World News: Germany Faces Dilemma Over China Trade Ties

What is more dangerous mercantilism for Germany: China's or USA, considering that Germany is worse in building future AI based economy than both of them?

 

China's mercantilism poses a more direct, existential threat to Germany's industrial core (auto, machinery) in the short-to-medium term through manufacturing competition and declining trade, while U.S. mercantilism (like the IRA) challenges its long-term future in AI and green tech. However, with German exports to China falling steeply and a €87 billion deficit in 2025, China's "innovation mercantilism 2.0" is the immediate, more dangerous economic threat.

 

Why China's Mercantilism is More Dangerous for Germany

 

    Direct Industrial Attack: China is shifting from a consumer market to a competitor, with German auto exports to China declining sharply. China’s, "innovation mercantilism 2.0" aims to dominate advanced industries, including EVs and AI-driven manufacturing, directly challenging Germany's traditional strengths.

    Declining Trade & Dependence: German exports to China hit a 10-year low in 2025, and the trade deficit reached a record €87 billion.

    Manufacturing Vulnerability: Unlike the US, which threatens high-tech dominance, China threatens to hollow out the manufacturing base that forms the backbone of the German economy.

 

Why USA's Mercantilism is Also Dangerous

 

    AI/Future Tech Gap: The U.S. is "forging ahead" in AI and the digital economy, while Germany struggles, creating a long-term technological dependency.

 

    Protectionist Subsidies: U.S. policies like the Inflation Reduction Act (IRA) attract German investment away to the U.S. due to better incentives for green tech and AI development.

 

Conclusion

While U.S. policies make it harder for Germany to develop a future AI-based economy, China’s mercantilist policies are actively undermining Germany's current economic foundation, making China's approach more dangerous to Germany's immediate economic stability.

 

“BERLIN -- Long dependent on the U.S. for its security and on China for its growth, Germany is trying to chart its own path. But a pair of high-stakes visits by its new leader to Beijing and Washington in the next week shows the process will be neither easy nor fast.

 

The trips highlight the dilemma facing many middle powers that are seeking to reduce their dependencies on rival great powers, while not exposing their defenses or hurting their economies in the short term.

 

Germany's reliance on U.S. protection has been thrown into question by President Trump's criticism of allies.

 

And China's pursuit of mercantilist policies has emerged as a profound threat to Germany's economy, which for years hitched itself to China's explosive growth.

 

In Beijing on Wednesday for his inaugural visit, German Chancellor Friedrich Merz, long a China skeptic, will try to set a new tone with its biggest trading partner. Less than a week later, he will travel to Washington to seek clarity about future trade relations between the U.S. and Europe in the wake of Trump's bruising trade policies, German officials said.

 

Merz will be sketching a new, twin-track approach this week, the officials said.

 

Merz will avoid confronting Chinese leader Xi Jinping and Trump with public demands and criticism to preserve crucial relationships.

 

At home, he will redouble investments in the military, ensure that vital manufacturing supply chains aren't overly dependent on one country and court alternative trade partners around the globe.

 

"Any smart China policy starts at home," Merz said late Tuesday before boarding his flight. He said Germany is seeking a more balanced relationship with China but added, "It would be a mistake to link this with a decoupling from China."

 

A recent procession of leaders visiting Beijing -- Britain's Keir Starmer, Canada's Mark Carney, France's Emmanuel Macron and Spain's Pedro Sanchez -- has fed talks of a reset between these countries and China to balance an increasingly hostile U.S.

 

But Germany shows how hard it is to rewire relations with China. Germany's carmakers, machine-tool manufacturers and chemicals producers -- critical industries that have sunk huge investments into China during the past three decades -- are fighting brutal competition in a Chinese market where significant overcapacity is leading to deflation and eroding profits.

 

Volkswagen, which once made up to 40% of its sales -- and even more of its profit -- in China, has seen its market share there collapse, forcing it to implement its biggest job cuts and the first plant closure at home in its nearly 90-year history.

 

"From the Chinese point of view, it's Europe that should be making the concessions and seeking closer economic support from China because it's in a weak position," said Noah Barkin, an analyst with Rhodium.

 

"They don't see a need to drive a wedge in the trans-Atlantic relationship because that wedge is already being driven by the Trump administration."

 

Now just under a year in office, Merz has broken with a long tradition of China-friendly chancellors, particularly Angela Merkel, who did much to push German industry to deepen ties with China.

 

China is a revisionist great power that is challenging the global world order, Merz wrote in an article for Foreign Affairs magazine this month. Germany shouldn't sever ties with the country but it should substantially reduce its dependence on it, he said.

 

Meanwhile, Merz has warmed to European Union proposals to curb Chinese imports through tariffs and local content rules for clean technology and cars.

 

Some German officials say they might even support requirements for Chinese direct investors in Europe to share their intellectual property with local joint-venture partners -- a rule that applied for decades to foreign manufacturers in China.

 

The China shock is a brand new reality for Germany. For most of the 21st century, the two countries were symbiotically linked. By selling to China the vehicles, factories and infrastructure that the Asian giant needed to supply the world with cheap consumer goods, Germany could latch on to the country's supercharged growth.

 

This symbiosis has now ended. Imports of Chinese goods to Germany rose 8.8% in 2025, while German exports to China fell 9.7%, sending Germany's trade deficit with China up 33%.

 

Parts of the German business lobby and trade unions, long enthusiastic supporters of free trade, are pushing Berlin to erect barriers to Chinese imports. But Berlin can't afford -- yet -- to burn its bridges.” [1]

 

It seems that Berlin is cutting more and more economic links to Russia, United States and China and dragging EU into economic vacuum, since Germans can’t compete in the world markets without ties with these economic centers. Tanks don’t produce milk and butter, and don’t win wars in drone era. Berlin is running out of ideas what to do next.

 

Germany is experiencing a profound, challenging economic transition, characterized by stagnation and a strategic shift away from reliance on Russian energy and high dependency on Chinese markets. While it is not "cutting all links"—China remained Germany's largest trading partner in 2025—the model of buying cheap energy from Russia and exporting high-value goods to China has broken, leading to a period of industrial restructuring, weak growth (+0.2% in 2025), and rising insolvencies.

Key Aspects of the Current Situation:

 

    Decoupling/De-risking: Trade with Russia has undergone a "dramatic decoupling," with German imports from Russia dropping by nearly 89% as of late 2025. Simultaneously, Germany is attempting to "de-risk" its relationship with China due to unfair competition and trade imbalances, despite Chinese goods still flowing into Germany.

    Economic Performance & Pressures: Germany has suffered from high energy prices, excessive bureaucracy, a skilled worker shortage, and the need for digitization that is not satisfied because of America’s competition for capital and expensive energy in Germany. The economy has been largely stagnant for two years, with high-quality manufacturing jobs declining.

    Shifting Strategy: The government is shifting toward a "new growth cycle" involving massive state investment in infrastructure and defense, aiming for 1.4% growth in 2026. This includes a shift towards "greening" industry, such as investing in hydrogen that also doesn’t fly since the green hydrogen is so expensive.

 

    EU Impact: Germany’s industrial decline and reduced purchasing power have had a dampening effect on the broader EU economy, though its role as the largest EU economy remains.

 

Future Outlook:

Experts project a slow recovery starting in 2026, driven by public spending, but the structural transformation of German industry is expected to be a long-term challenge. No good news for EU.

 

1. World News: Germany Faces Dilemma Over China Trade Ties. Bertrand, Benoit.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 25 Feb 2026: A7.

Pasaulio naujienos: Vokietija susiduria su dilema dėl prekybos ryšių su Kinija

Kuris yra pavojingesnis merkantilizmas Vokietijai: Kinijos ar JAV, atsižvelgiant į tai, kad Vokietijai sunkiau kurti būsimą dirbtiniu intelektu pagrįstą ekonomiką, nei šioms abiem?

 

Kinijos merkantilizmas kelia tiesioginę, egzistencinę grėsmę Vokietijos pramonės branduoliui (automobilių, mašinų pramonei) trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu dėl gamybos konkurencijos ir mažėjančios prekybos, o JAV merkantilizmas (kaip ir IRA) kelia iššūkį jos ilgalaikei ateičiai dirbtinio intelekto ir žaliųjų technologijų srityje. Tačiau Vokietijos eksportui į Kiniją smarkiai mažėjant ir 2025 m. pasiekus 87 mlrd. eurų deficitą, Kinijos „inovacijų merkantilizmas 2.0“ yra tiesioginė, pavojingesnė ekonominė grėsmė.

 

Kodėl Kinijos merkantilizmas yra pavojingesnis Vokietijai

 

Tiesioginė pramonės ataka: Kinija pereina nuo vartotojų rinkos prie konkurentės, o Vokietijos automobilių eksportas į Kiniją smarkiai mažėja. Kinijos „inovacijų merkantilizmas 2.0“ siekia dominuoti pažangiose pramonės šakose, įskaitant elektromobilius ir dirbtinio intelekto valdomą gamybą, tiesiogiai prieštaraudamas tradiciniams Vokietijos stiprybėms.

 

Mažėjanti prekyba ir priklausomybė: Vokietijos eksportas į Kiniją 2025 m. pasiekė žemiausią lygį per 10 metų, o prekybos deficitas pasiekė rekordinius 87 mlrd. eurų.

 

Gamybos pažeidžiamumas: Skirtingai nuo JAV, kuri kelia grėsmę aukštųjų technologijų dominavimui, Kinija kelia grėsmę sunaikinti gamybos bazę, kuri sudaro Vokietijos ekonomikos pagrindą.

 

Kodėl JAV merkantilizmas taip pat pavojingas

 

DI / ateities technologijų atotrūkis: JAV „žengia į priekį“ DI ir skaitmeninės ekonomikos srityje, o Vokietija sunkiai verčiasi, sukurdama ilgalaikę technologinę priklausomybę.

 

Protekcionistinės subsidijos: JAV politika, tokia kaip Infliacijos mažinimo įstatymas (IRA), pritraukia Vokietijos investicijas į JAV dėl geresnių paskatų žaliosioms technologijoms ir DI plėtrai.

 

Išvada

Nors JAV politika apsunkina Vokietijos ateities dirbtinio intelekto pagrindu sukurtos ekonomikos kūrimą, Kinijos merkantilistinė politika aktyviai kenkia dabartiniams Vokietijos ekonomikos pamatams, todėl Kinijos požiūris yra pavojingesnis tiesioginiam Vokietijos ekonominiam stabilumui.

 

„BERLYNAS. Vokietija, ilgai priklausanti nuo JAV dėl savo saugumo ir nuo Kinijos dėl savo augimo, bando nubrėžti savo kelią. Tačiau du svarbūs jos naujojo vadovo vizitai į Pekiną ir Vašingtoną kitą savaitę rodo, kad procesas nebus nei lengvas, nei greitas.

 

Šios kelionės išryškina dilemą, su kuria susiduria daugelis vidutinio dydžio valstybių, siekiančių sumažinti savo priklausomybę nuo konkuruojančių didžiųjų valstybių, kartu neatskleisdamos savo gynybos ir nepakenkdamos savo ekonomikai trumpuoju laikotarpiu.

 

Vokietijos priklausomybe nuo JAV apsaugos buvo suabejota dėl prezidento Trumpo kritikos sąjungininkams.

 

O Kinijos merkantilistinės politikos siekis iškilo kaip didelė grėsmė Vokietijos ekonomikai, kuri daugelį metų buvo susieta su sprogstamu Kinijos augimu.

 

Trečiadienį, per savo inauguracinį vizitą Pekine, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, ilgai skeptiškai vertinęs Kinijos padėtį, bandys nustatyti naują toną su didžiausia jos prekybos partnere. Mažiau nei po savaitės jis vyks į Vašingtoną, siekdamas aiškumo dėl būsimų prekybos santykių tarp JAV ir Europos po griežtos Trumpo prekybos politikos, teigia Vokietijos pareigūnai. sakė.

 

Merzas šią savaitę apibrėš naują, dvigubą požiūrį, teigė pareigūnai.

 

Merzas vengs viešų reikalavimų ir kritikos Kinijos lyderiui Xi Jinpingui ir Trumpui, kad išsaugotų svarbius santykius.

 

Tavo šalyje jis padvigubins investicijas į kariuomenę, užtikrins, kad gyvybiškai svarbios gamybos tiekimo grandinės nebūtų pernelyg priklausomos nuo vienos šalies, ir ieškos alternatyvių prekybos partnerių visame pasaulyje.

 

„Bet kokia protinga Kinijos politika prasideda namuose“, – antradienio vakarą prieš lipant į skrydį sakė Merzas. Jis teigė, kad Vokietija siekia labiau subalansuotų santykių su Kinija, tačiau pridūrė: „Būtų klaida tai sieti su atsiejimu nuo Kinijos“.

 

Neseniai Pekine apsilankiusi lyderių eisena – Didžiosios Britanijos lyderis Keiras Starmeris, Kanados lyderis Markas Carney, Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ir Ispanijos lyderis Pedro Sanchezas – paskatino diskusijas apie šių šalių ir Kinijos santykių atstatymą, siekiant subalansuoti vis labiau priešiškas JAV.

 

Tačiau Vokietija parodo, kaip sunku pertvarkyti santykius su Kinija. Vokietijos automobilių gamintojai, staklių gamintojai ir cheminių medžiagų gamintojai – svarbiausios pramonės šakos, kurios per pastaruosius tris dešimtmečius investavo didžiules investicijas į Kiniją – kovoja su žiauria konkurencija Kinijos rinkoje, kur dideli pertekliniai pajėgumai lemia defliaciją ir pelno mažėjimą.

 

„Volkswagen“, kurios pardavimai Kinijoje kadaise sudarė iki 40 % jos pardavimų, o pelnas – dar daugiau, šioje šalyje sumažėjo jos rinkos dalis, todėl teko įgyvendinti didžiausią darbo vietų mažinimą ir pirmąjį gamyklos uždarymą šalyje per beveik 90 metų savo istoriją.

 

„Kinijos požiūriu, būtent Europa turėtų nusileisti ir siekti didesnės ekonominės paramos iš Kinijos, nes ji yra silpnoje pozicijoje“, – teigė Noah Barkin, „Rhodium“ analitikas.

 

„Jie nemato poreikio įvaryti pleišto į transatlantinius santykius, nes tą pleištą jau įvaro Trumpas.“

 

Vos mažiau nei metus valdžioje dirbęs Merzas nutraukė ilgametę Kinijai palankių kanclerių tradiciją, ypač Angelos Merkel, kuri daug prisidėjo prie to, kad Vokietijos pramonė stiprintų ryšius su Kinija.

 

„Kinija yra revizionistinė didžioji valstybė, metanti iššūkį pasaulinei tvarkai“, – šį mėnesį žurnale „Foreign Affairs“ paskelbtame straipsnyje rašė Merzas. Jis teigė, kad Vokietija neturėtų nutraukti ryšių su šia šalimi, tačiau turėtų gerokai sumažinti savo priklausomybę nuo jos.

 

Tuo tarpu Merzas sušilo dėl Europos Sąjungos pasiūlymų apriboti Kinijos importą taikant tarifus ir vietinio turinio taisykles švarioms technologijoms ir automobiliams.

 

Kai kurie Vokietijos pareigūnai teigia, kad jie netgi gali paremti reikalavimus Kinijos tiesioginiams investuotojams Europoje dalytis savo intelektine nuosavybe su vietos bendros įmonės partneriais – taisyklė, kuri dešimtmečius buvo taikoma užsienio gamintojams Kinijoje.

 

Kinijos šokas Vokietijai yra visiškai nauja realybė. Didžiąją XXI amžiaus dalį šios dvi šalys buvo simbiotiškai susijusios. Pardavusi Kinijai transporto priemones, gamyklas ir infrastruktūrą, kurios Azijos milžinei reikėjo, kad aprūpintų pasaulį pigiomis vartojimo prekėmis, Vokietija galėjo pasinaudoti šalies superaktyviu augimu.

 

Ši simbiozė baigėsi. Kinijos prekių importas į Vokietiją 2025 m. išaugo 8,8 %, o Vokietijos eksportas į Kiniją sumažėjo 9,7 %, todėl Vokietijos prekybos deficitas su Kinija išaugo 33 %.

 

Dalis Vokietijos verslo lobistų ir profesinių sąjungų, ilgai entuziastingai palaikančios laisvąją prekybą, spaudžia Berlyną statyti kliūtis Kinijos importui. Tačiau Berlynas dar negali sau leisti sudeginti savo tiltų.“ [1]

 

Atrodo, kad Berlynas nutraukia vis daugiau ekonominių ryšių su Rusija, Jungtinėmis Valstijomis ir Kinija ir įtraukia ES į ekonominį vakuumą, nes vokiečiai negali konkuruoti pasaulio rinkose be ryšių su šiais ekonominiais centrais. Tankai negamina pieno ir sviesto, o dronų eroje nelaimi karų. Berlynui baigiasi idėjos, ką daryti toliau.

 

Vokietija išgyvena gilų, sudėtingą ekonominį perėjimą, kuriam būdinga stagnacija ir strateginis perėjimas nuo priklausomybės nuo Rusijos energijos ir didelė priklausomybė nuo Kinijos rinkų. Nors Vokietija ir „nenutraukia visų ryšių“ (2025 m. Kinija išliko didžiausia Vokietijos prekybos partnere), modelis, kai pigi energija perkama iš Rusijos ir į Kiniją eksportuojamos didelės vertės prekės, nutrūko, todėl prasidėjo pramonės restruktūrizavimas, silpnas augimas (+0,2 % 2025 m.) ir didėja nemokumo atvejų skaičius.

 

Pagrindiniai dabartinės situacijos aspektai:

 

Atsiejimas / rizikos mažinimas: prekyba su Rusija patyrė „dramatišką atsiejimą“, o Vokietijos importas iš Rusijos 2025 m. pabaigoje sumažėjo beveik 89 %. Tuo pat metu Vokietija bando „išsklaidyti riziką“ savo santykiuose su Kinija dėl nesąžiningos konkurencijos ir prekybos disbalanso, nepaisant to, kad į Vokietiją vis dar patenka Kinijos prekės.

 

Ekonominiai rezultatai ir spaudimas: Vokietija kenčia nuo aukštų energijos kainų, pernelyg didelės biurokratijos, kvalifikuotų darbuotojų trūkumo ir skaitmeninimo poreikio, kuris nėra patenkintas dėl Amerikos konkurencijos dėl kapitalo ir brangios energijos Vokietijoje. Ekonomika dvejus metus iš esmės stagnavo, mažėja aukštos kokybės gamybos darbo vietų. Keičiama strategija: Vyriausybė pereina prie „naujo augimo ciklo“, apimančio didžiules valstybės investicijas į infrastruktūrą ir gynybą, siekiant 1,4 % augimo 2026 m. Tai apima perėjimą prie „žaliosios“ pramonės, pavyzdžiui, investicijas į vandenilį, kuris taip pat nėra skraidantis, nes žaliasis vandenilis yra labai brangus.

 

Poveikis ES: Vokietijos pramonės nuosmukis ir sumažėjusi perkamoji galia slopino platesnę ES ekonomiką, nors jos, kaip didžiausios ES ekonomikos, vaidmuo išlieka.

 

Ateities perspektyvos:

Ekspertai prognozuoja lėtą atsigavimą nuo 2026 m., kurį skatins viešosios išlaidos, tačiau tikimasi, kad Vokietijos pramonės struktūrinė transformacija bus ilgalaikis iššūkis. ES tai nėra gera žinia.

 

1. World News: Germany Faces Dilemma Over China Trade Ties. Bertrand, Benoit.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 25 Feb 2026: A7.

Turėtume pasitelkti protingiausius gydytojus ir dirbtinį intelektą, kad sukurtume įtikinamas istorijas apie sveiką gyvenseną: Casey Means, pagrindinė medicinos kritikė, pasiruošus tapti geriausiu šalies gydytoju

Idėja pasitelkti aukščiausio lygio gydytojus („protingiausius gydytojus“) kartu su pažangiu dirbtiniu intelektu, kad jie kurtų įtikinamas, įrodymais pagrįstas istorijas apie sveiką gyvenseną, yra ir savalaikė, ir potencialiai veiksminga.

 

Epochoje, kai dominuoja gyvenimo būdo ligos, žmonės dažnai ignoruoja tokius sausus patarimus kaip „geriau valgyk ir daugiau sportuok“, nes jie atrodo abstraktūs, teisūs arba atitrūkę nuo kasdienio gyvenimo. Pasakojimais paremta komunikacija – suasmenintos, atpažįstamos istorijos – gali tai pakeisti, padarydamos sveiką pasirinkimą įmanomą, emocingą ir naudingą.

 

Šis požiūris jau turi šaknis dabartiniuose pokyčiuose:

 

DI valdomi pokalbių agentai ir virtualūs koučingo specialistai tampa keičiamo mastelio įrankiais elgesiui keisti. Jie teikia socialinę paramą, stebi įpročius ir skatina taip, kad atrodo žmogiškai (arba geriau, nes jie visada pasiekiami ir neteisia). Tyrimai pabrėžia, kaip įkūnyti agentai (su vaizdine medžiaga, gestais ir empatija) sukuria turtingesnę, įtikinamesnę sąveiką nei bendrinės programėlės, skatindami įsitraukimą tokiose srityse kaip mityba, mankšta ir lėtinių ligų valdymas.

 

Žymūs medicinos atstovai pabrėžia dirbtinio intelekto vaidmenį pacientų įgalinime ir prevencinėje sveikatos srityje. Pavyzdžiui, ekspertai pažymi, kad dirbtinis intelektas gali suasmeninti gaires, imituoti rezultatus (pvz., „Jei kasdien pridėsite 6000 žingsnių, tai gali pridėti sveikų metų“) ir paversti neaiškias rekomendacijas konkrečiomis, motyvuojančiomis istorijomis. Tai glaudžiai dera su elitinių medicinos žinių naudojimu, siekiant pagrįsti šiuos pasakojimus mokslu, o dirbtinis intelektas juos padaro emociškai patrauklius ir pritaikytus.

 

Kodėl tai galėtų būti išskirtinai gerai

 

Žmonių patirtis + dirbtinio intelekto skalė – protingiausi gydytojai pateikia griežtus, naujausius įrodymus (pvz., apie mitybą, miegą, judėjimą, stresą). Tada dirbtinis intelektas tai paverčia milijonais individualizuotų istorijų: „Įsivaizduokite Sarą, tokią užimtą mamą kaip jūs, kuri po vakarienės pradėjo trumpus pasivaikščiojimus ir matė, kaip jos energija kyla, o kraujospūdis krenta – štai kaip ji tai padarė, remiantis naujausiais tyrimais.“ Pasipriešinimo įveikimas – istorijos apeina racionalią gynybą. Žmonės emociškai susieja personažus, susiduriančius su panašiais sunkumais (nuovargiu, potraukiais, laiko apribojimais) ir pasiekiančius sėkmės. Dirbtinis intelektas gali generuoti begalę variacijų, prisitaikydamas prie amžiaus, kultūros, asmenybės ar net vietinio maisto prieinamumo.

 

Prevencinė galia – lėtinės ligos dažnai kyla iš dešimtmečius trukusių įpročių. Įtikinamos istorijos gali paskatinti populiacijas imtis prevencijos, sumažindamos priklausomybę nuo reaktyviosios medicinos. Kai kurie prognozuoja, kad ši sintezė gali pakeisti rezultatus labiau nei daugelis vaistų.

 

Galimi spąstai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį

 

Manipuliavimo rizika – jei „įtikinimas“ teikia pirmenybę įtikinėjimui, o ne tikslumui, tai gali skleisti pernelyg supaprastintą ar šališką informaciją (pvz., ekstremalios dietos). Apsauginės ribos yra būtinos: visada nurodykite šaltinius, atskleiskite dirbtinio intelekto generavimą ir siekite su bendru sutarimu su tokių organizacijų kaip AMA ar PSO gairėmis.

 

Pasitikėjimas ir haliucinacijos – dirbtinis intelektas gali skambėti autoritetingai net ir tada, kai klysta. Bendradarbiavimas su geriausiais klinikiniais specialistais priežiūros tikslais užtikrina ištikimybę.

 

Lygybė – ne visi turi vienodą prieigą prie technologijų ar reaguoja į tas pačias istorijas – dizainas turi būti įtraukus.

 

Apskritai taip – ​​tai protinga evoliucija. Jau matome to elementus dirbtinio intelekto raštininkuose, suasmenintuose rizikos ataskaitų suvestinėse ir virtualiuose sveikatos konsultantuose, kurie prevenciją paverčia neatidėliotina ir įgyvendinama. Giliausių medicininių įžvalgų ir dirbtinio intelekto pasakojimo meistriškumo derinys pagaliau galėtų padaryti „sveiką gyvenseną“ prieinamą plačiajai visuomenei, o ne tik labai motyvuotai grupei. Mokėjimas gydytojams už ligų profilaktikos organizavimą ir pinigų taupymas draudimo bendrovėms bei vyriausybei padėtų sėkmingai plėtoti šią naują sistemą. Visi įstatymai, kad ir kokia būtų jų priežastis – kišimasis į visuomenės sveikatą, turėtų būti panaikinti. Ponas Trumpas žengia pirmąjį žingsnį šia kryptimi:

 

„Dr. Means, sveikatingumo nuomonės formuotoja ir prezidento Trumpo kandidatė į vyriausiojo chirurgo postus, trečiadienį pasirodys Senato komitete.

 

Dr. Casey Means trečiadienį pasirodys Senato komitete, kad pagrįstų savo poziciją dėl tapimo kita vyriausiąja chirurge. Šis darbas padarytų ją pagrindinės medicinos sistemos veidu – ką dr. Means, sveikatingumo nuomonės formuotoja ir verslininkė, griežtai kritikavo.

 

Kai kurios dr. Means gyvenimo aprašymo dalys leidžia manyti, kad ji natūraliai tinka šiam postui. Ji baigė Stanfordo medicinos mokyklą ir dirbo biomedicinos tyrėja.

 

Ji gynė sveiką mitybą ir mankštą kaip būtinus geros sveikatos komponentus dar gerokai prieš tai, kai „Make America Healthy Again“ tapo politiniu judėjimu. Turėdama šimtus tūkstančių socialinės žiniasklaidos sekėjų ir populiarų informacinį biuletenį, dr. Means puikiai išmano bendravimą su visuomene apie jos sveikatą.

 

Tačiau dr. Means taip pat ne kartą kritikavo įprastinę medicinos sistemą. Ji metė medicinos rezidentūrą ir neturi aktyvios licencijos gydyti pacientus. Ji skeptiškai vertina kai kurias vakcinas ir pakartotinai naudojo paneigtą teiginį, kad jie gali būti susiję su autizmu.

 

Ji pasisakė prieš žalio pieno, kuriame gali būti pavojingų bakterijų, draudimus.

 

Ji dažnai ragino amerikiečius nepasitikėti medicinos sistema, vieną savo bestselerio skyrių pavadindama taip: „Pasitikėk savimi, o ne savo gydytoju“.

 

Dr. Means neatsakė į daugybę prašymų pakomentuoti.

 

„Mes iš tikrųjų turime sugalvoti naujų medicinos metodų, ir būtent tokią lyderystę ji atneš į mūsų šalį“, – „Fox News“ sakė sveikatos apsaugos sekretorius Robertas F. Kennedy jaunesnysis po to, kai prezidentas Trumpas nominavo dr. Meansą vyriausiuoju chirurgu.

 

Tikimasi, kad Senatas patvirtins dr. Meansą šioms pareigoms. Nors vyriausiasis chirurgas negali tiesiogiai formuoti ar vykdyti sveikatos politikos, šios pareigos daro didelę įtaką tam, kaip amerikiečiai mąsto ir kalba apie sveikatą. Buvę vyriausiieji chirurgai siekė sumažinti rūkymo lygį Amerikoje, kovoti su AIDS stigma ir pakeisti visuomenės kalbėjimo apie vienišumą ir psichinę sveikatą būdą.

 

Dešimtmečius žmonės klausėsi vyriausiojo chirurgo balso, nes jis „kalbėjo už tai, ką žinojome iš geriausio prieinamo mokslo“, – sakė Kathleen Hall Jamieson, mokslo komunikacijos tyrėja ir Annenbergo viešosios politikos centro Pensilvanijos universitete direktorė. „Ir jis nesakė: „Nepasitikėkite savo gydytoju, pasitikėkite savimi“, – sakė ji. „Jis sakė: „Aš esu gydytojas, kuriuo galite pasitikėti. Aš kalbu už mokslą, kuris pagrįstas mūsų tradiciniu mokslo veikimo supratimu.““

 

Dr. Jamieson pridūrė: „Dabar įsivaizduokite, kad šiame kontekste tas balsas būtų naudojamas sakant: „Gerkite žalią pieną.““

 

Tai, kad dr. Means nėra praktikuojanti gydytoja ir kad ji nebaigė medicininio išsilavinimo, taip pat yra kliūtis. Kritikai teigia, kad ji nėra pasirengusi imtis šio vaidmens, kuris apima visuomenės sveikatos rekomendacijų teikimą ir atsako į visuomenės sveikatos grėsmes koordinavimą, taip pat vadovavimą daugiau nei 6000 sveikatos priežiūros specialistų, kurie sudaro JAV visuomenės sveikatos tarnybos įgaliotąjį korpusą.

 

Jos šalininkams dr. Means dėmesys lėtinėms ligoms ir jos atmetimas medicinos įstaigos yra būtent tai, kas leis jai pagerinti amerikiečių sveikatą.

 

„Ji nėra karjeros biurokratė. Ji nėra farmacijos atstovė. Ji supranta biožymenis, gyvenimo būdo veiksnius, poveikį aplinkai, mitybą, kaip visa tai susiję“, – sakė Alexas Clarkas, populiarios „Turning Point USA“ sveikatingumo tinklalaidės „Culture Apothecary“ vedėjas.

 

Kai kurie dr. Means raginimai yra neginčijami.

 

Beveik kiekvienas gydytojas pasakytų, kad amerikiečiai turėtų sveikiau maitintis ir daugiau judėti.

 

Daugelis sutiktų, kad medicinos įstaiga, kurią dr. Means pavadino „ligonių priežiūros“ sistema, kuri labiau orientuota į ligų gydymą, o ne į jų prevenciją, tinkamai neaptarnauja visuomenės.

 

Dr. Means teigė, kad nori matyti įspėjamuosius ženklus ant daugumos itin perdirbtų maisto produktų, kurie siejami su įvairiomis sveikatos problemomis ir kurių mitybos specialistai plačiai rekomenduoja vengti.

 

Dr. Means teigė, kad 2018 m. ji metė chirurgijos rezidentūrą, nes buvo nusivylusi ir sunerimusi, kad laužo žmones, užuot supratusi, kodėl jie iš pradžių serga.

 

„Sistema yra suklastota prieš amerikiečių pacientus, kad sukurtų ligas ir vėliau iš jų pelnytųsi“, – dr. Means sakė Tuckerio Carlsono tinklalaidėje.

 

2019 m. ji įkūrė nedidelę funkcinės medicinos praktiką Portlande, Oregone, daugiausia dėmesio skirdama tam, ką ji vadina ligų „pagrindinėmis priežastimis“. (Ji teigė, kad po metų pradėjo „laipsniškai nutraukti“ šią praktiką ir leido savo licencijai tapti neaktyviai 2024 m., nes nebepriėmė pacientų.)

 

Dr. Means savo knygoje „Gera energija“ („Good Energy“), kurią ji parašė kartu su savo broliu Calley Meansu, žinomu pono Kennedy patarėju, aprašo, kokios, jos manymu, yra tos pagrindinės priežastys. Joje broliai ir seserys teigia, kad vėžį, nevaisingumą, diabetą, depresiją ir daugelį kitų lėtinių sveikatos problemų galima kaltinti mityba, cheminių medžiagų poveikiu, receptiniais vaistais ir amerikiečių įtemptu bei sėsliu šiuolaikiniu gyvenimo būdu.

 

Nors dr. Means teigia, kad gydytojai gali padėti ūmios krizės metu, ji taip pat teigė, kad daugiau miego, saulės šviesos, laiko gamtoje, mankštos ir sveiko maisto vartojimas galėtų padėti sumažinti šias sveikatos problemas be tradicinių gydytojų pagalbos. Ji taip pat teigė, kad kuo daugiau receptinių vaistų vartoja amerikiečiai, tuo labiau jie serga.

 

Ji reguliariai kartoja šiuos teiginius tinklalaidėse ir savo naujienlaiškyje, kur reklamuoja maisto papildus ir kitus sveikatingumo produktus, kurie ne visada yra pagrįsti griežtais moksliniais tyrimais, įskaitant tuos, kuriuos parduoda įmonės, mokėjusios už jos naujienlaiškio rėmimą. Dr. Means taip pat yra „Levels“, įmonės, siūlančios nešiojamus gliukozės matuoklius, bendraįkūrėja. (Ji pažadėjo atsisakyti savo interesų sveikatingumo srityje.)

 

Nors dr. Means save pozicionuoja kaip tiesos sakytoją, kritikai teigia, kad ji kartais naudojasi savo medicinine patirtimi, kad parduotų nemokslines idėjas.

 

„Casey Means ir MAHA taip gerai dirba tuo, kad paima tas mažas daleles tiesos ir iš tikrųjų tiesiog paversti juos tuo, kuo jie nėra, paversti juos priežastimi ieškoti kaltų arba nepasitikėti moksline ir medicinine patirtimi“, – sakė Matthew Motta, Bostono universiteto Visuomenės sveikatos mokyklos sveikatos teisės, politikos ir vadybos docentas. Jis teigė, kad jos patvirtinimas gali dar labiau sustiprinti nepasitikėjimą tuo metu, kai visuomenės pasitikėjimas vyriausybės sveikatos priežiūros institucijomis jau smarkiai sumažėjo.

 

Dr. Richardas Carmona, dirbęs generaliniu chirurgu prezidento George'o W. Busho laikais, sakė manantis, kad dr. Meansui trūksta kvalifikacijos šioms pareigoms. Kai pradėjo eiti šias pareigas, jis daugiau nei 20 metų dirbo praktikuojančiu gydytoju, o tai reiškė laiką, praleistą užsienyje, koordinuojant ekstremalių situacijų planus su kitomis šalimis.

 

„Jie matė mane kaip geriausią informaciją iš Jungtinių Valstijų pateikiantį ir ją suprantantį, kad galėtume priimti protingus sprendimus dėl pasaulio sveikatos, saugumo ir apsaugos“, – sakė jis.

 

Dr. Motta taip pat nerimavo, kad dr. Means vaidmuo tokiame svarbiame generalinio chirurgo vaidmenyje suteiks „teisėtumo elementą“ jos ankstesniems teiginiams, kurie nukrypo nuo nusistovėjusio mokslo, pavyzdžiui, jos skepticizmas dėl hepatito B. vakcina naujagimiams arba jos pasmerkimas kontraceptinėms tabletėms.

 

Tačiau dr. Means nukrypimas nuo pagrindinės srovės yra garbės ženklas.

 

Amerikiečiai turi „iš tikrųjų pradėti būti savo sveikatos generaliniais direktoriais“, – 2024 m. interviu sakė ji Megyn Kelly, – „o ne tik visiškai perduoti savo sveikatos duomenis „tėčiui daktarui“.“” [1]

 

1. Casey Means, Critic of Mainstream Medicine, Poised to Become Nation’s Top Doctor. Blum, Dani.  New York Times (Online) New York Times Company. Feb 25, 2026.

