Mes čia jau beveik visi esame vidurinioji klasė, bet nuskurdusi vidurinioji klasė ir toliau dar labiau skurstame

Kad iš nusivylimo visai neprasigertume, mums reikalinga nors viena divizija ir nors vienas tankas. Va bėda, tam pinigų irgi nėra, viskas išvogta, Landsbergiai ir kiti, už vieną eurą praturtėję, nenaudėliai tik sėdi ir žiūri į mus piktai.

"Pagal EBPO apibrėžimą, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, kurių pajamos siekia nuo 75 iki 200 procentų, skaičiuojant nuo vidutinių šalies pajamų.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad pernai atlyginimų prieš mokesčius mediana siekė 1473 eurus, tad pagal šį apibrėžimą viduriniajai klasei reikėtų priskirti gyventojus, gavusius nuo 1104 iki 2946 eurų prieš mokesčius.

„Remdamiesi šiuo apibrėžimu, Lietuvoje turime rekordiškai didelę viduriniąją klasę, nes jai priklauso net 62 proc. gyventojų. Deja, ši statistika slepia ir mažiau džiuginančias tendencijas – Lietuvos vidurinioji klasė nuskurdo.

Per metus vidutinės pajamos paaugo daugiau nei 12 procentų, tačiau vidutinei metinei infliacijai pernai pasiekus virš 19 procentų, daugelio gyventojų perkamoji galia ir galimybės sumažėjo maždaug 7 procentais“, − komentavo N. Mačiulis.

Jis aiškino, kad galima sakyti, jog per metus viduriniosios klasės galimybės visais aspektais yra mažesnės nei prieš metus.

Pagrindinė to priežastis, kaip tikino, kainų šuolis.

„Tai buvo ta priežastis, kad retas gali pasakyti, jog jo galimybės didėjo“, – pridūrė ekonomistas.

Taip pat jis pabrėžė, kad tikrai nėra taip, kad labiausiai dėl to nukentėjo uždirbantys mažiausiai. Jie, kaip pabrėžė, gavo daug išmokų, buvo kompensuojamas šildymas.

Be to, ekonomistas atkreipė dėmesį į tai, kad praėjusiais metais labiausiai brango pirmojo būtinumo prekės – maistas ir energijos ištekliai.

„Daugeliui šeimų didesnę dalį pajamų teko skirti maistui ir būstui, todėl mažiau lėšų lieka laisvalaikiui bei kitoms ne pirmojo būtinumo prekėms ir paslaugoms, kas yra svarbus viduriniosios klasės atributas.

Turinčiųjų paskolas galimybes taip pat apkarpė ir palūkanų normų šuolis – vidutinę būsto paskolą turinčiai šeimai šios išlaidos padidėjo maždaug 3000 eurų per metus“, − nurodė N. Mačiulis.

Svarbu ne tik pajamos

Kaip buvo aiškinama, „Swedbank“ klientų duomenys rodo, kad net 62 proc. gyventojų banko sąskaitose turi lėšų, kurių suma nesiekia 2000 eurų. Per tris metus šis rodiklis beveik nepasikeitė ir rodo, jog turto nelygybė yra didesnė nei pajamų.

„Įprotis reguliariai taupyti ir pakankamas likvidžių santaupų lygis taip pat yra svarbus viduriniosios klasės bruožas. Deja, pagal šį kriterijų daugiau nei pusės šalies gyventojų negalime priskirti prie viduriniosios klasės“, − sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

N. Mačiulis taip pat atkreipė dėmesį, kad nors didelė dalis Lietuvos gyventojų gyvena nuosavame būste, jo kokybė dažnai netenkina norų, o kiti turto rodikliai taip pat nerodo teigiamų tendencijų.

„Lietuvoje vis dar daugiau nei 7 proc. gyventojų naudojasi lauko tualetu, kuris stipriai dvokia, ir ES yra tik trys šalys, kuriose šis rodiklis yra prastesnis. Be to, dėl pastarųjų metų būsto kainų šuolio bei padidėjusių palūkanų būsto įperkamumas nukrito į žemiausią lygį per pastaruosius dešimt metų. Tūkstančiui gyventojų tenkantis automobilių skaičius padidėjo iki 574, tačiau net 27 proc. automobilių yra senesni nei 20 metų – tai vienas iš prasčiausių rodiklių ES. Deja, matant tokią statistiką kol kas sunku kalbėti apie viduriniosios klasės stiprėjimą“, − apibendrina N. Mačiulis.”"

Kaip jie čia skaičiuoja tą viduriniąją klasę, yra gryna apgavystė: išrenka vieną durnių, kuris yra tarp mūsų per vidurį, ir su juo mus visus palygina. Jei gauni panašiai, kaip tas durnius - esi vidurinioji klasė. Realiai mūsų kainos tokios pačios, kaip kitur Europoje, o algos - vidutiniškai du kartus mažesnės. Todėl netraukiame mes mūsų kaimynų viduriniosios klasės lygyje, nors tu minkšta vieta žemę rėžk.