„Panašu, kad Kinijos ekonomika išgyveno beveik atsitikusią nelaimę dėl žalingos vartotojų kainų defliacijos.
Po niūraus birželio ir liepos mėnesio pagrindiniai Kinijos rugpjūčio ekonomikos duomenys, paskelbti penktadienį, turėjo aiškių pagerėjimo užuominų. Naujienos iš kritinio būsto sektoriaus, įklimpusio į užsitęsusį nuosmukį, buvo ne tokios džiuginančios: žemesnės pakopos miestuose kainų kritimas paspartėjo.
Tačiau mažmeninės prekybos augimas paspartėjo iki 4,6 %, palyginti su praėjusiais metais, nuo tik 2,5 % liepos mėn. Nedarbas nežymiai sumažėjo. Ir pastarąsias kelias savaites buvo imtasi daugybės priemonių skolinimui remti: supaprastintos sąlygos antrą kartą besiskolinantiems būsto paskoloms, o ketvirtadienį smarkiai sumažintas bankų privalomųjų atsargų koeficientas.
Dėl viso to mažiau tikėtinas užsitęsęs vartotojų kainų kritimas, dėl kurio Kinija galėjo patekti į 1990-ųjų Japoniją primenantį kainų kritimo ir itin taupių vartotojų ciklą.
Kinijos vartotojai išlieka labai atsargūs ir, atrodo, vis dar taupo daug daugiau, nei prieš pandemiją. Tačiau pastarosiomis savaitėmis viskas akivaizdžiai šiek tiek pagerėjo.
Visų pirma, atrodo, kad darbo ieškantiems paslaugų sektoriuje – didžiausiame ekonomikos sektoriuje – sekasi geriau. Paslaugų sektoriaus pirkimų vadybininkų užimtumo subindeksas, kuris šį pavasarį smuko kartu su užimtumu statybose, dabar vėl pradėjo kilti, nors ir toliau nesiekia 50 balų ribos, skiriančios plėtrą nuo mažėjimo. Pasak Goldman Sachs, kai kurios aukšto dažnio vartotojų aktyvumo priemonės, įskaitant eismo spūstis didžiuosiuose miestuose, taip pat pradėjo atsigauti vasaros pabaigoje.
Be to, net kai Kinijos bendroji vartotojų infliacija liepos mėnesį trumpam nukrito žemiau nulio, vadinamoji pagrindinė infliacija, neįskaitant nepastovių maisto ir energijos kainų, iš tikrųjų pakilo iki aukščiausio taško nuo sausio mėnesio. Didelis kiaulienos ir degalų kainų kritimas per pastaruosius metus, padidinęs pagrindinio indekso kritimą, tikriausiai, taip pat atlaisvino daugiau pinigų, kuriuos vartotojai galėjo išleisti kitiems dalykams. O rugpjūtį paslaugų vartotojų kainų infliacija pasiekė aukščiausią lygį per 18 mėnesių – tuo pat metu bent jau paslaugų darbo rinka ėmė rodyti aiškius dugno ženklus.
Taigi geros naujienos yra tai, kad reikalai pamažu auga geryn. Bloga žinia ta, kad visa tai prasideda nuo labai žemos bazės – ir vis dar yra nedaug priežasčių tikėtis stipraus augimo atsigavimo, o ne silpnos sumaišties.
Pekinas turi padaryti daugiau, kad padėtų būsto rinkai. Jei to nepadarys, mažėjančios kainos ir toliau lems mažą namų ūkių polinkį išleisti. Silpnumas nekilnojamojo turto sektoriuje, kuris sudaro maždaug ketvirtadalį ekonomikos, gali vėl pakenkti visai darbo rinkai vėliau šiais metais, kaip ir šį pavasarį ir vasarą.
Net darant prielaidą, kad 2023 m. pabaigoje nekilnojamojo turto sektorius pagaliau pasieks dugną, aktyvumas tebėra daug mažesnis, nei 2019 m. Remiantis duomenų teikėjo CEIC duomenimis, plėtotojai šį rugpjūtį pradėjo statyti vos 51 milijoną kvadratinių metrų naujo būsto. 2019 metų rugpjūtį jie pradėjo statyti 142 mln.
Kol tokia svarbi ekonomikos dalis – ir pagrindinė namų ūkio turto saugykla – gulės ant nugaros, sunku įsivaizduoti stiprų vartotojų atsigavimą, o darbo rinkai išliks pavojus. Suprantama, kad politikos formuotojai nori perorientuoti ekonomiką nuo sektoriaus, kuris sunaudojo tiek daug išteklių ir pagamino tiek daug atliekų.
Bet bent jau kol kas nieko kito, kas galėtų jį pakeisti, tiesiog nėra.“ [1]
Atsigaunanti Kinija sunaudoja daugiau energijos. Sankcijos Rusijai riboja energijos tiekimą. Energijos kainos auga. Vakaruose rinkėjai nušalina nuo pareigų žmones, kurie kuria sankcijas Rusijai. Būkite pasiruošę pasveikinti grįžtantį Trumpą.
1. China May Dodge Deflation After All --- Economic data still hints at a bottom rather than a strong rebound, however, so it will probably be a near miss. Taplin, Nathaniel.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. 18 Sep 2023: B.10.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą