Imperijos pabaiga: kelias per tamsią vietovę

„Kaip prasidėjo Anglija“

 

Nicholas J. Higham

 

Yale, 368 puslapiai, 35 USD

 

Įsivaizduokite romėnų-britų kilmės džentelmeną IV amžiaus viduryje. Jis gyvena kažkur derlingoje pietų Anglijos vietovėje, netoli dvarų, kurių nuoma finansuoja jo gyvenimo būdą. Jo namai – patogus kaimo dvaras, kuriame jis gyvena su savo šeimos nariais ir jais besirūpinančiais vergais. Jis kalba ir skaito lotyniškai, Romos imperijos kalba, nors, galbūt, į savo nuomininkus kreipiasi britonų kalba, keltų kalba Britų geležies amžiuje. Kaip Romos pilietis, jis niurna dėl mokesčių, tačiau žino, kad valstybė palaiko taiką. Imperijos ekonomika jam atneša drabužių, keramikos, vyno, prieskonių ir knygų.

 

Dabar įsivaizduokite tokio paties socialinio statuso žmogų, gyvenantį maždaug toje pačioje vietoje, maždaug po 200 metų. Jis yra anglosaksų karo vadas. Jis gyvena skersvėjuotoje medinėje salėje su išmūrytomis žemės grindimis, apsuptas šeimos ir ginkluotų tarnų. Jis kalba senąja anglų kalba ir yra neraštingas, nors jo kultūra turtinga poezijos ir herojiškų pasakojimų. Britanijoje žlugo Romos valdžia, kuri dabar yra mažų karalysčių kratinys, kur visa politika yra vietinė, o žemo lygio karai yra nuolatiniai.

 

Jis yra vienas iš veikėjų besikeičiančiame ir pavojingame kraštovaizdyje. Atsitiktiniai prekeiviai jam tiekia metalo dirbinius ir vergus, bet mažai ką daugiau.

 

Savo puikioje knygoje „Kaip prasidėjo Anglija“ Nicholas J. Higham pasakoja istoriją apie tai, kaip romėnų-britų džentelmenas užleido vietą anglosaksų karo vadui. Kaip pažymi ponas Higham, mūsų supratimą apie Romos Britanijos virsmą Anglija apsunkina įrodymų trūkumas. Yra mažai rašytinių šaltinių apie įvykius Britanijoje tarp Romos valdžios žlugimo ten V amžiaus pradžioje ir anglosaksų atsivertimo į krikščionybę, kuris prasidėjo apie 600 metus. Archeologija yra naudingesnė, tačiau perėjimas nuo Romos ekonomikos su pigia, visur esančia keramika ir daugybe monetų prie ankstyvųjų viduramžių ekonomikos be abiejų, atima iš mūsų daugelį įprastų istorinių medžiagų. Tai tikrai buvo tamsus amžius, bent jau ta prasme, kad apie jį taip mažai žinome.

 

Ponas Higham, profesorius emeritas Mančesterio universiteto istorijos fakultetas veda skaitytojus per šią sudėtingą vietovę. Trumpai pristatydamas Romos Britaniją, jis pateikia apdairų pasakojimą apie tai, kaip imperijos valdžia saloje buvo sunaikinta chaotiško pilietinio karo ir barbarų invazijos laikotarpio metu.

 

407 m. ilgai neapmokama Romos armija Britanijoje sukilo, paskelbdama paprastą kareivį Konstantinu III. Šis naujas imperatorius vedė savo pajėgas į Galiją, siekdamas aukščiausiosios valdžios, tačiau galiausiai buvo nugalėtas ir įvykdytas mirties bausme 411 m. Vėliau nebuvo jokių rimtų pastangų atkurti imperijos galią saloje. Romos Britanija ne tiek baigėsi, kiek išnyko.

 

Po Konstantino III dešimtmečių ekonominiame ir socialiniame gyvenime įvyko staigių pokyčių. Gamybos pramonė žlugo ir paskutiniai miesto gyvenimo pėdsakai išnyko.

 

Tačiau buvo ir tęstinumo. Archeologija rodo, kad dirbamos žemės plotai smarkiai nesumažėjo. Ponas Highamas teigia, kad kurį laiką tęsėsi romėniško stiliaus politika ir administravimas, „nepalikdami vietos jokiai vėlyvosios Romos darbininkų revoliucijos partijai užgrobti valdžios“.

 

Ponas Highamas tvirtina, kad mūsų nedaugelio rašytinių šaltinių svarbą. Nepaisant jų problemų, jis rašo, „tekstai turi esminį pranašumą – prasideda žodžiais“. „Dantys, puodai ir visa kita – ne.“ Artimiausias šiuolaikiniam istorikui yra Gildasas, britas, greičiausiai rašęs pirmoje VI amžiaus pusėje. Gildasas yra ir žavus, ir mažai žinomas. Ponas Highamas mano, kad jis gyveno dabartinės pietvakarių Anglijos teritorijoje. Jis buvo romėniško stiliaus žemvaldžių elito, kuris atkakliai laikėsi tame regione, produktas. Atrodo, kad jis priklausė kultūringų britų grupei, kuri tarpusavyje ginčijosi, kaip spręsti daugybę problemų, su kuriomis susidūrė – ypač dėl įsiveržusių saksų.

 

Knygoje „Dėl Britanijos žlugimo“ Gildasas įgarsino Senojo Testamento pranašą, ugningai pasmerkdamas savo tautiečių britų nuodėmes ir ragindamas juos atgailauti, kad galėtų nugalėti savo saksų priešus. Gildasas, kaip pasakoja ponas Highamas, palygino postromėnišką Britaniją su senovės Izraeliu, ragindamas savo tautiečius „atnaujinti savo sutartį su Dievu ir taip susigrąžinti Jo palankumą, o kartu ir savo protėvių tėvynę“. Beje, prie savo žinutės jis pateikė keletą istorinių to meto ištraukų, įskaitant nuorodą į Badono mūšį. (apie 500 m.), britų pergalė prieš saksus.

 

Be Gildo, pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie šį laikotarpį yra du išlikę Šv. Patriko laiškai, greičiausiai išsiųsti V amžiaus viduryje, ir Bedos „Anglų žmonių bažnytinė istorija“, baigta rašyti 731 m. Šv. Patrikas pateikė įtaigias detales apie vergiją ir misionierių darbą Airijos jūros pakrantėse. Atrodo, kad Beda dažnai nežinojo daugiau nei mes šiandien. Gildas buvo jo pagrindinis šaltinis.

 

Ponas Highamas pabrėžia didelę migraciją iš šiaurės vakarų Europos į rytų Angliją po Romos valdžios žlugimo. Jis rašo, kad saksai atsinešė „visą kultūrinį, kalbinį ir ideologinį paketą“. Jie kremavo savo mirusiuosius, kalbėjo senąja anglų kalba – germanų protėvių kalba – ir buvo pagonys. Ponas Highamas pripažįsta, kad šie atvykėliai smurtu pavergė kai kuriuos regionus. Nors jis pripažįsta, kad saksų įvykdytas didelės dalies žemumų Britanijos „užkariavimas ir kolonizavimas“ paskatino jos transformaciją į Angliją, jis įrodo, kad šis procesas buvo sudėtingesnis ir ilgesnis, nei kartais manoma.

 

Tai tanki knyga, kupina daug minčių ir argumentų. Kartais ji yra šiek tiek reikli, ir skaitytojai gali norėti pradėti nuo elegantiškos sintezės paskutiniame pono Highamo skyriuje, o tada grįžti ir pažiūrėti, kaip jis prie to priėjo. Tačiau atlygis tiems, kurie atkakliai siekia savo tikslo, yra toks pat turtingas, kaip ir imperijos ekonomika, kuri kadaise tiekė gausias gėrybes romėnų-britų džentelmenui.

 

---

 

Ponas Woudhuysenas yra Romos istorijos docentas Notingemo universitete." [1]

 

Atrodo, kad po imperijos žlugimo žmonės gyvena daug didesniame pavojuje ir be daugelio civilizacijos teikiamų patogumų.

 

Perėjimas po imperijos žlugimo dažnai būna chaotiškas, jam būdingi sutrikusios prekybos, nykstančios gamybos ir vietinės kovos dėl valdžios. Tačiau istoriniai ir akademiniai tyrimai rodo, kad tai ne visada yra nuolatinis tamsusis amžius; tai dažnai yra struktūrinis pertvarkymas, kai regioninis saugumas ir išteklių savarankiškumas gali pagerėti paprastiems žmonėms.

 

Nors gali atrodyti, kad civilizacija išnyksta, perėjimas iš imperijos paprastai vyksta pagal tam tikrus modelius:

• Imperijos specializacijos praradimas: Didelio masto prekybos tinklai ir labai specializuota gamyba išsenka. Dėl to prarandami masinės gamybos patogumai, tokie kaip romėnų masinės gamybos keramika ar šiandienos globalizuotos tiekimo grandinės.

 

• Lokalizuotas smurtas ir pilietinis karas: Žlugus centrinės valdžios smurto monopolijai, regionuose dažnai kyla vietiniai valdžios grobimai, karo vadų valdymas ar pilietiniai karai, nes frakcijos konkuruoja dėl kontrolės.

 

• Pagerėjusios gerovės potencialas: Centralizuotų imperijų nuosmukis kartais gali būti naudingas paprastam piliečiui. Be išgaunamųjų institucijų ir didelių imperinių grūdų mokesčių, kaimo gyventojų mitybą dažnai įvairėja, jie demonstravo geresnę fizinę sveikatą (kaip matyti po Romos imperijos Europoje) ir buvo išlaisvinti nuo priverstinio darbo.

 

 

• Decentralizuotas išlikimas: žmonės prisitaiko, pereidami prie hiperlokalios ekonomikos, smulkaus ūkininkavimo ir bendruomeninio išteklių dalijimosi.

 

 

Tokie mokslininkai, kaip dr. Luke'as Kempas nagrinėja šiuos imperijos ekspansijos ir žlugimo ciklus knygoje „Goliato prakeiksmas: visuomenės žlugimo istorija ir ateitis“, pažymėdami, kad „civilizacinio komforto“ praradimas dažnai lydi slegiančios imperijos kontrolės panaikinimą.

 

1. A Path Through Dark Terrain. Woudhuysen, George.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 08 July 2026: A15.

The End of an Empire: A Path Through Dark Terrain

“How England Began

 

By Nicholas J. Higham

 

Yale, 368 pages, $35

 

Imagine a Romano-British gentleman in the middle of the fourth century. He lives somewhere in the fertile countryside of what would become southern England, near the estates whose rents pay for his lifestyle. His home is a comfortable rural mansion where he resides with his family members and the slaves who look after them. He speaks and reads Latin, the language of the Roman Empire, though perhaps he addresses his tenants in Brittonic, the Celtic tongue of the British Iron Age. As a Roman citizen he grumbles about taxes yet knows that the state keeps the peace. The imperial economy brings him clothes, pottery, wine, spices and books.

 

Now consider a man of equivalent social status, in roughly the same place, 200 or so years later. He is an Anglo-Saxon war chief. He lives in a drafty timber hall with a beaten-earth floor, surrounded by his family and armed retainers. He speaks Old English and is illiterate, though his culture is rich in poetry and heroic tales. Roman power has collapsed in Britain, which is now a patchwork of minor kingdoms where all politics is local and low-level warfare is constant.

 

He is one actor in a shifting and dangerous landscape. Occasional traders provide him with metalwork and slaves but little else.

 

In his splendid "How England Began," Nicholas J. Higham tells the story of how the Romano-British gentleman gave way to the Anglo-Saxon war chief. As Mr. Higham notes, our understanding of the transformation of Roman Britain into England is beset by problems of evidence. There are few written sources for events in Britain between the breakdown of Roman power there in the early fifth century and the conversion of the Anglo-Saxons to Christianity that began around the year 600. Archaeology is more useful, but the shift from a Roman economy with cheap, ubiquitous pottery and numerous coins to an early medieval one without much of either deprives us of many of our usual historical materials. This truly was a dark age, at least in the sense that we know so little about it.

 

Mr. Higham, a professor emeritus of history at the University of Manchester, steers readers through this difficult terrain. After introducing Roman Britain in broad strokes, he gives a judicious account of how imperial authority on the island was swept away in a chaotic period of civil war and barbarian invasion.

 

In 407 the long-unpaid Roman army in Britain rebelled by proclaiming a common soldier as Constantine III. This new emperor led his forces into Gaul in a bid for supreme power but was ultimately defeated and executed in 411. There was no serious effort afterward to restore imperial power on the island. Roman Britain didn't so much end as fade away.

 

There were sharp changes in economic and social life in the decades after Constantine III. Manufacturing industries collapsed and the last vestiges of urban life vanished.

 

But there were also continuities. Archaeology shows there was no dramatic contraction in the amount of land that was farmed. Mr. Higham suggests that Roman-style politics and administration continued for some time, "leaving no room for any kind of late Roman workers' revolutionary party to seize power."

 

Mr. Higham insists on the importance of our few written sources. Despite their problems, he writes, "texts do have the crucial advantage of starting with words. Teeth, pots and the rest do not." The closest we have to a contemporary historian is Gildas, a Briton likely writing in the first half of the sixth century. Gildas is both fascinating and obscure. Mr. Higham believes he lived in what is now southwest England. He was a product of the Roman-style landed elite that clung on tenaciously in that region. He seems to have been part of a group of cultured Britons who argued with one another about how to tackle the many problems they faced -- not least the invading Saxons.

 

In "Concerning the Ruin of Britain," Gildas assumed the voice of an Old Testament prophet, offering a fiery denunciation of the sins of his fellow Britons and urging them to repent so that they could defeat their Saxon enemies. Gildas, as Mr. Higham relates, likened post-Roman Britain to ancient Israel, exhorting his countrymen to "renew their compact with God and thereby recover His favor and, in consequence, their ancestral homeland." Incidental to his message, he provided a few historical snippets from the era, including a reference to the Battle of Badon (ca. 500), a British victory over the Saxons.

 

Besides Gildas, our main written sources for the period are the two surviving letters by St. Patrick, likely sent in the mid-fifth century, and Bede's "Ecclesiastical History of the English People," completed by 731. St. Patrick offered evocative details of slaving and missionary work in the lands around the Irish Sea. Bede seems often to have known no more than we do today. Gildas was his primary source.

 

Mr. Higham highlights the considerable migration from northwest Europe to eastern England following the collapse of Roman power. The Saxons, he writes, brought "an entire cultural, linguistic, and ideological package." They cremated their dead, spoke the Germanic ancestors of Old English and were pagans. Mr. Higham accepts that these newcomers violently subjugated some regions. While he allows that the "conquest and colonization" of much of lowland Britain by the Saxons drove its transformation into England, he demonstrates that the process was more complex and drawn-out than is sometimes supposed.

 

This is a dense book, packing in a great deal of thought and argument. It is at times slightly demanding and readers may wish to start with the elegant synthesis in Mr. Higham's final chapter before going back to see how he arrived at it. But the rewards for those who persevere are as rich as the imperial economy that once furnished bountiful goods to the Romano-British gentleman.

 

---

 

Mr. Woudhuysen is an associate professor of Roman history at the University of Nottingham.” [1]

 

It seems that after the end of an empire people are living in much greater danger and without many comforts of civilization.

 

The transition following the collapse of an empire is often chaotic, marked by disrupted trade, disappearing manufacturing, and localized power struggles. However, historical and academic research shows this is not always a permanent dark age; it is frequently a structural realignment where regional safety and resource autonomy can improve for regular people.

While it may seem that civilization vanishes, the transition out of an empire generally follows specific patterns:

•           Loss of Imperial Specialization: Large-scale trade networks and highly specialized manufacturing dry up. This leads to a loss of mass-produced comforts, such as Roman mass-produced ceramics or the globalized supply chains of today.

 

•     Localized Violence and Civil War: As the central authority’s monopoly on violence crumbles, regions often experience localized power grabs, warlordism, or civil wars as factions compete for control.

 

•           Potential for Improved Welfare: The decline of centralized empires can sometimes benefit the average citizen. Without extractive institutions and heavy imperial grain taxes, rural populations often diversified their diets, experienced better physical health (as seen in post-Roman Europe), and were freed from forced labor.

•           Decentralized Survival: People adapt by shifting to hyper-local economies, small-scale farming, and community-level resource sharing.

Scholars like Dr. Luke Kemp explore these cycles of imperial expansion and collapse in Goliath's Curse: The History and Future of Societal Collapse, noting that the loss of "civilizational comforts" often accompanies the shedding of oppressive imperial control.

 

1. A Path Through Dark Terrain. Woudhuysen, George.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 08 July 2026: A15.

Kodėl Bidenas nenorėjo NATO ir Rusijos konflikto eskalacijos Ukrainoje?

 Pats Bidenas, greičiausiai, to jau nebeprisimena. Kai kurie jo patarėjai vis dar gali prisiminti. Kai dabartinė eskalacija stiprėja, klausimas vėl tampa įdomus.

Why Didn't Biden Want an Escalation of NATO-Russia Conflict in Ukraine?

 

Biden himself most likely doesn't remember this anymore. Some of his advisers still might remember. When the current escalation is elevating, the question becomes interesting again. 

Štai vietos, kuriose sprendžiama Irano karo baigtis: Iranas taikosi į Amerikos objektus Bahreine ir Kuveite.

"Trečiadienio naktį Iranas paleido raketų ir dronų salvę per Persijos įlanką, atsakydamas į naujausią Amerikos atakų bangą, regis, nesibaigiančiame abiejų šalių atakų ir kontratakų cikle.

 

Irano ginkluotosios pajėgos teigė, kad taikėsi į JAV karinius objektus Bahreine ir Kuveite, todėl abiejose šalyse įjungė oro pavojaus sirenas.

 

JAV kariuomenės Centrinė vadovybė, kuri prižiūri Artimųjų Rytų operacijas, kol kas nekomentavo.

 

Šios atakos buvo eskalacija po kelias savaites trukusių atsitiktinių ugnies pasikeitimų, nepaisant praėjusį mėnesį Irano ir Jungtinių Valstijų pasirašytų nominalios paliaubos.

 

JAV pareigūnai tikėjosi, kad paliaubos visiškai atvers Hormūzo sąsiaurį – gyvybiškai svarbų vandens kelią, kurį Iranas užblokavo po karo pradžios vasarį. Tačiau sąsiauryje esantys laivai buvo apšaudyti per atakas, dėl kurių daugiausia kaltinamas Iranas, todėl JAV ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Tada Iranas atsakė atakuodamas Amerikos objektus Persijos įlankoje, taip sugriaudamas viltis greitai grįžti į normalų gyvenimą ten.

 

Prieš Irano smūgius trečiadienį, JAV pajėgos per naktį puolė Iraną, atakuodamos dešimtis objektų, atsakydamos į šią savaitę įvykdytą trijų komercinių laivų bombardavimą Hormūzo sąsiauryje. Iranas neprisiėmė atsakomybės už išpuolius, o jo kariuomenė pasmerkė JAV smūgius kaip „atvirą agresijos aktą“, žadėdama „triuškinantį atsaką“.

 

Po kelių valandų Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusas pranešė, kad taikėsi į 85 JAV karinius objektus Bahreine ir Kuveite. Irano valstybinės televizijos paskelbtame pareiškime Revoliucijos gvardija teigė atakavusi Ali Al Salem oro bazę Kuveite, taip pat JAV Penktojo laivyno jūrų bazę ir Khalifa Bin Salman uostą Bahreine.

 

Irano kariuomenė taip pat numušė amerikiečių droną MQ-9, pranešė gvardija.

 

JAV kariuomenės atstovas spaudai  iš karto neatsakė į prašymą pateikti komentarą.” [1]

 

1. Iran targets sites in Bahrain and Kuwait. Boxerman, Aaron; Mahoozi, Sanam.  New York Times (Online) New York Times Company. Jul 8, 2026.

These Are the Places Where the Iran War’s Outcome Is Decided: Iran targets American sites in Bahrain and Kuwait.

 

"Iran fired a barrage of missiles and drones across the Persian Gulf overnight on Wednesday in retaliation for the latest wave of American attacks in a seemingly unyielding cycle of attacks and counterattacks between the two countries.

 

Iran’s armed forces said they were targeting U.S. military installations in Bahrain and Kuwait, setting off air-raid sirens in both countries.

 

The U.S. military’s Central Command, which oversees Middle East operations, did not immediately comment.

 

The attacks were an escalation after weeks of occasional exchanges of fire despite a nominal truce that Iran and the United States signed last month.

 

U.S. officials hoped the cease-fire would fully reopen the Strait of Hormuz, the vital waterway that Iran blockaded after the war began in February. But ships in the strait have come under fire in attacks widely blamed on Iran, prompting U.S. retaliation. Iran has then responded by attacking American installations in the Persian Gulf, eroding hopes for a speedy return to normal life there.

 

Before Iran’s strikes on Wednesday, U.S. forces attacked Iran overnight, hitting dozens of sites, in response to the bombardment of three commercial ships in the Strait of Hormuz this week. Iran has not claimed responsibility for the attacks, and its military condemned the U.S. strikes as an “overt act of aggression,” vowing “a crushing response.”

 

Hours later, Iran’s Islamic Revolutionary Guards Corps said that it had targeted 85 U.S. military sites in Bahrain and Kuwait. In a statement carried by Iranian state television, the Revolutionary Guards claimed to have attacked the Ali Al Salem Air Base in Kuwait, as well as the U.S. Fifth Fleet’s naval base and Khalifa Bin Salman Port in Bahrain.

 

The Iranian military also shot down an American MQ-9 drone, the Guards said.

 

A U.S. military spokesman did not immediately respond to a request for comment.” [1]

 

1. Iran targets sites in Bahrain and Kuwait. Boxerman, Aaron; Mahoozi, Sanam.  New York Times (Online) New York Times Company. Jul 8, 2026.

Ar kas nors sumirksės dirbtinio intelekto išlaidų kare? --- Jei „Meta“ išnuomos perteklinius skaičiavimo pajėgumus, tai gali reikšti, kad didelės technologijų įmonės per daug jais apsirūpino

„Didelių technologijų įmonių dirbtinio intelekto išlaidų mažinimas kai kuriems gali būti viliojanti perspektyva. Tai būtų brangu.

 

Kol kas tai neatrodo tikėtina. Antrojo ketvirčio ataskaitos, kurios bus paskelbtos vėliau šį mėnesį, greičiausiai parodys dar vieną dirbtinio intelekto investicijų šuolio laikotarpį. „Wall Street“ analitikai apskaičiavo, kad bendros „Google“, „Microsoft“, „Amazon.com“ ir „Meta Platforms“ kapitalo išlaidos, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 74 % ir birželio mėnesio pabaigoje pasiekė 168 mlrd. USD, remiantis „Visible Alpha“ sutarimo skaičiavimais.

 

Šios išlaidos mažina ir šių keturių įmonių laisvą pinigų srautą, ir akcijų kainas; tik „Google“ patronuojančiai bendrovei „Alphabet“ šiais metais pavyko pranokti S&P 500.

 

Tačiau yra tam tikrų ženklų, kad didelės dirbtinio intelekto išlaidos ieško daugiau būdų bent jau racionalizuoti savo investicijas. Prieš praėjusį mėnesį, kai „SpaceX“ tapo vieša, jos dirbtinio intelekto verslas pasirašė didelę sutartį, pagal kurią efektyviai dalinsis savo skaičiavimo pajėgumais su „Anthropic“ – už 1,25 mlrd. USD per metus.“ mėnesį.

 

„SpaceX“ paprastai nebūdavo priskiriama prie „hipermastelio“ technologijų įmonių, taip pavadintų dėl savo skaičiavimo tinklų. Tačiau Elono Musko raketų kompanija praėjusiais metais savo dirbtinio intelekto padaliniui išleido 12,7 mlrd. dolerių kapitalo išlaidų – tris kartus daugiau nei raketų verslui – ir analitikai tikisi, kad šiais metais šiam tikslui bus skirta daugiau nei 37 mlrd. dolerių, teigia „Visible Alpha“.

 

Dabar prie šio veiksmo gali prisijungti ir „Meta“. „Bloomberg“ praėjusią savaitę pranešė, kad socialinių tinklų milžinė kuria debesų kompiuterijos verslą, naudodama platų dirbtinio intelekto tinklą, kurį sukūrė.

 

„Meta“ šioje pramonės šakoje būtų labai vėlyva; „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ debesų kompiuterijos paslaugas įmonėms parduoda jau daugiau nei dešimtmetį. Tačiau „Bernstein Research“ analitikė Madison Rezaei teigia, kad „Meta“ tinklo mastas jau „lengvai konkuruoja su debesų kompiuterijos paslaugų teikėjų pėdsakais“. Ji apskaičiavo, kad bendrovė šiuo metu turi apie 20 gigavatų skaičiavimo pajėgumų, o per ateinančius kelerius metus bus pradėta naudoti dar 14 GW.

 

Kai kurių šių pajėgumų nuoma faktiškai patvirtintų, kad „Meta“ viršijo savo plėtros ribas. Įkūrėjas ir generalinis direktorius Markas Zuckerbergas tai pareiškė bendrovės metiniame akcininkų susirinkime gegužės pabaigoje.

 

„Mes to dar nepadarėme, nes manome, kad turime panaudojimą skaičiavimo technologijoms“, – sakė Zuckerbergas, atsakydamas į investuotojo klausimą apie debesijos paslaugos kūrimą. „Tačiau, žinoma, jei pasieksime tašką, kai pajusime, kad per daug pastatėme, tai yra galimybė, kurią turime.“

 

Svarbiausias klausimas būtų, ar perteklinių pajėgumų nuoma yra trumpalaikė kompensacija už nuolatines dideles išlaidas, ar ženklas, kad tokios išlaidos netrukus mažės. „Meta“ yra mažesnė bendrovė nei „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“, tačiau ji buvo ambicingiausia investuodama į dirbtinį intelektą. Zuckerbergas įkūrė padalinį pavadinimu „Meta Superintelligence Labs“, siekdamas, kad socialinis tinklas pirmasis sukurtų patobulintą dirbtinio intelekto formą. „Meta“ tikisi šiais metais išleisti daugiau nei pusę savo pajamų kapitalo investicijoms, o tai greičiausiai pirmą kartą per jos, kaip akcinės bendrovės, gyvavimo laikotarpį sumažins jos laisvą pinigų srautą iki neigiamos teritorijos.

 

Perspektyva, kad bet kuri iš didžiųjų technologijų gigantų sumažins savo dirbtinio intelekto investicijas kelia nerimą visiems technologijų investuotojams. Išlaidos dirbtiniam intelektui paskatino lustų gamintojų, serverių ir kitos techninės įrangos gamintojų, taip pat atminties lustų ir duomenų saugojimo sistemų gamintojų verslą. Tai savo ruožtu smarkiai padidino jų svarbą rinkoje. „S&P 500“ lustų bendrovės dabar sudaro apie 18 % visos „blue chip“ indekso rinkos kapitalizacijos, palyginti su maždaug 5 % prieš penkerius metus, rodo „S&P Global Market Intelligence“ duomenys.

 

 

Dauguma analitikų abejoja, ar „Meta“ planuoja iš tikrųjų sumažinti savo išlaidas. „Meta“ nepasitraukia iš dirbtinio intelekto lenktynių; „Jefferies“ atstovas Brentas Thillas rašė: „Jefferies“ atstovas Brentas Thillas ankstyvus, agresyvius pajėgumų įsipareigojimus paverčia strategine vertės kūrimo galimybe.

 

Vis dėlto mintis, kad bendrovė šiame dirbtinio intelekto ciklo etape turi perteklinių pajėgumų, kelia abejonių. Justinas Pattersonas iš „KeyBanc Capital“ teigė: „Galima manyti, kad MSL ambicijų apimtis susiaurėjo, palyginti su pradiniais „Meta“ dirbtinio intelekto tikslais, kai ji pradėjo kapitalinių išlaidų ciklą.“

 

Bet kuriuo atveju, investuotojai, atidžiai stebėję dirbtinio intelekto investicijų ciklą, nerizikuoja. Dirbtinio intelekto bendrovių akcijos smarkiai krito po „Bloomberg“ pranešimo, o PHLX puslaidininkių indeksas per dvi dienas smuko 11 %, nes krito tokių didžiųjų lustų gamintojų kaip „Nvidia“, „Broadcom“, „Advanced Micro Devices“ ir „Intel“ akcijos. Atminties bendrovėms sekėsi dar blogiau; per tą laiką „SK Hynix“ ir „Micron“ akcijos atitinkamai prarado 17 % ir 15 %. Platus technologijų sektoriaus pardavimas per dvi dienas „Nasdaq“ kainavo beveik 2 procentinius punktus. „Caterpillar“, antras pagal dydį „Dow Jones Industrial Average“ komponentas, užsiimantis generatorių pardavimu duomenų centrams, per dvi dienas prarado 10 %.

 

Artėjantis uždarbio pranešimų etapas suteiks keturioms vadinamosioms hipermasto bendrovėms galimybę signalizuoti apie būsimus išlaidų ketinimus. Remiantis jų pačių ankstesnėmis prognozėmis, tikimasi, kad bendros „Google“, „Amazon“, „Meta“ ir „Microsoft“ kapitalo išlaidos šiais metais pasieks 710 mlrd. USD. Tačiau net padidinus šią sumą iki stulbinančio 1 trilijono USD 2027 m., tai reikštų beveik pusės šiais metais numatomo augimo tempą.

 

 

Investuotojų euforiją dėl dirbtinio intelekto išlaidų lenktynių gali sustabdyti tiesiog labai didelių skaičių dėsnis.“ [1]

 

1. Will Someone Blink in AI Spending War? --- If Meta does rent out excess compute, it could signal that big tech companies have overbuilt. Gallagher, Dan.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 08 July 2026: B12.

Will Someone Blink in AI Spending War? --- If Meta does rent out excess compute, it could signal that big tech companies have overbuilt

“Big tech companies reining in their artificial-intelligence spending may be a tantalizing prospect for some. It would be a costly one.

 

That doesn't seem in the cards yet. Second-quarter reports coming later this month will likely show another period of blowout AI investments. Wall Street analysts estimate that combined capital spending by Google, Microsoft, Amazon.com and Meta Platforms surged 74% year over year to hit $168 billion in the June-ending quarter, according to consensus estimates from Visible Alpha.

 

This spending is crimping both the free cash flow and stock prices of those four companies; only Google parent Alphabet has managed to outperform the S&P 500 this year.

 

But there are some signs that AI's big spenders are looking for more ways to at least rationalize their investments. Before SpaceX went public last month, its xAI business signed a major deal to effectively share its computing capacity with Anthropic -- for $1.25 billion a month.

 

SpaceX hasn't typically been counted among the "hyperscale" tech firms so named for their computing networks. But Elon Musk's rocket company spent $12.7 billion in capital expenditures on its AI division last year -- triple what it spent on the rocket business -- and analysts expect more than $37 billion to go out the door this year to that aim, according to Visible Alpha.

 

Now Meta may be getting in on that action. Bloomberg reported last week that the social-network giant is developing a cloud-computing business using the extensive AI network it has built out.

 

Meta would be very late to that industry; Amazon, Microsoft and Google have all been selling cloud services to businesses for well over a decade. But Bernstein Research analyst Madison Rezaei says the scale of Meta's network already "easily rivals cloud provider footprints." She estimates the company has about 20 gigawatts of computing capacity now with an additional 14GW coming online over the next few years.

 

Renting out some of that capacity would effectively confirm that Meta has overshot in its build-out. Founder and Chief Executive Mark Zuckerberg said as much at the company's annual shareholder meeting in late May.

 

"We haven't done that yet because we think that we have a use for the compute," Zuckerberg said, in response to an investor's question about building a cloud service. "But obviously, if we get to a point where we feel that we have overbuilt, then that is an option that we have."

 

The big question would be whether renting out excess capacity is a short-term offset to continued mega-spending, or a sign that such spending is about to recede. Meta is a smaller company than Amazon, Microsoft and Google, but it has been the most ambitious in its AI investments. Zuckerberg has built up a division called Meta Superintelligence Labs in a push for the social network to be the first to develop a supercharged form of AI. Meta expects to spend well over half its revenue this year on capital investments, which will likely take its free cash flow into negative territory for the first time in its life as a public company.

 

The prospect of any of the megacap tech giants scaling back their AI capex is a worrisome one for tech investors broadly. AI spending has pumped up the business of chip companies, makers of servers and other tech hardware as well as producers of memory chips and data storage systems. That in turn has sharply boosted their relevance to the market at large. The chip companies in the S&P 500 now make up about 18% of the blue chip index's total market cap compared with about 5% five years ago, according to data from S&P Global Market Intelligence.

 

Most analysts doubt that Meta plans to actually scale back its spending. "Meta is not stepping away from the AI race; it is turning early, aggressive capacity commitments into a strategic value creation option," wrote Brent Thill of Jefferies.

 

Still, the idea that the company has excess capacity at this stage of its AI cycle raises eyebrows. Justin Patterson of KeyBanc Capital said "it is conceivable that the scope of MSL's ambitions have narrowed vs. Meta's original AI goals when it began the capex cycle."

 

In any case, investors who have been watching the AI investment cycle closely aren't taking many chances. AI-exposed stocks fell hard after the Bloomberg report, with the PHLX Semiconductor Index sliding 11% over a two-day period as major chip names like Nvidia, Broadcom, Advanced Micro Devices and Intel have all fallen. Memory companies have fared even worse; SK Hynix and Micron each lost 17% and 15%, respectively, in that time. Broad selling across tech cost the Nasdaq nearly 2 percentage points over two days. Caterpillar, the second-largest Dow Jones Industrial Average component with a business selling generators for data centers, shed 10% over a two-day period.

 

The coming round of earnings reports will give the four so-called hyperscale companies a chance to signal future spending intentions. Based on their own prior projections, combined capital expenditures by Google, Amazon, Meta and Microsoft is expected to hit $710 billion this year. But even taking that to an astounding $1 trillion in 2027 would represent a growth rate of nearly half of what's expected this year.

 

Investor euphoria for the AI spending race could be tripped up simply by the law of very large numbers.” [1]

 

1. Will Someone Blink in AI Spending War? --- If Meta does rent out excess compute, it could signal that big tech companies have overbuilt. Gallagher, Dan.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 08 July 2026: B12.

Sultingiausia kepta vištiena prasideda nuo šių 4 patarimų

 

„Pamirškite sausas, raumeningas krūtinėles.

 

Jei mėgstate maistą su tokia aistra, kuri skatina jus visą rytą praleisti ūkininkų turguje, o popietę – gaminti trijų patiekalų vakarienę, tuomet tikriausiai nemėgstate vištienos krūtinėlės be kaulų ir odos. Realybė priimti, o gal net įvertinti, dėl liesų baltymų vertės – ikireformacijos nuopelno, sumokėto kaip atgaila už vakarienės nuodėmes – kiaulienos papilvę ir kaulų čiulpus.

 

Receptas: citrinomis ir česnakais keptos vištienos krūtinėlės [A]

 

Anksčiau taip jausdavausi. Tačiau šis, šis dūminis recepto grožis – su sultingu citrinų ir alyvuogių aliejaus sūkuriu, kvapniu keptu česnaku ir petražolėmis – yra tarsi burnoje tirpstantis pirmykštis keptų blauzdelių ir padažingų sparnelių būdas. Krūtinėlės liesumas, palyginti su vis labiau populiarėjančių šlaunelių sodrumu, suteikia marinuotai mėsai krištolinio ryškumo, tarsi mėlynas vasaros dangus po perkūnijos.

 

Kulinarijos profesionalai dažnai atmeta šį gryną skonį kaip nuobodų. (Ar matėte šefo Tomo Colicchio pasipiktinimą apie vištienos krūtinėlę laidoje „Top Chef“?)

 

Tačiau Dennis Mao ją labiau mėgsta. Jis yra „Jidori Chicken“ įkūrėjas ir savininkas, ši įmonė parduoda užsakomuosius paukščius prabangiems restoranams.

 

„Man labai patinka krūtinėlė“, – sakė jis. „Jei ji tinkamai iškepta, ji tikrai skani. Ji turi lengvą vištienos skonį ir yra labai švari.“

 

Tai pasakytina apie tas vištas, kurias jis augina, nes jos mažos, sveriančios nuo keturių iki aštuonių uncijų. Komercinės krūtinėlės yra daug didesnės, todėl mėsa gali būti blanki. Svarbu ne tik riebalų trūkumas, bet ir tekstūros monotonija – colis ar daugiau vienodų siūlinių siūlų, linkusių į medvilninį sausumą, nes mėsa ilgai iškepa.

 

Tačiau svarbu ne tik dydis. Ponas Mao paaiškino, kad paukščio kokybę lemia ne vienas veiksnys, pavyzdžiui, „paveldima veislė“ ar „laisvai laikomas“, o vištos šėrimo, auginimo, tvarkymo, perdirbimo ir gabenimo būdų derinys. Reguliariems prekybos centrų pirkėjams jis pataria ieškoti šviežiausios mėsos, nes „su šiuo subtiliu pokyčiu yra didžiulis skonio skirtumas“.

 

Idealus variantas yra „neseniai paskerstas mėsa“, tačiau etiketėse ši informacija neatskleidžiama. Todėl ieškokite paskutinių „suvartoti iki“ ir „parduoti iki“ datų, jei jos nurodytos, ir terminų „šviežia“ arba „laikyti šaldytuve“, kurie žymi, kad vištiena nebuvo užšaldyta, nes tai pablogina jos kokybę.

 

Jei galite rasti ir įpirkti aukštos kokybės A dydžio krūtinėlių, rinkitės jas. Visiems kitiems štai kaip paversti prekybos centre parduodamas vištienos krūtinėles vasaros žvaigžde:

 

1. Suplokštinkite mėsą į plonesnes lenteles

 

Dažnai perpjaunant krūtinėlę per pusę, lieka storas vienodų mėsos ruožų sluoksnis, kuris po antro kąsnio tampa nuobodus. Vietoj to, supjaustykite krūtinėlę iki trečdalio pradinio aukščio, įpjaudami dvi skylutes: pradėkite nuo gilaus pjūvio nuo riebalų centro, suapvalinto viršaus, iki smailaus galo, neperpjaudami iki galo. Tada peilį padėkite vienos pjūvio pusės viduryje ir pjaustykite, kad atvertumėte tą pusę, neperdurdami. Pakartokite kitoje pusėje ir gausite dvi dureles, kurios atsidaro iš centro.

 

Išskleidus plonesnę krūtinėlę, ją galima suploti į lygų sluoksnį. (Aš naudoju pliką delną, bet tinka ir mėsos plaktukas arba keptuvė.) Krūtinėlė nebus kaip širdies formos kotletas ar net simetriška kaip Roršacho dėmė, bet todėl ji bus tokia pat nenugalima kaip kepsnys. Pluoštai dabar ne tik sutrumpinti, bet ir eina skirtingomis kryptimis, todėl kiekvienas kąsnis suteiks kramtymo įvairovės.

 

2. Greitas marinavimas

 

Marinatai sustiprina skonį, bet daugiausia mėsos paviršiuje: tai dar viena priežastis, kodėl ši vištienos krūtinėlė yra tokia liekna. Be to, jai marinate reikia tik 15–30 minučių – tiek laiko užtrunka įkaitinti grilį. Alyvuogių aliejus čia atlieka daug darbo, perteikdamas česnako, citrinos žievelės ir pipirų aromatus ir užtikrindamas, kad mėsa būtų sodraus skonio ir gerai apskrustų. Žolelės, kurios gražiai apskrus, suteikia gaivumo; o druska kartu su citrinos sulčių rūgštimi išlaiko vištieną minkštą ir sultingą.

 

3. Įsigykite grilį karštesnė nei įprastai

 

Prieš daugelį vasarų šefas Jean-Georges Vongerichten man pasakojo, kad dauguma namų virėjų nepakankamai įkaitina groteles, kad susidarytų gilus dūminis skonis. Liepsnojanti ugnis apdegins visą krūtinėlę išorėje ir žalią viduje, tačiau šie ypač ploni kepsneliai gausiai apdegins, kad apgaubtų sultingus vidurius. Karštis tinkamas, kai ranką galite laikyti penkis colius virš grotelių tris–penkias sekundes. Ant dujinės viryklės temperatūra paprastai būna aukštesnė – vidutinė-aukšta; o ant anglių – gumulai arba briketai turėtų būti padengti pelenais ir po pilkai baltu paviršiumi ryškiai švytėti raudonai. Kepdami dujinę grotelę, būtinai ją uždenkite, kad išlaikytumėte tą patį karščio intensyvumą.

 

4. Nuimkite mėsą nuo grotelių anksčiau

 

Jei vištienos krūtinėlė nėra visiškai iškepusi, visada galite ją vėl padėti ant grotelių, bet sausos, perkepusios nepataisysite. Šios plonos juostelės iškepa maždaug per penkias minutes ir turėtų būti tiesiog matinis, vos juntamas rausvas atspalvis, tarsi raudonis, kuris išnyksta, kai jūsų simpatija išeina. Norėdami patikrinti, perkelkite jį į lėkštę, įsmeikite peilį į centrą ir atitraukite ašmenis, kad matytumėte mėsą nuo viršaus iki apačios. Jei krūtinėlei reikia šiek tiek ilgiau, padėkite ją atgal ant grotelių ir dar kartą žvilgtelėkite po mažiau nei minutės.

 

 

Karštas nuo grotelių ar net atvėsęs per ateinančias kelias dienas, šis patiekalas trykšta sodrumu ir gaivumu, kuris priverčia patikėti net tuos, kurie abejoja vištienos krūtinėlės kokybe.“ [B]

 

 

A. „Citrina ir česnaku keptos vištienos krūtinėlės – receptas

Autorius Genevieve Ko

Atnaujinta 2026 m. liepos 8 d.

Žiniasklaida 1 iš 1

Paruošiama per

45 min.

Įvertinimas

4 (19)

Komentarai

Perskaitykite 25 komentarus

 

Šis dūminio grožio receptas su sultingu citrinos ir alyvuogių aliejaus sūkuriu, kvapniu keptu česnaku ir petražolėmis yra tarsi pirmykštis keptų blauzdelių ir padažingų sparnelių derinys. Vištienos krūtinėlių liesumas, palyginti su šlaunelių sodrumu, suteikia marinuotai mėsai krištolinio spindesio. Tai, kaip mėsa čia suplota, yra raktas į gardumą: dažnai krūtinėlės perpjaunamos pusiau, tačiau vis tiek lieka storas vienodų mėsos dryžių sluoksnis, kuris po antro kąsnio tampa nuobodus. Čia krūtinėlės tampa plokštesnės. Jos nebus kaip širdies formos kotletai ar net simetriškos kaip Roršacho dėmės, tačiau todėl jos bus tokios pat nenugalimos kaip kepsnys. Jų skaidulos dabar ne tik sutrumpėjusios, bet ir dėl to, kad jos eina skirtingomis kryptimis, kiekvienas kąsnis suteiks kramtymo įvairovės. Pateikiama skiltyje: Sultingiausia grilinta vištiena prasideda nuo šių 4 patarimų

 

Ingredientai

Išeiga: 4–8 porcijos

• 2 svarai be kaulų ir odos vištienos krūtinėlių

• 1 didelė citrina ir skiltelės patiekimui

• 4 skiltelės česnako, nuluptos

• 2 puodeliai smulkiai supjaustytų petražolių, kalendros, baziliko, mėtų arba jų mišinio lapelių ir švelnių garų

• 3 šaukštai alyvuogių aliejaus, ir dar daugiau grotelėms patepti

• 1 ¼ arbatinio šaukštelio košerinės druskos (pvz., „Diamond Crystal“)

• ¾ arbatinio šaukštelio šviežiai maltų juodųjų pipirų

Ingredientų pakeitimo vadovas

 

Paruošimas

1. 1 veiksmas

Pradėkite nuo vištienos krūtinėlių suplokštinimo: padėkite krūtinėlę lygiąja puse žemyn ant pjaustymo lentelės, storuoju galu viršuje, o smailiuoju – apačioje. Įpjaukite gilų plyšį – neperpjaudami mėsos per visą ilgį – per jos vidurį. Praplėškite plyšį, pasukite peilio ašmenis į kairę, lygiagrečiai lentai, ir pjaustykite statmenai pradiniam pjūviui, neperpjaudami mėsos per visą ilgį. Pakartokite dešinėje pusėje, kad gautumėte du atvartus, kurie atsiveria iš centro kaip langinės ir sudaro platesnį, plokštesnį mėsos gabalą. Delnu suplokštinkite gumbuotas dalis, bet nedaužykite taip stipriai, kad nesuplėšytumėte mėsos. Pakartokite su likusiomis krūtinėlėmis.

 

2. 2 veiksmas

Paruoškite marinatą: Smulkia tarka nutarkuokite citrinos žievelę tiesiai ant didelio dubens arba sandaraus indo, tada pertarkuokite česnako skilteles. Išspauskite citrinos sultis, tada įmaišykite žoleles, aliejų, druską ir pipirus.

 

3. 3 veiksmas

Marinuokite vištieną: Sudėkite suplokštintą vištieną, apverskite ir tolygiai įtrinkite marinatu. Jei kepate iš karto ant grotelių, leiskite pastovėti kambario temperatūroje bent 15 minučių arba uždenkite ir laikykite šaldytuve iki 4 valandų. Jei atšaldyta, išimkite ją iš šaldytuvo prieš pat įkaitindami groteles.

4. 4 veiksmas

Paruoškite grilį: Įkaitinkite lauko grilį iki vidutinės-aukštos temperatūros. Kai jis bus paruoštas, turėtumėte galėti laikyti ranką 12 cm virš grotelių 3–5 sekundes. Jei grotelių grotelės dar nėra švarios, grilio šepečiu pašalinkite viską, kas prie jų prilipo. Sutepkite aliejumi susuktą popierinį rankšluostį, suimkite jį žnyplėmis ir patrinkite juo groteles. (Žr. patarimą, kaip gaminti viduje.)

5. 5 veiksmas

Padėkite vištieną ir prie jos prilipusį marinatą ant aliejumi pateptų grotelių, kiekvieną gabalėlį paskleiskite vienu lygiu sluoksniu. Kepkite, uždengę, jei naudojate dujinį grilį, kol dugnas gražiai apskrus ir lengvai atsikabins nuo grotelių, 3–5 minutes. Apverskite kiekvieną gabalėlį ir kepkite, kol į centrą įsmeigtas peilis atskleis mėsą, kuri yra vos matinė, bet vis dar sultinga, dar 2–3 minutes. Sudėkite į lėkštę ir palikite pastovėti apie 5 minutes, prieš supjaustydami ir patiekdami su citrinos skiltelėmis išspausti. Likučius galima laikyti šaldytuve sandariame inde iki 5 dienų.

Patarimas

• Taip pat galite naudoti ketaus keptuvę ant viryklės. Įkaitinkite ją ant stiprios ugnies ir lengvai patepkite aliejumi prieš dėdami vištieną. Jei reikia, kepkite partijomis, apversdami mėsą, kai ji lengvai išsiskirs nuo keptuvės, kol mėsa taps matinė, bet vis tiek sultinga.“

B. The Juiciest Grilled Chicken Starts With These 4 Tips. Ko, Genevieve.  New York Times (Online) New York Times Company. Jul 8, 2026.

The Juiciest Grilled Chicken Starts With These 4 Tips

“Make those dry, stringy breasts a thing of the past.

 

If you love food with the kind of passion that drives you to spend all morning at the farmers’ market to spend all afternoon cooking a three-course dinner, then you probably don’t love a boneless, skinless chicken breast. It’s a reality to accept, maybe even appreciate, for the virtue of the lean protein, a pre-Reformation indulgence paid in penance for the dinner sins of pork belly and bone marrow.

 

Recipe: Lemon-Garlic Grilled Chicken Breasts [A]

 

I used to feel that way. But this, this smoky beauty of a recipe — with its juicy swirl of lemon and olive oil, its fragrant charred garlic and parsley — is mouthwatering in the primal way of fried drumsticks and saucy wings. The leanness of the breast, compared with the richness of increasingly popular thighs, gives the marinated meat a crystalline brightness, like a blue summer sky after a thunderstorm.

 

Culinary professionals often dismiss that pure flavor as boring. (Have you seen the chef Tom Colicchio’s chicken breast rants on “Top Chef”?)

 

But Dennis Mao prefers it. He’s the founder and owner of Jidori Chicken, which sells bespoke birds to fine-dining restaurants.

 

“I really enjoy the breast,” he said. “If it’s cooked properly, it’s really good. It has a light chicken flavor, and it’s very clean.”

 

This is true of the ones he raises because they’re small, in the four- to eight-ounce range. Commercially available breasts are much larger, which can make that meat bland. It isn’t only the lack of fat but the monotony of texture, the inch or more of uniform thready strands, prone to cottony dryness since the meat takes so long to cook through.

 

But it’s not just size that matters. Mr. Mao explained that no one factor determines a bird’s quality, like “heritage breed” or “free-range,” but a combination of how the chicken is fed, raised, handled, processed and shipped. For regular supermarket shoppers, he advises looking for the freshest meat since there’s “a huge taste difference with that subtle shift.”

 

The ideal option is “something slaughtered recently,” but labels don’t reveal that detail. So look for the latest “use before” and “sell by” dates if they’re listed and the terms “fresh” or “keep refrigerated,” markers that the chicken hasn’t been frozen, which deteriorates its quality.

 

If you can find and afford high-end A-cup breasts, go for it. For the rest of us, here’s how to make supermarket chicken breasts the star of summer:

 

1. Flatten the meat into thinner planks

 

Often, butterflying the breast by slicing it in half leaves you with a thick slab of uniform meat striations that get boring after the second bite. Instead, cut the breast to a third of its original height by slicing two shutters: Start with a deep slit from the center of the fat rounded top down to the pointy end without cutting all the way through. Then, position the knife at the halfway point of one cut side and slice to open up that side without piercing through. Repeat on the other side and you end up with two shutters that open out from the center.

 

Once unfurled, the thinner breast can be smacked into an even layer. (I use my bare palm, but a meat mallet or skillet works too.) The breast won’t end up like a heart-shaped cutlet or even symmetrical like a Rorschach splotch, but that’s why it’ll be as irresistible as steak. The fibers are now not only shortened, but they run in different directions so each bite will offer some variety in chew.

 

2. Marinate quickly

 

Marinades bolster flavor, but mainly on the meat’s surface: That’s another reason this chicken breast benefits from being so svelte. Plus, it needs only 15 to 30 minutes in the marinade — the time it takes to heat a grill. Olive oil does a lot of work here, carrying the aromas of the garlic, lemon zest and pepper and ensuring that the meat tastes rich and browns well. The herbs, which char nicely, bring freshness; and the salt, along with the acid in the lemon juice, keeps the chicken tender and moist.

 

3. Get your grill hotter than usual

 

Many summers ago, the chef Jean-Georges Vongerichten told me that most home cooks don’t get their grills hot enough to develop deep smokiness. A blazing fire will leave a whole breast burned outside and raw within but will give these extra-thin cutlets a rich char to encase juicy centers. The heat is right when you can hold your hand five inches above the grate for three to five seconds. On a gas dial, that tends to be on the higher side of medium-high; and with charcoal, the lumps or briquettes should be ashed over and glowing red bright beneath the grey-white surface. Be sure to cover a gas grill while cooking to maintain that intensity of heat too.

 

4. Pull the meat off the grill earlier

 

If the chicken breast isn’t cooked through, you can always put it back on the grate, but you can’t fix a dry, overcooked one. These slender planks are done in about five minutes and should be just opaque throughout with the faintest hint of pink, like a blush that fades after your crush walks away. To check one, move it to a plate, stick a paring knife in the center and pull the blade back so you can see the meat top to bottom. If the breast needs a little more time, put it back on the grill and peek again in under a minute.

 

Hot off the grill or even cold over the next few days, this dish bursts with the richness and zing that makes even chicken breast doubters believe.” [B]

 

A. “Lemon-Garlic Grilled Chicken Breasts - Recipe

By Genevieve Ko

Updated July 8, 2026

Media 1 of 1

Ready In

45 min

Rating

4(19)

Comments

Read 25 comments

This smoky beauty of a recipe, with its juicy swirl of lemon and olive oil, its fragrant charred garlic and parsley, is mouthwatering in the primal way of fried drumsticks and saucy wings. The leanness of chicken breasts, compared to the richness of thighs, gives the marinated meat a crystalline brightness. The way the meat is flattened here is the key to deliciousness: Often, breasts are butterflied by slicing them in half, which still leaves you with a thick slab of uniform meat striations that get boring after the second bite. Here, the breasts end up flatter. They won’t end up like  heart-shaped cutlets or even symmetrical like Rorschach splotches, but that’s why they’ll be as irresistible as steak. Their fibers are now not only shortened, but because they run in different directions, each bite will offer some variety in chew.

Featured in: The Juiciest Grilled Chicken Starts With These 4 Tips

           

Ingredients

Yield:4 to 8 servings

•           2 pounds boneless, skinless chicken breasts

•           1 large lemon, plus wedges for serving

•           4 garlic cloves, peeled

•           2 cups leaves and tender steams of parsley, cilantro, basil, mint or a combination, finely chopped

•           3 tablespoons olive oil, plus more for greasing grill

•           1 ¼ teaspoons kosher salt (such as Diamond Crystal)

•           ¾ teaspoon freshly ground black pepper

Ingredient Substitution Guide

 

Preparation

1.         Step 1

Start by flattening the chicken breasts: Place a breast smooth side down on a cutting board, with the thick end at the top and the pointy end at the bottom. Cut a deep slit — without cutting all the way through the meat — down the center of its length. Pry open the slit, turn the knife blade to the left, parallel to the board, and slice perpendicular to the initial cut without cutting all the way through the meat. Repeat on the right side to end up with two flaps that open out from the center like window shutters to form a broader, flatter piece of meat. Use your palm to smack the lumpy parts flat, but don’t pound so hard that you tear the meat. Repeat with the remaining breasts.

2.         Step 2

Make the marinade: Use a fine grater to zest the lemon directly over a large bowl or airtight container, then run the garlic cloves over the grater. Squeeze in the juice from the lemon, then stir in the herbs, oil, salt and pepper.

3.         Step 3

Marinate the chicken: Add the flattened chicken and turn and rub it evenly with the marinade. Let stand at room temperature for at least 15 minutes if grilling right away or cover and refrigerate for up to 4 hours. If chilled, take it out of the fridge right before heating the grill.

4.         Step 4

Prepare the grill: Heat an outdoor grill to the higher side of medium-high. When it’s ready, you should be able to hold your hand 5 inches above the grate for 3 to 5 seconds. If the grill grates aren’t already clean, use a grill brush to remove anything stuck to them. Oil a wadded up paper towel, grip it with tongs and rub it over the grate. (See Tip for indoor cooking.)

5.         Step 5

Set the chicken and any marinade clinging to it on the oiled grate, spreading each piece in a single, even layer. Cook, covered if using a gas grill, until the bottom is deeply browned and releases easily from the grate, 3 to 5 minutes. Flip each piece and cook until a paring knife inserted in the center reveals meat that’s just opaque throughout but still juicy, 2 to 3 minutes longer. Transfer to a platter and rest for about 5 minutes before slicing and serving with lemon wedges for squeezing. Leftovers can be refrigerated in an airtight container for up to 5 days.

Tip

•           You also can use a cast-iron grill pan on the stovetop. Heat it over high and lightly oil it before adding the chicken. Cook in batches if needed, turning the meat when it releases easily from the pan, until the meat is opaque but still juicy.”

 

B. The Juiciest Grilled Chicken Starts With These 4 Tips. Ko, Genevieve.  New York Times (Online) New York Times Company. Jul 8, 2026.

Naftos kainos šokteli, o akcijų kainos krenta, Trumpui pareiškus, kad susitarimas su Iranu „žlugo“

 

„Naftos kainos trečiadienį šoktelėjo iki aukščiausio lygio per kelias savaites, o akcijų kainos krito po to, kai prezidentas Trumpas pareiškė manantis, kad Irano paliaubos „baigtos“ per neramią 24 valandų situaciją Persijos įlankos regione.

 

Trumpo administracija pradėjo seriją smūgių Iranui ir atšaukė išimtį, leidusią Iranui parduoti naftą. Antradienio veiksmai prieš Iraną buvo atsakas į šią savaitę įvykdytus išpuolius prieš tanklaivius Hormūzo sąsiauryje, kuris yra svarbus pasaulinės energijos tiekimo kanalas.

 

JAV Centrinė vadovybė teigė, kad ji smogė daugiau nei 80 taikinių Irane, įskaitant dešimtis mažų laivų, kuriuos naudojo Irano kariuomenė, „kad sumažintų Irano galimybes toliau pulti tarptautinę prekybą“.

 

Irano kariuomenė atsakė atakomis į 85 JAV karinius objektus Bahreine ir Kuveite, pratęsdama atsakomųjų veiksmų ciklą, kuris gali trukdyti pradedančiam laivybos eismo atsigavimui regione.

 

Naftos kainos smarkiai kyla, nutraukdamos santykinės ramybės laikotarpį.

 

„Brent“ rūšies žalios naftos, tarptautinės etalono, kaina pakilo 6 procentais iki daugiau nei 78 JAV dolerių už barelį – aukščiausio lygio per daugiau nei dvi savaites. Nors ji gerokai sumažėjo nuo piko, pasiekto per stipriausią kovą, neseniai įvykęs šuolis vėl pakėlė naftos kainą virš prieškario laikotarpio, kai ji siekė apie 72 JAV dolerius už barelį, kur ji svyravo kelias dienas.

 

„West Texas Intermediate“ rūšies žalios naftos, JAV etalono, kaina taip pat šoktelėjo iki daugiau nei 74 JAV dolerių už barelį. Prieš karą šios rūšies nafta buvo parduodama po 67 JAV dolerių už barelį.

