Gali būti, kad atėjo galas apmokestinamai valandai

„Rita Gunther McGrath yra Kolumbijos verslo mokyklos vadovų švietimo akademinė direktorė ir knygos „Matyti aplink kampus: kaip pastebėti verslo lūžio taškus prieš jiems įvykstant“ autorė.

 

Ar apmokestinama valanda netrukus taps praeitimi?

 

Atrodo, kad tai neišvengiama, bent jau teisininkams ir kitoms profesinių paslaugų įmonėms, nes, tobulėjant dirbtinio intelekto galimybėms, pagrindinė logika imti mokestį už sugaištą laiką, o ne už suteiktą vertę, tampa vis labiau nepagrįsta.

 

Apmokestinama valanda kaip pagrindinis profesinių paslaugų verslo vienetas yra taip plačiai paplitusi, kad sunku prisiminti, jog tai gana nauja naujovė, išplitusi septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose. Prieš tai daugelis teisininkų ir kitų specialistų mokėdavo už pasiektus rezultatus ar suteiktas paslaugas, o ne už laiką.

 

Daugelis sako, kad apmokestinamos valandos idėją XX a. pradžioje pasėjo jaunas teisininkas Reginaldas Heberis Smithas, kuris, dirbdamas Bostono teisinės pagalbos patarėju, įdiegė teisininkų laiko stebėjimo sistemą. Draugija, kuri teikė teisines paslaugas vargšams. Jis norėjo, kad teisininkai stebėtų, kaip jie leidžia savo laiką, ne sąskaitų išrašymo tikslais, o tam, kad rastų būdų, kaip pagerinti komandos, turinčios ribotą biudžetą, efektyvumą.

 

Smitas ir toliau gynė laiko matavimą kaip valdymo įrankį, palikęs Draugiją 1919 m. ir prisijungęs prie advokatų kontoros „Hale and Dorr“. Galiausiai teisininkai priėmė laiko pagrindu veikiančias sistemas klientų apmokestinimui, manydami, kad tai siūlo sąžiningesnį ir skaidresnį būdą apmokestinti jų paslaugas.

 

Ironiška, bet tai, kas prasidėjo kaip pastangos skatinti teisinio darbo skaidrumą ir efektyvumą, nuo to laiko tapo tironišku susitarimu, kai tiek vyresnieji, tiek jaunesnieji teisininkai buvo motyvuoti kaupti valandas, kad padidintų pelną.

 

Tai išplito iš advokatų kontorų į apskaitos įmones, konsultantus ir daugumą kitų profesinių paslaugų įmonių kaip dominuojantis vertės mainų mechanizmas.

 

Visa tai gali netrukus pasikeisti.

 

Kai dirbtinio intelekto sistema gali peržiūrėti tūkstančius sutarčių per kelias minutes, o ne savaites, parengti sudėtingus dokumentus per kelias sekundes, o ne per kelias valandas, arba beveik akimirksniu generuoti strategines analizes, laiko komponentas tampa beveik beprasmis.

 

Dar svarbiau, kad dirbtiniam intelektui tvarkant įprastas kognityvines funkcijas darbas, likęs žmogaus indėlis perkeliamas į sprendimus, kūrybiškumą ir santykių valdymą – kurių vertė mažai susijusi su sugaištu laiku.

 

Ekonominis absurdas tampa aiškus, kai atsižvelgiame į tai, kad įmonės, sėkmingiausiai diegiančios dirbtinį intelektą, paradoksaliai patirtų pajamų sumažėjimą taikant valandinį atsiskaitymą, net jei jos efektyviau pasiekia geresnius rezultatus. Šis neatitikimas tarp vertės kūrimo ir pajamų generavimo neišvengiamai lemia apmokestinamos valandos išnykimą.

 

Klientus visada erzino tai, kad jie įstringa su jaunesniojo lygio darbuotojų mokymo išlaidomis, kai iš tikrųjų jie nori gauti įžvalgų iš tos analizės iš vyresniųjų žmonių.

 

Dabar jie gali pasakyti įmonėms: „Atsiprašome, mes nemokame šimtų dolerių per dieną už jaunesniojo žmogaus laiką.“

 

Profesionalių paslaugų įmonių dilema yra ta, kad pažįstamas piramidės modelis yra taip giliai įaugęs į viską, ką jie daro, kad jiems reikės iš esmės permąstyti savo veiklą.

 

Verte pagrįstas kainodaros nustatymas yra akivaizdžiausia alternatyva, kai mokesčiai yra tiesiogiai susieti su pasiektais rezultatais arba suteikta verte, o ne sugaištu laiku. Advokatų kontora gali imti mokestį pagal sėkmingą sandorio įvykdymą, konsultacinė įmonė – pagal išmatuojamus verslo patobulinimus arba apskaitos įmonė - pagal pateiktų finansinių įžvalgų kokybę ir strateginę vertę. Šis modelis apdovanoja efektyvumą ir inovacijas, o ne juos baudžia.

 

Sunkumas yra tas, kad abi pusės turi susitarti dėl teisingos vertės.

 

Prenumeratos ir nuolatinio mokėjimo modeliai siūlo kitą kelią į priekį, suteikdami klientams nuolatinę prieigą prie patirties ir galimybių už fiksuotą periodinį mokestį.

 

Šis metodas ypač gerai veikia, kai dirbtinis intelektas leidžia įmonėms nuolat ir iniciatyviau aptarnauti klientus. Advokatų kontora gali siūlyti nuolatinę atitikties stebėsenos ir konsultavimo paslaugas, o konsultacinė įmonė – nuolatinę strateginę žvalgybą ir analizę.

 

Apmokestinamos valandos pabaiga taip pat gali pakeisti profesinių paslaugų įmonių organizacinę struktūrą.

 

Užuot palaikiusios piramidės struktūrą, kurioje valdžia pereina iš nedidelės vadovų grupės viršuje į didelę darbuotojų grupę apačioje, šios įmonės gali tapti lygesnės ir lankstesnės, sudarytos iš nedidelio vyresniųjų ekspertų branduolio, kurie buria komandas ir technologijas pagal poreikį, priklausomai nuo kliento ar projekto.

 

Bet kuriuo atveju priemoka bus skiriama už žmogiškąją įžvalgą ir ryšį, o ne už užregistruotas valandas.“ [1]

 

1. It May Be Time's Up For the Billable Hour. Rita Gunther McGrath.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 15 Dec 2025: A12.  

It May Be Time's Up For the Billable Hour

 

“Rita Gunther McGrath is an academic director in executive education at Columbia Business School and author of "Seeing Around Corners: How to Spot Inflection Points in Business Before They Happen."

 

Is the billable hour about to become a thing of the past?

 

It seems inevitable, at least for lawyers and other professional-services firms, because as artificial-intelligence capabilities accelerate, the fundamental logic of charging for time spent rather than value delivered is becoming increasingly untenable.

 

The billable hour as the fundamental unit of business for professional services is so widespread that it's difficult to remember that it is a fairly recent innovation, becoming prevalent in the 1960s and 1970s. Before that, many lawyers and other professionals billed for outcomes achieved or services rendered, not for time.

 

Many say the seed for the billable hour was planted in the early 1900s by a young lawyer named Reginald Heber Smith, who implemented a time-tracking system for lawyers during his tenure as counsel to the Boston Legal Aid Society, which provided legal services to the poor. He wanted lawyers to track how they were spending their time, not for billing purposes but to find ways to improve the efficiency of the team, which had a limited budget.

 

Smith continued to champion time measurement as a management tool after leaving the Society in 1919 and joining the law firm of Hale and Dorr. Eventually, the legal profession adopted time-based systems for billing clients, believing it offered a more fair and transparent way to charge for their services.

 

Ironically, what began as an effort to promote transparency and efficiency for legal work has since become a tyrannical arrangement with both senior people and junior associates motivated to rack up hours to maximize profits.

 

It spread from law firms to accounting firms, consultants and most other professional services firms as the dominant mechanism for value exchange.

 

All of this could be about to change.

 

When an AI system can review thousands of contracts in minutes rather than weeks, draft complex documents in seconds rather than hours or generate strategic analyses near-instantaneously, the time component becomes almost meaningless.

 

More fundamentally, as AI handles routine cognitive work, the remaining human contribution shifts toward judgment, creativity and relationship management -- the value of which bears little relationship to time expended.

 

The economic absurdity becomes clear when we consider that firms adopting AI most successfully would paradoxically see revenue collapse under hourly billing, even as they deliver superior results more efficiently. This misalignment between value creation and revenue generation makes the billable hour's demise inevitable.

 

Clients have always chafed at the fact that they get stuck with the training costs for junior-level people when what they really want are the insights from that analysis from the more senior people.

 

Now they can say to firms, "Sorry, we aren't shelling out hundreds of dollars a day for a junior person's time."

 

The dilemma for professional services firms is that the familiar pyramid model is so deeply baked into everything they do that this will require a major rethink on their part.

 

Value-based pricing represents the most obvious alternative, where fees are tied directly to outcomes achieved or value delivered rather than time spent. A law firm might charge based on the successful completion of a transaction, a consulting firm on measurable business improvements or an accounting firm on the quality and strategic value of financial insights provided. This model rewards efficiency and innovation rather than penalizing them.

 

The difficulty is that both sides must agree on what value is fair.

 

Subscription and retainer models offer another path forward, providing clients with ongoing access to expertise and capabilities for a fixed periodic fee.

 

This approach works particularly well when AI enables firms to serve clients more continuously and proactively. A law firm might offer ongoing compliance monitoring and advisory services, and a consulting firm continuous strategic intelligence and analysis.

 

The end of the billable hour also could bring change to the organizational structure of professional-services firms.

 

Instead of maintaining a pyramid structure in which authority flows down from a small group of leaders at the top to a large group of employees at the bottom, these firms might become flatter and more flexible, consisting of a small core of senior experts who assemble teams and technology on an as-needed basis, depending on the client or project.

 

In any case, the premium will be on human insight and connection, not the hours logged.” [1]

 

1. It May Be Time's Up For the Billable Hour. Rita Gunther McGrath.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 15 Dec 2025: A12.  

Kaip išvengti „Airbnb“ nesėkmės: kelionių pradžiamokslis

„Kartais trumpalaikė nuoma nepateisina savo lūkesčių. Štai kaip atpažinti įspėjamuosius ženklus dar nepasirodžius prie durų.

 

Kai su vyru sekėme GPS navigaciją iki žavingo Meino druskos dėžės tipo namo, kurį praėjusių metų liepą išsinuomojome per „Airbnb“, pralėkėme tiesiai pro šalį. Apsukome ratą atgal ir pagaliau susitaikėme su tuo, kad atvykome. Tikrai ši liūdna trobelė ant atraminės sienos tuščio sklypo gale nebuvo ta vieta, kur planavome praleisti vasaros atostogas, ar ne?

 

Trijų miegamųjų namo – septynių minučių kelio automobiliu nuo turistinės žavingo miestelio dalies Meino vidurio pakrantėje – skelbime buvo pavaizduotas švarus, paprastas, šviesus interjeras. Savininkas buvo „superšeimininkas“, o 73 atsiliepimai vidutiniškai įvertino 4,9 žvaigždutėmis. Tačiau viduje buvo liūdna, drėgna to skelbimo versija: skrudintuve radome voratinklių, iš čiaupų gurguliavo pilkas vanduo, o išorinės durys buvo netinkamai užsklęstos.“ uždaryta.

 

Nesitikėjome prabangos – tik komforto, švaros ir saugumo. Nemanau, kad mūsų šeimininkas norėjo mus nuvilti, bet akivaizdu, kad kai kurie dalykai praleido pro akis. Ko aš praleidau?

 

Čia ekspertai pasidalijo įžvalgomis, kaip atpažinti įspėjamuosius ženklus būsto dalijimosi skelbimuose.

 

Paieška, kad susidarytumėte vaizdą apie vietovę.

 

Jei būčiau pagalvojęs įvesti mūsų nuomojamo būsto Meine adresą į paieškos sistemą, būčiau greitai radęs 2021 m. nekilnojamojo turto skelbimą su nefiltruotomis nuotraukomis, kuriose pavaizduotas turtas ir apylinkės. Informacija būtų sukėlę įtarimų dėl dabartinės turto būklės ir, tikėtina, būtų šiek tiek atidžiau pasidomėjęs prieš įsipareigodamas.

 

Tačiau net ir neturėdamas tikslaus adreso, naudodamasis „Google Maps Street View“, kad rastumėte netoliese esančią sankryžą ir apžiūrėtumėte kelis kvartalus toje vietovėje, galite sužinoti svarbių detalių. Atkreipkite dėmesį į gatvės automobilių stovėjimo aikšteles ir ten parkuojamų automobilių tipus – ar yra statybinių mašinų, taksi ar privačių automobilių? Atkreipkite dėmesį į tokius dalykus kaip poilsio centrai ar mokyklos, taip pat traukinių stotys ir autobusų stotys, kurios tam tikru paros metu gali būti triukšmingos arba sukelti spūstis. Taip pat galite ieškoti vietinių policijos pranešimų ir orų prognozių. saugos įspėjimus – pavyzdžiui, ar rajone gresia potvyniai, ar ribotas privažiavimas esant blogam orui.

 

„Visada patikrinu „Google“ žemėlapius, kad įvertinčiau, ar rajonas tinkamas vaikščioti“, – sakė Melissa Lavigne-Delville, „Airbnb“ šeimininkė, nuomojusi nekilnojamąjį turtą Kalifornijoje ir Luizianoje ir dažnai besinaudojanti būsto dalijimosi paslaugomis. „Noriu žinoti, kaip atrodo rajono estetika. Vengiu objektų, esančių šalia komercinių pastatų, kurie sugadintų nuotaiką.“

 

Vietos paslaugų sektorius taip pat gali suteikti šiek tiek aiškumo: susisiekite su netoliese esančiais restoranais ar parduotuvėmis, kurios atitinka jūsų skonį, ir paklauskite, ar jie turi kokių nors abejonių ar rekomendacijų dėl būsto nuomos šiame rajone. Tada, kai nusileisite, užsukite ir padėkokite jiems nupirkdami valgį ar suvenyrą.

 

Skaitykite tarp eilučių.

 

Pastangos, kurias šeimininkas įdeda į skelbimą, gali rodyti pastangas, įdėtas į būsto priežiūrą. „Jei aprašymas per trumpas, tas pastangų ir dėmesio detalėms stoka greičiausiai persiduos ir į namą“, – sakė Margeau Bull, kuri nuomojosi būstą Šiaurės Karolinoje, Džordžijoje ir Luizianoje per būsto dalijimosi platformas. Ponia Bull rekomendavo teikti pirmenybę aiškumui ir skaidrumui – atskaitos taškams, atstumui iki vietinių lankytinų vietų ar rajonų – o ne neaiškiems įvertinimams ir frazėms, tokioms kaip „vos kelios minutės nuo“, kad ir kokios būtų populiarios vietos.

 

Ji pažymėjo, kad objektai dažnai skelbiami keliose būsto dalijimosi svetainėse, tokiose kaip „Vrbo“, „Airbnb“ ir „Booking.com“, arba būsto nuomos svetainėse, tokiose kaip „Zillow“ ir „Apartments.com“. Aprašomųjų frazių ar būsto ypatybių paieška keliose svetainėse gali padėti svečiams susieti atsiliepimus, nuotraukas ir net aukštus. planai.

 

Skelbimas, perpildytas vietinių lankytinų vietų nuotraukomis arba per daug griežtai apkirptų dekoro nuotraukų, gali būti šeimininko bandymas atitraukti dėmesį nuo mažiau patrauklių būsto ypatybių. O jei kažkas vaizde atrodo ne taip, „Google“ vaizdų paieška gali padėti nustatyti tuos, kuriuos sukūrė dirbtinis intelektas.

 

Įsigilinkite į atsiliepimus.

 

„Atsiliepimai yra šachmatų žaidimas abiem šalims“, – sakė ponia Bull, kuri kritikavo sistemą už tai, kad ji yra ir ribojanti, ir subjektyvi. Ji teigė, kad svečiai gali nenorėti palikti atsiliepimų, kurių vertė mažesnė nei penkios žvaigždutės, bijodami šeimininko atpildo.

 

„Airbnb“ algoritmas teikia pirmenybę atsiliepimams, kuriuos, platformos manymu, norite matyti, tačiau vartotojai gali filtruoti atsiliepimus pagal savo asmeninius pageidavimus ir turėtų skaityti ne tik žvaigždutėmis įvertintus įvertinimus. Vėliau atradau keletą penkių žvaigždučių atsiliepimų apie mūsų skelbimą Meine, kuriuose buvo skundų dėl švaros trūkumo, nepatogiai karštų miegamųjų ir pagrindinių patogumų nesuteikimo.

 

Vertinimo sistema turi apribojimų: „Nepatenkintas svečias, kuris mėgsta gaminti, gali atimti žvaigždutes už prastai įrengtą virtuvę“, – pažymėjo ponia Lavigne-Delville. „Bet jei planuojate nuolat valgyti ne namuose, jums tai gali būti nesvarbu.“

 

„Airbnb“ atstovas pareiškime teigė, kad bendrovė skatina „autentiškus, draugiškus, atsiliepimus“, pateikia teikia rekomendacijas svečiams vertinimo proceso metu ir iš naujo įvertina skelbimus po kiekvienos viešnagės. „Iki šiol pašalinome daugiau nei 500 000 skelbimų, kurie neatitiko mūsų kokybės standartų“ – tai taip pat reiškia, kad tam tikru momentu galėjote apsigyventi viename iš tų 500 000 skelbimų.

 

Išsaugokite, ką galite.

 

„Airbnb“ „AirCover“ svečiams apima apsaugą nuo tinkamų problemų, tokių kaip šeimininko atšaukimai, skelbimų netikslumai ir registracijos problemos. Tačiau „tinkamas“ yra subjektyvus dalykas.

 

Keliautojai, norintys ginti savo bylas, turėtų dokumentuoti problemas ir saugumo problemas nuotraukomis ir vaizdo įrašais ir pateikti juos nedelsdami – per 72 valandas, remiantis „Airbnb“ politika.

 

Svečiai gali praleisti valandas ar net dienas savo atostogų metu keisdamiesi žinutėmis ir laukdami, kol klientų aptarnavimo atstovai įvertins tokias problemas; bet kokios kompensacijos ar grąžinamųjų pinigų gavimas gali užtrukti ilgiau.

 

Kai kurie svečiai gali sulaukti daugiau dėmesio bandydami išspręsti problemas tiesiogiai su šeimininkais per „Airbnb“ pranešimų platformą, pavyzdžiui, panaikinti valymo mokesčius arba suteikti galimybę atšaukti ir gauti pinigus už visas naktis, kurias šeimininkas gali užsisakyti iš naujo. Tačiau būkite pasiruošę tam, kad būsite mažiau patenkinti.

 

Jei „Airbnb“ nustatys, kad jūsų nuomojamame būste yra rimtų problemų, bendrovė gali padėti jums persikelti į panašų būstą arba pasiūlyti visą pinigų grąžinimą. Tačiau jei leidžia asmeninės finansinės galimybės ir nenorite gaišti brangaus atostogų laiko laukiant sprendimo, gali būti verta persikelti į kitą būstą.“ [1]

 

1. How to Avoid an Airbnb Fail: Travel 101. Wichard-Edds, Adrienne.  New York Times (Online) New York Times Company. Dec 15, 2025.

How to Avoid an Airbnb Fail: Travel 101

 

“Sometimes, a short-term rental doesn’t live up to its billing. Here’s how to recognize red flags before you turn up at the front door.

 

When my husband and I followed our GPS to the charming Maine saltbox home we’d rented on Airbnb last July, we blew right past. We circled back, finally accepting that we’d arrived. Surely, this sad shack on top of a retaining wall at the back of an empty lot was not where we’d planned to spend our summer vacation, was it?

 

The listing for the three-bedroom home — a seven-minute drive from the touristy section of a charming town on Maine’s midcoast — depicted a clean, unfussy, light-filled interior. The owner was a “Superhost,” and the 73 reviews averaged 4.9 stars. But inside was a sad, dank version of that listing: We found spiderwebs in the toaster, gray water gurgling from the taps, and a misaligned exterior door that wouldn’t bolt shut.

 

We hadn’t expected luxury — just comfort, cleanliness and safety. I don’t think our host intended to disappoint us, but clearly some things fell through the cracks. What had I missed?

 

Here, experts offer insight on how to recognize red flags in home-share listings.

 

Search to get a sense of the area.

 

Had I thought to plug our Maine rental’s address into a search engine, I would have quickly discovered a 2021 real estate listing, complete with unfiltered photos of the property and surrounding area. The info would have made me suspicious of the property’s current state and likely to dig a little deeper before committing.

 

Even without an exact address, however, using Google Maps Street View to find a nearby intersection and exploring a few blocks in the area can reveal important details. Note the street parking and the kinds of cars that park there — are there construction vehicles, taxis or private cars? Be aware of things like rec centers or schools, as well as train stations and bus depots, which might be noisy or create traffic at certain times of day. You can also search for local police reports and weather safety alerts — for example, whether the neighborhood is prone to flooding or has limited access in bad weather.

 

“I always check Google Maps to assess walkability,” said Melissa Lavigne-Delville, an Airbnb host who has rented properties in California and Louisiana and who is a frequent user of home-share services. “I want to know what the neighborhood aesthetic looks like. I tend to avoid properties adjacent to commercial buildings that would kill the mood.”

 

The local service industry may also provide some clarity: Reach out to nearby restaurants or shops that align with your tastes, and ask if they have any concerns about — or recommendations for — renting homes in the area. Then stop by and thank them by buying a meal or a souvenir once you’ve landed.

 

Read between the lines.

 

The effort that a host puts into a listing can be an indicator of the effort put into maintaining the home. “If the description is too short, that lack of effort and attention to detail will likely carry over to the house,” said Margeau Bull, who has rented properties in North Carolina, Georgia and Louisiana on home-share platforms. Ms. Bull recommended prioritizing clarity and transparency — reference points, distance to local attractions or neighborhoods — rather than vague estimates and phrases like “just minutes away from” whatever the popular spots are.

 

She noted that properties are often listed on multiple home-share sites, like Vrbo, Airbnb and Booking.com, or home rental sites, like Zillow and Apartments.com. Searching a number of sites for descriptive phrases or property features can help guests cross-reference reviews, photos and even floor plans.

 

A listing overrun with pictures of local landmarks or too many tightly cropped photos of décor may be a host’s attempt to distract from the less appealing features of a home. And if something about an image seems off, a Google Images search may help identify those that are A.I.-generated.

 

Dig into the reviews.

 

“Reviews are a chess play for both parties,” said Ms. Bull, who criticized the system for being both limiting and subjective. She said that guests may be reluctant to leave reviews of fewer than five stars for fear of retribution from the host.

 

Airbnb’s algorithm prioritizes the reviews the platform thinks you want to see, but users can filter reviews by their personal preferences — and should read beyond the starred rankings. I later discovered a few five-star reviews for our Maine listing that included complaints about lack of cleanliness, uncomfortably hot bedrooms and failure to provide basic amenities.

 

There are limits to the rating system: “A disgruntled guest who loves to cook might deduct stars for a poorly stocked kitchen,” Ms. Lavigne-Delville noted. “But if you plan to eat out all the time, that might not matter to you.”

 

An Airbnb representative said in a statement that the company encourages “authentic, peer-to-peer reviews,” provides guidance for guests during the rating process and re-evaluates listings after each stay. “To date, we’ve removed over 500,000 listings that failed to meet our quality standards” — which also means that, at some point, you may have found yourself staying in one of those 500,000 listings.

 

Salvage what you can.

 

Airbnb’s AirCover for guests includes protection from eligible issues, like host cancellations, listing inaccuracies and trouble checking in. But “eligible” is subjective.

 

Travelers who want to plead their cases should document issues and safety concerns with photos and videos and should submit them promptly — within 72 hours, according to Airbnb’s policy.

 

Guests may spend hours or even days of their vacations trading messages and waiting on hold for customer service reps to evaluate such issues; receiving any compensation or refunds could take longer.

 

Some guests may get more traction trying to resolve issues directly with hosts through Airbnb’s messaging platform, like the removal of cleaning fees, or the option to cancel and be refunded for any nights the host is able to rebook. But be prepared for something less than full satisfaction.

 

If Airbnb determines there’s a significant issue with your rental, the company can help you relocate to a similar property or may offer a full refund. But if personal finances allow and you don’t want to waste precious vacation time waiting for a resolution, it may be worth moving to another lodging.” [1]

 

1. How to Avoid an Airbnb Fail: Travel 101. Wichard-Edds, Adrienne.  New York Times (Online) New York Times Company. Dec 15, 2025.

Be laisvės molekulių: kodėl JAV dujų kainos muša rekordus ---- Dujų eksportas iš Amerikos į žiemojančią Europą lėmė kuro trūkumą JAV vidaus rinkoje

Rekordines JAV gamtinių dujų kainas, ypač žiemos šildymui, lemia sparčiai augantis SGD (suskystintų gamtinių dujų) eksportas į Europą ir Aziją, rekordinė duomenų centrų paklausa ir lėtesnis naftos gręžimas, dėl kurio mažėja susijusių dujų kiekis, o tai sukuria vidaus trūkumą, nepaisant beveik rekordinės gamybos. Šis eksportas, skirtas tiekti sąjungininkams, pakeičiantiems Rusijos dujas, nukreipia molekules iš JAV rinkos, sukeldamas kainų šuolius, kurie daro įtaką vartotojams ir sukuria politinę įtampą.

 

Pagrindiniai veiksniai, lemiantys aukštas kainas:

 

Rekordinis SGD eksportas: JAV bendrovės siunčia didžiulius dujų kiekius į užsienį, daugiausia į Europą, todėl sumažėja vidaus tiekimas ir padidėja išlaidos Amerikos namams ir įmonėms.

 

Europos energijos poreikiai: Europos šalys, atsisakydamos Rusijos dujų, labai nori JAV SGD, todėl sukuriama didelė tarptautinė paklausa, kuri ištraukia dujas iš JAV rinkos.

 

Duomenų centrų bumas: spartus dirbtinio intelekto (DI) augimas skatina didžiulį naują energijos poreikį duomenų centruose, didindamas bendrą vidaus gamtinių dujų paklausą.

 

Sumažėjęs naftos gavyba: mažesnės žalios naftos kainos sulėtino naftos gavybą, o tai taip pat sumažina iš tų pačių gręžinių išgaunamų gamtinių dujų (su jomis susijusių dujų) gamybą.

 

Struktūrinis tiekimo trūkumas: nors gamyba didelė, eksporto tempas lenkia tiekimo augimą, keisdamas vidaus balansą ir sukeldamas spartų kainų kilimą.

 

Poveikis vartotojams:

 

Didesnės šildymo sąskaitos: rekordinis eksporto tempas reiškia, kad JAV vartotojams žiemą yra mažiau dujų, todėl kyla namų šildymo kainos.

 

Įperkamumo krizė: kylančios dujų kainos prisideda prie platesnio masto problemų dėl pragyvenimo išlaidų, sukeldamos politinių problemų tokiems lyderiams kaip prezidentas Trumpas, kuris siekė energetikos dominavimo per eksportą.

 

„Laisvės molekulių“ koncepcija:

 

Ši frazė pabrėžia JAV gamtinių dujų („molekulių“) perkėlimą į tarptautines rinkas, dažnai įvardijamą kaip energetinio saugumo („laisvės“) užtikrinimą sąjungininkams, tačiau tai vyksta vidaus įperkamumo ir tiekimo sąskaita.

 

Perspektyva:

 

Tikimasi, kad pradėjus veikti naujiems SGD eksporto įrenginiams, eksporto pajėgumai dar labiau padidės, o tai gali pabloginti vidaus tiekimo krizę, nepaisant raginimų JAV Kongresui įsikišti.

 

Žemiau pateikiama analizė su išsamesne informacija:

 

„„Energijos dominavimo“ strategija, kurią Donaldas Trumpas pavertė savo sugrįžimo į Baltuosius rūmus vėliava, pasirodė esanti ne taip lengvai įgyvendinama. Pastaraisiais metais JAV žadėjo užtvindyti pasaulį pigiais ištekliais ir tuo pačiu sumažinti sąskaitas Amerikos namų ūkiams. Tačiau kol SGD terminalai Teksase muša rekordus dujų tiekime į Europą, bandydami pakeisti rusiškas dujas, JAV netikėtai susidūrė su kuro prieinamumo problema. Dujų kainos šoktelėjo iki trejų metų aukštumų, anglimi kūrenamos elektrinės, kurias aplinkosaugininkai jau buvo nurašę, vėl pradeda veikti, o paprasti amerikiečiai supranta, kad už Europos Sąjungos energetinį saugumą moka iš savo kišenės.

 

Solidarumo kaina

 

Amerikos dujų rinka iki 2025 m. pabaigos išgyvena suirutę: per pastaruosius 12 mėnesių didmeninės kainos šoktelėjo daugiau nei 70 %. Gruodžio pradžioje pagrindinės Teksaso „Henry Hub“ biržos kainos viršijo 5,29 USD už milijoną britų šiluminių vienetų (MMBtu) ribą. Tai aukščiausias lygis nuo 2022 m. gruodžio mėn., kai pasaulinė angliavandenilių kaina...“ Dėl Ukrainos krizės pradžios ir Europos energetikos ryšių su Rusija nutrūkimo pasekmių rinka buvo apimta suirutės.

 

Šio šuolio priežastis slypi paviršiuje – Atlanto vandenyne. JAV eksportuoja rekordinius dujų kiekius. Energetikos informacijos administracijos (EIA) duomenimis, 2025 m. rugsėjį eksportas pasiekė rekordinius 9,41 mln. tonų. Iš viso šalis planuoja eksportuoti apie 421 mln. kubinių metrų per dieną arba 153 mlrd. kubinių metrų per metus, tai yra 25 % daugiau nei 2024 m.

 

Paskutinis gėrimas: Europa perka rusiškas dujas prieš nutraukiant tiekimą

 

Gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos į ES šalis apimtis išaugo iki rekordinio lygio

 

Naujų terminalų, tokių kaip „Plaquemines LNG“ Luizianoje, paleidimas atvėrė šliuzus gamtinių dujų nutekėjimui į užsienį. Europa, siekianti pirkti kuo daugiau, kad išvengtų grįžimo prie pirkimų iš Rusijos, tapo pagrindine naudos gavėja. Tačiau Amerikos rinkai tai sukūrė susisiekiančių laivų efektą: eksportuodama dujas, Amerika importuoja aukštas pasaulines kainas. Pasak IEEFA analitiko, Clarkas Williamsas-Derry pažymėjo: „Tai puiki žinia dujų pramonei, bet bloga vartotojui.“ Šalčiausiomis žiemos dienomis, kai JAV pasiekia šalčio bangos iš Kanados, vietos elektrinės yra priverstos konkuruoti dėl tų pačių dujų su pirkėjais iš Ispanijos ar Prancūzijos ir kartais pralaimi šį kainų karą.

 

„Brangiausios dujos pasaulyje“

 

Problemą dar labiau paaštrina nuolatinis vidaus infrastruktūros nepakankamas finansavimas. JAV atsidūrė paradoksalioje situacijoje: šalis tiesiogine prasme plaukioja dujomis, bet negali jų pristatyti ten, kur reikia. Būdinga situacija Naujojoje Anglijoje (Konektikuto, Meino, Masačusetso, Naujojo Hampšyro, Rod Ailando ir Vermonto valstijose). Dėl politinių sprendimų ir aplinkosaugos aktyvistų pasipriešinimo naujų vamzdynų tiesimas į šį regioną buvo sustabdytas. Dėl to, nors Apalačuose (Virdžinijoje) dujos kainuoja apie 4 USD už MMBtu, Bostone (Masačusetsas) šią žiemą kainos artėja prie 14 USD. Tai brangiausias kuras ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje.

 

Rinkos jėgas slopino politinės jėgos, todėl susiskaldė viena rinka. Iš tikrųjų dabar JAV yra dvi dujų rinkos: viena orientuota į eksportą ir labai pelninga, kita – vidaus, kenčianti nuo trūkumo ir kainų skirtumų.

 

EIA prognozės nuviliančios: 2025 m. vidutinė dujų kaina elektrinėms padidės 37 %, o pramonės vartotojams – 21 %. Tai tiesioginis smūgis Amerikos pramonės konkurencingumui, kuri pastaruosius dešimt metų džiaugėsi pigios energijos pranašumu.

 

 

Anglies renesansas

 

 

Netikėčiausia „dujų infliacijos“ pasekmė buvo anglies sugrįžimas. Ko negalėjo pasiekti anglies pramonės lobistai, pasiekė rinkos kainos. Dujos tapo per brangios elektros energijos gamybai, o komunalinės įmonės pradėjo masiškai pereiti prie pigesnių anglių.

 

 

Statistika rodo ilgalaikės tendencijos lūžio tašką. Iki metų pabaigos šiluminės anglies atsargos sumažės 17 % – ji tiesiog deginama greičiau, nei galima išgauti. Konsultacijų bendrovė „Wood Mackenzie“ jau peržiūrėjo savo prognozes: jei prieš dvejus metus jie tikėjosi, kad iki 2032 m. anglimi kūrenamų elektrinių elektros energijos gamyba sumažės 60 %, dabar sumažėjimas vertinamas tik 39 %.

 

 

Trumpo paskirtas energetikos sekretorius Chrisas Wrightas atvirai ragina stabdyti anglimi kūrenamų elektrinių eksploatavimo nutraukimą. „Vašingtone sugrįžo energetinis blaivumas“, – sakė jis, turėdamas omenyje, kad ideologiniai „žaliojo perėjimo“ principai užleidžia vietą elektros energijos tiekimo sutrikimų grėsmei. Pastaraisiais metais prasidėjęs dirbtinio intelekto ir duomenų centrų – ateities technologijų – bumas bus varomas deginant purviniausią praeities kurą, nes dujų visiems neužtenka.

 

 

Gręžimas negali patenkinti paklausos

 

 

Pagrindinė Amerikos rinkos problema yra ta, kad paklausos (eksporto ir duomenų centrų) augimas lenkia pasiūlą ir fizines gamybos didinimo galimybes. „Rapidan Energy Group“ ekspertai apskaičiavo, kad norint patenkinti rinkos paklausą iki kito dešimtmečio pradžios, JAV reikia padidinti gamybą 566 milijonais kubinių metrų per dieną.

 

 

Tačiau iš kur bus šie kiekiai? Čia Amerikos energetikos sektorius patenka į savo geologijos spąstus. Didelę dalį gamybos padidėjimo pastaraisiais metais sudarė asocijuotos dujos, kurios yra „premija“ išgaunant naftą, daugiausia Permės baseine. 2024 m. tokių dujų gamyba išaugo 6 % iki 524 mln. kubinių metrų per dieną ir sudarė 37 % visos dujų gamybos pagrindiniuose regionuose. Permės baseine ši dalis siekia net 47 %.

 

Tačiau asocijuotos dujos yra naftos kainų įkaitas. Jos išgaunamos tik tada, kai pelninga gręžti naftą. Dabar, kai pasaulinės juodojo aukso kainos yra spaudžiamos ir toli gražu ne triženklės, naftos kompanijos neskuba agresyviai gręžti naujų gręžinių. O be naujos naftos pigių asocijuotų dujų gamyba nedidėja.

 

 

Viltys dėl grynai dujų telkinių, tokių kaip Haynesville ar Marcellus, susiduria su ekonominėmis kliūtimis. Haynesville sudaro gilūs, karšti dariniai, kurių gamybos sąnaudos yra didelės. „Rapidan“ analitikai prognozuoja, kad „pigių dujų šaltiniai vargu ar užtikrins paklausai patenkinti reikalingą augimą“. Dujų, kurių kaina siekia 2,5 USD už MMBtu, era netrukus gali tapti praeitimi.

 

 

Mieganti ateitis

 

 

JAV atveju įvyko savotiškas atvirkštinis išteklių prakeiksmas. Stengdamasi tapti pasauliniu savo sąjungininkų energetinio saugumo garantu ir tuo pačiu metu maitinti nepasotinamą dirbtinio intelekto sektorių, JAV įtempė savo energijos balansą. 2026–2030 m. perspektyvos atrodo sudėtingos. SGD eksporto pajėgumai Meksikos įlankos pakrantėje padvigubės, atimdami dar daugiau išteklių iš vidaus rinkos. Išankstinės kreivės rodo, kad kainos Henry Hub gali pakilti virš 5 USD už MMBtu ir išlikti tokiose sąlygose ilgą laiką.

 

 

Europai tai reiškia, kad Amerikos SGD bus prieinamos, bet pernelyg didelėmis kainomis. Savo ruožtu Amerikos rinkėjai gaus šaltą dušą (galbūt tiesiogine prasme) – didesnius komunalinių paslaugų mokesčius. O pasaulinėje  tai signalas, kad pigios amerikietiškos energijos era, daugelį metų kontroliavusi pasaulines kainas, artėja prie pabaigos. Rinkos pusiausvyra dabar bus pasiekta ne dėl skalūnų gamintojų lankstumo, o dėl paklausos naikinimo ir grįžimo prie anglies.“

Without Molecules of Freedom: Why US Gas Prices Are Breaking Records ---- Gas exports from America to winter Europe have led to fuel shortages in the domestic market

 

Record U.S. natural gas prices, especially for winter heating, are driven by booming LNG (Liquefied Natural Gas) exports to Europe and Asia, record demand from data centers, and slower oil drilling reducing associated gas, creating domestic shortages despite near-record production. These exports, meant to supply allies replacing Russian gas, divert molecules from the U.S. market, causing price spikes that impact consumers and create political tension.

Key Factors Driving High Prices:

 

    Record LNG Exports: U.S. companies are sending massive amounts of gas overseas, primarily to Europe, leading to tighter domestic supply and higher costs for American homes and businesses.

 

    Europe's Energy Needs: European nations, weaning off Russian gas, have a huge appetite for U.S. LNG, creating strong international demand that pulls gas out of the U.S. market.

 

    Data Center Boom: The rapid growth of Artificial Intelligence (AI) is fueling massive new energy demand from data centers, adding to overall domestic demand for natural gas.

    Reduced Oil Drilling: Lower crude oil prices have slowed oil drilling, which also reduces the production of natural gas that comes out of the same wells (associated gas).

    Structural Supply Tightness: While production is high, the pace of exports is outpacing supply growth, altering the domestic balance and causing rapid price increases.

 

Impact on Consumers:

 

    Higher Heating Bills: The record export pace means less gas available for U.S. consumers during winter, pushing up prices for home heating.

 

    Affordability Crisis: Surging gas prices contribute to broader cost-of-living concerns, creating political issues for leaders like President Trump, who have pushed for energy dominance through exports.

 

The "Molecules of Freedom" Concept:

 

    The phrase highlights the shift of U.S. natural gas ("molecules") to international markets, often framed as providing energy security ("freedom") to allies, but it comes at the cost of domestic affordability and supply.

 

Outlook:

 

    New LNG export facilities coming online are expected to increase export capacity further, potentially worsening the domestic supply crunch, despite calls for U.S. Congress to intervene.

 

Below is the analysis with more details:

"The "energy dominance" strategy, which Donald Trump made the banner of his return to the White House, turned out to be not so easy to implement. In recent years, the US has promised to flood the world with cheap resources and simultaneously lower bills for American households. But while LNG terminals in Texas are breaking records for gas shipments to Europe, trying to replace Russian gas, the US has unexpectedly faced a problem of fuel availability. Gas prices have soared to three-year highs, coal-fired power plants, which environmentalists had already written off, are returning to operation, and ordinary Americans are finding that they are paying for the energy security of the European Union out of their own pockets.

The Price of Solidarity

 

The American gas market is in turmoil by the end of 2025: wholesale prices have jumped by more than 70% in the last 12 months. In early December, quotes at the key Henry Hub in Texas broke the $5.29 per million British thermal units (MMBtu) mark. This is the highest level since December 2022, when the global hydrocarbon market was in turmoil due to the consequences of the start of the Ukrainian crisis and the rupture of Europe's energy ties with Russia.

 

The reason for this surge lies on the surface – the Atlantic Ocean. The US is exporting record volumes of gas. According to the Energy Information Administration (EIA), in September 2025, exports reached a record 9.41 million tons. In total, the country plans to export about 421 million cubic meters per day, or 153 billion cubic meters per year, which is 25% more than in 2024.

One last drink: Europe is buying Russian gas before the cessation of supplies

The volume of natural gas supplies from Russia to EU countries has increased to a record level

 

Launch New terminals, such as Plaquemines LNG in Louisiana, have opened the floodgates for the outflow of natural gas abroad. Europe, striving to buy as much as possible to avoid returning to purchases from Russia, has become the main beneficiary. However, for the American market, this has created a communicating vessels effect: by exporting gas, America is importing high world prices. As IEEFA analyst Clark Williams-Derry noted, "this is great news for the gas industry, but bad for the consumer." On the coldest days of winter, when cold waves from Canada penetrate the US, local power plants are forced to compete for the same gas with buyers from Spain or France and sometimes lose this price war.

"The most expensive gas in the world"

 

The problem is exacerbated by chronic underfunding of domestic infrastructure. The US finds itself in a paradoxical situation: the country is literally swimming in gas, but cannot deliver it where it is needed. The situation in New England (in the states of Connecticut, Maine, Massachusetts, New Hampshire, Rhode Island, and Vermont) is characteristic. Due to political decisions and opposition from environmental activists, the construction of new pipelines to this region has been blocked. As a result, while in Appalachia (Virginia) gas costs about $4 per MMBtu, in Boston (Massachusetts) this winter prices are approaching $14. This is the most expensive fuel not only in America, but in the world.

 

Market forces have been suppressed by political ones, leading to the fragmentation of a single market. In fact, there are now two gas markets in the US: one is export-oriented and highly profitable, the other is domestic, suffering from shortages and price disparities.

 

EIA forecasts are discouraging: in 2025, the average price of gas for power plants will increase by 37%. and for industrial consumers – by 21%. This is a direct blow to the competitiveness of American industry, which has enjoyed the advantage of cheap energy for the past ten years.

The Coal Renaissance

 

The most unexpected consequence of "gas inflation" was the return of coal. What coal industry lobbyists could not achieve, market prices did. Gas became too expensive for electricity generation, and utilities began to massively switch to cheaper coal.

 

Statistics indicate a break in the long-term trend. Reserves of thermal coal will fall by 17% by the end of the year – it is simply being burned faster than it can be mined. The consulting company Wood Mackenzie has already revised its forecasts: if two years ago they expected a 60% drop in coal-fired power generation by 2032, now the decline is estimated at only 39%.

 

Chris Wright, the Secretary of Energy appointed by Trump, openly calls for a halt to the decommissioning of coal-fired power plants. "Energy sobriety has returned to Washington," he said, meaning that the ideological tenets of the "green transition" are giving way to the threat of blackouts. The boom in artificial intelligence and data centers – technologies of the future – that has unfolded in recent years will be powered by burning the dirtiest fuel of the past, because there is not enough gas for everyone.

Drilling Can't Keep Up with Demand

 

The fundamental problem of the American market is that the boom in demand (exports and data centers) is outpacing supply and physical capabilities for increasing production. Experts at Rapidan Energy Group have calculated that to meet market demand by the beginning of the next decade, the US needs to increase production by 566 million cubic meters per day.

 

But where will these volumes come from? Here, the American energy sector falls into a trap of its own geology. A significant portion of the production increase in recent years has been provided by associated gas, which comes as a "bonus" when extracting oil, primarily in the Permian Basin. In 2024, the production of such gas increased by 6%, to 524 million cubic meters per day, providing 37% of all gas production in key regions. In the Permian Basin, this share reaches as high as 47%.

 

However, associated gas is a hostage to oil prices. It is only produced when it is profitable to drill for oil. Now, when world prices for black gold are under pressure and far from triple-digit values, oil companies are not in a hurry to aggressively drill new wells. And without new oil, there is no increase in cheap associated gas.

 

Hopes for purely gas fields, such as Haynesville or Marcellus, run into economic barriers. Haynesville consists of deep, hot formations with high production costs. Rapidan analysts predict that "sources of cheap gas are unlikely to provide the growth needed to meet demand." The era of gas at $2.5 per MMBtu may soon be a thing of the past.

A cloudy future

 

In the case of the US, a kind of resource curse in reverse has occurred. In trying to become a global guarantor of energy security for its allies and simultaneously feed the voracious AI sector, the US has strained its own energy balance. The outlook for 2026–2030 looks challenging. LNG export capacity on the Gulf Coast will double, siphoning even more resources from the domestic market. Forward curves show that prices at the Henry Hub could rise above $5 per MMBtu and stay there for a long time.

 

For Europe, this means that American LNG will be available, but at exorbitant prices. American voters, in turn, will receive a cold shower (perhaps literally) in the form of higher utility bills. And for the global market, this is a signal that the era of cheap American energy, which for many years kept world prices in check, is nearing its end. Market balancing will now occur not through the flexibility of shale producers, but through demand destruction and a return to coal.”

 

Why is Washington's policy so bad for the Lithuanian elite now?

 

Because Lithuanian emigrants in America no longer help the Lithuanian elite. The Lithuanian elite created the conditions of the North Korean communists to hold a referendum on dual citizenship in Lithuania. The referendum always enthusiastically supports dual citizenship, but it never counts, because it would be good if, like in North Korea, 99.9 percent of all Lithuanian voters voted. When you start annoying Lithuanians, even Lithuanians eventually lose patience.

 

"Oh, Younger Goat, why are you shaking, rip off the beard, prepare to die."

 

 

Kodėl Vašingtono politika dabar yra tokia bloga Lietuvos elitui?

 

Nes lietuviai emigrantai daugiau Lietuvos elitui nepadeda Amerikoje. Lietuvos elitas sudarė Šiaurės Korėjos komunistų sąlygas referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje. Referendumas visada entuziastiškai paremia dvigubą pilietybę, bet niekada neužskaitomas, nes būtų gerai, kad, kaip Šiaurės Korėjoje, balsuotų 99,9 procentų visų Lietuvos rinkėjų. Kai pradedi erzinti lietuvius, net lietuviai galų gale praranda kantrybę.

 

"Oi Oželi, ko tu tirti, rauk barzdelę, ruoškis mirti."