Ką turi daryti didelių miestų valdžia, kad miestai išgyventų šiandienos sunkumus?

"Ekonomiškai labiausiai šiandien kenksmingas dideliems miestams yra "darbo iš bet kur" reiškinys. Pandemija paskatino darbuotojus išvykti iš miesto teritorijų. Jie buvo įgalioti dirbti ten, kur jiems patinka. Išvyko virš trijų ketvirtadalių milijono žmonių iš JAV didžiųjų miestų daugiau, nei persikėlė į juos nuo pandemijos pradžios, pagal „Moody's Analytics“ skaičiavimus, pagrįstus jų kredito bylų adresų pakeitimais. Tai tris kartus daugiau, nei panašiu laikotarpiu prieš pat pandemiją. Vien tik Niujorkas yra atsakingas už daugiau, nei trečdalį padidėjusio grynųjų žmonių nutekėjimo iš miestų į priemiesčius, mažesnius miestus ir kaimo vietoves. Nedaug atsilieka Los Andželas ir Kalifornijos įlankos sritis, po jų seka Čikaga, Bostonas, Majamis, Vašingtonas, Sietlas ir Filadelfija. 

Kai kurie darbuotojai atsisakys gyvenimo iš bet kur gyvenimo būdo, kai biurų pastatai nuoširdžiai sveikins darbuotojus, tačiau daugumai tai yra čia ateities realybė. Žmogiškųjų išteklių departamentai išsiaiškins svarbiausias kliūtis. Pvz., jei darbuotoja persikelia iš Niujorko į Džeksonvilį, Fla, ar jai vis tiek turėtų būti mokama pagal didesnę Niujorko darbo užmokesčio struktūrą ir pragyvenimo išlaidas ar taip, kaip Floridoje? Natūralu, kad darbdaviai ir darbuotojai turės skirtingą požiūrį į tai, o tai sulėtins šių derybų greitį. 

Daugeliui trumpesnių kelionių į darbą ir atgal, pigesnio būsto ir pragyvenimo išlaidų, mažesnių mokesčių ir lengvesnio gyvenimo būdo daugelyje Pietų ir Centro JAV valstijų bus didžiulis laimėjimas. „Delta“ variantas primena, jei mums to reikėjo, kad pandemija nesibaigė ir kad ekonomikos atsigavimas yra glaudžiai susijęs su atoslūgiais. Tai nebus tiesi linija atgal į visas jėgas ekonomikai, ypač didžiausiems šalies miestams. 

Didieji miestai turi šiek tiek prisitaikyti: rasti būdų, kaip suvaldyti nekilnojamojo turto kainas, nuomą ir kitas pragyvenimo išlaidas, ir sumažinti mokesčių tarifus. 

Miestai praeityje susidūrdavo su bauginančiais ekonominiais iššūkiais, tačiau visada juos įveikdavo. Kai jie tai padarys ir tik tada, mūsų ekonomika tikrai atgaus savo pagreitį “. 

Vilniuje mes nugriausime paminklą Rašytojui Cvirkai, pabarstysime smėliuko (neva tai pliažas), kad bobos galėtų gulėti pusnuogės ten, kur stovėjo Muravjovo-Koriko kartuvės, o katės turėtų vietą kultūringai nusilengvinti į tą smėliuką. Ir jau bus gerai, ko dar reikia durniams, subėgantiems į Vilnių iš Lietuvos kaimų? Bobos tai pusnuogės, katės tai vilnietiškos, pelių negaudo.