Kaltinimai Žemaitaičiui pertempti

"Praeitą ketvirtadienį Gintaras Paluckas Seimui pristatė Vyriausybės programą, šį ketvirtadienį numatomas jos tvirtinimas. Tai padarius prisieks ir pareigas pradės eiti jo vadovaujamas ministrų kabinetas, nors nežinia, ar jis bus visos sudėties. Pribrendo laikas pastumti R. Žemaitaičio pasisakymus į antrą planą ir leisti teisėsaugos organams vykdyti savo tyrimus. Gerokai svarbiau leisti naujai išrinktai valdžiai pradėti dirbti savo darbą, nes esama gana daug iššūkių, kuriuos nedelsiant reikia spręsti.

Naujoji valdančioji koalicija, kaip ir visos kitos, turi teigiamų ir neigiamų savybių. Didelis privalumas – jos dydis: net 86 nariai. Galės lengvai priimti reikalingus sprendimus, net jei palyginti nemažas deputatų skaičius dėl įvairių priežasčių nebus Seimo salėje. Svarbu pagarbiai elgtis su „Nemuno aušros“ deputatais, skirti jiems deramas vietas komisijose ir kitose pozicijose, nelaikyti jų savotiškais autsaideriais, nuolat turinčiais įrodyti savo vertę. Ne mažiau svarbu, kaip kitos dvi koalicijos partnerės reaguos į aušriečiams metamus priekaištus iš opozicijos ir užsienio.

Klaida ginti, ko negalima pateisinti, ne mažesnė klaida tylėti, kai kritika visiškai nepagrįsta. Izraelio ministras diasporai ir kovai su antisemitizmu Amichai Chikli apkaltino Žemaitaitį, esą jis platino kruviną šmeižtą (blood libel) prieš Izraelio ginkluotąsias pajėgas, kovojančias su „Hamas“ terorizmu. Kruvinas šmeižtas – tai teiginys, kad žydai žudė krikščionis, jog galėtų jų kraują naudoti religiniams ritualams atlikti. Kaltindamas Žemaitaitį kraujo šmeižtu, Chikli vaizdavo jį kraštutiniu antisemitu, linkusiu patikėti šlykščiausiais melais apie žydus.

Pats Paluckas, teistas ir neišrinktas, neatitinka nepriekaištingo premjero įvaizdžio, kaip tik atvirkščiai. Vis dėlto jis jau beveik dešimtmetį užima vadovaujamas pareigas savo partijoje ir, nepaisant kelių prieštaringų jo, kaip partijos lyderio, sprendimų, išlaikė bendražygių pasitikėjimą, ir niekas neginčijo G. Palucko pretenzijų į premjero postą.

Praėjus vos savaitei po Chikli priekaištų, tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ paskelbė ataskaitą: yra „pakankamai įrodymų, kad būtų galima manyti“, jog Izraelio elgesys per karą Gazoje prilygsta palestiniečių genocidui. „Mėnuo po mėnesio Izraelis traktavo palestiniečius Gazoje kaip subhumanišką grupę, nevertą žmogaus teisių ir orumo, demonstruodamas savo ketinimą juos fiziškai sunaikinti“ – rašoma „Amnesty International“ pareiškime. JAV ir Vokietija atmetė „Amnesty“ kaltinimus, bet atsitiktinai negalima nužudyti apie 40 000 civilių, kurių dauguma – vaikai ir moterys.

Pats Paluckas, teistas ir neišrinktas, neatitinka nepriekaištingo premjero įvaizdžio, kaip tik atvirkščiai. Vis dėlto jis jau beveik dešimtmetį užima vadovaujamas pareigas savo partijoje ir, nepaisant kelių prieštaringų jo, kaip partijos lyderio, sprendimų, išlaikė bendražygių pasitikėjimą, ir niekas neginčijo G. Palucko pretenzijų į premjero postą. Tai nėra menkas pasiekimas ir rodo vadovavimo įgūdžius. Tačiau būdamas premjeru jis turės rasti būdą, kaip sutarti su prezidentu ir S. Skverneliu – dviem galingais politikais, turinčiais didelį ego ir ribotą norą eiti į kompromisus.

Per rinkimų kampaniją Nausėda buvo socdemų ir jų pirmininkės globėjas, atvirai ir nuosekliai juos palaikė, tikėdamasis, jog šie įstatymiškai įgyvendins jo norus. Parama naujajai valdančiajai koalicijai susvyravo, kai dėmesio centre pateko Žemaitaičio antisemitizmas. Prezidentas atsiribojo nuo „Nemuno aušros“, urbi et orbi paskelbė, kad nepatvirtins nė vieno partijos nario ministru, atsiribojimą pabrėžė nutarimu atmesti du kandidatus į ministrus, nepartinius specialistus, nors pritarė kitų partijų silpnesniems kandidatams. Čia jis iš dalies seka prezidentės D. Grybauskaitės scenarijumi po 2012 m. rinkimų, kai ji siekė neleisti Darbo partijai dalyvauti valdžioje.

Nežinia, kiek ilgai tęsis medaus mėnuo, bet istoriškai prezidento ir Vyriausybės santykiai įtempti. Nausėda nebus linkęs ieškoti kompromisų, o Paluckas negalės visada nusileisti, lyg būtų paklusnus mokinukas. Nausėdos pažiūros yra gerokai dešinesnės negu socdemų vertybių sferoje, ir galima abejoti, kiek tvirtai jis ketina kurti „gerovės valstybę“. Jei krašto apsaugos biudžetas bus didinamas iki 4,5 ar 5,0 proc. BVP, socialinėms reikmėms liks trupinėliai.

2017 m. Paluckas sakė nepritarsiantis siūlymams skirti gynybai daugiau negu 2 proc. BVP, lėšas derėtų nukreipti socialinei atskirčiai mažinti. Šiandien padėtis kitokia. Socdemai pasiryžę krašto apsaugai skirti daugiau negu 3,5 proc. BVP, bet jei įsivaizduojamos grėsmės sumažėtų, ar jie prisimintų savo šaknis ir vertybes?

Manau, Lietuva ir lietuviai yra pakankamai padarę įrodyti, kad jiems antisemitizmas svetimas, kad gerokai daugiau žmonių jį smerkia, negu palaiko. Esu žodžio laisvės absoliutistas, įsitikinęs, kad galima kelti bylą dėl neapykantos kurstymo tik tais atvejais, kai pasisakymas tiesiogiai, įtikinamai ir neišvengiamai sukelia arba gali sukelti konkrečią objektyviai nustatomą rimtą žalą. Žemaitaičio pastabos nekėlė tokio pavojaus, veiksmingiau joms priešintis viešai jas pasmerkiant ir demonstratyviai palaikant Lietuvos žydus, pabrėžiant, kad jie niekuo ne prastesni piliečiai ir patriotai negu etniniai lietuviai.

Kaltinimai Žemaitaičiui pertempti. Siūloma prie kaltinimų pridėti privatų jo laišką litvakui Liovui Kaplanui, kuriame parlamentaras ragino Kaplaną „taupyti savo grašius ir maistui, ir gydymui, nes Bidenas prie bankroto valstybę atves!“ Ir dar pridėjo nuorodą į duomenų bazę, kurioje saugoma 1975 metais įrašyta skaičiuotė „Lipo žydas kopėčiom“. Gal kuris nors Žemaitaičio klasiokas iš pirmo skyriaus praneš, kad tada girdėjo, kaip Žemaitaitis kartojo skaičiuotę. Viskas būtų aišku – Žemaitaitis jau pirmame skyriuje buvo smerktinai užkietėjęs antisemitas. QED.

Nežinau, ar Žemaitaitis suvaldys savo liežuvį, suprasdamas, jog dirbtinės konfrontacijos kenks Vyriausybės darbui, ar jis jas kartos, įsitikinęs, kad tai didina jo ir partijos populiarumą. Gerai, kad Seimo šventuoliams priminė žudymus Gazoje, blogai, kad vadino Netanyahu gyvuliu. Viliuosi, kad kovo mėnesį Vyriausybės darbai, o ne Žemaitaičio leptelėjimai sulauks žmonių ir žiniasklaidos dėmesio."