Landsbergis neturi moralinio kompaso: kritikuoja viešas diskusijos dėl kasetinių šaudmenų

"Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad diskusija jautriais nacionalinio saugumo klausimais – kaip ir siūlymai pasitraukti iš kasetinę amuniciją draudžiančios konvencijos – neturėtų vykti viešai. Pasak jo, tai gali pakenkti Lietuvos interesų atstovavimui. Todėl šalies diplomatijos vadovas susilaiko nuo detalesnių komentarų apie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) iniciatyvą.

„Jautriais nacionalinį saugumą ir tarptautinius įsipareigojimus liečiančiais klausimais kol vyksta tarpinstitucinis derinimas bei analizė vieši komentarai bei darbinė diskusija per spaudą neatrodytų profesionaliai bei neprisidėtų prie geresnio Lietuvos interesų atstovavimo“, – komentare, kurį Eltai raštu perdavė ministro atstovė Paulina Levickytė, teigia G. Landsbergis.

„Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Įstatymus, oficialus teikimas Seimui dėl pasitraukimo iš konvencijos yra šalies Prezidento prerogatyva“, – pažymi ministras.

KAM kreipėsi į VGT narius ir parlamentarus: būtina iš naujo įvertinti konvencijos nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais

ELTA primena, kad KAM siūlo VGT svarstyti pasitraukimą iš Oslo konvencijos. Apie tai pirmadienį pranešė naujienų portalas delfi.lt.

Raštas adresuotas VGT nariams – prezidentui, premjerei, Seimo pirmininkei – bei užsienio reikalų ministrui, parlamento Užsienio reikalų (URK) bei Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komitetų pirmininkams.

KAM vertinimu, Lietuvai „būtina iš naujo įvertinti šios konvencijos nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais“, nes nuo tada, kai Lietuva prisijungė prie Oslo konvencijos, draudžiančios naudoti, gabenti, gaminti ar sandėliuoti kasetinius šaudmenis, saugumo situacija iš esmės pablogėjo.

KAM siūlymą argumentuoja ne tik pasikeitusia geopolitine situacija, bet ir tuo, kad Lietuvos kaimynės bei dauguma su Rusija ir Baltarusija besiribojančių sąjungininkų nėra Oslo konvencijos narės. Be to, ministerija teigia, kad ginkluoto konflikto metu Rusija ir Baltarusija naudotų kasetinius šaudmenis ir tai suteiktų joms karinį pranašumą. Todėl, tęsia KAM, prisiimti apribojimai varžo Lietuvos gynybinius pajėgumus ir kovinę galią.

Jeigu VGT pritartų tokiam siūlymui, KAM ragina kreiptis į Seimą dėl konvencijos denonsavimo. Taip pat pasiūlyta apie sprendimą informuoti Lietuvos sąjungininkes.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas dar rugpjūtį viešai išreiškė lūkestį, kad Lietuva pasitrauks iš konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą.

Visgi, nuomonės VGT narių gretose vieningos nuomonės išsiskiria. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nemato poreikio dėl kasetinių šaudmenų svarstyti VGT formate. Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad klausimas reikalauja tinkamo situacijos įvertinimo. Pasak jos, reikia pasverti visus argumentus už ir prieš – įvertinti ne tik naudą šalies kariniams pajėgumams, bet ir riziką reputacijai. Tuo metu URK ir NSGK pirmininkai KAM siūlymus palaiko."

Kasetinis šaudmuo yra dėžutė, išbarstanti mažas klastingas minas futbolo lauko teritorijoje. Jei tos minos nukrenta ant krūmų, žolės, minkštos žemės, tai net pačios geriausios iš jų nesprogsta. Žmonės, o ypač apgailėtina, maži vaikai, su tomis minomis atsitiktinai susiduria ir suluošinami bei žūva. Todėl tai yra amoralus ginklas. Padengti Lietuvos teritoriją nesprogusiomis, tokiomis klastingomis minomis yra nusikaltimas Lietuvai. Landsbergis, siūlydamas šiuos svarstymus paslėpti nuo visuomenės,  elgiasi amoraliai. Negalima tokiems žmonėms patikėti Lietuvos valdymą.