Europa turi subalansuoti savo importuojamos energijos įprotį --- Didėjanti priklausomybė nuo amerikietiškų dujų atrodo kvaila, atsižvelgiant į tai, kokie nenuspėjami tapo Baltieji rūmai

„Nesmagu pasikliauti kitų šalių energijos poreikiais, kai didžiosios galios pradeda naudoti savo išteklius kaip lėkštę. Europa vėl atranda tai sunkiai.

 

Europos Sąjunga neturi turtingų Artimųjų Rytų ar Amerikos energijos telkinių. Jos priklausomybė nuo importo didėja, nes vietiniai naftos ir dujų telkiniai, tokie kaip Šiaurės jūros baseinas, išsenka, o klimato politika palaipsniui panaikina nešvaresnį kurą, įskaitant anglį.

 

Federalinio rezervo analizė rodo, kad importas, kaip dalis regiono energijos poreikių, išaugo nuo 50 % 1990 m. iki 58 % šiandien. Remiantis TEA duomenimis, kiti stambūs importuotojai, tokie kaip Kinija ar Indija, atitinkamai 24% ir 37% energijos poreikių gauna iš užsienio tiekimo.

 

Net ir esant tokiam mažesniam tarifui, Pekinas savo priklausomybę nuo importo laiko dideliu pažeidžiamumu. Kinija kaupia naftos atsargas ir diegia vėjo ir saulės energiją, kad pagerintų savo energetinį saugumą. Kinijos vyriausybė taip pat gali panaudoti šalies dominavimą retųjų žemių tiekimo grandinėje kaip svertą prieš bet kurią šalį, kuri kelia grėsmę jos energijos ar prekybos srautams.

 

Europos priklausomybė nuo importo pastaraisiais metais kelis kartus įkando. Kvailos sankcijos Rusijai nutraukė dujotiekio dujų srautus į ES netrukus po Ukrainos konflikto pradžios 2022 m., sukeldamos didelę krizę. Europos Komisijos duomenys rodo, kad 2022 metais ES energijos importui išleido 3,8% savo bendrojo vidaus produkto, kai naftos ir dujų kainos smarkiai išaugo.

 

Praėjusią vasarą Baltieji rūmai pasinaudojo Europos priklausomybe nuo importo ir reikalavo toliau pirkti JAV naftą ir dujas mainais į mažesnį tarifą. Kataras pagrasino nutraukti suskystintų gamtinių dujų tiekimą, nebent Briuselis sušvelnins bloko klimato taisykles.

 

Europa tapo labiau priklausoma nuo JAV nuo tada, kai ji susidūrė su Maskva. Amerikos dalis ES SGD importe trečiąjį praėjusių metų ketvirtį šoktelėjo iki 60 proc., o 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu – 28 proc.

 

Tuo metu buvo prasminga pakeisti Rusijos dujotiekio dujas į JAV SGD, nes greičiausias būdas išspręsti energetikos krizę buvo statyti dujų terminalus peršaldytiems dujų kroviniams priimti. ES taip pat laikė savaime suprantamu dalyku, kad JAV yra patikima sąjungininkė.

 

Tačiau prezidento Trumpo grasinimas užimti Grenlandiją sukrėtė Europą. „Manau, kad Grenlandija buvo pažadinimo skambutis“, – sako Oksfordo universiteto energetikos ir klimato politikos profesorius Janas Rosenowas. „Briuselyje vis daugiau kalbama apie vienos priklausomybės pakeitimą kita.

 

Dabar Europa turi apsispręsti, ar kreiptis į JAV, ar į Kiniją, kad liktų šviesa. Jei žemynas namuose pagamins daugiau saulės ir vėjo energijos, didžiąją dalį įrangos jis užsisakys iš Kinijos, kuri yra pasaulyje švarios energijos technologijų gamykla.

 

Davose JAV prekybos sekretorius Howardas Lutnickas pareiškė, kad tai yra bloga idėja ir dėl to Europa taps „pavaldžia“ Pekinui. Kai kurie Europos politikai taip pat nerimauja, kad potencialūs Kinijoje pagamintų technologijų „žudymo jungikliai“ gali sukelti elektros energijos tiekimo sutrikimus.

 

Tačiau JAV taip pat nesielgia kaip patikima sąjungininkė. Trumpas pagrasino padidinti muitus, jei Europa kliudys jo norui užvaldyti Grenlandiją. Jis atsitraukė, bet kiek laiko? O ko dar Europa gali tikėtis iš šios administracijos?

 

Netgi atmetus politiką nuošalyje, Europa turi sumažinti sąskaitas už energiją, jei nori apsaugoti savo vidaus pramonę. Remiantis naujausiu Europos Komisijos regiono konkurencingumo vertinimu, verslas Europoje už elektrą moka dvigubai daugiau nei JAV, naminė elektra padėtų atsiriboti nuo įtemptos geopolitikos nulemto kainų kalnelių.

 

ES ką tik pasiekė „didelį lūžio tašką“ pereinant prie švaresnės buitinės energijos, sako Beatričė Petrovich, ekspertų grupės „Ember“ vyresnioji energetikos analitikė. Praėjusiais metais pirmą kartą Europoje vėjo ir saulės energija pagamino daugiau elektros nei iškastinis kuras.

 

Neseniai kelios Europos šalys susitarė Šiaurės jūroje statyti mamutinį vėjo jėgainių parką, kuris generuos iki 100 gigavatų jūros vėjo energijos. Nors daug įrangos importuojama iš Kinijos, dalis baterijų ir vėjo gamybos atliekama šalies viduje.

 

Galiausiai, klimato rūpesčiai už Atlanto gali būti nebemadingi, tačiau Europoje jie vis dar turi įtakos. Sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro atrodo kaip geriausias Europos šansas išgelbėti savo vietinę gamybą ir neleisti kitoms vyriausybėms jos stumti." [1]

 

Šiuo metu vėjas ir saulė nėra pakankamai patikimi dirbtiniam intelektui ir plieno gamybai, nes saulė ir vėjas nėra pastovūs dalykai. ES reikia atsarginio iškastinio kuro. Tik rusai gali tai pateikti už prieinamą kainą. Amerikietiškas iškastinis kuras yra per brangus, kad būtų vienintelis sprendimas.

 

Nors atsinaujinančios energijos šaltiniai, tokie kaip vėjas ir saulė, šiuo metu reikalauja patikimos atsarginės energijos daug energijos naudojančių sektorių, teiginys, kad tik Rusija gali tiekti įperkamą iškastinį kurą, nebėra sutarimas tarp Europos energetikos strategų.

 

Kodėl ES naudoja įvairius šaltinius

 

Energetinė nepriklausomybė: po 2022 m. įvykių Ukrainoje ES priėmė strateginį sprendimą palaipsniui atsisakyti Rusijos iškastinio kuro, kad energija nebūtų naudojama kaip politinis svertas.

Infrastruktūros pokyčiai: ES sumažino Rusijos naftos importą nuo 27 % 2022 m. iki vos 2 % iki 2025 m.