 

Maklerio įmonės „Capital.com“ analitikė Daniela Hathorn teigė, kad investuotojai paliaubas laikė „trapia, bet galiausiai patvaria“, kol trečiadienį D. Trumpo komentarai tuo suabejojo. „Bet koks teiginys, kad derybos žlugo, kelia naujų tiekimo sutrikimų ar griežtesnių sankcijų riziką“, – sakė ponia. Hathorn pareiškime teigė.

 

Benzino kainos nesikeičia kartu su žalios naftos kainomis. AAA automobilių klubo duomenimis, trečiadienį vidutinė JAV benzino kaina buvo 3,80 USD už galoną. Ši kaina išlieka daugiau nei 27 procentais didesnė nei karo išvakarėse vasario pabaigoje, nes yra ženklų, kad degalinės išlaiko didesnes pelno maržas nepastovumo metu.

 

Atrodo, kad preliminarus laivybos atsigavimas yra pavojuje.

 

Antradienį įvykdyti išpuoliai prieš tris komercinius laivus, įskaitant Saudo Arabijos naftos tanklaivį ir Kataro suskystintų gamtinių dujų vežėją, Hormūzo sąsiaurio vandenyse, grasino sustabdyti energijos srautus.

 

Laivų eismas sąsiauriu šiek tiek atsigavo, nes laivų savininkai įgijo daugiau pasitikėjimo siųsti laivus per ginčijamą vandens kelią.

 

Jungtinis jūrų informacijos centras, tarptautinė organizacija, vertinanti grėsmes didelės rizikos laivybos maršrutuose, antradienį pareiškė, kad laivų siuntimo per sąsiaurį rizika yra „didelė“, pakilusi nuo „didele“, o tolesni „priešiški veiksmai dabartinėmis sąlygomis laikomi tikėtinais“.

 

Antradienį sąsiauriu abiem kryptimis praplaukė 41 laivas, teigia jūrų duomenų bendrovė „Kpler“. Prieš karą per Irano ir Omano sankirtą reguliariai praplaukdavo daugiau nei 130 laivų per dieną.

 

Daugelis šią savaitę sąsiauriu plaukusių laivų naudojosi Irano koridoriumi, kurį Irano valdžia, bandydama labiau kontroliuoti vandens kelią, pavadino vieninteliu tinkamu maršrutu.

 

Tarptautinės jūrų organizacijos generalinis sekretorius Arsenio Dominguezas trečiadienį paragino laivų savininkus ir operatorius vengti siųsti savo laivus per sąsiaurį. Jis teigė, kad tai galėtų sukelti „nereikalingą pavojų“ beveik 6000 Persijos įlankoje įstrigusių jūrininkų.

 

Tik du iš antradienį tranzitu praplaukusių laivų pasirinko Omano maršrutą, kuriuo JAV karinis jūrų laivynas teikia rekomendacijas.

 

Sąsiaurio vidurinė dalis laikoma pavojinga dėl Irano kariuomenės padėtų minų rizikos. Bendrą eismo apimtį buvo sunku įvertinti, nes daugelis laivų išjungė savo vietos nustatymo įrenginius.

 

Akcijų rinkos krenta.

 

Akcijų rinkos investuotojai, regis, labiau susitelkė į technologijų bendrovių perspektyvas ir dirbtinio intelekto sistemų kūrimą, o ne į karo Irane poveikį. Tačiau pastaruoju metu kilę kovos Persijos įlankoje, regis, sugraudino investuotojus.

 

S&P 500 ateities sandorių vertė krito 1 procentu, o tai rodo, kad akcijų kainos kris, kai Niujorke atsidarys rinkos. Didžiųjų technologijų bendrovių akcijas pastaruoju metu smogė baimės, kad didžiulės investicijos į dirbtinio intelekto sistemas gali neatsipirkti taip dosniai, kaip tikėtasi, o puslaidininkių bendrovės pastarųjų prekybos sesijų metu patyrė spaudimą.

 

Akcijos Europoje ir Azijoje trečiadienį taip pat krito, o kritimas spartėjo, nes kovos Persijos įlankoje paaštrėjo.

 

Vis dėlto daugelis rinkos strategų išlieka optimistiški. „Dirbtinis intelektas tema išlieka nepakitusi, o didelės pajamos jau pakeliui“, – tyrimo ataskaitoje rašė ilgametis finansų valdytojas Louis Navellier. „Padėtis Irane vis dar meta šešėlį, nes yra tikimybė, kad ekonomikos augimas staiga smarkiai nepakils, bet  vis dar neatmetama galimybė, kad susitarimas bus išspręstas“, – pridūrė jis, – „tačiau galutinis sprendimas būtų „stiprus katalizatorius prasmingam palengvėjimo susibūrimui“.“ [1]

 

1. Oil Prices Jump and Stocks Drop After Trump Says Iran Deal Is ‘Over’. Karaian, Jason; Gross, Jenny.  New York Times (Online) New York Times Company. Jul 8, 2026.

Oil Prices Jump and Stocks Drop After Trump Says Iran Deal Is ‘Over’

“Oil prices spiked on Wednesday to the highest level in weeks and stocks dropped after President Trump said that he thought the Iran cease-fire was “over” amid a volatile 24 hours in the Persian Gulf region.

 

The Trump administration launched a series of strikes on Iran and revoked a waiver that had allowed Iran to sell oil. The actions against Iran on Tuesday were in retaliation for attacks on tankers this week in the Strait of Hormuz, a crucial conduit for the world’s energy.

 

U.S. Central Command said that it hit over 80 targets in Iran, including dozens of small boats used by the Iranian military, “to degrade Iran’s ability to continue attacking international commerce.”

 

Iran’s military responded by targeting 85 U.S. military sites in Bahrain and Kuwait, prolonging a retaliatory cycle that could impede the nascent recovery in shipping traffic in the region.

 

Oil prices rise sharply, breaking a relative period of calm.

 

    Brent crude oil, the international benchmark, rose 6 percent, to above $78 a barrel, its highest level in over two weeks. Although down significantly from its peak during the worst of the fighting, the recent jump pushed oil back above its prewar price of around $72 a barrel, where it had hovered for several days.

 

    West Texas Intermediate crude, the U.S. benchmark, also jumped, to more than $74 a barrel. This grade of crude traded at $67 per barrel before the war.

 

    Daniela Hathorn, an analyst at Capital.com, a broker, said that investors had viewed the cease-fire as “fragile but ultimately durable,” until Mr. Trump’s comments on Wednesday called that into question. “Any suggestion that negotiations have collapsed raises the risk of renewed supply interruptions or tighter sanctions,” Ms. Hathorn said in a statement.

 

    Gasoline prices don’t move in lock step with crude. The U.S. national average price of gas was $3.80 a gallon on Wednesday, according to the AAA motor club. That price remains more than 27 percent higher than it was at the eve of the war in late February, amid signs that gas stations are maintaining wider profit margins amid the volatility.

 

A tentative recovery in shipping appears at risk.

 

    The attacks on Tuesday on three commercial vessels, including a Saudi oil tanker and a Qatari liquefied natural gas carrier in the waters around the Strait of Hormuz, threatened to throttle the flow of energy.

 

Ship traffic through the strait had recovered somewhat as shipowners gained more confidence in sending vessels through the contested waterway.

 

    The Joint Maritime Information Center, a multinational organization that assesses threats on high-risk shipping routes, said on Tuesday that the risk of sending ships through the strait was “severe,” up from “substantial,” with further “hostile action considered likely under current conditions.”

 

    On Tuesday, 41 ships passed through the strait in both directions, according to Kpler, a maritime data company. Before the war, more than 130 ships a day routinely passed through the choke point between Iran and Oman.

 

Many of the vessels that went through the strait this week used the Iranian corridor, which the Iranian authorities, trying to assert more control over the waterway, have said is the only viable route.

 

    Arsenio Dominguez, secretary-general of the International Maritime Organization, on Wednesday urged shipowners and operators to avoid sending their ships through the strait. He said that doing so could expose the nearly 6,000 seafarers stranded in the Persian Gulf to “unnecessary danger.”

 

    Only two of the ships that transited on Tuesday took the Omani route, through which the U.S. Navy is providing guidance.

 

The middle of the strait is considered dangerous because of the risk of mines laid by Iran’s military. Overall volumes of traffic were difficult to assess because many ships have turned off their location tracking devices.

 

Stock markets turn lower.

 

    Stock market investors have generally seemed more focused on the prospects for technology companies and the build-out of artificial intelligence systems than the effects of the war in Iran. But the latest burst of fighting in the Gulf appeared to rattle investors.

 

    Futures for the S&P 500 fell 1 percent, suggesting that stocks will slip when markets open in New York. Shares of major tech companies have recently been hit by fears that enormous investments in A.I. systems may not pay off as handsomely as expected, with semiconductor companies coming under pressure in recent trading sessions.

 

    Stocks in Europe and Asia also fell on Wednesday, with declines accelerating as the fighting in the Gulf escalated.

 

    Still, many market strategists remain bullish. “The A.I. theme is intact, and strong earnings are on the way,” Louis Navellier, a longtime money manager, wrote in a research note. “The Iran situation still casts a shadow, with the chance for sudden high escalation still not out of the question,” he added, but an eventual resolution would be “a strong catalyst for a meaningful relief rally.”” [1]

 

1. Oil Prices Jump and Stocks Drop After Trump Says Iran Deal Is ‘Over’. Karaian, Jason; Gross, Jenny.  New York Times (Online) New York Times Company. Jul 8, 2026.

Visiškai automatizuoto tyrimų pasaulio vizija: visiškai dirbtinio intelekto sukurta publikacija praeina tarpusavio vertinimo procesą: kokios pasekmės mokslinių leidinių rinkai?

Visiškai automatizuoto tyrimų pasaulio vizija: visiškai dirbtinio intelekto sukurta publikacija praeina tarpusavio vertinimo procesą. „Pastaraisiais metais dirbtinių mokslininkų atsirado kaip grybų, tačiau svajonė apie tyrimų mašiną, galinčią atlikti kiekvieną žingsnį nuo idėjos generavimo iki galutinės publikacijos, nebuvo įgyvendinta. Dirbtinis intelektas gali perimti atskirus veiksmus, tokius kaip literatūros apžvalgos ar duomenų analizė. Tačiau hipotezių formulavimas ir interpretavimas išlieka žmogaus darbu. Tai iš esmės nepasikeitė net ir su kalbos modeliais. Nors šios dirbtinio intelekto sugeneruotos mašininio mokymosi (LLM) sistemos duoda puikių rezultatų, jos dažnai nesugeba atlikti net paprasčiausių užduočių, nes joms trūksta vidinio tyrimo proceso supratimo.

 

Gerai lankomoje tarptautinėje mašininio mokymosi konferencijoje visiškai dirbtinio intelekto sukurta publikacija sėkmingai praėjo recenzavimo procesą. Organizatoriui žinant, buvo pateikti trys mašininiu būdu sugeneruoti Japonijos bendrovės „AI Scientist“ leidiniai, iš kurių vienas praėjo recenzavimo procesą seminaro metu.

 

Žmonėms recenzentams nepavyko nustatyti jo technologinės kilmės.

 

Publikacijoje aprašomos likusios dirbtinio intelekto kliūtys mašininio mokymosi srityje, tarsi perspėjant apie perdėtus lūkesčius dėl savo galimybių. Jos kūrėjai reklamuojasi žadant visiškai automatizuotą tyrimo procesą. Nuo idėjų generavimo ir programavimo iki eksperimentinių bandymų ir publikavimo, įskaitant savęs vertinimą, dirbtinio intelekto mokslininkas turi viską atlikti pats, kaip ir pateikto mokslinio straipsnio atveju.

 

Recenzentai mašininiu būdu parengtą mokslinį straipsnį įvertino, kaip vidutinės, bet pakankamos kokybės. Jis neįveikė kliūties tapti pagrindiniu konferencijos leidiniu. Akivaizdu, kad tai nėra išskirtinis leidinys, bet bent jau toks, kuris turi potencialo pasirodyti moksliniame žurnale. Ar mokslinių leidinių rinka netrukus bus užtvindyta dirbtinio intelekto straipsniais, kurie iškreipia akademinę konkurenciją ir paverčia publikavimą nenaudingu kaip reputacijos rodiklį? O ką tada mokslininkai turėtų daryti? Leidinyje „Nature“ sėkmingo recenzavimo proga į šiuos klausimus atsakoma atsargiai (Chris Lu ir kt.: Towards end-to-end automation of AI research. Nature, Volume 651, March 2026). Juk tik vienas iš trijų pateiktų leidinių praėjo recenzavimo procesą. Testas buvo išlaikytas. Nepriekaištingas dirbtinio intelekto produktas, matyt, yra labiau išimtis nei taisyklė. Remiantis autorių patirtimi, DI publikacijos vis dar turi daug silpnybių: jose pateikiamos naivios hipotezės, daromos klaidos perduodant eksperimentinius duomenis, negalvojant kopijuojami skaičiai ir vaizdai arba lengvabūdiškai haliucinuojamos. Apskritai joms trūksta metodologinio griežtumo.

 

Be to, dirbtinis tyrėjas lieka apribotas konkrečiomis tyrimų sritimis, tokiomis kaip mašininis mokymasis, kur tyrimo procesas vyksta tik kompiuteryje. Tačiau jau egzistuoja mintiniai eksperimentai apie automatizuotas chemines laboratorijas, kuriose atliekami DI vadovaujami eksperimentai. „Nature“ neseniai pranešė apie nepaprastą DI pažangą vaistų kūrimo srityje. Remdamasis išsamia literatūros apžvalga, DI pasiūlė neįprastas veikliąsias medžiagas sunkiai gydomoms ligoms gydyti, kurios pasirodė esančios stebėtinai veiksmingos. Tai galėtų smarkiai paspartinti mokslinius tyrimus ir plėtrą, ypač turint omenyje, kad DI daro didžiulę pažangą šalinant klaidų šaltinius. Nepaisant to, jokiu būdu nėra tikra, ar jos polinkis haliucinuoti gali būti visiškai išnaikintas. Vienas iš vaistų pasiūlymų būtų turėjęs mirtinų pasekmių. Taip pat neaišku, ar DI iš tikrųjų gali pasiekti originalių įžvalgų, ar ji liks apribota šablonų atpažinimu aiškiai apibrėžtoje sistemoje, o tai taip pat reikštų didžiulę pažangą.

 

Jei dirbtinio intelekto publikacijos taptų masinės gamybos, būtų sunku iš momentinio turinio gausos išskirti originalius tyrimus. Jau dabar yra daugybė abejotinų verslo modelių, kurie iš to pelnosi. Galima sukurti, regis, nepriekaištingus leidinius naudojant klaidingus duomenis – tai vilioja mokslininkus, norinčius trumpuoju laikotarpiu pagerinti savo įsidarbinimo perspektyvas. Šiame kontekste Europos mokslinių tyrimų taryba ką tik paaiškino, kad nors dirbtinis intelektas gali padėti rengti leidinius ir ekspertų nuomones, jis neturi visiškai perimti nė vienos užduoties. Ar to galima išvengti praktiškai, yra atviras klausimas. Dirbtinio intelekto tyrėjai yra suinteresuoti vertinti savo bendradarbiavimą su dirbtiniu intelektu kaip pagalbos santykius. Automatizuotas tyrimų procesas reikštų publikacijų, prizų ir patentų perdavimą mašinoms, o galiausiai net ir profesoriaus pareigas. Atleisti mokslininkai tuomet turėtų daug laiko užsiimti kita veikla. Bet kokia?“ [1]

 

1. Die Vision einer voll automatisierten Forschungswelt: Eine vollständig KI-generierte Publikation besteht das Peer-Review-Verfahren: Welche Folgen hat das für den wissenschaftlichen Publikationsmarkt? Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 08 Apr 2026: N4.   THOMAS THIEL

The Vision of a Fully Automated Research Landscape: A completely AI-generated publication passes the peer-review process—what are the implications for the scientific publishing market?

“"Artificial scientists" have sprung up like mushrooms in recent years, yet the dream of an automated researcher capable of executing every step—from ideation to the final publication—on its own has not materialized. Artificial intelligence can handle individual tasks such as literature reviews or data analysis, but hypothesis generation and interpretation remain the domain of humans. Even the advent of language models has not fundamentally changed this. While Large Language Models (LLMs) can produce impressive results, they often stumble over the simplest tasks because they lack an inherent understanding of the research process.

 

At a well-attended international machine learning conference, a fully AI-generated paper has now successfully passed the peer-review process. With the organizers' knowledge, three machine-generated papers from the Japanese company "AI Scientist" were submitted; one of them passed the review process within a workshop track.

 

Human reviewers were unable to detect the papers' machine origins.

 

The paper describes remaining obstacles for AI in the field of machine learning—almost as if warning against inflated expectations regarding its own capabilities. Its developers promote the promise of a fully automated research process. From ideation, programming, and experimental testing to publication—including self-evaluation—the "AI Scientist" is designed to handle everything independently, just as it did with the submitted research paper.

 

Reviewers rated the machine-generated output as having moderate but sufficient quality. It did not clear the hurdle for the conference's main proceedings. While clearly not an outstanding paper, it was nonetheless of a quality that could potentially be published in a scientific journal. Will the scientific publishing market soon be flooded with AI-generated papers that distort academic competition and render publication useless as an indicator of reputation? And what role would be left for scientists? A paper published in *Nature* in the wake of this successful peer review offers a measured perspective on these questions (Chris Lu et al.: Towards end-to-end automation of AI research. Nature, Volume 651, March 2026). Ultimately, only one out of three submitted papers passed peer review. A flawless AI-generated research output is evidently the exception rather than the rule. In the authors' experience, AI-generated papers continue to suffer from numerous weaknesses: they posit naive hypotheses, make errors in experimental execution, arbitrarily duplicate figures and images, or blithely hallucinate data. Overall, they lack methodological rigor.

 

Furthermore, the artificial researcher remains limited for now to specific fields—such as machine learning—where the research process takes place entirely on a computer. However, concepts for automated chemical laboratories, where experiments are conducted under AI guidance, already exist. *Nature* recently reported remarkable AI-driven advances in drug development.

 

Based on comprehensive literature analysis, an AI proposed unusual compounds for hard-to-treat diseases that proved to be astonishingly effective.

 

This could vastly accelerate research and development, especially as AI makes huge strides in eliminating sources of error. Nevertheless, there is no guarantee that the tendency to hallucinate can be entirely eradicated; one of the proposed drug candidates would have had fatal consequences. It also remains unclear whether AI can truly arrive at original insights or if it will remain confined to pattern recognition within a strictly defined scope—though even that would yield immense progress.

 

If AI-generated papers were to become mass-produced commodities, it would be difficult to sift original research contributions from the mountain of "instant" output. There is already no shortage of dubious business models profiting from this trend. It is possible to generate papers that appear flawless yet rely on false data—a tempting prospect for scientists seeking a quick boost to their job prospects. Fittingly, the European research council has just reiterated that while AI may assist in the preparation of publications and expert reports, it must not take over either task entirely. Whether this can be prevented in practice remains an open question. AI researchers have a vested interest in viewing the collaboration with artificial intelligence as a relationship of assistance. The logical consequence of a fully automated research process would be to hand over publications, awards, and patents to machines—and eventually, professorships as well. The displaced scientists would then have plenty of time to pursue other activities. But which ones?” [1]

 

1. Die Vision einer voll automatisierten Forschungswelt: Eine vollständig KI-generierte Publikation besteht das Peer-Review-Verfahren: Welche Folgen hat das für den wissenschaftlichen Publikationsmarkt? Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 08 Apr 2026: N4.   THOMAS THIEL