„Nei RUSIJA, nei Ukraina, greičiausiai, nepasieks lemiamos karinės pergalės savo vykstančioje karinėje operacijoje: abi pusės turi daug erdvės mirtinai eskalacijai. Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės turi mažai galimybių išstumti Rusiją iš Krymo ir Donbaso regiono, o Rusija turi mažai galimybių priversti Ukrainą kapituliuoti. Kaip spalį pažymėjo Joe Bidenas, eskalavimo spiralė žymi pirmąją tiesioginę „branduolinio Armagedono“ grėsmę nuo Kubos raketų krizės prieš 60 metų.
Likęs pasaulis taip pat kenčia kartu. Europa, tikriausiai, išgyvena recesiją. Besivystančios ekonomikos kovoja su didėjančiu badu ir skurdu. Amerikos ginklų gamintojai ir didelės naftos įmonės gauna netikėtų rezultatų, net jei bendra Amerikos ekonomika blogėja. Pasaulis išgyvena padidėjusį neapibrėžtumą, sutrikusias tiekimo grandines ir didžiulę branduolinės katastrofos eskalavimo riziką.
Kiekviena pusė gali pasirinkti tęsti karinę operaciją, manydama, kad ji turi lemiamą karinį pranašumą. Taip manydama klystų bent viena iš šalių ir, tikriausiai, abi. Karinė išsekimo operacija sugriaus abi puses.
Tačiau konfliktas gali vykti dėl kitos priežasties: nė viena pusė nemato galimybės sudaryti vykdytiną taikos sutartį. Ukrainos lyderiai mano, kad Rusija pasinaudos bet kokia kovos pertrauka, kad apsiginkluotų. Rusijos lyderiai mano, kad NATO panaudos bet kokią kovos pauzę, kad išplėstų Ukrainos arsenalą. Jie nusprendžia kovoti dabar, o ne vėliau susidurti su stipresniu priešu.
Iššūkis yra rasti būdą, kaip taikos susitarimą padaryti priimtinu, patikimu ir vykdytinu. Manau, kad derybų dėl taikos reikalas turi būti išklausytas plačiau, pirmiausia siekiant išgelbėti Ukrainą nuo perėjimo prie nuolatinio mūšio lauko, o apskritai, kaip naudinga abiem pusėms ir visam pasauliui. Galima pateikti svarų argumentą dėl neutralių šalių įtraukimo į taikos susitarimą, kuris būtų naudingas daugeliui.
Patikimas susitarimas pirmiausia turėtų atitikti pagrindinius abiejų šalių saugumo interesus. Kaip išmintingai pasakė Johnas F. Kennedy kelyje į sėkmingą dalinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį su Sovietų Sąjunga 1963 m., „Galima pasitikėti, kad net pačios priešiškiausios šalys prisiims ir laikysis tų sutartinių įsipareigojimų ir tik tų sutartinių įsipareigojimų, kurie yra jų pačių interesai“.
Taikos sutartyje Ukraina turėtų būti užtikrinta savo suverenumu ir saugumu, o NATO – pažadėti, kad ji nesiplės į rytus.
(Nors NATO save apibūdina kaip gynybinį aljansą, Rusija tikrai mano kitaip ir tvirtai priešinasi NATO plėtrai.)
Reikėtų rasti tam tikrų kompromisų dėl Krymo ir Donbaso regiono, galbūt tuos konfliktus įšaldyti ir demilitarizuoti kuriam laikui. Taikos sprendimas taip pat bus tvaresnis, jei jis apims laipsnišką sankcijų Rusijai panaikinimą ir Rusijos bei Vakarų susitarimą prisidėti prie karinių operacijų nuniokotų teritorijų atstatymo.
Sėkmė gali priklausyti nuo to, kas bus įtrauktas į bandymą rasti ir įtvirtinti taiką. Kadangi pačios kariaujančios šalys vienos tokios taikos sukurti negali, pagrindinis struktūrinis sprendimas yra įtraukti į susitarimą papildomų šalių. Neutralios šalys, įskaitant Argentiną, Braziliją, Kiniją, Indiją, Indoneziją ir Pietų Afriką, ne kartą ragino derybomis užbaigti konfliktą. Jie galėtų padėti įgyvendinti bet kokį pasiektą susitarimą.