We Should Use Our Smartest Doctors and AI to Create Convincing Stories about Healthy Living: Casey Means, Critic of Mainstream Medicine, Poised to Become Nation’s Top Doctor

The idea of enlisting top-tier physicians (the "smartest doctors") alongside advanced AI to craft convincing, evidence-based stories about healthy living is both timely and potentially powerful.

 

In an era where lifestyle diseases dominate, people often ignore dry advice like "eat better and exercise more" because it feels abstract, judgmental, or disconnected from daily life. Narrative-driven communication—personalized, relatable stories—can change that by making healthy choices feel achievable, emotional, and rewarding.

 

This approach already has roots in current developments:

 

AI-powered conversational agents and virtual coaches are emerging as scalable tools for behavior change. They deliver social support, monitor habits, and provide encouragement in ways that feel human-like (or better, since they're always available and non-judgmental). Research highlights how embodied agents (with visuals, gestures, and empathy) create richer, more persuasive interactions than generic apps, boosting engagement in areas like diet, exercise, and chronic disease management.

 

Leading medical voices emphasize AI's role in patient empowerment and preventive health. For instance, experts note that AI can personalize guidance, simulate outcomes (e.g., "If you add 6,000 steps daily, this could add healthy years"), and turn vague recommendations into concrete, motivating stories. This aligns closely with using elite medical knowledge to ground those narratives in science while AI makes them emotionally compelling and tailored.

 

Why This Could Work Exceptionally Well

 

Human Expertise + AI Scale — The smartest doctors provide rigorous, up-to-date evidence (e.g., on nutrition, sleep, movement, stress). AI then translates that into millions of individualized stories: "Imagine Sarah, a busy parent like you, who started small walks after dinner and saw her energy soar while her blood pressure dropped—here's exactly how she did it, backed by the latest studies."

Overcoming Resistance — Stories bypass rational defenses. People connect emotionally to characters facing similar struggles (fatigue, cravings, time constraints) and succeeding. AI can generate endless variations, adapting to age, culture, personality, or even local food availability.

Preventive Power — Chronic conditions often stem from decades of habits. Convincing narratives could shift populations toward prevention, reducing reliance on reactive medicine. Some predict this fusion could transform outcomes more than many drugs.

 

Potential Pitfalls to Address

 

Risk of Manipulation — If "convincing" prioritizes persuasion over accuracy, it could spread oversimplified or biased info (e.g., extreme diets). Guardrails are essential: always cite sources, disclose AI generation, and tie back to consensus guidelines from bodies like the AMA or WHO.

Trust and Hallucinations — AI can sound authoritative even when wrong. Collaboration with top clinicians for oversight ensures fidelity.

Equity — Not everyone has equal access to tech or responds to the same stories—design must be inclusive.

 

Overall, yes—this is a smart evolution. We're already seeing pieces of it in ambient AI scribes, personalized risk dashboards, and virtual health coaches that make prevention feel urgent and doable. Pairing the deepest medical insight with AI's storytelling prowess could finally make "healthy living" stick for the masses, not just the highly motivated few. Paying physicians for organizing prophylactic of diseases and saving money for insurance companies and government would move this new system powerfully along. All laws, for whatever reason interfering with public health, should be taken from the books.

 

Mr. Trump is taking first step in this direction:

 

 

“Dr. Means, a wellness influencer and President Trump’s nominee for surgeon general, will appear before a Senate committee Wednesday.

 

Dr. Casey Means will appear before a Senate committee Wednesday to make her case to become the next surgeon general. The job would make her the face of the mainstream medical system — which Dr. Means, a wellness influencer and entrepreneur, has vehemently criticized.

 

Parts of Dr. Means’s résumé make her seem like a natural fit. She graduated from the Stanford School of Medicine and has worked as a biomedical researcher.

 

She championed healthy eating and exercise as essential for good health, long before Make America Healthy Again became a political movement. And with hundreds of thousands of social media followers and a popular newsletter, Dr. Means is well-versed in communicating with the public about their health.

 

But Dr. Means has also repeatedly railed against the conventional medical system. She dropped out of her medical residency and does not have an active license to treat patients. She is skeptical of some vaccines and has repeated the debunked claim that they could be linked to autism.

 

She has spoken out against bans on raw milk, which can contain dangerous bacteria.

 

She has frequently told Americans not to trust the medical system, titling one chapter of her best-selling book: “Trust Yourself, Not Your Doctor.”

 

Dr. Means did not respond to multiple requests for comment.

 

“We actually have to figure out new approaches to medicine, and that’s the kind of leadership that she’s going to bring to our country,” Health Secretary Robert F. Kennedy Jr. told Fox News after President Trump nominated Dr. Means for surgeon general.

 

The Senate is expected to confirm Dr. Means for the role. While the surgeon general cannot shape or enforce health policy directly, the position carries sizable influence over how Americans think and talk about health. Past surgeons general have pushed to slash smoking rates in America, beat back the stigma around AIDS and change the way the public talks about loneliness and mental health.

 

For decades, people have listened to the surgeon general’s voice because it “was speaking for what we knew from the best available science,” said Kathleen Hall Jamieson, a science communication researcher and the director of the Annenberg Public Policy Center at the University of Pennsylvania. “And it wasn’t saying, ‘Don’t trust your doctor, trust yourself,’” she said. “It was saying, ‘I’m a doctor you can trust. I’m speaking for a kind of science that is grounded in our traditional understanding of how science works.’”

 

Dr. Jamieson added: “Now imagine that in this context, that voice was being used to say, ‘Drink raw milk.’”

 

The fact that Dr. Means is not a practicing physician and that she did not complete her medical training is also a sticking point. Critics say she is ill-equipped to take on the role, which involves issuing public health advisories and coordinating responses to public health threats, as well as leading the more than 6,000 health professionals who make up the U.S. Public Health Service Commissioned Corps.

 

To her supporters, Dr. Means’ focus on chronic disease, and her rejection of the medical establishment, is precisely what will allow her to improve Americans’ health.

 

“She’s not a career bureaucrat. She’s not a pharma spokesperson. She understands biomarkers, lifestyle drivers, environmental impacts, nutrition, how they all connect,” said Alex Clark, the host of the popular Turning Point USA wellness podcast “Culture Apothecary.”

 

Some of what Dr. Means calls for is uncontroversial.

 

Nearly every doctor would say Americans should eat better and move more.

 

Many would agree the medical establishment, which Dr. Means has called a “sick care” system that focuses more on treating disease than preventing it, is not adequately serving the public.

 

Dr. Means has said she wants to see warning labels on most ultraprocessed foods, which have been linked to a range of health problems and which nutritionists widely recommend avoiding.

 

Dr. Means has said she dropped out of her surgical residency in 2018 because she was frustrated and alarmed that she was cutting people open instead of understanding why they were sick in the first place.

 

“The system is rigged against the American patient to create diseases and then profit off of them,” Dr. Means said on Tucker Carlson’s podcast.

 

In 2019, she started a small functional medicine practice in Portland, Ore., focused on what she calls the “root causes” of illness. (She has said she started “phasing out” that practice a year later and let her license become inactive in 2024, because she was no longer seeing patients.)

 

Dr. Means describes what she believes those root causes to be in her book “Good Energy,” which she wrote with her brother, Calley Means, a prominent adviser to Mr. Kennedy. In it, the siblings argue that cancer, infertility, diabetes, depression and many other chronic health issues can be blamed on diet, chemical exposures, prescription medications and Americans’ stressed-out and sedentary modern lifestyles.

 

While Dr. Means says that doctors can be helpful in an acute crisis, she has also suggested that getting more sleep, sunlight, time in nature, exercise and whole foods could help alleviate these health issues without the aid of traditional physicians. She has also said that the more prescription medicines Americans take, the sicker they get.

 

She regularly echoes these points on podcasts and in her newsletter, where she has also promoted supplements and other wellness products that are not always backed by rigorous science, including those sold by companies that paid to sponsor her newsletter. Dr. Means is also the co-founder of Levels, a company that offers wearable glucose monitors. (She has pledged to divest from her wellness interests.)

 

While Dr. Means positions herself as a truth-teller, critics say she sometimes uses her medical background to sell unscientific ideas.

 

“What Casey Means and MAHA do so well is take those little pieces of truth and really just turn them into something they’re not, turn them into a reason to find fault or to distrust scientific expertise and medical expertise,” said Matthew Motta, an associate professor of health law, policy and management at the Boston University School of Public Health. He said that her confirmation could sow further distrust at a time when the public’s confidence in government health authorities has already plummeted.

 

Dr. Richard Carmona, who served as the surgeon general under President George W. Bush, said that he thought Dr. Means lacked the credentials for the role. He had been a practicing physician for over 20 years when he stepped into the role, which involved spending time overseas to coordinate emergency plans with other countries.

 

“They saw me as bringing the best information from the United States forward and understanding it, so that we can make prudent decisions for the health, safety and security of the world,” he said.

 

Dr. Motta also worried that having Dr. Means in a role as prominent as surgeon general will add “an element of legitimacy” to her past statements that have strayed far from the established science, like her skepticism of the hepatitis B vaccine for newborns or her condemnation of birth control pills.

 

To Dr. Means, though, straying from the mainstream is a badge of honor.

 

Americans need to “start really being the CEO of our health,” she told Megyn Kelly in a 2024 interview, “and not just fully outsourcing our health data to ‘Daddy Doctor.’”” [1]

 

1. Casey Means, Critic of Mainstream Medicine, Poised to Become Nation’s Top Doctor. Blum, Dani.  New York Times (Online) New York Times Company. Feb 25, 2026.

The Race to Dominate A.I. Is Brutally Competitive. Who Is Good for What in Western AI?

“In an era of anxiety about unchecked corporate power, artificial intelligence can seem like the most terrifying example of all. Already valued in the trillions of dollars, the industry has unparalleled influence over our collective futures, and the government’s doing nothing to rein it in. If that’s not akin to monopoly power, what is? Yet the real story of the most consequential technology of our time is strikingly different from what it seems. Instead of consolidating, as so many other industries have done, the leading edge of A.I. has become fiercely competitive. The result has been a staggering pace of innovation, significant reductions in costs and an expanding array of choices for consumers and businesses alike.

 

Five years ago, worries about sparse digital competition were well founded. A handful of giants — Amazon, Apple, Google, Meta and Microsoft — dominated the tech economy. Most major product categories had only two or three serious competitors, such as search (Google and Microsoft’s Bing) and mobile operating systems (Apple’s iOS and Google’s Android). When new markets like cloud computing emerged, incumbents quickly took control.

 

These leads were large. Google handled roughly 90 percent of search queries. And they were stable. Facebook users could not take their social graphs to a rival platform, and I am not sure how I would pry my digital life out of Apple’s ecosystem if something better came along. Certain platforms became near-mandatory gateways. Many businesses attempt e-commerce at their peril unless they go through Amazon.

 

I thought if anything would lock in those advantages, it would be A.I. I could not have been more wrong.

 

Consider the widely followed Arena leaderboard, where chatbots compete in blind, head-to-head tests. The top-ranked lab is Anthropic, a company founded just five years ago. OpenAI, which is third, is only about a decade old. A year ago, a dark-horse entrant from China pushed into contention with Google with vastly fewer resources. Some observers concluded that large companies could never move fast enough to keep up. Google, which published research in 2017 that almost everyone since has built on, responded by behaving like a start-up again. Its co-founder Sergey Brin rolled up his sleeves and got back in on the action. That made not just the company — now in second place — but the whole field more competitive.

 

There are no lazy monopolists in the A.I. space coasting on past advantages. Over the past year, the top spot on the Arena leaderboard has moved among those three companies, with strong performances from newer arrivals such as the Chinese company DeepSeek and the French firm Mistral — many of which require far less capital than earlier generations of A.I. companies.

 

Moreover, no single company dominates across A.I. areas.

 

Anthropic currently leads in text and coding,

 

OpenAI in text-to-image generation,

 

xAI (founded three years ago) in image to video.

 

 Google in search-integrated A.I.

 

A few weeks ago, much of my feed on X was gushing about Claude Code as a research assistant and coding agent. Many of those users now seem to have shifted to OpenAI’s competing product, Codex. Switching based on features and pricing is common. Many people and businesses now use multiple models at once, a practice known as multihoming.

 

When you ask a question through a service like Perplexity, it may route your query to OpenAI’s, Anthropic’s, Meta’s or Mistral’s models, depending on what it expects will perform best. It is increasingly common for developers to use routers to whatever A.I. is cheapest or fastest.

 

Business users, meanwhile, are far less locked into A.I. systems than they are into cloud services or major software platforms.

 

This ease of switching has forced companies to pass the gains from innovation on to users. Free tiers now offer capabilities that recently would have seemed almost unimaginable. OpenAI pioneered a $20-per-month subscription three years ago, a price point many competitors matched. That price has not changed, even as features and performance have improved substantially.

 

One recent analysis found that “GPT-4-equivalent performance now costs $0.40/million tokens versus $20 in late 2022.” That is the equivalent of a 70 percent annual deflation rate — remarkable by any standard, especially in a time when affordability has become a dominant public concern.

 

And this is only the foundational model layer. On top of it sits a sprawling ecosystem of consumer applications, enterprise tools, device integrations and start-ups aiming to serve niches as specific as gyms and hair salons.

 

Users aren’t the only ones switching. The people who work at these companies move from one to another, a sharp contrast to work in Silicon Valley during the era of do-not-poach agreements. Dario Amodei, the chief executive of Anthropic, used to work at OpenAI. Leaders from OpenAI, Meta and elsewhere have gone on to raise large sums for rival or complementary ventures.

 

This churn has helped prevent any single technological paradigm from taking control.

 

Enormous sums of venture capital have flowed readily to alternative approaches — like world models that aim to reason about reality more directly than large language models — and incumbents cannot afford to ignore them.

 

For a while, Nvidia was the provider of the most desired chips, especially for the more processing-power-intensive model training runs. Late last year, however, Google’s Gemini 3 model vaulted to the top of the leaderboards by relying on a new custom-designed chip. When Anthropic overtook Google for the No. 1 spot, it did so using chips from several companies. Older companies like AMD are re-emerging as formidable designers, as are lean new A.I.-first entrants like Cerebras that are specializing in the inference the A.I. systems use to answer specific queries.

 

The A.I. sector may actually be too competitive, at least in the short run. Major companies lose money on each new A.I. customer because they expect today’s market share to translate into future profits. Sky-high valuations suggest investors believe them. But all the talk that we might be witnessing a market bubble proves the matter is far from settled.

 

Two forces may ultimately keep A.I. from financial success, even if it all works out technologically.

 

One is the rise of open-weight models — which allow users to run and even customize the underlying systems, from companies like Meta, DeepSeek and Mistral — that cost much less to develop. They can’t perform the most advanced functions but are more than good enough for most uses and vastly better than state-of-the-art models from just a year ago. They are likely to continue placing downward pressure on prices across the board.

 

Another is the similarity among products. When consumers don’t see much difference among options, they default to whichever is least expensive. This pattern, which economists refer to as commoditization, is why companies are racing to differentiate their products. One way they’re doing that is by personalizing their products, which can make them more satisfying to use but also harder to leave.

 

At the moment, it costs hundreds of millions if not billions of dollars to enter this market, a barrier that limits the number of contenders. The success of more agile approaches may change that. If it becomes easier for new companies to jump in, then we can expect competition to go way up and profit margins to be even more elusive.

 

Competition is great at getting people what they want — for better or worse. If people want help with recipes, book recommendations or email drafts, a competitive market will deliver. If they want deepfakes, A.I.-generated spam and hyperaddictive misinformation, competition will deliver those, too. Neither competition nor monopoly is any guarantee against the rapid dislocation so many are worried about. Regulation may be necessary in some areas, but if so, it won’t be to break a monopoly.

 

You can’t enjoy the benefits of intense competition without accepting that there will be winners — and many losers. For now, policymakers and the public should recognize just how unusual this moment is. A.I. competition is delivering rapid innovation, falling prices and real choice at a pace few expected. Over time, policy will need to adapt to protect users, preserve competition and spread the gains. For the moment, the market is doing that far more than anyone would reasonably have thought possible.

 

Jason Furman, a contributing Opinion writer, was the chairman of the White House Council of Economic Advisers from 2013 to 2017.” [1]

 

1. The Race to Dominate A.I. Is Brutally Competitive. That’s Good for Everyone.: Guest Essay. Furman, Jason.  New York Times (Online) New York Times Company. Feb 25, 2026.

Lenktynės dėl dominavimo dirbtinio intelekto srityje yra žiauriai konkurencingos. Kas ir kam tinka Vakarų dirbtiniame intelekte?

„Nerimo dėl nekontroliuojamos korporacijų galios eroje dirbtinis intelektas gali atrodyti kaip pats baugiausias pavyzdys. Jau vertinama trilijonais dolerių, ši pramonė turi neprilygstamą įtaką mūsų bendrai ateičiai, o vyriausybė nieko nedaro, kad ją suvaldytų. Jei tai nepanašu į monopolinę galią, kas gi? Tačiau tikroji svarbiausios mūsų laikų technologijos istorija visiškai skiriasi nuo to, kaip atrodo. Užuot konsolidavusi, kaip tai padarė daugelis kitų pramonės šakų, dirbtinio intelekto lyderystė tapo labai konkurencinga. Rezultatas – stulbinantis inovacijų tempas, reikšmingas sąnaudų sumažėjimas ir platesnis pasirinkimas tiek vartotojams, tiek įmonėms.

 

Prieš penkerius metus nerimas dėl menkos skaitmeninės konkurencijos buvo pagrįstas. Kelios gigantės – „Amazon“, „Apple“, „Google“, „Meta“ ir „Microsoft“ – dominavo technologijų ekonomikoje. Daugumoje pagrindinių produktų kategorijų buvo tik du ar trys rimti konkurentai, pavyzdžiui, paieška („Google“ ir „Microsoft“ „Bing“) ir mobiliosios operacinės sistemos („Apple“ „iOS“ ir „Google“ „Android“). Kai atsirado naujos rinkos, tokios kaip debesų kompiuterija, esami operatoriai greitai perėmė kontrolę.

 

Šie potencialūs klientai buvo dideli. „Google“ valdė maždaug 90 procentų paieškos užklausų. Ir jie buvo stabilūs. „Facebook“ vartotojai negalėjo perkelti savo socialinių tinklų grafikų į konkuruojančią platformą, ir aš nežinau, kaip galėčiau išplėšti savo skaitmeninį gyvenimą iš „Apple“ ekosistemos, jei atsirastų kažkas geresnio. Tam tikros platformos tapo beveik privalomais vartais. Daugelis įmonių bando užsiimti elektronine prekyba savo pačių rizika, nebent jos veiktų per „Amazon“.

 

Maniau, kad jei kas nors ir užfiksuotų šiuos pranašumus, tai būtų dirbtinis intelektas. Negalėjau labiau klysti.

 

Apsvarstykite plačiai sekantį „Arena“ lyderių sąrašą, kuriame pokalbių robotai varžosi akluose, tiesioginiuose testuose. Geriausiai įvertinta laboratorija yra „Anthropic“ – bendrovė, įkurta vos prieš penkerius metus. „OpenAI“, kuri yra trečia, yra tik maždaug dešimties metų senumo. Prieš metus tamsiosios įmonės iš Kinijos įsitraukė į kovą su „Google“ turėdama daug mažiau išteklių. Kai kurie stebėtojai padarė išvadą, kad didelės įmonės niekada negalės judėti pakankamai greitai, kad neatsiliktų. „Google“, kuri 2017 m. paskelbė tyrimus, kuriais nuo to laiko rėmėsi beveik visi, atsakė vėl elgdamasi kaip startuolis. Jos įkūrėjas Sergejus Brinas pasiraitojo rankoves. ir vėl įsitraukė į veiksmą. Tai ne tik įmonę – dabar esančią antroje vietoje – bet ir visą sritį padarė konkurencingesnę.

 

Dirbtinio intelekto srityje nėra tingių monopolininkų, besinaudojančių praeities pranašumais. Per pastaruosius metus aukščiausia „Arena“ lyderių sąrašo vieta persikėlė tarp šių trijų įmonių, o puikiai pasirodė tokios naujos įmonės kaip Kinijos bendrovė „DeepSeek“ ir Prancūzijos įmonė „Mistral“ – daugeliui jų reikia daug mažiau kapitalo nei ankstesnės kartos dirbtinio intelekto įmonėms.

 

Be to, nė viena įmonė nedominuoja visose dirbtinio intelekto srityse.

 

„Anthropic“ šiuo metu pirmauja teksto ir kodavimo srityse,

 

„OpenAI“ teksto ir vaizdų generavimo srityje,

 

„xAI“ (įkurta prieš trejus metus) vaizdų ir vaizdo įrašų kūrimo srityje.

 

„Google“ paieškos integruoto dirbtinio intelekto srityje.

 

Prieš kelias savaites didelė dalis mano „X“ naujienų srauto buvo skirta Claude'ui Code'ui kaip tyrimų asistentui ir kodavimo agentui. Atrodo, kad daugelis šių vartotojų perėjo prie konkuruojančio „OpenAI“ produkto „Codex“. Perėjimas pagal funkcijas ir kainas yra įprastas. Dabar daugelis žmonių ir įmonių vienu metu naudoja kelis modelius. Ši praktika vadinama daugiapakopiu prijungimu.

 

Kai užduodate klausimą per tokią paslaugą kaip „Perplexity“, ji gali nukreipti jūsų užklausą į „OpenAI“, „Anthropic“, „Meta“ arba „Mistral“ modelius, priklausomai nuo to, ko, jos manymu, veiks geriausiai. Kūrėjai vis dažniau naudoja maršrutizatorius, kad surastų pigiausią arba greičiausią dirbtinį intelektą.

 

Tuo tarpu verslo vartotojai yra daug mažiau prisirišę prie dirbtinio intelekto sistemų nei prie debesijos paslaugų ar pagrindinių programinės įrangos platformų.

 

Šis lengvas perėjimas privertė įmones perduoti inovacijų teikiamą naudą vartotojams. Nemokami lygiai dabar siūlo galimybes, kurios neseniai atrodė beveik neįsivaizduojamos. „OpenAI“ prieš trejus metus pirmoji pasiūlė 20 USD per mėnesį prenumeratą – tokią pačią kainą siūlė daugelis konkurentų. Ši kaina nepasikeitė, nors funkcijos ir našumas gerokai pagerėjo.

 

Vienoje neseniai atliktoje analizėje nustatyta, kad „GPT-4 ekvivalento našumas dabar kainuoja 0,40 USD už milijoną žetonų, palyginti su 20 USD 2022 m. pabaigoje“. Tai atitinka 70 procentų metinį defliacijos lygį – tai neįtikėtina pagal bet kokius standartus, ypač tuo metu, kai įperkamumas tapo dominuojančiu visuomenės rūpesčiu.

 

Ir tai tik pagrindinis modelio sluoksnis. Ant jo slypi plati vartotojų programų, verslo įrankių, įrenginių integracijų ir startuolių ekosistema, skirta aptarnauti tokias specifines nišas kaip sporto salės ir kirpyklos.

 

Vartotojai nėra vieninteliai, kurie keičia savo paslaugas. Šiose įmonėse dirbantys žmonės pereina iš vienos įmonės į kitą, o tai smarkiai skiriasi nuo darbo Silicio slėnyje, kai galiojo susitarimai dėl perviliojimo. Dario Amodei, bendrovės generalinis direktorius iš „Anthropic“ anksčiau dirbo „OpenAI“. „OpenAI“, „Meta“ ir kitų įmonių lyderiai vėliau surinko dideles sumas konkuruojančioms ar viena kitą papildančioms įmonėms.

 

Šis klientų praradimas padėjo užkirsti kelią bet kuriai technologinei paradigmai perimti kontrolę.

 

Didžiulės rizikos kapitalo sumos lengvai tekėjo alternatyviems metodams, pavyzdžiui, pasaulio modeliams, kuriais siekiama tiesiogiai samprotauti apie realybę nei dideliems kalbų modeliams, ir esami rinkos dalyviai negali sau leisti jų ignoruoti.

 

Kurį laiką „Nvidia“ buvo geidžiamiausių lustų tiekėja, ypač tiems, kurie reikalavo daugiau apdorojimo galios reikalaujančių modelių mokymo ciklų. Tačiau praėjusių metų pabaigoje „Google“ „Gemini 3“ modelis pakilo į lyderių sąrašo viršų, pasikliaudamas nauju, pagal užsakymą sukurtu lustu. Kai „Anthropic“ aplenkė „Google“ ir užėmė pirmąją vietą, ji tai padarė naudodama kelių įmonių lustus. Senesnės įmonės, tokios kaip AMD, vėl tampa įtakingais dizaineriais, kaip ir naujos, dirbtinio intelekto pagrindu veikiančios įmonės, tokios kaip „Cerebras“, kurios specializuojasi dirbtinio intelekto sistemų naudojamų išvadų srityje, siekiant atsakyti į konkrečius klausimus.

 

Dirbtinio intelekto sektorius iš tikrųjų gali būti pernelyg konkurencingas, bent jau trumpuoju laikotarpiu. Didelės įmonės praranda pinigus dėl kiekvieno naujo dirbtinio intelekto kliento, nes tikisi, kad šiandieninė rinkos dalis ateityje virs pelnu. Labai aukštos vertės rodo, kad investuotojai jais tiki. Tačiau visos kalbos, kad galime būti rinkos burbulo liudininkais, įrodo, kad šis klausimas toli gražu nėra išspręstas.

 

Dvi jėgos gali galiausiai sutrukdyti dirbtiniam intelektui pasiekti finansinės sėkmės, net jei technologiškai viskas pavyks.

 

Viena iš jų – atvirojo svorio modelių, kurie leidžia vartotojams paleisti ir net pritaikyti pagrindines sistemas, atsiradimas, pradedant tokiomis įmonėmis kaip „Meta“, „DeepSeek“ ir „Mistral“, kurių kūrimas kainuoja daug mažiau. Jie negali atlikti pažangiausių funkcijų, tačiau yra daugiau nei pakankamai geri daugumai panaudojimo būdų ir daug geresni nei moderniausi modeliai, sukurti vos prieš metus. Tikėtina, kad jie ir toliau darys spaudimą mažinti kainas visose srityse.

 

Kita – produktų panašumas. Kai vartotojai nemato didelio skirtumo tarp variantų, jie pagal nutylėjimą renkasi pigiausią variantą. Šis modelis, kurį ekonomistai vadina komodifikacija, yra priežastis, kodėl įmonės lenktyniauja, kad diferencijuotų savo produktus. Vienas iš būdų, kaip jie tai daro, yra suasmeninti savo produktus, todėl juos naudoti gali būti maloniau, bet kartu ir sunkiau palikti.

 

Šiuo metu patekti į šią rinką kainuoja šimtus milijonų, o gal net milijardus dolerių, o tai riboja konkurentų skaičių. Lankstesnių metodų sėkmė gali tai pakeisti. Jei naujoms įmonėms bus lengviau įsilieti, galime tikėtis, kad konkurencija smarkiai išaugs, o pelno maržos taps dar mažesnės.

 

Konkurencija puikiai padeda žmonėms gauti tai, ko jie nori – gerai ar blogai. Jei žmonės nori pagalbos su receptais, knygų rekomendacijomis ar el. laiškų juodraščiais, konkurencinga rinka ją patenkins. Jei jie nori giliųjų klastočių, dirbtinio intelekto generuojamo šlamšto ir hiperaddiktyvios dezinformacijos, konkurencija ir tai suteiks. Nei konkurencija, nei monopolija negarantuoja greito išsiplėtimo, dėl kurio daugelis taip nerimauja. Kai kuriose srityse reguliavimas gali būti būtinas, bet jei taip, tai nebus monopolijai panaikinti.

 

Negalite mėgautis intensyvios konkurencijos privalumais nesutikdami, kad bus laimėtojų – ir daug pralaimėtojų. Kol kas politikos formuotojai ir visuomenė turėtų pripažinti, koks neįprastas šis momentas. Dirbtinio intelekto konkurencija sparčiai diegia inovacijas, mažina kainas ir suteikia realų pasirinkimą tokiu tempu, kokio mažai kas tikėjosi. Laikui bėgant, politika turės prisitaikyti, kad apsaugotų vartotojus, išsaugotų konkurenciją ir paskirstytų pelną. Šiuo metu rinka tai daro daug labiau, nei kas nors pagrįstai būtų galėjęs manyti esant įmanoma.

 

 

Jasonas Furmanas, nuomonės straipsnių autorius, nuo 2013 iki 2017 m. buvo Baltųjų rūmų ekonomikos patarėjų tarybos pirmininkas.“ [1]

 

1. The Race to Dominate A.I. Is Brutally Competitive. That’s Good for Everyone.: Guest Essay. Furman, Jason.  New York Times (Online) New York Times Company. Feb 25, 2026.

Amerikai reikia daug daugiau ginklų

 

„Prezidentui Trumpui planuojant gynybai skirti 1,5 trilijono dolerių, Kongreso ir Pentagono lyderiai sutaria dėl vienos problemos, kurią reikia spręsti: JAV reikia daugiau ginklų – daug daugiau.

 

Konflikto su Kinija atveju JAV per kelias dienas pritrūktų kritinės amunicijos, rodo karinių pratybų rezultatai.

 

Pastarieji įvykiai sustiprina argumentus dėl ginklų atsargų. Ukraina per kelis mėnesius trukusias kovas su Rusija 2022 m. sunaudojo dešimtmečio vertės JAV pagamintų prieštankinių ir priešlėktuvinių ginklų.

 

Pernai per kelias oro gynybos operacijų prieš Iraną dienas JAV paleido ketvirtadalį savo „Terminal High-Altitude Area Defense“ raketų – tai milijardai dolerių vertės ginklų, kurių gamyba užtruko metus.

 

Amerika turi naują raketų trūkumą. Bet kodėl? Ir ką daryti? Atsakymai nėra akivaizdūs, ir jei juos suprasime neteisingai, rizikuojame iššvaistyti istorinį pono Trumpo biudžeto padidėjimą.

 

Dažnai teigiama, kad Vašingtonas nepakankamai investavo ginklų srityje, ir tame yra tiesos. Prieš daugiau nei dešimtmetį, būdamas Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto personalo direktoriumi, spaudžiau Obamos administracijos pareigūnus paaiškinti, kodėl jų biudžeto prašymuose visada nukrypstama nuo šaudmenų poreikių. Jie teigė, kad nereikia nerimauti: ribotus išteklius geriau panaudoti lėtai gaminamiems laivams, orlaiviams ir kitoms platformoms; krizės atveju JAV galėtų greitai pagaminti daugiau ginklų.

 

Kongresas nesutiko ir padidino ginklų biudžetą. Nuo 2015 fiskalinių metų metinės išlaidos raketoms ir šaudmenims išaugo daugiau nei tris kartus.

 

Didesnė problema yra ta, kad šios padidėjusios išlaidos, kurios iš pradžių buvo nepakankamos, nesukėlė atitinkamo gamybos padidėjimo.

 

Paimkime du pavyzdžius: jungtinę oro ir paviršiaus priešraketinę amuniciją ir standartinę raketą „Standoff Munition“ (ŠOK) – itin svarbią amuniciją, kurios paklausa būtų didelėje karo situacijoje. Nuo 2016 fiskalinių metų iki 2026 fiskalinių metų JASSM įsigijimo išlaidos beveik padvigubėjo, o SM-6 – daugiau nei dvigubai, tačiau JASSM gamyba padidėjo tik 14 %, o SM-6 – tik 23 %. Į šį padidintą viešųjų pirkimų finansavimą net neįtraukti papildomi milijardai, kuriuos JAV per tą patį dešimtmetį išleido šių ginklų „tyrimams ir plėtrai“.

 

Visų pagrindinių JAV ginklų programų istorija tokia pati: padidėjusios išlaidos nelėmė proporcingo gamybos padidėjimo. Finansavimas dažnai būdavo nepastovus ir atidėliojamas, tačiau gilesnė problema yra ta, kad mūsų dabartiniai ginklai niekada nebuvo sukurti masinei gamybai.

 

Mūsų svarbiausi šaudmenys buvo sugalvoti prieš kelis dešimtmečius, kai daugelis manė, kad JAV gali taip greitai laimėti bet kokį karą, kad mums niekada nereikės išleisti ir atnaujinti didelio kiekio ginklų didinant gamybą mėnesius ar metus. Vyriausybė ir pramonė optimizavo mūsų ginklus, kad jie būtų dar išskirtinesni, brangesni ir retesni. Jie tapo kariniu prabangos prekių atitikmeniu – jų gamybą ribojo retos medžiagos, specializuota darbo jėga, amatininkų gamyba, pagal užsakymą pagaminti komponentai, nekomercinės tiekimo grandinės ir kiti apribojimai. Tai yra pačių sukeltas karinės galios trūkumas.

 

Trumpo administraciją galima pagirti už bandymą plėsti gamybą, tačiau vien pinigai šios problemos neišspręs. Mums reikia naujų ir kitokių ginklų, kurie būtų paprastesni, greitesni ir pigesni pagaminti. Jie turėtų būti suprojektuoti taip, kad juos gamintų dideliais kiekiais ir kuo didesnė darbo jėga, naudojant komercinę gamybos praktiką ir tiekimo grandines.

 

Mūsų ginklai tapo pernelyg sudėtingi, siekiant patenkinti visus reikalavimus vienoje šaudmenyje, todėl ginklai yra praktiškai negaminami ir nepakeičiami. Mums reikia „aukšto ir žemo lygio“ mišinio: mažesnio kiekio išskirtinių, brangių ginklų mūsų mažesniam skaičiui aukščiausios klasės grėsmių, kartu su labiau prieinama, lengviau gaminama ginklų klase mūsų didesniam skaičiui žemesnės klasės grėsmių.

 

Pagalvokite apie „Patriot“ raketą. Didžioji jos sąnaudų dalis skiriama išskirtinei jos bendro našumo daliai pasiekti. Mums reikia šios galimybės, bet ne kiekviename ginkle. Taigi, pirkdami daugiau „Patriot“, taip pat turėtume sukurti naują programą, skirtą dideliam kiekiui nebrangių „Patriot“ raketų, kurios už daug mažesnę kainą užtikrintų beveik tokias pačias galimybes, gaminti.

 

Turėtume sukurti panašius nebrangius papildinius kiekvienam kitam mūsų turimų ginklų tipui – nuo ​​sparnuotųjų raketų ir torpedų iki hipergarsinių šaudmenų. Tai leistų mums išsaugoti brangius, sunkiai pagaminamus ginklus, tuo pačiu pasikliaujant pigesniais, didesnio kiekio ginklais mūsų daugeliui, mažiau stresą keliančių, poreikių. Tai leistų mums užvaldyti savo priešininkus didelėmis, įperkamomis ginklų salvėmis, kurias galima greitai pagaminti ir atkurti.

 

Jei daugiau pinigų išleisime tik seniems, brangiems ginklams, galbūt, būsime pasiruošę pirmajai būsimo karo dienai ar savaitei. Tačiau 30 ar 300 dienai, kai mums reikės daugybės naujų ir pigesnių ginklų, būsime pavojingai nepasiruošę. Tai mūsų pačių sukelta krizė, bet jei pradėsime mąstyti ir elgtis kitaip, galėsime sukurti eilės dydžio padidėjimą visų rūšių ginklų, kurio Amerikai reikia, kad panaikintų savo raketų trūkumą.

 

---

 

Ponas Brose yra „Anduril Industries“ prezidentas ir vyriausias strategijos vadovas bei kviestinis Hooverio instituto mokslinis bendradarbis.“ [1]

 

 

1. America Needs a Lot More Weapons. Brose, Christian.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 25 Feb 2026: A15.