Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2026 m. gegužės 7 d., ketvirtadienis

Ne hakeriai, o pokalbiai: kaip iš Lietuvos įmonių ištraukiama jautri informacija

 


"PMC Training" reklama

 

 

“„ALPHA Human Resilience“, kuriai Baltijos šalyse atstovauja „PMC Training“, ekspertas ir vienas geriausių informacijos išviliojimo instruktorių praktikų Jasper Hartmann teigia, kad viena didžiausių šiandienos saugumo klaidų – per siauras požiūris į grėsmes. Kaip iš tikrųjų veikia ekonominis ir technologinis šnipinėjimas Europoje?

Didžiausia klaida – manyti, kad jus puls hakeriai

Kibernetinių atakų grėsmė šiandien dominuoja viešojoje erdvėje, tačiau realybėje dalis jautriausios verslo informacijos nuteka kur kas paprasčiau – per žmones.

„Didžiausia klaida – manyti, kad pagrindinė grėsmė yra vien technologinė. Nors kibernetinis saugumas išlieka prioritetu, dažnu atveju informaciją lengviau gauti pokalbio metu nei bandant įsilaužti į sistemas“, – sako J. Hartmann.

Pasak jo, šnipinėjimas šiandien veikia fragmentų principu: renkamos mažos, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingos detalės apie procesus, technologijas, partnerius ar sprendimų priėmimą, kurios vėliau sujungiamos į bendrą vaizdą. Niekas neateina pasiimti konkretaus dokumento, dažniausiai jo turinys surenkamas po truputį – iš skirtingų žmonių, skirtingose situacijose.

Rusija skuba, Kinija laukia

Kintant saugumo situacijai Europoje vis daugiau dėmesio tenka ne tik kibernetinėms, bet ir fizinio bei žmogiškojo šnipinėjimo grėsmėms. Tai ypač akivaizdu Ukrainoje.

„Ukrainoje šnipinėjimo prevencijai skiriamas itin didelis dėmesys. Rusija aktyviai mėgina infiltruotis į įmones, dirbančias su technologijomis, kurias siekia geriau perprasti“, – teigia J. Hartmann.

Anot jo, pastaraisiais metais įvyko esminis pokytis. Jei anksčiau organizacijų darbotvarkėje dominavo kibernetinis saugumas, šiandien jis tampa tik viena iš kelių svarbių saugumo dedamųjų. „Vis daugiau organizacijų supranta, kad technologinė apsauga savaime neužtikrina saugumo – būtina vertinti ir žmonių, partnerysčių bei informacijos srautų rizikas.“

Paklaustas, kaip šiandien veikia tokios valstybės kaip Rusija ar Kinija, J. Hartmann išskiria aiškius skirtumus. „Rusija veikia greitai, agresyviai ir su aukšta rizikos tolerancija. Ji dažniau remiasi insaideriais, spaudimu, oportunistinėmis galimybėmis. Tai labai operatyvus veikimas.“

Tuo metu Kinija renkasi visiškai kitokią strategiją.

„Kinijos veikimas nukreiptas į ilgalaikę perspektyvą. Ji kuria santykius, eina per partnerystes, investicijas, akademinį bendradarbiavimą. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo kaip normalus verslas, o ilgainiui toks veikimas gali suteikti prieigą prie labai jautrios informacijos“, – teigia J. Hartmann.

Anot jo, būtent šis „teisėtos veiklos“ aspektas ir yra pavojingiausias.

Pavojingiausia vieta – ne sistema, o žmogus

Vienas didžiausių aklųjų taškų organizacijose – HUMINT (angl. Human Intelligent) arba žmogiškoji žvalgyba.

„Dauguma įmonių investuoja į IT saugumą, tačiau beveik nevaldo žmogiškojo veiksnio. O būtent jis dažniausiai naudojamas informacijai nutekinti“, – teigia J. Hartmann.

Problema ta, kad tokio tipo veiklą sunku pastebėti. IT skyrius gali parodyti, kiek atakų sustabdė. Tačiau niekas negali pasakyti, kiek kartų per dieną pokalbiuose buvo subtiliai „apklaustas“ darbuotojas. Tokie pokalbiai paprastai vyksta visiškai neformaliai – konferencijose, kelionėse, susitikimuose ar net kavinėse.

Kaip nepastebint iš jūsų „ištraukiama“ informacija

Vienas efektyviausių metodų, naudojamų tiek žvalgyboje, tiek konkurencinėje aplinkoje – vadinamoji informacijos išviliojimo (angl. elicitation) technika.

„Tai nėra apklausa. Tai menas išgauti informaciją taip, kad žmogus pats ją pateiktų, net nesuprasdamas, kad tai daro“, – aiškina J. Hartmann.

Pavyzdys paprastas: oro uoste prie jūsų prieina žmogus, užmezga pokalbį, pastebi jūsų kompiuterį ir sako: „Turbūt darbe visi naudojatės „ThinkPad“ kompiuteriais?“. Jūs automatiškai pataisote: „Ne, pas mus „MacBook'ai““. Atrodo smulkmena, tačiau tokia detalė gali atverti galimybes daryti spaudimą ar manipuliuoti.

„Viena iš stipriausių technikų – sąmoninga klaida. Žmonės tiesiog negali susilaikyti nepataisę“, – sako J. Hartmann.

