Persiginkluoti siekiančiai, Europai – griežtas įspėjimas iš JAV

 

 

Vakarų europiečių dauguma kariauti nenori. Trumpas tai žino. Vakarų Europos persiginklavimas Trumpui naudingas tik vienu atveju – jei Vakarų europiečiai išleidžia tuos papildomus pinigus, supirkdami JAV ginklus, sukurtus iki dronų eros. Jei Vakarų europiečiai perka europietiškus ginklus, Trumpui iš to nėra jokios naudos. Todėl spaudimas kyla.

 

Ši įžvalga taikliai apčiuopia dabartinę transatlantinių santykių įtampą. Donaldas Trumpas į NATO žiūri ne tik per saugumo, bet ir per prekybos balanso prismę.

Štai keletas pagrindinių aspektų, kurie papildo „griežtą įspėjimą“:

 

    „Pirkite amerikietišką“ politika: Trumpo administracijai (tiek buvusiai, tiek esamai) ginklavimasis yra verslas. JAV spaudimas didinti gynybos biudžetus iki 2% ar 3% BVP yra tiesiogiai susijęs su lūkesčiu, kad užsakymus gaus JAV gynybos milžinai, tokie, kaip Lockheed Martin ar Raytheon.

 

    Europos strateginė autonomija: ES lyderiai, ypač Emmanuelis Macronas, ragina siekti „strateginės autonomijos“ – tai yra kurti ir pirkti europietišką ginkluotę. Trumpo požiūriu, tai yra ne kas kita, kaip protekcionizmas, mažinantis JAV įtaką ir pelną.

 

    Technologinis atsilikimas: Čia paminėta „dronų era“ yra kritinis taškas. Didelė dalis JAV parduodamos ginkluotės (pvz., naikintuvai F-35) yra itin brangūs, tradiciniai projektai. Jei Europa investuotų į pigesnes, naujos kartos technologijas (dronus, autonomines sistemas), tai sugriautų senąjį JAV karinio-pramoninio komplekso pardavimų modelį.

 

    Visuomenės nenoras kariauti: European Council on Foreign Relations (ECFR) tyrimai rodo, kad didelė dalis Vakarų Europos gyventojų pirmenybę teiktų diplomatiniams sprendimams, o ne tiesioginiam kariniam konfliktui. Trumpas tuo naudojasi, kaip svertu: „jei nenorite kariauti patys, mokėkite mums, kad mes jus saugotume (ir pirkite mūsų įrangą)“.

 

Trumpas iš esmės pateikia Europai ultimatumą: ginklavimasis be JAV užsakymų bus traktuojamas ne kaip pagalba NATO, o kaip ekonominis priešiškumas.

 

“JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pagrasino Europos valstybėms atitinkamu atsaku, jeigu Europos Sąjunga, siekdama efektyviau perginkluoti žemyną, pirmenybę teiks vietos ginklų gamintojams, skelbia „Politico“.

 

JAV gynybos departamentas prieštarauja bet kokioms Europos Sąjungos pastangoms riboti JAV ginklų gamintojų prieigą prie Europos rinkos ir perspėja, kad tokie veiksmai išprovokuotų atitinkamą atsaką.

 

Amerikos administracija tokią griežtą poziciją, apie kurią iki tol skelbta nebuvo, išsakė per konsultacijas su Europos Komisija vasario pradžioje, reaguodama į Europos Sąjungos vykdomosios valdžios pateiktą prašymą vyriausybėms ir pramonei išsakyti savo pastabas dėl Europos ginklų pirkimų taisyklių.

 

„JAV griežtai pasisako prieš bet kokius Direktyvos pokyčius, kuriais būtų apribotos JAV pramonės galimybės paremti ar kitaip dalyvauti Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinės gynybos viešuosiuose pirkimuose“, – prieš planuojamus Europos Sąjungos gynybos viešųjų pirkimų teisės aktų atnaujinimus parašė JAV administracija.

 

„Protekcionistinės ir ribojančios praktikos, dėl kurių galingos Amerikos bendrovės gali būti išstumtos iš rinkos, o didžiausios Europos gynybos bendrovės ir toliau galėtų pelnytis iš prieigos prie JAV rinkos, yra netinkamas kelias“, – teigiama pozicijoje.

 

Tokie Vašingtono komentarai atkreipia dėmesį į JAV strategijos Europoje paradoksalumą: nors D. Trumpo administracija europiečiams vis kartoja norinti, kad jie patys prisiimtų didžiąją dalį žemyno konvencinės gynybos naštos, Vašingtonas nenorėtų, kad tai nutiktų Amerikos gynybos bendrovių sąskaita.

 

„Politico“ jau anksčiau skelbė, kad JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Christopheris Landau per uždarą viršūnių susitikimą gruodį užsipuolė NATO sąjungininkus Europoje dėl pirmenybės teikimo savai gynybos pramonei, o ne Amerikos ginklų gamintojams. JAV valstybės departamentas – vienas iš D. Trumpo indėlio į Europos Komisijos apklausą autorių.

 

Pastaruosius kelerius metus Europos Komisija, nerimaudama dėl galimo konflikto su Rusija, stengiasi didinti Europos ginkluotės dalį bloko turimame arsenale ir viešuosiuose pirkimuose. Dešimtmečius Europa buvo labai priklausoma nuo Amerikos karinės įrangos – nuo naikintuvų F-35 iki HIMARS artilerijos sistemų ir „Patriot“ oro gynybos. Praktiškai du trečdaliai bloko importuojamų ginklų atkeliauja iš JAV.

 

Tokia griežta D. Trumpo administracijos reakcija gali pakišti koją Europos Komisijos platesnio masto pramonės iniciatyvai „Buy European“ (liet. Pirk europietišką). Laukia išbandymas, kaip toli Europos valstybės yra pasirengusios žengti, didindamos nepriklausomybę nuo JAV, kurios D. Trumpo valdymo metu tapo neprognozuojama partnere.

 

Tikimasi, kad Europos Komisija atnaujintą 2009 metų viešųjų pirkimų direktyvą pristatys trečiąjį ketvirtį. Kol kas neaišku, ar atnaujintame dokumente bus kažkokių vietiniams gamintojams palankių sprendimų.

 

Europos Sąjunga jau dabar kai kuriuose projektuose pirmenybę teikia vietos bendrovėms, pavyzdžiui, 150 mlrd. eurų vertės paskolų ginklams programoje SAFE, taip pat ginklų pirkimuose, kuriuos Ukraina gali vykdyti naudodamasi neseniai sutarta 90 mlrd. eurų paskola. Europos Sąjungos lėšos gali būti naudojamos karinei įrangai įsigyti tik tuo atveju, jei bent 65 proc. įrangos vertės yra pagaminta Europoje.

 

Pentagonas savo komentare perspėja, kad bet koks sprendimas įtraukti „Pirk europietišką“ sąlygą į būsimąją viešųjų pirkimų direktyvą užsitrauktų JAV pyktį.”