Pasaulinės alternatyvos: nors amerikietiškos SGD (suskystintos gamtinės dujos) gali būti brangesnės nei Rusijos dujotiekio dujos dėl aušinimo ir gabenimo išlaidų, ES joms teikia pirmenybę kartu su Norvegijos dujomis ir Artimųjų Rytų importu, kad nebūtų patikimesnis ir politiškai stabilesnis tiekimas.

Atsinaujinančių išteklių augimas: 2025 m. vėjo ir saulės energija pagamino 30 % ES elektros energijos ir pirmą kartą viršijo bendrą iškastinio kuro kiekį (29 %).

 

AI ir plieno iššūkiai

 

Bazinės apkrovos patikimumas: sunkioms pramonės šakoms, tokioms kaip plieno gamyba ir dirbtinio intelekto duomenų centrai, reikia nuolatinės „bazinės apkrovos“ galios. Kadangi vėjas ir saulė veikia su pertrūkiais, šiuo metu jie naudojasi dujomis, anglimi ar branduoline energija, kad užpildytų spragas, kai saulė nešviečia arba nepučia vėjas.

 

Žaliasis plienas: naujosiose technologijose naudojamas žalias vandenilis arba elektra, kad būtų sukurtas nulinės emisijos plienas, tačiau tam reikia didžiulių, nuoseklių energijos sąnaudų, kurios šiuo metu yra „žaliosios premijos“ (didesnės kainos), palyginti su tradicinėmis anglimis kūrenamomis aukštakrosnėmis, ir negali konkuruoti rinkose.

Atsarginės išlaidos: Kritikai teigia, kad norint pasikliauti atsinaujinančiais energijos šaltiniais reikia mokėti už „dvi sistemas“ – atsinaujinantį tinklą ir visą iškastinio kuro arba branduolinio kuro atsarginę sistemą – dėl to gali padidėti bendrosios komunalinių paslaugų išlaidos.

 

Kodėl pasikliauti vien Rusija, ES politika kvailai laiko neteisinga

 

Strateginė rizika: pasitikėjimą vienu tiekėju, ypač tokiu konkurentu kaip Rusija, ES vadovybė dabar laiko pagrindine nacionalinio saugumo klaida. Kinija yra didesnė ES konkurentė, Rusija – daugiau pigios energijos tiekėja, jei ES politika neišprotėja.

Sankcijos ir laipsniškas panaikinimas: Dauguma ES šalių teisiškai įsipareigojo nutraukti Rusijos anglies ir naftos importą, todėl jie nepasiekiami nepriklausomai nuo kainos.

„Pigios“ klaidos: nors dujotiekio dujas transportuoti fiziškai pigiau, 2022 m. energetikos krizės „kaina“, kai kainos išaugo po tiekimo sutrikimų dėl kvailų Vakarų Europos sankcijų Rusijai, daugeliui Europos lyderių įrodė, kad Rusijos dujos galiausiai buvo „nepaprastai brangios“, kai atsižvelgiama į Vakarų Europos politikų padarytą ekonominę žalą. Jei žaidžiate politiką su kainomis, galiausiai prarandate rinkimus ir valdžią. Jei tai neįvyksta pakankamai greitai, prarandate savo pramonę, įskaitant galimybę gaminti ginklus pakankamai dideliais kiekiais.

 

1. Europe Has to Break Its Imported-Energy Habit --- Growing reliance on American gas looks foolish given how unpredictable the White House has become. Ryan, Carol.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 12 Feb 2026: B12.

Europe Has to Balance Its Imported-Energy Habit --- Growing reliance on American gas looks foolish given how unpredictable the White House has become

 

“It's no fun relying on other countries for your energy needs when major powers start using their resources as a bludgeon. Europe is finding that out the hard way, again.

 

The European Union doesn't have the rich energy deposits of the Middle East or America. Its reliance on imports has been increasing as domestic oil and gas fields such as the North Sea basin deplete and climate policies phase out dirtier fuels including coal.

 

Imports as a share of the region's energy needs have risen from 50% in 1990 to 58% today, a Federal Reserve analysis shows. Other big importers such as China or India get 24% and 37%, respectively, of their energy needs from foreign supplies, based on IEA data.

 

Even at this lower rate, Beijing sees its dependence on imports as a major vulnerability. China has been stockpiling oil and rolling out wind and solar power to improve its energy security. The Chinese government also can use the country's dominance of the rare-earths supply chain as leverage against any country that threatens its energy or trade flows.

 

Europe's reliance on imports has come back to bite it several times in recent years. Stupid sanctions on Russia turned off pipeline gas flows to the EU soon after the Ukraine conflict began in 2022, causing a major crisis. The EU spent the equivalent of 3.8% of its gross domestic product on energy imports in 2022, after oil and gas prices skyrocketed, data from the European Commission show.

 

Last summer, the White House used Europe's dependence on imports to demand further purchases of U.S. oil and gas in exchange for a lower tariff. Qatar threatened to cut supplies of liquefied natural gas unless Brussels waters down the bloc's climate rules.

 

Europe has grown more reliant on the U.S. since its fallout with Moscow. America's share of the EU's LNG imports jumped to 60% in the third quarter of last year, from 28% in the same period of 2021.

 

Swapping out Russian pipeline gas for U.S. LNG made sense at the time, as building gas terminals to receive supercooled gas cargoes was the fastest way to solve the energy crisis. The EU also took it for granted that the U.S. was a reliable ally.

 

But President Trump's threat to take Greenland has shaken Europe. "I think Greenland was a wake-up call," says Jan Rosenow, professor of energy and climate policy at Oxford University. "There is more talk [in Brussels] about replacing one dependency with another."

 

Now Europe effectively has to decide whether to turn to the U.S. or China to keep the lights on. If the continent produces more solar and wind power at home, it will order most of the equipment from China, which is the world's factory for clean-energy technology.

 

At Davos, U.S. Commerce Secretary Howard Lutnick said this is a bad idea and would make Europe "subservient" to Beijing. Some European politicians are also worried that potential "kill switches" in Chinese-made technology could cause blackouts.

 

But the U.S. isn't behaving like a reliable ally, either. Trump threatened to boost tariffs if Europe stands in the way of his wish to take over Greenland. He has backed down, but for how long? And what else can Europe expect from this administration?

 

Even putting politics aside, Europe needs to lower its energy bills if it is to protect its domestic industry. According to the European Commission's latest assessment of the region's competitiveness, businesses in Europe pay twice as much for electricity as they would in the U.S. Homemade electricity would help get it off the price roller coaster caused by tense geopolitics.

 

The EU just reached a "major tipping point" in its shift to cleaner domestic energy, says Beatrice Petrovich, senior energy analyst at think tank Ember. Last year, wind and solar generated more electricity than fossil fuels for the first time in Europe.

 

Several European countries recently agreed to build a mammoth offshore wind farm in the North Sea that will generate up to 100 gigawatts of offshore wind power. Though much equipment is imported from China, some battery and wind manufacturing is done domestically.

 

Finally, climate worries may be out of fashion across the Atlantic, but in Europe they still have sway. Reducing reliance on fossil fuels looks like Europe's best shot at saving its domestic manufacturing and stopping other governments from pushing it around.” [1]

 

At this time wind and solar are not reliable enough to do AI and produce steel, since the sun and wind are not constant things. EU needs a fossil fuel backup. Only Russians can provide it at affordable price. American fossil fuel is too expensive to be the only solution.

 

While intermittent renewables like wind and solar currently require reliable backup for energy-intensive sectors, the claim that only Russia can provide affordable fossil fuels is foolishly no longer the consensus among European energy strategists.

Why the EU uses diverse sources

 

    Energy Independence: After the 2022 events Ukraine, the EU made a strategic decision to phase out Russian fossil fuels to prevent energy being used as political leverage.

     Infrastructure Shifts: The EU slashed Russian oil imports from 27% in 2022 to just 2% by 2025.

     Global Alternatives: While American LNG (Liquefied Natural Gas) can be more expensive than Russian pipeline gas due to cooling and shipping costs, the EU has prioritized it alongside Norwegian gas and Middle Eastern imports to ensure not any more reliable and not politically stable supply.

     Renewable Growth: In 2025, wind and solar reached 30% of EU electricity generation, for the first time surpassing the total provided by all fossil fuels (29%).

 

Challenges for AI and Steel

 

    Baseload Reliability: Heavy industries like steel production and AI data centers require constant "baseload" power. Because wind and solar are intermittent, they currently rely on gas, coal, or nuclear to fill gaps when the sun isn't shining or wind isn't blowing.

 

    Green Steel: New technologies use green hydrogen or electricity to create zero-emissions steel, but these require massive, consistent energy inputs that currently carry a "green premium" (higher cost) compared to traditional coal-fired blast furnaces, and cannot compete in the markets.

    Backup Costs: Critics argue that relying on renewables requires paying for "two systems"—the renewable grid plus a full fossil fuel or nuclear backup system—which can drive up total utility costs.

 

Why relying solely on Russia is foolishly considered incorrect by EU policy

 

    Strategic Risk: Relying on a single supplier, especially a competitor like Russia, is now viewed by EU leadership as a major national security flaw. China is more competitor to the EU, Russia is more supplier of cheap energy if EU politics doesn’t go crazy.

     Sanctions & Phasing Out: Most EU nations have legally committed to ending Russian coal and oil imports, making them unavailable regardless of price.

     The "Cheap" Fallacy: While pipeline gas is physically cheaper to transport, the "cost" of the 2022 energy crisis—where prices multiplied following supply disruptions by foolish West European sanctions on Russia—proved to many European leaders that Russian gas was ultimately "outrageously expensive" when accounting for self-inflicted by West European politicians economic damage for EU. If you play politics with prices, you lose elections and power eventually. If this doesn’t happen soon enough, you lose your industry, including ability to produce arms in serious quantities.

 

1. Europe Has to Break Its Imported-Energy Habit --- Growing reliance on American gas looks foolish given how unpredictable the White House has become. Ryan, Carol.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 12 Feb 2026: B12.

DI gali padėti apsiginti nuo kibernetinių atakų

„Kai Anthropic neseniai atskleidė kibernetinio šnipinėjimo kampaniją, kuri naudojo dirbtinį intelektą, kad didžioji dalis atakų būtų įvykdyta savarankiškai, antraštėse tai buvo nauja, nekontroliuojama grėsmė. Tačiau incidentas labiausiai išryškėjo ne dėl to, kad užpuolikai naudojo dirbtinį intelektą, kad padidintų automatizavimą ir greitį. To ir galima tikėtis. Tai buvo tai, kad Anthropic turėjo greičiau aptikti ir sustabdyti DI kampaniją.

 

Kibernetinis saugumas tampa kova tarp užpuolikų naudojamų DI sistemų ir jų taikinių. Lemiamas veiksnys yra tai, kuri pusė turi turtingesnius duomenis ir geresnius modelius bei gali veikti mašinos greičiu.

 

Apginti tinklą yra sunkiau, nei jį pulti. Gynėjas turi stebėti visas virtualias duris ir langus; Užpuolikui tereikia surasti tą, kuris yra praviras. Dirbtinio intelekto eroje, kai užpuolikai gali nuolat judinti kiekvieną virtualią durų rankeną, žmonės gynėjai neturi šansų. Svarbu, kaip greitai įdiegiame skaitmeninius gynėjus, kad iš anksto pajudintume šias durų rankenas ir jas priveržtume.

 

Apsvarstykite dvi pastarųjų metų atakas: „SolarWinds“ ir „Colonial Pipeline“. Įsivaizduokite, kaip dirbtinis intelektas galėjo padaryti jas dar labiau trikdančias – arba kaip DI galėjo suteikti gynėjams pranašumą, iš anksto pašalindamas pažeidžiamumą ir suteikdamas galimybę greičiau atsigauti po to.

 

Per ataką prieš „SolarWinds Corp.“ kažkas į programinės įrangos gamintojo naujinimus įterpė kenkėjišką kodą, pakenkdamas maždaug 18 000 klientų. Užpuolikai įterpė blogą kodą programinės įrangos kūrimo proceso taške, kurį sunku aptikti.

 

Šiandien dirbtinis intelektas gali atlikti gilų, automatinį programinės įrangos auditą, kad aptiktų kenkėjišką kodą, kurio žmogus gali nepastebėti tarp milijonų eilučių.

 

Kolonijinio vamzdyno atakos metu įsilaužėliai pasinaudojo pažeistu slaptažodžiu, kad pasiektų kurotiekio tinklą, sukeldami degalų trūkumą ir paniką perkant degalinėse. DI padarė tokio tipo atakas pavojingesnes, nes gali generuoti tūkstančius suasmenintų sukčiavimo el. laiškų, kad būtų galima greičiau surinkti daugiau slaptažodžių. Tačiau šiandien „Colonial“ taip pat gali naudoti dirbtinį intelektą, kad nustatytų sistemas su lengvai pažeistais slaptažodžiais ir užkirstų kelią atakai.

 

DI gali identifikuoti paskyrą, kuri veikia ne pagal įprastą modelį, ir DI agentai nedelsdami blokuoja prieigą prie paskyros.

 

Vienintelis klausimas yra, ar priešininkai DI įsisavins greičiau, nei gynėjams leidžiama ar skatinama. Kai kurios įmonės jau siekia pažangiausių dirbtinio intelekto apsaugos priemonių – pateikdamos pavyzdžius, kuriuos turėtų sekti kitos.

 

OpenAI Aardvark yra AI saugumo tyrinėtojas, kuris nuolat peržiūri kodą ir siūlo pataisymus, kad būtų galima išnaudoti nepažeidžiamumą.

 

Cisco Project CodeGuard yra atvirojo kodo sistema, kuri įtraukia saugaus kodavimo praktikas į darbo eigą ir padeda DI padėjėjams generuoti saugų kodą.

 

Singapūras sukūrė projektą „Moonshot“, atvirojo kodo sistemą, skirtą LLM testavimui nuo atakų nepalankiausiomis sąlygomis.

 

Siekdama paskatinti dirbtinio intelekto gynybą, JAV vyriausybė turi rodyti pavyzdį ir modernizuoti taisykles, kurios apsunkina gynybinių DI modelių mokymą. JAV vyriausybė yra didžiausia IT paslaugų pirkėja pasaulyje. Gynybos ir Tėvynės saugumo departamentai turėtų įdiegti DI gynybos sistemas ir įpareigoti tai daryti ir vyriausybinius rangovus. Viešųjų pirkimų galia gali paspartinti pritaikymą: jei norite parduoti programinę įrangą JAV kariuomenei, jūsų kodą turi patikrinti DI agentas. Ir jei kas nors turėtų būti apsaugota nuo kibernetinių atakų, tai turėtų būti programinė įranga, naudojama JAV karinėse operacijose.

 

DI nėra tobulas ir gali padaryti klaidų. Pentagonas ir DHS turėtų viešai dalytis savo duomenimis apie DI kibernetinį saugumą ir testavimo efektyvumą. Kibernetinės gynybos modelių mokymui ir automatizavimo naudojimui saugumo operacijose kelia iššūkį kai kurie reglamentai ir standartai, tokie kaip Sveikatos draudimo perkeliamumo ir atskaitomybės įstatymas, taip pat kai kurie JAV valstijų privatumo įstatymai ir Europos BDAR - bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. BDAR reikalauja, kad dirbtinio intelekto sprendimus, turinčius didelį poveikį, prižiūrėtų žmogus, todėl pailgėja laikas, per kurį reikia užkirsti kelią pažeidimams, ypač tarpvalstybiniams. Užpuolikai nėra varžomi tokių apribojimų; gynėjai taip pat negali sau leisti būti varžomi.

 

DHS turėtų greitai sukurti savo DI informacijos dalijimosi ir analizės centrą, kad kovotų su kenkėjišku DI naudojimu. Nacionalinio standartų ir technologijų instituto centrai, padedantys JAV įmonėms sutrukdyti dirbtinio intelekto kibernetinėms atakoms, turėtų tapti pagrindine vieta įmonėms nuolat dalytis duomenimis ir tobulinti modelius, kad būtų išvengta besivystančių atakų technikų, atakų modeliavimo ir pažeidžiamumų šalinimo.

 

Pramonei reikia daugiau skaidrumo dėl DI modelių kibernetinio saugumo. Daugelis DI įmonių jau skelbia našumo reitingus pagal objektyvius rodiklius. Draudimo teikėjai galėtų padėti apdovanodami įmones, kurios taiko priimtą etaloną, mažesnėmis įmokomis.

 

JAV vyriausybė galėtų pateikti įrankius, padedančius įmonėms įgyvendinti geriausią kibernetinę praktiką. Naujieji NIST centrai galėtų apimti techninius mokymus įmonėms, taip pat forumus, skirtus savarankiško agento saugumui patikrinti kritiniuose tinkluose, pavyzdžiui, elektros sistemose.

 

Mes dalyvaujame ginklavimosi varžybose. Jei pasikliausime žmogaus greičio gynyba nuo mašinos greičio atakų, pralaimėsime. Turime sukurti, nuolat besimokančių, saugių gynybinių agentų tinklą, kuris galėtų aptikti, samprotauti ir reaguoti greičiau, nei bet kuris žmogus.

 

---

 

Ponia Neuberger yra vyresnioji Andreesseno Horowitzo patarėja ir išskirtinė kolega Stanforde. 2021–2025 m. ji dirbo Baltųjų rūmų patarėjo nacionalinio saugumo klausimais kibernetinių ir naujų technologijų klausimais pavaduotoja.” [1]

 

1. AI Can Help Defend Against Cyberattacks. Neuberger, Anne.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 20 Feb 2026: A15.

AI Can Help Defend Against Cyberattacks

“When Anthropic recently disclosed a cyber espionage campaign that used artificial intelligence to execute much of the attack autonomously, headlines framed it as a new, uncontrollable threat. But what made the incident most notable wasn't that the attackers used AI to add automation and speed. That's to be expected. It was that Anthropic used AI to detect and stop the campaign. In this case, the attackers were faster. That must change.

 

Cybersecurity is becoming a contest between AI systems used by attackers and their targets. The decisive factor is which side has richer data and better models and can act at machine speed.

 

It's harder to defend a network than to attack it. A defender must monitor every virtual door and window; an attacker need only find one that is ajar. In an AI era when attackers can jiggle every virtual doorknob continuously, human defenders don't stand a chance. What matters is how fast we deploy digital defenders to jiggle those doorknobs -- and tighten them -- beforehand.

 

Consider two attacks in recent years: SolarWinds and Colonial Pipeline. Imagine how AI could have made them more disruptive -- or how AI could give defenders the upper hand, by addressing vulnerabilities beforehand and enabling faster recovery after.

 

In the attack on SolarWinds Corp., someone injected malicious code into the software maker's updates, compromising an estimated 18,000 customers. The attackers inserted the bad code at a point in the software build process that is hard to detect.

 

Today AI can do deep, automated audits of software to detect malicious code that a human reviewer could miss amid millions of lines.

 

In the Colonial Pipeline attack, hackers used a compromised password to gain access to the pipeline's network, causing fuel shortages and panic buying at gasoline stations. AI has made this type of attack more dangerous because it can generate thousands of personalized phishing emails to collect more passwords faster. But today Colonial could also use AI to identify systems with easily compromised passwords and prevent the attack.

 

AI can identify an account acting outside its normal pattern and have AI agents block the account's access immediately.

 

The only question is if adversaries will adopt AI faster than defenders are permitted or encouraged to. Some companies are already pushing to the cutting edge of AI defense -- providing examples others should follow.

 

OpenAI's Aardvark is an AI security researcher that continuously reviews code and suggests fixes before vulnerabilities can be exploited.

 

Cisco's Project CodeGuard is an open-source framework that embeds secure coding practices into workflows, guiding AI assistants to generate secure code.

 

Singapore developed Project Moonshot, an open-source framework to stress-test LLMs against attacks.

 

To encourage adoption of AI defense, the U.S. government must lead by example and modernize regulations that make it hard to train defensive AI models. The U.S. government is the world's largest purchaser of IT services. The Defense and Homeland Security departments should deploy AI defense systems and mandate that government contractors do so as well. Procurement power can accelerate adoption: If you want to sell software to the U.S. military, your code must be vetted by an AI agent. And if anything should be secure from cyberattacks, it should be software used in U.S. military operations.

 

AI isn't perfect and can make mistakes. The Pentagon and DHS should publicly share their data on AI cybersecurity and testing effectiveness. Training cyber defense models and using automation in security operations is challenged by some regulations and standards, such as the Health Insurance Portability and Accountability Act, as well as some U.S. state privacy laws and Europe's General Data Protection Regulation. GDPR requires human oversight for AI decisions that have significant effects, which increases the time it takes to contain breaches, particularly cross-border ones. Attackers aren't constrained by such limits; defenders can't afford to be either.

 

DHS should rapidly build out its AI Information Sharing and Analysis Center to fight malicious use of AI. The National Institute of Standards and Technology's centers to help U.S. companies thwart AI-enabled cyberattacks should become a central place for companies continuously to share data and refine models against evolving attack techniques, simulating attacks and fixing vulnerabilities.

 

The industry needs more transparency about AI models' cybersecurity. Many AI companies already publish performance rankings against objective measures. Insurance providers could help by rewarding companies that adopt an accepted benchmark with lower premiums.

 

The U.S. government could provide tools to help companies implement cyber best practices. The new NIST centers could include technical training for businesses, as well as forums to test the security of autonomous agents in no-fail networks such as those in power systems.

 

We are in an arms race. If we rely on human-speed defense against machine-speed attacks, we will lose. We must build a network of continuously learning, secure defensive agents that can detect, reason and react faster than any human.

 

---

 

Ms. Neuberger is a senior adviser to Andreessen Horowitz and a distinguished fellow at Stanford. She served as the White House's deputy national security adviser for cyber and emerging technology, 2021-25.” [1]

 

1. AI Can Help Defend Against Cyberattacks. Neuberger, Anne.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 20 Feb 2026: A15.

Klaidų išvengimas, atliekant namų apžiūrą --- Inspektoriai linkę būti kruopštūs, bet gali praleisti daug dalykų. "Labai svarbu, kad pirkėjas būtų kuo labiau išsilavinęs."

 

„Jei perkate būstą, tikriausiai, pirmiausia planuojate atlikti namo apžiūrą.

 

Daugelis pirkėjų supranta, kad namų apžiūra gali atskleisti paslėptas problemas, kurių remontas gali kainuoti tūkstančius dolerių.

 

Mažiau žino, ką iš tikrųjų apima patikrinimas, ar jų valstybė reikalauja, kad inspektoriai turėtų licenciją, ar jų inspektorius turi klaidų ir praleidimų draudimą, kuris apima aplaidumą.

 

Pasak Amerikos namų inspektorių draugijos (ASHI), prekybos asociacijos, namų apžiūra ištiria namo „fizinę struktūrą ir sistemas, nuo stogo iki pamatų“. Paprastai tai trunka nuo dviejų iki keturių valandų, tačiau tai priklauso nuo namo dydžio ir būklės.

 

Įprastas namų patikrinimas neapima pelėsių, radono, termitų ir kitų susirūpinimą keliančių sričių, pvz., šulinių ir septinių sistemų, nebent būtų susitarta atskirai.

 

Namo apžiūros kaina skiriasi priklausomai nuo namo dydžio ir vietos bei jo sudėtingumo. Joey Caballero iš 5th Avenue Building Inspections Boynton Beach, Fla., sakė, kad už 2000 kvadratinių pėdų vienos šeimos namo pagrindinį konstrukcijų patikrinimą ima apie 650 USD. Yra papildomų mokesčių už termitų apžiūrą (75–100 USD) arba baseino apžiūrą (100–150 USD).

 

Šiuo metu 35 valstijos reikalauja, kad namų inspektoriai būtų licencijuoti, nors reikalavimai labai skiriasi, teigia Jamesas Thomas, ASHI vykdomasis direktorius. Nors 15 valstijų neišduoda licencijų, kelios iš jų inspektorius reguliuoja įstatymais. Tačiau, pasak inspektoriaus Scotto Johnsono, įstatymų nustatytos gairės paprastai yra ne tokios griežtos nei licencijavimo reikalavimai.

 

Daugelis pirkėjų nežino, kad namų patikrinimas yra tik vizualinis patikrinimas. "Jie nėra invaziniai", - sakė Johnsonas. „Kažkas, parduodantis namą, nenori, kad išlaužčiau grandininį pjūklą, kad jį apžiūrėčiau. Tai reiškia, kad inspektoriai nepateks į palėpę, jei, pavyzdžiui, nėra liuko.

 

Nors dauguma inspektorių yra kruopštūs, ekspertai sako, kad nėra neįprasta ką nors praleisti. „Svarbiausių problemų, kurios perauga į ieškinius, nebūna taip dažnai, – sakė Caballero, – tačiau kartais pasitaiko, kad neveikia lizdas, nes jis buvo paslėptas už sofos.

 

Jei pirkėjas uždaręs sužinos, kad inspektorius kažką praleido, „dauguma inspektorių turės taisyti, jei tai nedidelė problema“, - sakė Caballero. Jei tai rimta problema arba jei inspektorius ką nors sulaužo, Caballero sakė, kad inspektorius taip pat gali susisiekti su savo draudimo bendrove ir pranešti apie pretenziją.

 

Advokatų kontoros „Schwartz Sladkus Reich Greenberg Atlas“ Niujorke partnerė Margery N. Weinstein perspėjo, kad pirkėjas gali neturėti pakankamai kreipimosi, net jei inspektorius padarys klaidą. „Daugelyje susitarimų dėl patikrinimų yra atsakomybės apribojimų, kurie riboja atsakomybę“, – sakė ji. Ji rekomenduoja dirbti su inspektoriumi, kurį siunčia patikimas šaltinis, turintis atitinkamų žinių, pavyzdžiui, teisininkas ar nekilnojamojo turto agentas.

 

Taip pat galite rasti ASHI sertifikuotus inspektorius naudodami paieškos įrankį adresu ASHI.org.

 

Štai keletas dalykų, į kuriuos reikia atsižvelgti prieš atliekant namų apžiūrą.

 

Pats dalyvauk apžiūroje

 

„Nuostabu, kiek daug mano klientų išleido pusę milijono dolerių, o namuose praleido tik 15 minučių“, – sakė Johnsonas. „Eik į apžiūrą ir sulenk inspektoriui ausį. Tai ypač svarbu pirmą kartą perkantiems būstą“.

 

Būkite atviri, kai lydėte inspektorių po namus ir užduokite daug klausimų. Įsitikinkite, kad inspektorius naudoja visus prietaisus per visą ciklą. Jei aptinkama problema, sužinokite, kiek kainuos remontas ir kaip skubiai jį reikia atlikti.

 

Neatsisakykite apžiūros, jei perkate butą

 

Weinstein teigė, kad tik maždaug pusė jos klientų atlieka patikrinimus, kai jie perka butą Niujorke. Pasak jos, pirkėjas gali nuspręsti praleisti apžiūrą, jei yra susipažinęs su pastatu ir jo valdymu; jei pastatas buvo gerai prižiūrimas, pirkėjai mažiau linkę leisti pinigų vienam butui apžiūrėti.

 

Weinsteino teigimu, reikėtų ne tik tikrinti butus, bet ir patikrinti pastato katilą, stogą ir kitas sistemas. Naujos statybos pastate „inspektorius patikrins statybos kokybę“, – sakė ji. "Ir jei vis dar yra darbų, kuriuos reikia atlikti, jis gali nurodyti dalykus, kuriuos reikia išspręsti paskutinėje apžvalgoje."

 

Neatsisakykite patikrinimo

 

Atsižvelgiant į rinkos, kurioje esate, stiprumą, norint įgyti konkurencinį pranašumą, gali kilti pagunda pateikti pasiūlymą, kuris nepriklauso nuo patikrinimo rezultatų. Weinsteinas sakė, kad tai bloga mintis. Jei būtina atsisakyti nenumatytų atvejų, pavyzdžiui, jei pardavėjas nesutinka, Weinsteinas sakė, kad pirkėjai prieš pateikdami pasiūlymą turėtų bent jau pabandyti įkviesti į namus inspektorių, net jei sutartis nepriklauso nuo patikrinimo.

 

 „Labai svarbu, kad pirkėjas būtų kuo labiau išsilavinęs“, – sakė ji.” [1]

 

1. MANSION --- Counting House: Avoiding Mistakes In a Home Inspection --- Inspectors tend to be thorough, but can miss things. 'It's very important for a buyer to be as educated as possible.' Friedman, Robyn A.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 20 Feb 2026: M5.  

Avoiding Mistakes In a Home Inspection --- Inspectors tend to be thorough, but can miss things. 'It's very important for a buyer to be as educated as possible.'

“If you're purchasing a home, you probably plan to get a home inspection first.

 

Many buyers understand that a home inspection can uncover hidden issues that could cost thousands of dollars to repair down the line.

 

Fewer know what an inspection actually covers, whether their state requires inspectors to be licensed, or if their inspector carries errors and omissions insurance, which covers negligence.

 

A home inspection examines a house's "physical structure and systems, from the roof to the foundation," according to the American Society of Home Inspectors (ASHI), a trade association. It typically takes two to four hours, but that depends on the home's size and condition.

 

Unless separately arranged, a typical home inspection doesn't include checks for mold, radon, termites and other areas of concern, such as well and septic systems.

 

The cost of a home inspection varies, depending on the size and location of a home and its complexity. Joey Caballero of 5th Avenue Building Inspections in Boynton Beach, Fla., said he charges about $650 for a basic structural inspection on a 2,000-square-foot, single-family home. There are additional charges to inspect for termites ($75 to $100) or to check out a pool ($100 to $150).

 

Currently, 35 states require home inspectors to be licensed, although the requirements vary widely, according to James Thomas, ASHI's executive director. While 15 states don't issue licenses, several of them regulate inspectors by statute. But statutory guidelines are typically less rigorous than the requirements for licensing, according to inspector Scott Johnson.

 

Many buyers aren't aware that home inspections are visual inspections only. "They aren't invasive," said Johnson. "Someone selling a house does not want me to break out a chain saw to inspect it." That means that inspectors won't access an attic if there's no hatch, for example.

 

While most inspectors are thorough, experts say it isn't unusual to miss something. "Major issues that develop into lawsuits don't happen that much," said Caballero, "but missing that an outlet wasn't working because it was hidden behind a couch happens at times."

 

If a buyer discovers after closing that an inspector did miss something, "most inspectors will have it repaired if it's a minor issue," Caballero said. If it's a significant issue, or if the inspector breaks something, Caballero said the inspector can also contact his insurance company to report a claim.

 

Margery N. Weinstein, a partner at law firm Schwartz Sladkus Reich Greenberg Atlas in New York City, cautioned that a buyer may not have sufficient recourse even if an inspector does make an error. "Most inspection agreements have disclaimers that limit liability," she said. She recommends working with an inspector referred by a trusted source with relevant knowledge, such as a lawyer or a real-estate agent.

 

You can also locate ASHI Certified Inspectors by using the search tool at ASHI.org.

 

Here are some things to consider before the home inspection.

 

Attend the inspection yourself

 

"It's amazing how many of my clients put down a half-million dollars, and they've only spent 15 minutes in the house," said Johnson. "Go to the inspection, and bend the inspector's ear. It's especially important for first-time home buyers."

 

Keep your eyes open as you accompany the inspector around the house, and ask lots of questions. Make sure the inspector runs all of the appliances through a complete cycle. If an issue is discovered, find out what the repair will cost and how urgently it needs to be done.

 

Don't forgo an inspection if you're buying an apartment

 

Weinstein said that only about half of her clients do inspections when they're purchasing an apartment in New York City. A buyer may decide to skip an inspection if they are familiar with the building and its management, she said; if the building has been well maintained, buyers are less inclined to spend money to inspect one apartment.

 

Not only should apartments be inspected, Weinstein said, but the inspector should check the building's boiler, roof and other systems. In a new-construction building, "the inspector will check the quality of the construction," she said. "And, if there is still work that needs to be done, he can point out the items that need to be addressed in the final walk-through."

 

Don't waive the inspection

 

Depending on the strength of the market you're in, it might be tempting to submit an offer that isn't contingent on the results of an inspection in order to gain a competitive advantage. Weinstein said that's a bad idea. If it's absolutely necessary to waive the contingency -- for example, if the seller won't agree to one -- Weinstein said buyers should at least try to get an inspector into the home before submitting a bid, even if the contract isn't contingent on the results.

 

"It's very important for a buyer to be as educated as possible," she said.” [1]

 

1. MANSION --- Counting House: Avoiding Mistakes In a Home Inspection --- Inspectors tend to be thorough, but can miss things. 'It's very important for a buyer to be as educated as possible.' Friedman, Robyn A.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 20 Feb 2026: M5.  

Darbuotojai bijo, kad dirbtinis intelektas atims jų darbus. Jiems trūksta didesnio pavojaus supratimo: nesvarbu, ar dirbtinis intelektas juos pakeis. Svarbu, kas kontroliuos žinias, kurias įmonės perima iš savo darbuotojų.

„Įeikite į bet kurį įmonės biurą ir išgirsite tą patį nerimą keliantį pokalbį: ar dirbtinis intelektas pašalins baltųjų apykaklių darbus?

 

Optimistai tikina, kad vietoj prarastų atsiras naujų darbo vietų – juk taip nutiko ir ankstesnėse technologijų revoliucijose. Pragmatikai teigia, kad darbo jėga tiesiog taps produktyvesnė naudojant dirbtinį intelektą ir sukurs daugiau vertės su minimaliu darbo vietų mažinimu. Pesimistai baiminasi, kad pradinio lygio žinių darbuotojai visiškai pasens.

 

Tačiau šiose diskusijose trūksta esminės dinamikos. Šiuo metu darbuotojai potencialiai moko dirbtinį intelektą, kaip padaryti juos pasenusius. Ir jie dažnai to nesuvokia.

 

Įmonės naudojamas AI, vadinamas įmonės AI sistema, gali užfiksuoti viską, ką darote darbe, ir panaudoti šią informaciją mokydamas save. Šios sistemos gali įrašyti jūsų sąveiką platformoje – jūsų rašomus raginimus, kuriamus dokumentus, vykdomas užklausas.

 

Kitaip tariant, įmonė gali sekti ir pareikšti nuosavybės teisę į kiekvieną sistemoje daromą klavišo paspaudimą, kiekvieną idėją, kurią ten dokumentuojate, kiekvieną įrankį, kurį sukuriate naudodami tą platformą. Jis gali nustatyti, kokie metodai veikė geriausiai, kokia el. pašto kalba buvo gauti atsakymai ir kaip jūs kreipėsi į tuos klientus. Ir visos tos žinios gali tapti įmonės AI dalimi, todėl galiausiai ji gali žinoti, kaip atliekate savo darbą, iki vis smulkesnių detalių.

 

Tada ateina pavojinga darbuotojams dalis: AI gali perduoti šią informaciją bet kuriam kitam, kuris atlieka jūsų darbą, arba kai kuriais atvejais tiesiog atlieka patį darbą. Laikui bėgant galite tapti daug mažiau vertingi savo darbdaviui ir daug lengviau pakeisti.

 

Ši dinamika gali iš esmės pakeisti darbdavio ir darbuotojo santykius. Stalai yra tokie dideli ir tokie skubūs, kad abi pusės skuba išsikelti (ar apsisaugoti). Vadovai sparčiai diegia įmonių dirbtinio intelekto sistemas, siekdami padidinti produktyvumą ir konkurencinį pranašumą – ir dažnai neatskleidžia pasekmių darbo saugumui ir privatumui.

 

Tuo tarpu bent kai kurie darbuotojai slapta taiko asmeninius AI įrankius, kartais pažeisdami įmonių politiką, kad jų darbdaviai negalėtų užfiksuoti visko, ką jie žino ir daro.

 

Norėdami suprasti, kas vyksta, turite suprasti, kas iš tikrųjų yra įmonės AI sistemos. Tai skiriasi nuo sąsajų, kurias naudojate namuose. Įmonės AI sistemos yra platformos, kurios integruojasi tiesiogiai į įmonės darbo eigą – pagalvokite apie „Microsoft Copilot“, įterptą į „Word“, „Excel“ ir „Outlook“, arba „Salesforce“ Einstein AI, įtrauktą į santykių su klientais valdymą. Šios sistemos yra įrankiuose, kuriuose jau dirbate. Be to, jie gali užfiksuoti didelę jūsų darbo dalį platformoje, mokytis iš daugelio sąveikų ir įterpti tas žinias į įmonei priklausančią infrastruktūrą.

 

Tai, kas anksčiau gyveno tik darbuotojų galvose, sukurta per ilgametę patirtį ir sunkiai įgytą patirtį, vis dažniau institucionalizuojama realiu laiku. Kai išeisite, bent dalis jūsų žinių pasilieka, įterpta į sistemas, kurias naudos dirbtinis intelektas ir jūsų pakeitimas (jei iš viso reikia pakeisti).

 

Įsivaizduokite, kad esate vyresnysis programinės įrangos inžinierius, derinantis sistemos gedimą. Atliekate daugybę testų, kad išsiaiškintumėte problemą, o kai pamatysite, kad sprendimo nėra dokumentacijoje, sukuriate naują sprendimą. Akivaizdu, kad sprendimu dalijatės su įmone, tačiau visos žinios ir metodai, kuriuos panaudojote problemai spręsti, iš esmės buvo jūsų. Išsiaiškinote sprendimą dėl to, ką žinote ir kaip dirbate.

 

Šiaip taip viskas buvo anksčiau. Tačiau kai dirbate naudodami įmonės AI, sistema ne tik įrašo jūsų sprendimą. Jis gali užfiksuoti jūsų problemos sprendimo būdą: kuriuos klausimus uždavėte pirmiausia, kaip patobulinote paiešką, kai pirmieji bandymai nepavyko, galbūt net logiški žingsniai, vedę jus nuo simptomo iki priežasties. Kai kitą kartą jaunesnieji inžinieriai susidurs su panašia avarija, sistema gali padėti jiems vadovautis jūsų naudojamos metodikos elementais.

 

Jūs nepraradote savo patirties. Tačiau dabar darbdavys taip pat turi prieigą prie pagrindinių šios patirties aspektų, tokia forma, kurią jis kontroliuoja ir gali panaudoti kitiems darbuotojams be jūsų. Jame yra dalinis jūsų mąstymo planas, o kai kurios žinios, dėl kurių jūs kažkada buvote būtinos, dabar yra įmonės turtas, kurį galima atkurti.

 

Atrodo, kad dėl šių revoliucinių pokyčių darbuotojai atsiduria sunkioje vietoje. Tačiau aš tikiu, kad darbuotojai turi alternatyvą – tokią, kuri nėra lengva, bet gali padėti grąžinti galios dinamiką savo naudai.

 

Tiksliau: darbuotojai turėtų apsvarstyti galimybę vengti savo įmonės AI sistemų, kai įmanoma, ir naudoti asmeninius AI įrankius, tokius kaip ChatGPT, Claude, Gemini, Copilot ar dešimtys kitų.

 

Šie įrankiai veikia kitaip ir jų yra visiškai kitokios sąlygos nei įmonės AI. Juos galite pasiekti tiesiogiai. Jums priklauso raginimai, darbo eigos, tinkinimai. Jūsų sukurtos žinios lieka su jumis. Svarbiausia, kad kai išeinate pro duris, dirbtinio intelekto patobulintos galimybės eina kartu su jumis.

 

Galbūt dirbdami su klientais turėsite naudoti savo įmonės AI. Bet visas strateginis mąstymas, kurį darote prieš bendraudami su klientais? Sukurkite tai naudodami asmeninius AI įrankius.

 

Kalbėjausi su regiono viceprezidentu energetikos įmonėje, kuris daro būtent tai: jis naudoja savo įmonės įmonės sistemą, kad atitiktų reikalavimus ir dokumentuotų, tačiau kuria naujus analitinius metodus ir išbando sudėtingus sprendimus asmeniniais AI įrankiais. Romano įžvalgos lieka jo.

 

Tačiau asmeninių AI įrankių naudojimas yra tik pirmas žingsnis, kurį darbuotojai turėtų žengti. Norėdami iš tikrųjų pakeisti galios dinamiką, jie gali veikti kituose frontuose.

 

-- Derėtis iš anksto. Prisijungdami prie įmonės, žmonės turėtų turėti prieigą prie AI įrankių, pvz., intelektinės nuosavybės. Dauguma darbo sutarčių apima darbo metu sukurtą intelektinę nuosavybę, tačiau darbuotojai turėtų išsamiau įsigilinti į įmonės politiką prieš pasirašydami: kas užfiksuojama naudojant įmonės AI? Kiek laiko tie duomenys saugomi? Ar galite naudoti asmeninius AI įrankius įgūdžių ugdymui? Ar galite prašyti ištrinti savo indėlius, jei išeisite?

 

Daugelis kompanijų dar neapgalvojo šių klausimų, o tai reiškia, kad yra vietos nustatyti pagrįstas ribas, kol nesate užsidarę.

 

-- Remti kolektyvinius veiksmus. Individualiai atsisakyti dirbtinio intelekto dažnai neįmanoma, todėl sąjungos ir profesinės asociacijos turi atkreipti dėmesį. Sudarant kolektyvines derybas darbuotojai galėtų reikalauti skaidrumo apie įmonės AI naudojimą ir reikalauti teisingos kompensacijos už sukauptas žinias. Be kolektyvinės valdžios pavieniai darbuotojai ir toliau spaus „sutinku“ dėl susitarimų, kuriais restruktūrizuojami jų darbai, vien todėl, kad jie neturi alternatyvos.

 

Suderinti darbuotojo veiksmai gali pradėti keisti AI skaičiavimą. Darbdaviai gali pastebėti, kad įmonės AI sistemos fiksuoja žinias, tačiau už didelę kainą: jos gali atstumti talentingiausius darbuotojus, tuos, kurie supranta, kad gali sukurti vertingesnių nešiojamų galimybių naudodami asmeninius įrankius.

 

AI laužo tradicinį užimtumo modelį realiuoju laiku greičiau, nei kas nors suvokia. Įmonės ir darbuotojai, kurie supranta šią dinamiką, galės pasinaudoti dirbtinio intelekto pranašumais. Tie, kurie to nedaro, gali atsidurti didžiausios darbo vietos pamainos per visą kartą pralaimėjusioje pusėje.

 

---

 

Matthew Call yra Teksaso A&M universiteto Mays verslo mokyklos vadybos katedros docentas. Su juo galite susisiekti reports@wsj.com.” [1]

 

1. Workplace Technology (A Special Report) --- Workers Are Afraid AI Will Take Their Jobs. They're Missing the Bigger Danger: It isn't whether artificial intelligence is going to replace them. It's who will control the knowledge that companies capture from their employees. Call, Matthew.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 20 Feb 2026: R1.  

Workers Are Afraid AI Will Take Their Jobs. They're Missing the Bigger Danger: It isn't whether artificial intelligence is going to replace them. It's who will control the knowledge that companies capture from their employees.

“Walk into any corporate office, and you'll hear the same anxious conversation: Will AI eliminate white-collar jobs?

 

The optimists insist that new jobs will emerge to replace the ones we lose -- after all, it has happened in previous tech revolutions. Pragmatists argue the workforce will simply become more productive with artificial intelligence, creating more value with minimal job cuts. And the pessimists fear entry-level knowledge workers will become obsolete altogether.

 

But this debate misses a crucial dynamic. Right now, workers are potentially training AI how to make them obsolete. And they often don't realize it.

 

The kind of AI used by companies, called an enterprise AI system, can capture everything you do at work and use that information to train itself. These systems can record your interactions within the platform -- the prompts you write, the documents you create, the queries you run.

 

In other words, the company can potentially track -- and claim ownership of -- every keystroke you make within the system, every idea you document there, every tool you build using that platform. It can identify what approaches worked best, what email language got responses and how you approached those clients. And all that knowledge can become part of the company AI, so it may eventually know, down to increasingly fine details, how you do your job.

 

Then comes the dangerous part for employees: The AI can pass that information along to anybody else who does your job, or in some cases just do the job itself. Over time, you could become a lot less valuable to your employer -- and a lot more replaceable.

 

This dynamic may fundamentally change the relationship between employer and employee. The stakes are so high and so urgent that both sides are rushing to position (or protect) themselves. Executives are rapidly implementing enterprise AI systems, seeking productivity gains and competitive advantage -- and they often aren't disclosing the implications for job security and privacy.

 

 Meanwhile, at least some employees are secretly adopting personal AI tools, sometimes violating corporate policies, so that their employers can't capture everything they know and do.

 

To understand what's coming, you need to understand what enterprise AI systems actually are. These are different from the interfaces you use at home. Enterprise AI systems are platforms that integrate directly into corporate workflows -- think of Microsoft Copilot embedded in Word, Excel and Outlook, or Salesforce's Einstein AI woven into customer-relationship management. These systems sit inside the tools where you already work. And they can potentially capture much of your work within the platform, learning from many interactions, and embedding that knowledge into company-owned infrastructure.

 

What once lived only in employees' heads, built through years of experience and hard-won expertise, is increasingly being institutionalized in real time. When you leave, at least some of your knowledge stays behind, embedded in systems that will be used by the AI and by your replacement (if a replacement is needed at all).

 

Imagine that you're a senior software engineer debugging a system crash. You run a bunch of tests to figure out the problem, and when you discover the solution isn't in the documentation, you develop a novel workaround. You share the solution with the company, obviously, but the expertise and techniques that you brought to the problem were all yours, in a fundamental way. You figured out the workaround because of what you know and how you work.

 

That is the way things used to be, anyway. When you do your work through enterprise AI, though, the system doesn't just record your solution. It can capture your problem-solving approach: which questions you asked first, how you refined the search when initial attempts failed, potentially even the logical steps that led you from symptom to cause. The next time junior engineers face a similar crash, the system may be able to guide them through elements of the methodology you used.

 

You haven't lost your expertise. But now the employer also has access to key aspects of that expertise, in a form it controls and can deploy to other employees without you. It has a partial blueprint for how you think, and some of the knowledge that once made you indispensable is now a reproducible company asset.

 

These revolutionary changes seem to put workers in a tight spot. But I believe employees have an alternative -- one that isn't easy, but could help move the power dynamic back in their favor.

 

Specifically: Employees should consider avoiding their company AI systems when possible and use personal AI tools like ChatGPT, Claude, Gemini, Copilot or dozens of others.

 

These tools operate on completely different terms than enterprise AI. You access them directly. You own your prompts, your workflows, your customizations. The knowledge you create stays with you. Most critically, when you walk out the door, your AI-enhanced capabilities walk with you.

 

Maybe you're required to use your company's enterprise AI for client work. But all the strategic thinking you do before engaging with clients? Develop that using personal AI tools.

 

I spoke with a regional vice president at an energy company who does exactly that: He uses his firm's enterprise system for required compliance and documentation, but develops new analytical approaches and tests complex decisions in personal AI tools. The novel insights stay his.

 

Using personal AI tools is just the first step employees should take, however. To really change the power dynamic, they can act on other fronts.

 

-- Negotiate upfront. When joining a company, people should treat access to AI tools like intellectual-property ownership. Most employment agreements cover IP created on the job, but employees should dig further into a company's policies before signing on: What gets captured through enterprise AI? How long is that data retained? Can you use personal AI tools for skill development? Can you request deletion of your contributions if you leave?

 

Most companies haven't thought through these questions yet, which means there is room to establish reasonable boundaries before you're locked in.

 

-- Support collective action. Individual opt-out of AI is often impossible, so unions and professional associations need to pay attention. With collective bargaining, workers could demand transparency about the use of enterprise AI and demand fair compensation for the knowledge it gathers. Without collective power, individual employees will keep clicking "accept" on agreements that restructure their jobs simply because they have no alternative.

 

Concerted employee action may start to change the AI calculus. Employers may find that enterprise AI systems do capture knowledge, but at a steep cost: They may drive away the most talented employees, ones who realize they can build more valuable, portable capabilities with personal tools.

 

AI is breaking the traditional model of employment in real time faster than anyone realizes. The companies and employees who understand these dynamics will position themselves to capture AI's benefits. Those who don't may find themselves on the losing side of the biggest workplace shift in a generation.

 

---

 

Matthew Call is an associate professor in the department of management at Texas A&M University's Mays Business School. He can be reached at reports@wsj.com.” [1]

 

1. Workplace Technology (A Special Report) --- Workers Are Afraid AI Will Take Their Jobs. They're Missing the Bigger Danger: It isn't whether artificial intelligence is going to replace them. It's who will control the knowledge that companies capture from their employees. Call, Matthew.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 20 Feb 2026: R1.