Dažniausiai pasitelkiami šie metodai: sąmoningas netikslumas, tikintis, kad pašnekovas jį pataisys, intervalų spėjimas, sakant, pavyzdžiui, „jūsų biudžetas turbūt yra tarp X ir Y?“, pataikavimas, siekiant suminkštinti pašnekovą komplimentais ar pritarimu, nekaltas small talk, kuris nuosekliai nukreipiamas į jautrias temas, ir pasitikėjimo kūrimas manipuliuojant tariamais ryšiais ar pažįstamais.

Pasak eksperto, būtent šiose srityse organizacijoms dažniausiai trūksta praktinių įgūdžių. Dėl to vis daugiau įmonių renkasi specializuotus mokymus, orientuotus į realias situacijas – nuo informacijos išviliojimo technikų atpažinimo iki darbuotojų elgsenos stiprinimo. Tokius mokymus Baltijos šalyse teikia „ALPHA Human Resilience“, kuriai regione atstovauja „PMC Training“.

Elgsenos analizė ir LVA: nuo intuicijos prie duomenimis grįsto vertinimo

Augant šių grėsmių mastui, vis daugiau organizacijų ieško būdų, kaip objektyviau vertinti žmonių elgseną ir informacijos patikimumą.

Intuiciją keičia metodika: pasitelkiami struktūruoti interviu metodai, elgsenos analizė ir balso analizės technologija – LVA (angl. Layered Voice Analysis). „Šiuolaikinės organizacijos sprendimus grindžia ne vien nuojauta, o sistemingu vertinimu ir duomenų analitika“, – teigia J. Hartmann.

LVA technologija leidžia realiu laiku analizuoti mikrostreso pokyčius žmogaus balse ir identifikuoti momentus, kai gali būti slepiama informacija, atsiranda įtampa ar nenuoseklumas. „Tai – ne apie „melą“, kaip binarinę kategoriją. Tai yra apie signalus, įspėjančius, į ką verta gilintis, kur atsirado neatitikimų, kuriose vietose reikia papildomų klausimų.“

Pasak jo, būtent tokių technologijų derinimas su struktūruotais interviu leidžia geriau vertinti kandidatus ir partnerius, stiprinti vidinius tyrimus, identifikuoti rizikas dar prieš joms atsirandant, sumažinti subjektyvumo ir „nuojautos“ įtaką sprendimams. „Nuomonę keičia indikatoriai. Saugumo kontekste tai tampa kritiškai svarbu.“

Aukšto pasitikėjimo kultūra – ir stiprybė, ir silpnybė

Lietuvos ir apskritai Šiaurės Europos verslo aplinkoje yra dar vienas svarbus aspektas – pasitikėjimo kultūra.

„Mes esame linkę pasitikėti. Tai yra labai gerai versle, bet tuo pačiu tai sukuria idealias sąlygas tiems, kurie moka pasitikėjimu pasinaudoti“, – sako J. Hartmann.

Dėl to daugelis organizacijų net neįtaria, kad paprastas pokalbis gali būti tikslingas informacijos rinkimas.

Ką įmonės gali padaryti jau dabar?

Pasak eksperto, svarbiausia – ne užsidaryti, o tapti sąmoningesniems: „Nėra tikslo įtarinėti visus. Siekis – suprasti, kokia informacija yra jautri ir kada jos negalima atskleisti“.

Jis išskiria kelis esminius žingsnius: aiškiai apibrėžti kritinę informaciją, mokyti darbuotojus atpažinti informacijos išviliojimą ir socialinės inžinerijos situacijas, į saugumo strategiją įtraukti HUMINT rizikas, taikyti struktūruotus interviu ir vertinimo metodus, diegti pažangius analizės įrankius (įskaitant LVA), turėti mechanizmą, leidžiantį pastebėti pasikartojančius modelius.

CER direktyva – testas, ar organizacija iš tikrųjų supranta grėsmes

Artėjantis ES kritinių subjektų atsparumo (CER) direktyvos įgyvendinimas, anot J. Hartmann, taps savotišku lakmuso popierėliu: „Tai nėra tik dar vienas formalus atitikties reikalavimas. Tai atsakymas į klausimą, ar organizacija iš tikrųjų supranta, kur slypi jos pažeidžiamumas.“

Pasak jo, įmonės turės žiūrėti plačiau – matyti ne tik į IT sistemas, bet ir žmones, tiekimo grandines, partnerystes, sprendimų priėmimą: „Atsparumas šiandien reiškia gebėjimą apsaugoti ne tik sistemas, bet ir žinias.“

Šnipas dažnai stovi šalia jūsų

Interviu pabaigoje J. Hartmann suformuluoja paprastą, nors ir nepatogią mintį: „Žmonės bijo hakerių, tačiau šnipas dažniausiai būna visai šalia – kad ir eilėje prie kavos. Ir būtent šis faktas keičia saugumo logiką. Jeigu organizacija ignoruoja žmogiškąjį veiksnį, ji palieka lengviausią kelią prie savo informacijos.“

Šiandien vis daugiau organizacijų supranta, kad atsparumas prasideda ne nuo technologijų, o nuo žmonių. Dėl to praktiniai sprendimai – nuo darbuotojų mokymų iki pažangių vertinimo metodų – tampa nebe pasirinkimu, o būtinybe. Tokie mokymai ir paslaugos prieinami ir Lietuvoje – juos Baltijos šalyse teikia oficialus „ALPHA Human Resilience“ partneris „PMC Training“."

 

 


Komentarų nėra: