Žvilgsnis iš vidaus: DI gerosios, blogosios ir bjauriosios pusės

 

„Kaip ir santechnika patalpose bei skrebučiai su avokadu, dirbtinis intelektas bus milžiniškas. Tačiau nesitikėkite tiesios linijos. Štai gerosios, blogosios ir bjauriosios pusės.

 

-- Gerai. DI yra nepaprastai protingas. „ChatGPT“ SAT skaitymo ir rašymo testuose pasiekia 93 procentilį – 710 balų iš 800. Ir 700 balų matematikoje. Jis taip pat gali gauti 3 ar aukštesnį balą daugumoje aukštesniojo lygio testų.

 

Jei „ChatGPT“ galėtų savanoriškai statyti trobeles Kosta Rikoje ir groti padoriu klarnetu, jis galėtų patekti į Mičigano universitetą.

 

Generatyvioji DI taip pat gali išlaikyti visus atestuoto finansų analitiko egzamino, 2023 m. vienodo advokatūros egzamino ir (97 % tikslumu) 2023 m. JAV medicinos licencijavimo egzamino lygius. Žinoma, jei galėčiau įsiminti ryšį tarp kiekvieno per pastaruosius 500 metų parašyto žodžio, tikriausiai ir šiuos testus išlaikyčiau puikiai. Bet ar pasitikėtumėte, kad bet kurioje iš šių profesijų būtų „ChatGPT“? Hmm. Mūsų testai turi savo ribas.

 

Sukčiavimas su „ChatGPT“ yra toks paplitęs, kad profesoriai egzaminams grįžo prie tų kvailų mėlynųjų knygelių. Kas toliau, pergamentinis popierius? Tai nėra pažanga. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad analitinis mąstymas vis dažniau bus atliekamas raginant „ChatGPT“ ir tikrinant rezultatus. Ar galite tai įvertinti? Dar ne.

 

Didelė dalis švietimo yra mokymas pagal testą. Viktorinos, egzaminai, paskaitos ir didžioji dalis švietimo yra apversta aukštyn kojomis. Įsiminimas nebereikia. Paskaitos nebereikia.

 

Ateitis – tai ir savarankiškas mokymasis, ir dalyvaujamasis ugdymas projektuose, kuriems dirbtinis intelektas gali padėti ir įvertinti viską vienu metu. Sukurkite (virtualią) pilotuojamą raketą į Marsą – mokykitės skaičiavimo, fizikos, biologijos, ekonomikos, psichologijos ir medžiagų mokslo, kad tai padarytumėte.

 

Taip pat įspūdingas yra karštligiškas įmonių, kurios diegia dirbtinį intelektą klientų aptarnavimui, skaičius. Virtualūs agentai, naudojantys tekstą ir vis dažniau balsą, gali atsakyti į užklausas. Anekdotiškai girdėjau skaičius, kurie svyruoja nuo 30 % iki 70 % automatiškai sugeneruotų atsakymų prieš pradedant sunkius klausimus. tikriems, kvėpuojantiems žmonėms. Dauguma žmonių man sako, kad išlaidos sumažėja maždaug 30 %. Po pokalbių robotų tai gali būti didžiausias DI pritaikymas. Įspėjimas: jis vis dar daro klaidų.

 

-- Blogai. Taip, haliucinacijos yra didelė problema. Net pavadinimas „haliucinacija“ yra apgaulė. Tiesiog pasakykite: DI daro klaidas. Klaidas. Neteisybes. Ydas. Jis gali būti kvailas. Kadangi generatyvinis DI yra statistinis modelis, užklausos dažnai yra mažai nuoseklumo. Net ir teikiant klientų aptarnavimą, įmonės yra atsargios. Klaidos kenkia. Prekių ženklai gali būti sugadinti. Atsakomybė yra didžiulė problema išoriniam DI.

 

Kalbant apie kodavimą, „Meta“ atstovas Markas Zuckerbergas sako, kad jų DI yra toks pat geras, kaip ir „vidutinio lygio inžinieriai“. Programinės įrangos kūrėjams patinka „vibe coding“ įrankiai, tokie kaip „Cursor“ ir „Replit“. „Anthropic“ DI leidžia naudoti daugelį šių įrankių, tačiau mažai kas pasitiki jų rezultatais, kurie dažnai būna pilni klaidų. Programuotojai, vidutinio lygio ar ne, tapo testuotojais, taisančiais DI kodą. Produktyvesni? Taip, bet kitaip.