Šios šalys nėra nei Rusijos, nei Ukrainos nekenčiančios šalys. Jos nenori, kad Rusija užkariautų Ukrainą, nei kad Vakarai plėstų NATO į rytus, o tai daugelis laiko pavojinga provokacija ne tik Rusijai, bet galbūt ir kitoms šalims. Jų pasipriešinimas NATO plėtrai paaštrėjo, kai Amerikos griežtosios linijos šalininkai paragino aljansą perimti Kiniją. Neutralias šalis nustebino Japonijos, Pietų Korėjos, Australijos ir Naujosios Zelandijos Azijos ir Ramiojo vandenyno lyderių dalyvavimas tariamai „Šiaurės Atlanto“ šalių viršūnių susitikime pernai.
Didžiųjų neutralių šalių taikdarystės vaidmuo gali būti lemiamas. Rusijos ekonomika ir pajėgumai vykdyti karines operacijas priklauso nuo nuolatinių tvirtų diplomatinių santykių ir tarptautinės prekybos su šiomis neutraliomis šalimis.
Kai Vakarai Rusijai įvedė ekonomines sankcijas, didžiosios kylančios ekonomikos šalys, tokios, kaip Indija, nesekė jų pavyzdžiu. Jos nenorėjo rinktis pusės ir palaikė tvirtus santykius su Rusija.
Šios neutralios šalys yra pagrindinės pasaulio ekonomikos žaidėjos. Pagal TVF BVP vertinimą pagal perkamosios galios paritetą, bendra Argentinos, Brazilijos, Kinijos, Indijos, Indonezijos ir Pietų Afrikos produkcija (51,7 mlrd. dolerių arba beveik 32 % pasaulio produkcijos) 2022 m. buvo didesnė, nei G7. šalyse, Amerikoje, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Japonijoje.
Kylančios ekonomikos šalys taip pat yra labai svarbios pasaulio ekonomikos valdymui ir ketverius metus iš eilės pirmininkaus G20, taip pat vadovaus, eidamos pareigas pagrindinėse regioninėse institucijose. Nei Rusija, nei Ukraina nenori eikvoti santykių su šiomis šalimis, todėl jos yra svarbios potencialios taikos garantės.
Be to, daugelis šių šalių sieks sustiprinti savo diplomatinius įgaliojimus, padėdamos deryboms dėl taikos. Keletas, įskaitant, žinoma, Braziliją ir Indiją, jau seniai siekia nuolatinių vietų JT Saugumo Taryboje. Galima taikos susitarimo struktūra galėtų būti JT Saugumo Tarybos bendrai garantuotas susitarimas su keliomis didžiausiomis kylančios ekonomikos šalimis. Be minėtų šalių, kitos patikimos bendragarantės yra Turkija (kuri sumaniai tarpininkavo Rusijos ir Ukrainos derybose); Austrija, kuri didžiuojasi savo ilgalaikiu neutralumu; ir Vengrija, kuri šiemet pirmininkauja JT Generalinei Asamblėjai ir ne kartą ragino pradėti derybas dėl karinės operacijos užbaigimo.
JT Saugumo Taryba ir bendragarantai taikytų JT sutartas prekybos ir finansines priemones bet kuriai šaliai, pažeidžiančiai taikos susitarimą. Tokių priemonių įgyvendinimui pažeidusi šalis neturėtų veto. Rusija ir Ukraina turėtų pasitikėti sąžiningu neutralių šalių žaidimu, kad užtikrintų taiką ir savo saugumo tikslus.
Nėra prasmės tęsti kovos Ukrainoje. Tikėtina, kad nė viena pusė nelaimės karinės operacijos, kuri šiuo metu niokoja Ukrainą, reikalauja didelių gyvybių praradimų ir nuostolių Rusijai bei sukelia pasaulinės žalos. Pagrindinės neutralios šalys kartu su JT gali būti naujos taikos ir atstatymo eros pradžios garantais. Pasaulis neturėtų leisti abiem pusėms tęsti beatodairiškos eskalacijos spiralės.
Jeffrey Sachs yra amerikiečių ekonomistas, trijų JT generalinių sekretorių patarėjas ir JT tvaraus vystymosi sprendimų tinklo prezidentas. Jis patarė Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo, Rusijos prezidento Boriso Jelcino ir Ukrainos prezidento Leonido Kučmos ekonomikos grupėms. Jis pasisakė už didelio masto Vakarų pagalbą, skirtą pokomunistiniam rinkos perėjimui paremti, tačiau Vakarų vyriausybės tam nepritarė.
Šis straipsnis yra serijos, kurioje diskutuojama apie Ukrainos ir Rusijos taikos derybų nuopelnus, dalis. Priešingą argumentą rasite Mona Juul straipsnyje. “ [1]
· · ·1. "Jeffrey Sachs on why neutral countries should mediate between Russia and Ukraine." The Economist, 18 Jan. 2023, p. NA.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą