejuje (arba taukuose), kol jie, perpjovus didesnį mėsos gabaliuką, atrodys iškepę. Sudėkite į tarkę.
3. Svogūną smulkiai supjaustykite ir pakepkite su alyvų aliejumi. Idėkite kelis šaukštus grietinės.
4. Tinginių cepelinus patiekite dubenėlyje, užpylę svogūnais, bet nemaišykite.

Jei norite pasižiūrėti, kaip atrodo vokas – eikite čia. Jei nerandate nusipirkti, ar neturite jam vietos, galite pakeisti keptuve su storu dugnu.