 

Šiandien didelė kalba Modeliai apmokomi naudojant grubią jėgą. Tonos „Nvidia“ GPU lustų, prijungtų prie terabaitų atminties. DRAM atminties kainos, kurios paprastai krenta 30 % per metus, 2025 m. išaugs 15–20 %. Dirbtinis intelektas susiurbia kiekvieną laisvą energijos džaulį. Silicio slėnio žmonės kalba apie kilovatų matavimą vienam žetonui, kad galėtų įvertinti dirbtinio intelekto našumą. Tai nesitęs. Stebėkite atminties kainas kaip ankstyvojo paklausos perspėjimo sistemą. Taip pat stebėčiau Japonijos obligacijų pajamingumą, nes jenų sandorių sandoriai gali būti akcijų rinkos ažiotažo šaltinis. Taip pat ir kriptovaliutų atveju.

 

Ateina efektyvesni dirbtinio intelekto metodai. Pažvelkite į buvusios „OpenAI“ vyriausiosios technologijų pareigūnės Miros Murati naują 12 mlrd. dolerių vertės vertinimo įmonę „Thinking Machines Labs“, kuri apmoko esamus dirbtinio intelekto modelius, kad jie taptų siaurų užduočių ekspertais. Išmokyti dirbtinį intelektą mokytis yra labai panašu į žmonių švietimo permąstymą. Efektyvumas gali sumažinti duomenų centrų paklausą.

 

-- Bjauru. Akcijų rinka yra gegutė „Cocoa Puffs“ labiau nei dirbtinis intelektas. Bet ar investicijos į dirbtinio intelekto duomenų centrus yra svarbesnės už pajamas generuojančią paklausą? Tikėtina. Kiekviename cikle matome perteklinį kūrimą: atminties lustai, telekomunikacijos, šviesolaidis. Mažos galios lustai ir energiją taupantys dirbtinio intelekto algoritmai matomi horizonte. Žiaurios jėgos žaidimas gali pasikeisti.

 

Planuojami daugiau nei 1 trilijono dolerių pajėgumai iki 2028 m. gerokai lenkia bet kokias trumpalaikes pajamų galimybes. O rinkos yra nepastovios. Jeffas Bezosas mėgsta visiems priminti, kad 2000-ųjų pradžioje „Amazon“ akcijų kaina pakilo nuo 113 iki 6 dolerių, nors bendrovė pasiekė visas prognozes. Tai zigzagas, palyginti su tiesia linija aukštyn. Rinkos nustatė dirbtinio intelekto akcijų kainas pagal lūkesčius po trejų–penkerių metų. Tai gali sumažėti iki įprastesnio laikotarpio po šešių–aštuonerių metų. Kaip „Oracle“ praėjusią savaitę. Tai vyksta kiekvieną ciklą: ką pastaruoju metu man padarėte? Nauja pasiūla ir inovacijos reiškia, kad dirbtinio intelekto kainos gali kristi greičiau nei planuota. Tas pats pasakytina ir apie akcijas.

 

Artimiausia bjauru yra ilgalaikėje perspektyvoje gera žinia. Silicio slėnyje kainos visada krenta. Kai jos nekrenta, aš nerimauju. Mažesnės kainos reiškia elastingumą: atsiranda naujų programų, kurios gali pasinaudoti pigesniu funkcionalumu. Pigesni lazeriniai spausdintuvai, skaitmeniniai fotoaparatai, išmanieji telefonai ir dabar dirbtinis intelektas. Tik stebėkite zigzagą.“ [1]

 

1. Inside View: The Good, Bad and Ugly of AI. Kessler, Andy.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 15 Dec 2025: A15.  

Inside View: The Good, Bad and Ugly of AI

 

“Like indoor plumbing and avocado toast, artificial intelligence is going to be ginormous. But don't expect a straight line up. Here's the good, bad and ugly.

 

-- Good. AI is wicked smart. ChatGPT scores in the 93rd percentile on SAT reading and writing tests -- 710 out of 800. And 700 in math. It can also score a 3 or higher on most advanced-placement tests.

 

If ChatGPT could volunteer to build huts in Costa Rica and play a decent clarinet, it could get into the University of Michigan.

 

Generative AI can also pass all levels of the Chartered Financial Analyst exam, the 2023 Uniform Bar Exam and (with 97% accuracy) the 2023 U.S. Medical Licensing Examination. Sure, if I could memorize the relationship between every word written in the past 500 years, I'd probably ace these tests too. But would you trust ChatGPT in any of those professions? Hmmm. Our tests have their limits.

 

Cheating with ChatGPT is so rampant that professors have reverted to those silly blue books for exams. What's next, parchment paper? This isn't progress. But note, analytical thinking will increasingly be done through the prompting of ChatGPT and checking results. Can you grade that? Not yet.

 

So much of education is teaching to the test. Quizzes, exams, lectures and most of education is upside down. Memorization is out. Lectures are out.

 

The future is both self-paced learning and participatory education on projects that AI can assist and evaluate all at once. Build a (virtual) manned rocket to Mars -- learn calculus, physics, biology, economics, psychology and material science to do it.

 

Also impressive is the fevered pitch of enterprises adopting AI for customer service. Virtual agents using text, and increasingly voice, can answer queries. Anecdotally I've heard numbers ranging from 30% to 70% of automatically generated answers before hard questions are kicked to real, breathing humans. Most people tell me costs are lowered by about 30%. After chatbots, this may be the biggest adoption of AI. Warning: It still makes mistakes.

 

-- Bad. Yes, hallucinations are a big problem. Even the name hallucination is a deceit. Just say it: AI makes mistakes. Errors. Gaffes. Flaws. It can be stupid. Because generative AI is a statistical model, there's often little consistency from query to query. Even with customer service, enterprises are cautious. Mistakes hurt. Brands can be tarnished. Liability is a huge issue for outward-facing AI.

 

For coding, Meta's Mark Zuckerberg says its AI is as good as "midlevel engineers." Software folks like "vibe coding" tools such as Cursor and Replit. Anthropic's AI enables many of these tools, but few trust their output, which is often riddled with bugs. Programmers, midlevel or otherwise, have turned into testers fixing AI's code. More productive? Yes, but different.

 

Today's large language models are trained via brute force. Tons of Nvidia GPU chips connected to terabytes of memory. DRAM memory prices, which normally drop 30% a year, are up 15% to 20% in 2025. AI is sucking up every spare joule of energy. Folks in Silicon Valley talk about measuring kilowatts per token to judge AI output. This won't last. Watch memory prices as an early warning system for demand. I'd also watch Japanese bond yields as yen carry trades may be the source of the stock market's hot air. For crypto too.

 

More-efficient AI methods are coming. Look at former OpenAI chief technology officer Mira Murati's new $12 billion valuation company, Thinking Machines Labs, which trains existing AI models to become experts at narrow tasks. Teaching AI how to learn is much like rethinking human education. Efficiency may cut data-center demand.

 

-- Ugly. The stock market is cuckoo for Cocoa Puffs over AI. But is AI data-center investment ahead of revenue-producing demand? Likely. We see overbuilding every cycle: memory chips, telecom, fiber. Low-power chips and power-efficient AI algorithms are visible on the horizon. The brute-force game may change.

 

The $1 trillion plus of planned capacity by 2028 is way ahead of any near-term revenue possibilities. And markets are fickle. Jeff Bezos likes to remind everyone that in the early 2000s Amazon stock went from $113 to $6 even though the company hit every forecast. This is the zigzag vs. a straight line up. Markets have been pricing AI stocks based on expectations three to five years out. That may shrink to a more normal six to 18 months. Like Oracle last week. It happens every cycle: What have you done for me lately? New supply and innovation mean AI pricing can drop faster than planned. Same for stocks.

 

Near-term ugly is long-term good news. In Silicon Valley, prices always go down. When they don't, I get nervous. Lower prices mean elasticity kicks in: New applications open up to take advantage of the cheaper functionality. Cheaper laser printers, digital cameras, smartphones and now AI. Just watch for the zigzag.” [1]

 

1. Inside View: The Good, Bad and Ugly of AI. Kessler, Andy.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 15 Dec 2025: A15.  

„Roomba“ dulkių siurblių gamintoja siekia bankroto

Kiniški robotai dulkių siurbliai dažnai lenkia „Roomba“ savo pažangiomis technologijomis, tokiomis kaip LiDAR tiksliam žemėlapių sudarymui, dirbtinis intelektas kliūčių (net laidų!) vengimui ir novatoriškomis funkcijomis, tokiomis kaip robotinės rankos smulkiems daiktams valyti, galingas grindis valyti su savaiminio valymo stotimis, dažnai už konkurencingas kainas, atspindinčias greitesnius inovacijų ciklus Kinijos technologijų sektoriuje. Nors „Roomba“ buvo šios kategorijos pradininkė, tokie Kinijos prekių ženklai kaip „Roborock“ ir „Dreame“ pirmauja dėl išmanesnės navigacijos ir daugiafunkciškumo, siūlydami geresnę vertę ir efektyviau tvarkydamiesi su netvarkingais realiais namais.

 

„Įmonė, gaminanti robotinius dulkių siurblius „Roomba“, sekmadienį paskelbė bankrotą, tačiau teigė, kad jos įrenginiai veiks normaliai, kol įmonė bus restruktūrizuota.

 

Masačusetse įsikūrusi „iRobot“ daugelį metų patyrė finansinių sunkumų, nes ją kamavo užsienio konkurentai, gaminantys pigesnius ir, kai kurių pirkėjų nuomone, technologiškai pranašesnius autonominius dulkių siurblius.

 

Kai 2024 m. dėl reguliavimo problemų žlugo siūlomas pardavimas „Amazon.com“, bendrovės akcijų kaina smarkiai krito.

 

Neseniai pateiktuose įmonės dokumentuose „iRobot“ užsiminė, kad bankrotas gali būti neišvengiamas. Ji yra skolinga 352 mln. USD „Picea“, pagrindinei sutartinei gamintojai, kuri veikia iš Kinijos ir Vietnamo. Pasak „iRobot“, beveik 91 mln. USD šios skolos yra pradelsta.

 

Sekmadienį pristatydama savo restruktūrizavimo planą, „iRobot“ teigė, kad „Picea“ gaus 100 % „iRobot“ akcijų, o tai, anot bendrovės, leis jai tęsti veiklą.

 

Įkurta 1990 m., „iRobot“ autonominiai dulkių siurbliai padėjo tapti vartotojų robotikos pradininke. Daugelyje naujausių „Roomba“ versijų yra funkcijų, kurios valdomos per prekės ženklo programėlę.

 

Kai kurie savininkai nerimauja, kad, kaip ir kiti su internetu susiję produktai, jų „Roomba“ gali tapti nenaudingi, jei įmonė bankrutuotų. „iRobot“ teigė, kad nenumato jokių produktų palaikymo ar programėlės veikimo sutrikimų.“ [1]

 

1. Roomba Vacuum Maker Seeks Bankruptcy. Keilman, John.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 15 Dec 2025: B2.

Roomba Vacuum Maker Seeks Bankruptcy

 

Chinese robot vacuums often surpass Roomba by integrating advanced tech like LiDAR for precise mapping, AI for obstacle avoidance (even cords!), and innovative features such as robotic arms to clear small items, plus powerful mopping with self-cleaning stations, often at competitive prices, reflecting faster innovation cycles in China's tech sector. While Roomba pioneered the category, Chinese brands like Roborock and Dreame are leading with smarter navigation and multi-functionality, offering better value and handling messy real-world homes more effectively. Financially this ends in a disaster:

 

“The company that makes Roomba robotic vacuums declared bankruptcy Sunday but said its devices will continue to function normally while the company restructures.

 

Massachusetts-based iRobot has struggled financially for years, beset by foreign competition that made cheaper and, in the opinion of some buyers, technologically superior autonomous vacuums.

 

When a proposed sale to Amazon.com fell through in 2024 because of regulatory concerns, the company's share price plummeted.

 

iRobot signaled in recent corporate filings that a bankruptcy could be imminent. It owes $352 million to Picea, its primary contract manufacturer which operates out of China and Vietnam. Nearly $91 million of that debt is past due, according to iRobot.

 

Outlining its restructuring plan Sunday, iRobot said that Picea will receive 100% of the equity interest in iRobot, which the company said will allow it to continue operating.

 

Founded in 1990, iRobot's autonomous vacuum cleaners helped pioneer robotics for consumers. Many recent versions of the Roomba have features that are controlled through the brand's app.

 

Some owners worry that, similar to other products tied to the internet, their Roombas could become useless if the company went under. iRobot said it anticipates no disruptions to its product support or app functionality.” [1]

 

1. Roomba Vacuum Maker Seeks Bankruptcy. Keilman, John.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 15 Dec 2025: B2.

Visi gyvensime taip: vyras 38 dienas gyvena su kiaulės kepenimis

Pigus organų pakeitimas ateityje pratęs daugumos žmonių gyvenimus.

 

„FRANKFURTAS. Gydytojai pirmą kartą persodino kiaulės kepenis gyvam žmogui. Jos buvo skirtos paremti jo kepenis, kurias pažeidė hepatitas B. 71 metų pacientas po transplantacijos gyveno 171 dieną, teigia Anhujaus medicinos universiteto Hefėjuje (Kinija) gydytojai. Žurnale „Journal of Hepatology“ jie praneša, kad organas funkcionavo 31 dieną. Tada kilo komplikacijų, dėl kurių 38 dieną jį reikėjo pašalinti. Vyras toliau gyveno su savo pažeistomis kepenimis. Iki šiol kiaulių organai buvo persodinami tik asmenims, kurių smegenys mirusios. Šis naujas atvejis suteikia vilties, kad kiaulių kepenys galėtų bent jau būti laikinas tiltas, kol bus surastos žmogaus donoro kepenys.“ [1]

 

Šis eksperimentas tik patvirtina blogiausius feminisčių įtarimus, kad kiekvienas vyras yra kiaulė.  

 

1. Mensch lebt 38 Tage lang mit einer Schweineleber. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 10 Oct 2025: 1.  

We All Will Be Living This Way: Man lives for 38 days with a pig liver

 

 

Cheap organ replacement will extend most of human lives in the future.

 

“FRANKFURT. Doctors have for the first time transplanted a pig liver into a living human.  It was intended to support his liver, which was damaged by hepatitis B. The 71-year-old patient lived for 171 days after the transplantation, according to doctors at Anhui Medical University in Hefei, China. In the journal "Journal of Hepatology," they report that the organ functioned for 31 days. Then complications arose, requiring its removal on the 38th day. The man continued to live with his own damaged liver. Until now, pig organs have only been transplanted into brain-dead individuals. This new case offers hope that pig livers could at least function as a temporary bridge until a human donor liver is found.” [1]

 

1. Mensch lebt 38 Tage lang mit einer Schweineleber. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 10 Oct 2025: 1.  

„Pramoninė savižudybė, beprasmė ir kvaila.“ Sankcijos pigioms rusiškoms dujoms žudo mus, Vakarų europiečius

 

"Chemijos pramonės verslininkas ir futbolo investuotojas Jimas Ratcliffe'as siautėja prieš Europos energetikos politiką.

 

Chemijos bendrovės „Ineos“ vadovas Jimas Ratcliffe'as yra ne tik vienas turtingiausių britų ir dinamiškas investuotojas – jis finansuoja „Manchester United“ futbolo klubą, „Mercedes-Benz“ Formulės 1 komandą ir, kaip šalutinį projektą, stato savo visureigį „Grenadier“ buvusioje „Smart“ gamykloje Prancūzijoje.

 

72 metų savarankiškai užsidirbęs milijardierius taip pat mėgaujasi savo, kaip atviro kritiko, vaidmeniu ir nuolat reiškia savo nuomonę – bent jau iš savo perspektyvos.

 

Dabar jis vėl prabyla, ir jo pyktis akivaizdus: jei europiečiams nepavyks sumažinti energijos kainų, panaikinti „kvailų“ CO2 mokesčių ir apsaugoti savo sienų nuo pigaus importo, „netrukus nebeliks chemijos pramonės, kurią būtų galima apsaugoti“, – sako jis F.A.Z.

 

Jo reikalavimai paprasti: panaikinti CO2 mokestį, panaikinti aplinkosaugos mokesčius, panaikinti energijos mokesčius. Ir įvesti tarifus, kad būtų apsaugota Europos pramonė. Europiečiai moka 15 procentų eksporto į JAV, o amerikiečiai moka nulį priešinga kryptimi. Europos pramonė nėra apsaugota savo pačios politikos. Susidūręs su argumentu, kad Amerika ir Kinija į bet kokį prekybos apribojimą reaguos tolesniais prekybos apribojimais ir kad Europa niekada negalės būti visiškai savarankiška, jis atsako kontraklausimu: „O ką tai reiškia?“ „Taigi, ar turėtume tiesiog pasiduoti?“

 

Ratcliffe'as mano, kad ES nuspręstas finansinis importo su dideliu CO2 išmetimu koregavimas yra beprasmis užsiėmimas. „Tai neįvyks per milijoną metų.“ Jis teigia, kad prireiktų žmonių armijos, kad išsiaiškintų, koks turėtų būti „teisingas“ CO2 mokestis „iPhone“ telefonui ar sportbačiams. „Tai teorinė nesąmonė.“ Pasak jo, pasekmės yra dramatiškos: chemijos gamyklos Europoje būtų uždarytos, o jų produktai pakeisti produktais iš Kinijos. Tačiau Kinijos ekonomika pagrįsta anglimi. Todėl jų produktų anglies pėdsakas yra daug kartų didesnis. Dėl to CO2 mokestis yra ne tik žalingas, bet ir kvailas. „Mes prarandame darbo vietas, prarandame pridėtinę vertę ir darome planetą blogesne vieta, nes į atmosferą išleidžiame daugiau anglies dioksido.“

 

Nepaisant Ratcliffe'o puikavimosi, jis parašė neprilygstamą Europos chemijos pramonės augimo istoriją. Būdamas samdomu vadovu, 1998 m. jis vadovavo savo darbdavio BP chemijos gamyklų Antverpene išpirkimui, padėdamas pamatus „Ineos“, vienai didžiausių pasaulyje chemijos įmonių. Jis nuolat įsigydavo nepagrindines verslo sritis iš naftos kompanijų, tokių kaip BP, taip pat chemijos įmonių, tokių kaip BASF, „Bayer“ ir „Lanxess“. Remiantis jos pačios duomenimis, diversifikuota grupė dabar generuoja 55 mlrd. eurų pajamų ir joje dirba 24 500 žmonių, iš kurių 4 500 dirba Vokietijoje. Pramonės portalas ICIS grynos chemijos pramonės pardavimus vertina 38 mlrd. eurų.

 

Tačiau verslas su pagrindinėmis cheminėmis medžiagomis yra ypač priklausomas nuo palankių energijos kainų, ir tai yra problema Ratcliffe'ui. Holdingo bendrovė patiria nuostolių, o dėl daugybės įsigijimų grynoji finansinė skola išaugo iki vienuolikos milijardų eurų. Jo „šalutiniai verslai“ taip pat veikia prastai. Visureigis kol kas nėra pelningas. Siekdama apeiti JAV tarifus, grupė gali perkelti gamybą į Ameriką. Siekdama suvaldyti „Manchester United“ nuostolius, jis įvedė klubui sąnaudų mažinimo programą. Jis per anksti nutraukė brangią rėmimo sutartį su Naujosios Zelandijos regbio rinktine, taip sukeldamas teisinį ginčą.

 

Be to, Ratcliffe'as prieš pat krizę paskelbė apie naujos didelės naftos chemijos gamyklos (krekerių) statybą Antverpene. Tikimasi, kad ji kainuos apie keturis milijardus eurų – tai viena didžiausių investicijų į Europos chemijos pramonę per daugelį metų ir vienintelė nauja krekerių gamykla per dešimtmečius. Tačiau ekspertai mano, kad Europoje jau yra per daug krekerių gamyklų. Kodėl jis nesustabdo projekto? Jis sako, kad jis 80 procentų baigtas, per vėlu jį sustabdyti. Bent jau, anot jo, tai bus ekologiškiausias krekeris Europoje, sunaudosiantis santykinai mažai energijos, o CO2 mokestis turėtų būti palyginti mažas.

 

Tačiau Ratcliffe'as neturi iliuzijų. Jis apskaičiavo, kad „Ineos“ gamykla Kelne jau susiduria su 250 mln. eurų didesnėmis sąnaudomis, palyginti su panašia gamykla Amerikoje – 100 mln. eurų CO2 mokesčių forma ir dar 150 mln. eurų už dujas ir elektrą. „Per dešimt metų tai yra 2,5 mlrd. eurų. Ir tai tiesiog per daug. Mes negalime išgyventi esant tokiam konkurencijos lygiui.“

 

Ratcliffe'as mato Europos chemijos pramonę „siaubingoje situacijoje“, įspraustą tarp JAV ir Kinijos, apkrautą dideliais mokesčiais ir be vyriausybės apsaugos. Kinija, viena vertus, prieš daugelį metų nusprendė atsisakyti dujų, nes norėjo būti nepriklausoma nuo žaliavų ir todėl didino gamybos pajėgumus šalies viduje; tačiau šalis tuo nesustojo, o nuolat plėtė šiuos pajėgumus, nes chemijos gamyklų statyba ten yra daug pigesnė, o darbo sąnaudos – daug mažesnės. Dabar Kinija turi eksportuoti, kad jos gamyklos veiktų visu pajėgumu.

 

Kita vertus, Jungtinėse Valstijose energijos kainos yra itin konkurencingos. Pasak Ratcliffe'o, dujos ir elektra Europoje kainuoja keturis–penkis kartus brangiau nei JAV, ir ten nėra CO2 mokesčio. Todėl pastaraisiais metais į Amerikos chemijos pramonę plūsta didžiulės sumos.

 

Tačiau Europoje energijos kainos nėra konkurencingos, o CO2 mokestis nuo 2020 m. išaugo keturis kartus. Daugelis gamyklų jau uždarytos, sako jis, ir jų bus daugiau. Pasak jo, aštuoni iš dešimties didžiausių Europos gamintojų nusprendė nebeinvestuoti į žemyną. Jis pats ką tik uždarė dvi mažesnes gamyklas Rūro regione ir dar vieną Hule, JK, pridurdamas, kad Europa daro „pramoninę savižudybę“.

 

Vis daugiau chemijos įmonių prisijungia prie raginimų panaikinti arba bent jau iš esmės reformuoti Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Šią savaitę duotame interviu „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ „Evonik“ generalinis direktorius Christianas Kullmannas, buvęs Vokietijos chemijos pramonės asociacijos VCI prezidentas, taip pat paragino imtis pokyčių. Tačiau nuomonė pramonėje nėra vieninga. BASF generalinis direktorius Markusas Kamiethas, nors ir kritikuoja apyvartinių taršos leidimų prekybą, perspėja nedramatizuoti situacijos. Pasak jo, pramonė gali gyventi su didesnėmis energijos kainomis. „Yra tik kelios išimtys, kai kainų skirtumas iš tikrųjų kenkia gamybos konkurencingumui Europoje. Tai paveikia kelias pagrindines žaliavas“, – neseniai jis sakė „Wirtschaftswoche“.

 

Ratcliffe'as netenka žado išgirdęs šią citatą. Jis sako, kad jam gaila, bet jis visiškai nesutinka. Jis pateikia kitokį vaizdą: 2000 m. Europoje ir Amerikoje buvo pagaminta 25 mln. tonų etileno, o Kinijoje – penki milijonai. Iki 2030 m. gamyba Kinijoje išaugs iki 100 mln. tonų, Amerikoje – iki 50 mln. tonų, o Europoje ji turėtų sumažėti perpus. „Nesakykite man, kad energijos sąnaudos Europoje neturi jokios įtakos. Mes tiesiog likome nuošalyje.“

 

Kokias išvadas jis daro iš šios keblios padėties, ar restruktūrizuos, ar mažins įmonę? Paprastai atviras ir piktas verslininkas apie tai tyli. Jis pasako tik tiek: „Mes tiesiog bandome išgyventi Europoje. Visos investicijos teka į JAV.“" [1]

 

1. "Industrieller Selbstmord, sinnlos und dumm". Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 10 Oct 2025: 22. Von Bernd Freytag, Mainz

"Industrial Suicide, Senseless and Stupid." Sanctions on Cheap Russian Gas Are Killing Us, Western Europeans

Jim Ratcliffe, chemical entrepreneur and football investor, rages against European energy policy.

 

The head of the chemical company Ineos, Jim Ratcliffe, is not only one of the richest Britons and a dynamic investor – he finances the Manchester United football club, the Mercedes-Benz Formula 1 team, and, as a side project, is building his own Grenadier off-road vehicle in a former Smart factory in France.

 

The 72-year-old self-made billionaire also enjoys his role as an outspoken critic and repeatedly speaks his mind – from his perspective, at least.

 

Now he's speaking out again, and his anger is palpable: If Europeans don't manage to lower energy costs, abolish the "stupid" CO2 taxes, and protect their borders from cheap imports, "then there will soon be no chemical industry left to protect," he tells the F.A.Z.

 

His demands are simple: abolish the CO2 tax, abolish environmental taxes, abolish energy taxes. And impose tariffs to protect European industry. Europeans pay 15 percent on exports to the USA, while the Americans pay zero in the other direction. European industry is unprotected by its own policies. When confronted with the argument that America and China would react to any trade restriction with further trade restrictions, and that Europe could never be completely self-sufficient anyway, he responds with a counter-question: "And what does that mean?" "So, should we just give up?"

 

Ratcliffe considers the financial border adjustment for imports with high CO2 emissions, as decided by the EU, to be a futile endeavor. "That's not going to happen in a million years." He argues that it would require an army of people to figure out what the "correct" CO2 tax should be on an iPhone or a pair of sneakers. "It's theoretical nonsense." The consequences, he says, are dramatic: chemical plants in Europe would be shut down, and their products replaced with those from China. However, China's economy is based on coal.  Therefore, the carbon footprint of their products is many times higher. The CO2 tax is consequently not only harmful but also foolish. "We're losing jobs, we're losing added value, and we're making the planet a worse place because we're releasing more carbon into the atmosphere."

 

Despite Ratcliffe's blustering, he has written a growth story in the European chemical industry that is unparalleled. As an employed manager, he led a management buyout of his employer BP's chemical plants in Antwerp in 1998, laying the foundation for Ineos, one of the world's largest chemical companies. He has consistently acquired non-core businesses from oil companies like BP, as well as chemical companies like BASF, Bayer, and Lanxess. According to its own figures, the diversified group now generates €55 billion in revenue and employs 24,500 people, 4,500 of whom are in Germany. The industry portal ICIS estimates the pure chemical sales at €38 billion.

 

However, the business with basic chemicals is particularly dependent on favorable energy prices, and that is a problem for Ratcliffe. The holding company is making a loss, and due to the numerous acquisitions, net financial debt has grown to eleven billion euros. His "side businesses" are also performing poorly. The off-road vehicle is not yet profitable. To circumvent US tariffs, the group may relocate production to America. To curb the losses of Manchester United, he has imposed a cost-cutting program on the club. He prematurely terminated an expensive sponsorship contract with the New Zealand national rugby team, thereby triggering a legal dispute.

 

In addition, Ratcliffe announced the construction of a new large-scale petrochemical plant (cracker) in Antwerp shortly before the crisis. It is expected to cost around four billion euros – one of the largest investments in the European chemical industry in many years and the only new cracker construction in decades. Experts, however, believe that there are already far too many crackers in Europe. Why doesn't he stop the project? He says it's 80 percent complete, too late to stop it. At least, he argues, it will be the most environmentally friendly cracker in Europe, consuming relatively little energy, and the CO2 tax should be comparatively low.

 

However, Ratcliffe is not under any illusions. He has calculated that the Ineos plant in Cologne already faces 250 million euros in higher costs compared to a similar plant in America – 100 million in the form of CO2 taxes and 150 million more for gas and electricity. "Over ten years, that's 2.5 billion euros. And that's simply too much. We can't survive with this level of competition."

 

Ratcliffe sees the chemical industry in Europe in a "terrible situation," squeezed between the US and China, burdened with high taxes, and without protection from its government. China, on the one hand, decided years ago to move away from gas, since China wanted to be independent of raw materials and therefore built up production capacities domestically; however, the country didn't stop there, but continuously expanded these capacities because building chemical plants there is much cheaper and labor costs are much lower. Now China has to export to keep its factories running at full capacity.

 

The United States, on the other hand, has extremely competitive energy prices. According to Ratcliffe, gas and electricity in Europe cost four to five times as much as in the US, and there is no CO2 tax there. Therefore, enormous sums have flowed into the American chemical industry in recent years.

 

In Europe, however, energy costs are not competitive, and the CO2 tax has quadrupled since 2020. Many factories have already closed, he says, and more will follow. According to him, eight of the ten largest manufacturers in Europe have decided not to invest in the continent at all anymore. He himself has just closed two smaller production plants in the Ruhr area, and another in Hull, UK, adding that Europe is committing "industrial suicide."

 

More and more chemical companies are now joining the call for the abolition or at least a significant reform of the European emissions trading system. In an interview with the Frankfurter Allgemeine Zeitung this week, Evonik CEO Christian Kullmann, formerly president of the German chemical industry association VCI, also called for changes. However, the opinion in the industry is not unanimous. BASF CEO Markus Kamieth, although also a critic of emissions trading, warns against dramatizing the situation. According to him, the industry can live with higher energy prices. "There are only a few exceptions where the price difference really harms the competitiveness of production in Europe. This affects a few basic raw materials," he recently told "Wirtschaftswoche."

 

Ratcliffe is speechless at this quote. He says he's sorry, but he completely disagrees. He presents a different picture: In 2000, 25 million tons of ethylene were produced in both Europe and America, while China produced five million. By 2030, production in China will rise to 100 million tons, in America to 50 million tons, and in Europe it is expected to be halved. "Don't tell me that energy costs in Europe have no impact. We've simply been left behind."

 

What conclusions he draws from this predicament, whether he will restructure or downsize the company? The usually outspoken and angry entrepreneur remains silent on this. He only says this much: "We're simply trying to survive in Europe." All investments are flowing into the USA.”” [1]

 

1. "Industrieller Selbstmord, sinnlos und dumm". Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 10 Oct 2025: 22. Von Bernd Freytag, Mainz