"Po pasaulinės finansų krizės tektoniniai pokyčiai pasaulio ekonomikoje lėmė, kad beveik kiekviena turto klasė daugiausia pakilo. Tada pernai portfelio planas buvo priešingas: parduokite viską. 2023 m. pirmą kartą per dešimtmetį ir pusės, investuotojai turi daryti dideles prielaidas apie pasaulį.
Nors S&P 500 indeksas 2022 m. smuktelėjo 19%, antrąjį pusmetį jis prekiavo į šoną. Per šį laikotarpį dauguma analitikų sutiko, kad infliacija, greičiausiai, pasiekė aukščiausią tašką, tačiau per pirmuosius du 2023 m. ketvirčius turtingose šalyse bus nuosmukis, nors ir švelnus. Tai nėra linksmas sutarimas, tačiau jis siūlo aiškią investavimo strategiją. Jei nuosmukio akivaizdoje centrinio banko posūkis yra arti, obligacijų pirkimas yra prasmingas. Dauguma didžiųjų brokerių mano, kad 10 metų iždo pajamingumas 2023 m. baigsis žemiau dabartinio 3,9 % lygio. Akcijos gali būti įtrauktos, kai ekonomika atsigaus vėliau šiais metais.
Galima teigti, kad taupytojai turėtų mažiau rūpintis ateinančiais 12 mėnesių, nei kitais 12 metų. Čia tampa sunku: spėlioti apie ilgalaikę perspektyvą retai kada buvo sunkiau, nei dabar.
Praėję metai buvo sparčios perėjimo nuo pakilimo prie žlugimo, nepastovių kainų ir agresyvaus pinigų politikos griežtinimo centrinių bankų metai. Tai visiškai priešinga laikotarpiui, prasidėjusiam 2008 m. – galbūt net 1990-aisiais – kai buvo lėtas, bet stabilus augimas ir infliacija bei itin žemos palūkanų normos. Ar praėjusieji metai buvo tik trumpas pertraukimas, ar naujos pasaulietinės tendencijos, perrašančios investicijų planą, pradžia?
Šiuo atveju Volstryto profesionalai sutaria kur kas mažiau, kaip rodo daugiau, nei 40 metinių perspektyvų, kurias iki metų pabaigos brokeriai ir turto valdytojai išsiuntė klientams, analizė. Paimkite ilgalaikę infliaciją – diskusijų tašką: tų, kurie mano, kad bus sunku grįžti į ikipandeminį lygį, yra dauguma, bet tik 56 proc.
Didžiausias pasaulyje investicijų valdytojas „BlackRock“ mano, kad pasaulyje yra nauja tvarka. Jis perspėjo, kad „tikimės, kad infliacija atvės, bet išliks aukštesnė, nei centrinio banko tikslai – 2 procentai“.
Yra du dideli argumentai, patvirtinantys šią pasaulėžiūrą. Pirmasis, kuriam pritarė britų ekonomistas Charlesas Goodhartas, yra tai, kad dėl laipsniško gyventojų senėjimo mažėja darbo jėgos, todėl didėja darbo jėgos derybinė galia. Kinijos darbuotojų integracija į pasaulio ekonomiką pristabdė šią tendenciją, tačiau vieno vaiko politika dabar paskatino ir ten demografinį pasikeitimą. Antrasis susijęs su disciplinuojančiu globalizacijos poveikiu darbo poreikiams ir parduodamų prekių bei paslaugų kainoms. Pasaulis grįžta į ekonominius ir finansinius blokus, kuriuos gali paspartinti neseniai paskelbtos sankcijos Rusijai.
Jei tai tiesa, obligacijos yra daug mažiau patrauklios ilgalaikiams investuotojams. Dar blogiau, jos gali nebeveikti kaip pagalvėlės akcijų išpardavimų metu, o tai reiškia nuolatinį visur esančio „60/40“ portfelio nykimą. Investuotojai turėtų rinktis su infliacija susietą popierių ir žaliavas, ir rinktis pigių arba „vertingų“ sektorių akcijas, kurių pajamos yra nuspėjamos. Atstovaujanti įmonė būtų telekomunikacijų konglomeratas „Verizon Communications“.
Nors metinės perspektyvos, aiškiai numatančios visišką grįžimą prie iki 2020 m. buvusių tendencijų, yra rečiausiai paplitusios, tokia nuomonė taip pat turi šalininkų – galbūt, daugiau, nei rodo pardavimo pusės rekomendacijos: ilgalaikių infliacijos lūkesčių rinkos priemonės išliko ribotos.
Pavyzdžiui, Šveicarijos bankas UBS pataria klientams lažintis dėl deinfliacijos ir investuoti pinigus į pastarųjų dviejų dešimtmečių laimėtojus, įskaitant ilgalaikes obligacijas ir „augimo“ akcijas, tokias, kaip technologijų milžinė „Netflix“. UBS ekonomistai pabrėžia, kad globalizacija sumažino infliaciją tik maždaug 0,16 procentinio punkto per metus ir, remiantis įmonių pranešimais iki šiol, gamyba bus perkelta tik nedideliu mastu.
Be to, duomenys nepatvirtina tariamo senėjimo ir didesnės infliacijos ryšio – daugelis teoretikų netgi mano, kad senėjimas turėtų ją sumažinti. Paprasčiau yra tai, kad mažėjantis profesinių sąjungų skaičius Vakarų šalyse susilpnino darbuotojų derybinę galią ir kad ši infliaciją mažinanti jėga išlieka. JAV 12 % darbuotojų priklauso profesinėms sąjungoms, palyginti su 21 % 1983 m. Tačiau net ir tai yra sudėtinga, nes atlyginimų kilimas yra prastas infliacijos paaiškinimas: koreliacija stipri tik tais laikotarpiais, kai infliacija yra didelė dėl tokių priežasčių, kaip prekių šokas 2022 m.
Investuotojai gali pasirinkti savo poziciją didelėse filosofinėse diskusijose, turinčiose įtakos rinkoms. Jie tiesiog nebegali jų ignoruoti“ [1]
1. Investors Need an Inner Philosopher --- Economic trends were upended in 2022, sparking questions whether we are permanently in a new portfolio regime
Sindreu, Jon. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 05 Jan 2023: B.12.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą