Vokietija šokinėja iš džiaugsmo. Jie turi savo Muską. Be „Tesla“, be „SpaceX“, be Marso, be rimtų pinigų --- Tačiau investuotojai plūsta į jo „Neura Robotics“: Davidas Regeris siekia sukurti pasaulinį robotikos lyderį.

„Yra skeptikų, tačiau technologijų gigantai, tokie, kaip „Amazon“ ir „Nvidia“, tiki, kad jis gali tai padaryti, ir daug investuoja. Klausimas buvo ne tas, ar įvyks naujas finansavimo etapas, o kada jis įvyks ir kokio masto jis bus. Mėnesius Davidas Regeris intensyviai derėjosi su investuotojais visame pasaulyje. Kritikai užsitęsusį procesą interpretavo kaip sunkių derybų ženklą. Tačiau trečiadienį Regeris nusviedė visas abejones į šalį ir padarė galingą pareiškimą: jo įmonė „Neura Robotics“ pritraukė 1,4 mlrd. JAV dolerių – tai didžiausias kada nors Vokietijos startuoliui skirtas finansavimo etapas. Tai vyksta tuo metu, kai potencialūs „SpaceX“, „OpenAI“ ir „Anthropic“ IPO pritraukia kapitalą taip, kaip galingas magnetas traukia geležies drožles.

 

Rėmėjų sąraše yra žinomų vardų: dalyvauja „Nvidia“ ir „Amazon“, taip pat puslaidininkių gamintoja „Qualcomm“ ir kriptovaliutų įmonė „Tether“. Iš Vokietijos prie projekto prisijungė „Bosch“ ir „Schaeffler“, taip pat keli finansiniai investuotojai. Jie akivaizdžiai tiki, kad Regeris gali pasiekti tai, ko iš pradžių ne visi jo gimtojoje šalyje manė esant įmanoma: paversti Švabijos provincijose įsikūrusią „Neura Robotics“ dideliu pasauliniu žaidėju, galinčiu atsilaikyti prieš dominuojančius Kinijos konkurentus, taip pat Eloną Muską ir jo ambicingus planus dėl „Tesla“. Ar Davidas Regeris bus kitas daugelio milijardų dolerių vertės korporacijos įkūrėjas ir generalinis direktorius – kažkas, kas seka SAP įkūrėjų pėdomis ir kuriam pačiam lemta tapti milijardieriumi?

 

Viešai Regeris sumenkina skaičius. „1,4 milijardo dolerių nėra svarbiausias dalykas“, – sako jis *F.A.Z.*. Daug reikšmingesnis, anot jo, yra „pasitikėjimas, kurį mūsų „fizinio dirbtinio intelekto“ vizija rodo kai kurios iš pirmaujančių pasaulio technologijų, pramonės ir dirbtinio intelekto bendrovių“. Šis kapitalas suteikia Neurai galimybę kurti ateitį. „Fizinis dirbtinis intelektas“ yra jo verslo modelio pagrindas; jis sujungia dirbtinį intelektą (DI) su vokiečių robotikos inžinerija. „Daugelis žmonių vis dar mano, kad robotika pirmiausia yra techninės įrangos problema“, – sako Regeris. Tačiau taip nėra. „Didžiausias iššūkis yra mokymasis, o robotas gali būti tik toks geras, kokia patirtis jam leidžiama kaupti“. Štai kodėl jo įmonė sukūrė „Neuraverse“ – ekosistemą savo robotui. modeliai, kurių dabar yra keli.

 

„Mūsų tikslas – sukurti didžiausią pasaulyje fizinių įgūdžių mokymosi infrastruktūrą“, – užtikrintai teigia Regeris. Amerikos investuotojams patinka tokie dalykai.

 

Regeris įkūrė savo įmonę 2019 m. Būdamas kvalifikuotu techniku, jis iš tikrųjų mieliau meistravosi su greitais automobiliais; jis – gana atsitiktinai – atsidūrė Šveicarijos mašinų gamintojo įmonėje, prieš pradėdamas savarankišką verslą. Badeno-Viurtembergo gimtoji šalis dėl strateginių priežasčių pasirinko Metzingeną kaip įmonės būstinę, atsižvelgiant į jo vietą netoli Štutgarto. Iki tol miestas buvo žinomas daugiausia dėl „Hugo Boss“ ir kaip didžiulė išparduotuvių vieta.

 

Su savo maža komanda Regeris pats kūrė ir mechaniką, ir programinę įrangą; jis bendradarbiavo su Kinijos partneriais, bet niekada neatsisakė patentų kontrolės.

 

Vienu metu jis netgi įkeitė savo namą, kad įveiktų finansinę krizę. Tačiau pastaruosius kelerius metus „Neura“ sparčiai augo, gamindama robotų sistemas tokiems klientams kaip „Kawasaki“. Nors „Neura“ neatskleidžia pajamų duomenų, ji dažnai pabrėžia tvirtus užsakymus, kurių bendra suma siekia apie milijardą eurų – teiginį, kurio negalima nepriklausomai patikrinti. patikrinta.

 

Jau daugelį metų Regeris Metzingeno verslo parke įsigyja vieną pramonės pastatą po kito, kurdamas savo klasterį. Aukščiausi valstybės politikai, ieškantys pramonės vilties švyturių sunkumų patiriančioje automobilių pramonės širdyje, jau seniai įprato lankytis šioje vietoje. „Žiūrėkite: mes vis dar esame inžinierių šalis“ – tokią žinią perteikia daugelis gautų nuotraukų.

 

Neura taip pat jau seniai įkūrė filialą Miunchene – Vokietijos technologijų scenos centre – kuris yra būtinas bet kuriai technologijų įmonei, kad tik pritrauktų tarptautinių talentų.

 

Nuo pat pradžių 38 metų šeimos vyras daugiausia dėmesio skyrė ne tik pačioms technologijoms, bet ir platesnei sistemai bei visuomeninėms pasekmėms. Regeris kalba apie „istorinį lūžio tašką“. Ateinančiais metais Europoje, Japonijoje ir Kinijoje gerokai daugiau vertingų įgūdžių turinčių žmonių išeis į pensiją, nei ateis į darbo jėgą juos pakeisti. Tuo pačiu metu auga fizinio darbo poreikis. „Todėl fizinis dirbtinis intelektas yra būtinybė, o ne pasirinkimas.“ Lemiamas klausimas ateinančių dešimtmečių konkurencijoje bus tai, kaip greitai bus galima įgyti įgūdžių. įgytas. Žmogui tai dažnai užtrunka metus. „Ateityje robotas išmoks tą patį įgūdį per kelias valandas ir galės jį vienu spustelėjimu perkelti į tūkstančius kitų mašinų“, – prognozuoja Regeris. „Tas smagumas reikšmingai Jo nuomone, fizinis dirbtinis intelektas yra viena iš nedaugelio technologijų sričių, kuriose Europa vis dar gali veikti iš stiprios pozicijos. Regeris siekia ne ko kito, kaip tik perimti automobilių pramonės vaidmenį. „Dažnai viduje sakau: norime vieną dieną tapti didžiausiais Europos mokesčių mokėtojais, nes tai reikštų, kad sukūrėme kažką, kas padeda milijonams žmonių, sudaro sąlygas sukurti šimtus tūkstančių darbo vietų ir iš tikrųjų prisideda prie mūsų visuomenės.“ Jis mano, kad sėkmė taip pat matuojama tuo, ką žmogus duoda atgal.

 

Regeris išreiškė tam tikrus lūkesčius dėl to, pavyzdžiui, pasisakydamas už sušvelnintus darbo apsaugos reglamentus labai jaunoms įmonėms. Jis mano, kad steigėjai Vokietijoje susiduria su per daug kliūčių. Kai Regeris pradeda kalbėti, jo mintys, dažnai persmelktos jo gimtojo regiono idiomomis, linkusios lietis iš jo.

 

Kol kas finansuojami kiti „Neura“ augimo žingsniai. Iššūkiai išlieka didžiuliai: autonominiai humanoidiniai robotai nėra savitikslis tikslas. Jų platus pramoninis diegimas įmonėms turi būti ekonomiškai prasmingas. Iki tol „Neura“, kaip ir jos konkurentai, laukia daug plėtros darbų. dirbti. Pramonės ekspertas lygina dabartinį vystymosi etapą su autonominio vairavimo etapu prieš dešimtmetį.

 

Regeris, dabar pripažintas pasaulinio technologijų elito veikėjas, dėl to nesibaimina. „Mes norime išvesti dirbtinį intelektą iš ekrano į realų pasaulį – ne pakeisti žmones, o juos palaikyti. Jei Neurai pasiseks, jis tiki, kad „fizinis AI“ taps vienu iš pozityviausių mūsų kartos pokyčių. – Tikrasis darbas prasideda dabar."" [1]

Tikrai.

 

1. Investoren stürzen sich auf Neura Robotics: David Reger will einen Weltmarktführer in der Robotik schaffen. Es gibt Zweifler - aber Tech-Giganten wie Amazon und Nvidia trauen ihm das zu und geben sehr viel Geld. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 12 June 2026: 28.  Von Sven Astheimer, Frankfurt

Povandeninio laivo išorinis korpusas buvo susidėvėjęs: Prieš trejus metus povandeninis laivas „Titan“ susprogo, plaukdamas link „Titaniko“ nuolaužų. Žuvo penki žmonės. Tyrimo ataskaita rodo, kad trūko kokybės kontrolės.

 

„Povandeninio laivo „Titan“ griūties prie Niufaundlendo krantų, per kurią 2023 m. birželį žuvo penki žmonės, buvo galima išvengti atlikus korpuso patikrinimus. Kaip galutinėje ataskaitoje apie katastrofą apibendrino Kanados transporto saugumo valdyba (TSB), maždaug septynių metrų ilgio povandeninio laivo išorinis korpusas buvo susidėvėjęs nuo ankstesnių ekspedicijų. Be to, operatorius, Amerikos bendrovė „OceanGate“, statant „Titan“, nesilaikė techninių specifikacijų.

 

Netrukus po griūties inžinieriai jau kritikavo tokių medžiagų kaip anglies pluoštas ir titanas naudojimą korpusui vietoj plieno. Transporto saugumo valdybos ataskaitoje taip pat atkreiptas dėmesys į įtampą tarp „OceanGate“ operatoriaus Richardo Stocktono Rusho ir kai kurių darbuotojų. „Kadangi rizikos valdymą apsunkino socialiniai ir psichologiniai veiksniai, bendrovė nežinojo, kiek laiko korpusas išliks saugus“, – daroma išvada ataskaitoje.

 

Povandeninis laivas, kuris turėjo nuplukdyti Rushą ir keturis mokančius keleivius prie RMS „Titanic“ nuolaužų 2023 m. birželio 18 d., buvo maždaug 45 metrų ilgio.“ Praėjus vos kelioms minutėms po panardinimo, ryšys su pagalbiniu laivu „Polar Prince“ nutrūko. Remiami Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos pajėgų, JAV ir Kanados pakrančių apsaugos tarnybos kelias dienas ieškojo „Titan“ maždaug 600 kilometrų atstumu nuo Niufaundlendo krantų. 2023 m. birželio 22 d., praėjus keturioms dienoms po paskutinio gyvybės ženklo, Kanados povandeninis robotas aptiko nuolaužas. Kaip vėliau patvirtino valdžios institucijos, maždaug 3800 metrų gylyje jie taip pat aptiko žmonių palaikų. Be Rusho, „Titan“ griūties metu žuvo prancūzų giliavandenės žvalgybos ekspertas Paul-Henri Nargeolet, britų nuotykių ieškotojas Hamish Harding, Pakistano verslininkas Shahzada Dawood ir jo 19 metų sūnus Sulaimanas.

 

 

Galutinėje ataskaitoje Kanados transporto saugumo valdyba taip pat atkreipė dėmesį į valdžios institucijų priežiūros stoką. Nors „OceanGate“ valdė „Titan“ iš Sent Džonso, Kanados Niufaundlendo ir Labradoro provincijos sostinės, šalies valdžios institucijos neapžiūrėjo ir nepatvirtino povandeninio laivo ar nepatikrino saugos priemonių. Laivų ir valčių apžiūra nėra įprasta praktika. Ataskaitoje taip pat kritikuojamas įvairių federalinių agentūrų koordinavimo trūkumas. „OceanGate“ susisiekė su Žuvininkystės, sienų apsaugos ir Kanados parkų departamentais. Tačiau šių agentūrų surinkta informacija nebuvo perduota Transporto saugumo tarybai (TSB). „Niekas nesudėjo dviejų ir dviejų“, – sakė TSB pirmininkas Yoanas Marieris.

 

Siekdama išvengti pavojaus gyvybėms „dėl nepastebėtų saugos spragų“, TSB pateikė rekomendacijų sąrašą. Transporto departamentas turėtų parengti galimų pavojų katalogą, kuris leistų tikrinti komercinius laivus ir valtis be privalomo sertifikavimo. TSB taip pat planuoja koordinuoti veiksmus su Transporto departamentu ir kitomis vyriausybinėmis agentūromis. Be standartizuoto saugos protokolo skirtingoms įguloms, tokioms kaip „Titan“ ir jo pagalbinio laivo „Polar Prince“, Transporto saugumo taryba trečiadienį taip pat rekomendavo sertifikuoti povandeninius laivus Kanadoje, remiantis tokių šalių kaip Japonija ir Bahamos pavyzdžiais.

 

Nors Jungtinių Tautų Tarptautinė jūrų organizacija (TJO) paskelbė statybos ir eksploatavimo gaires, TSB pažymėjo, kad TSB rekomendacijų nepakanka. Buvo sukurtos pilotuojamiems „povandeniniams laivams“. Tačiau šie reglamentai nėra tarptautiniu mastu privalomi, o tik įtvirtinti kai kurių šalių nacionaliniuose įstatymuose.

 

Kaip trečiadienį atskleidė galutinė ataskaita, Kanados žuvininkystės ir vandenynų departamento (DFO) pareigūnas nardė „Titan“ povandeniniame laive dvejus metus prieš jo griūtį. Tuo metu jo perspėjimai apie tai, kad povandeninis laivas neturi reguliavimo institucijų patvirtinimo ir draudimo su „OceanGate“, buvo ignoruojami, kaip ir jo pastaba apie gana neįprastą korpuso medžiagą." [1]

 

1.  Die Außenhülle war verschlissen: Vor drei Jahren implodierte das U-Boot Titan auf dem Weg zum Wrack der Titanic. Fünf Menschen kamen um. Der Untersuchungsbericht zeigt, dass es an Kontrollen fehlte. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 19 June 2026: 9.       CHRISTIANE HEIL

For a Future for Archaeology

“BERLIN. More than two hundred students, faculty members, and supporters of archaeology degree programs at Humboldt University protested on Thursday against the potential closure of the Institute of Archaeology. ‘We are here, we are loud, because you’re stealing our education,’ they chanted. For weeks, student representatives and faculty have been fighting for the institute’s future with alternative proposals, yet the university administration remains silent. They intend to discuss the substance of the matter only once the overall strategy for all budget cuts is on the table.

 

The demonstrators found encouragement in a speech by a student from the University of Applied Sciences (HTW) Berlin—specifically from the degree program in Conservation, Restoration, Excavation Technology, and Field Archaeology, which was also slated for the chopping block. A decision to close that program had already been made before the academic committees had even deliberated on it; however, thanks to ongoing protests, it is now being preserved. ‘The numbers have to add up; our future doesn't seem to matter,’ the student told the demonstrators, a group that included art historian Horst Bredekamp.

 

After the initial gathering outside Humboldt University, the demonstrators marched to the Alte Nationalgalerie. There, Martin Maischberger, Director of the Collection of Classical Antiquities, reaffirmed the museums' reliance on the archaeology degree program. It is not merely a matter of the institute’s two-hundred-year history; archaeology is far more vital for the present and the future. Initiatives such as the Berlin Antike Kolleg, the Berlin Graduate School of Ancient Studies, and other collaborative networks would be rendered meaningless without a strong archaeology department at Humboldt University. ‘We are deeply concerned about the next generation of scholars, including those working with the collections,’ Maischberger said, pointing to Humboldt University’s numismatics program, which is closely linked to the Coin Cabinet at the Bode Museum. The four archaeological museums in the immediate vicinity of the university depend on the institute remaining open.” [1]

 

 

1. Für eine Zukunft der Archäologie. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 05 June 2026: 4.   oll.

Už archeologijos ateitį

„BERLYNAS. Ketvirtadienį daugiau nei du šimtai Humboldto universiteto archeologijos programų studentų, profesorių ir rėmėjų protestavo prieš galimą Archeologijos instituto uždarymą. „Mes čia, mes garsiai kalbame, nes jūs vagiate mūsų išsilavinimą“, – skandavo jie. Jau kelias savaites studentų atstovai ir profesoriai kovoja už alternatyvias instituto ateities koncepcijas, tačiau universiteto administracija tyli. Ji teigia, kad klausimo esmę aptars tik tada, kai bus pateikta bendra visų biudžeto mažinimų strategija.

 

Demonstrantai pasidžiaugė Berlyno taikomųjų mokslų ir ekonomikos universiteto (HTW Berlin) studento indėliu į Konservavimo, restauravimo, kasinėjimų technikos ir lauko archeologijos programą, kuri taip pat buvo planuojama uždaryti. Programos uždarymas jau buvo nuspręstas dar prieš konsultuojantis su akademinėmis įstaigomis. Dėl vykstančių protestų ji dabar liks atvira. „Skaičiai turi susumuotis; mūsų ateitis, regis, nesvarbi“, – demonstrantams, tarp kurių buvo ir meno istorikas Horstas, sakė studentas. Bredekamp.“ buvo.

 

Po pradinės demonstracijos priešais Humboldto universitetą protestuotojai žygiavo į Alte Nationalgalerie (Senąją nacionalinę galeriją), kur Klasikinių antikvarinių vertybių kolekcijos direktorius Martinas Maischbergeris taip pat pabrėžė muziejų priklausomybę nuo archeologijos programos. Jis pabrėžė, kad svarbi ne tik dviejų šimtų metų instituto istorija, bet ir tai, kad archeologija yra daug svarbesnė dabarčiai ir ateičiai. Berlyno senovės studijų kolegija, Berlyno senovės studijų magistrantūros mokykla ir kitos bendradarbiavimo programos būtų bevertės be stipraus archeologijos katedros Humboldto universitete. „Esame labai susirūpinę dėl naujos kartos mokslininkų, įskaitant tuos, kurie dirba kolekcijose“, – sakė Maischbergeris, turėdamas omenyje Humboldto universiteto numizmatikos katedrą, kuri yra glaudžiai susijusi su monetų kolekcija Bode muziejuje. Jis pridūrė, kad keturi archeologijos muziejai, esantys netoliese universiteto, priklauso nuo instituto tolesnio egzistavimo.” [1]

 

1. Für eine Zukunft der Archäologie. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 05 June 2026: 4.   oll.

A $480,000-a-Year Pill Reflects a New Normal for Cancer Drugs

“Rasonque, the new pancreatic cancer treatment from Revolution Medicines, illustrates the huge inflation in cancer drug prices over the past two decades.

 

Revolution Medicines set a sticker price of about $480,000 a year, or $663 a tablet, for its new pancreatic cancer drug — a cost that would have once been unthinkably high.

 

Today, such prices are routine for cancer drugs.

 

One cutting-edge CAR-T therapy now goes for $600,000 for a one-time infusion. A competitor, given the same way, is listed at $550,000. A daily pill for gastrointestinal cancer has a sticker price of $520,000 a year. A twice-daily pill for leukemia? It’s $430,000 a year.

 

In 2024 alone, nine cancer drugs were approved and then introduced with sticker prices above $400,000 annually, according to a tally by the Institute for Clinical and Economic Review, which evaluates the value of medicines.

 

That these prices have become commonplace would have been hard to imagine two decades ago, when even the prospect of a $100,000-a-year cancer drug evoked fierce criticism.

 

But since then, cancer drug prices have steadily increased, with few constraints beyond what a company thinks the market will bear. The expense is borne by government programs like Medicare, employers, patients and Americans who pay taxes and health insurance premiums.

 

A spokesman for Revolution Medicines, Brian Crawford, said the price of its new drug, Rasonque, “reflects its differentiation and the meaningful benefit it provides for patients.”

 

As is typical with other cancer drugs, the vast majority of the cost of Rasonque is expected to be covered through insurance, with varying out-of-pocket costs for patients. Mr. Crawford said uninsured and underinsured patients who met certain financial and medical criteria would receive the drug for free. The drug, also known as daraxonrasib, is taken as two pills a day.

 

In the medical world, much of the anger over cancer drug prices has been directed at pricey medicines that either failed or did not undergo clinical trials assessing whether they extend lives. Those drugs won approval because they could shrink tumors or delay their growth.

 

Revolution Medicines’ drug is not a cure, but it has shown that it can prolong life expectancy. In a key clinical trial, patients with advanced pancreatic cancer who got the pill lived for a median of 13.2 months, compared with 6.7 months for those who got chemotherapy.

 

Those results have electrified pancreatic cancer specialists and patients because they occurred in people who had no good treatment options and little time left to live.

 

In that context, it’s hard to say whether Revolution Medicines’ price is fair, said Stacie Dusetzina, a health policy professor at Vanderbilt University who studies drug pricing. “This drug does have substantial clinical benefits over existing treatment, which isn’t always the case for high-priced cancer drugs,” she said.

 

Cancer patients often stay on a drug for only a matter of months, stopping because it has become too toxic or their cancer has progressed. For example, in the clinical trial that won approval for Rasonque, patients were on the drug for a median of six months. But even over several months, the costs can pile up, and some patients who respond well can stay on a cancer drug for years.

 

Over the years, the public and lawmakers have expressed outrage at the high costs of insulin and drugs for H.I.V., hepatitis C and, most recently, obesity. One-time therapies for rare genetic diseases now routinely carry price tags of a few million dollars.

 

But cancer holds a unique place in the system, because care and drugs are so expensive and affect so many people.

 

For the past five years, employers have said cancer is the top disease category driving their medical expenses, according to a survey published in late August by the Business Group on Health, which represents large employers that provide health insurance to their workers.

 

Compounding the rising costs is that in some cancers, like multiple myeloma, patients are now routinely given three or four therapies at once.

 

The high prices aren’t limited to drugs that treat small numbers of patients. Oncology’s biggest blockbuster is Keytruda, which has a sticker price of $213,000 a year. It is given as an infusion or an injection every few weeks and has been used to treat several million patients.

 

For many older drugs, generic competition and government negotiations have sharply driven down costs. But there are hardly any limits on manufacturers’ ability to set high prices for newly approved medications.

 

“We allow pharmaceutical companies to charge whatever they want, and without any clear rationale, other than how much they think they can get,” said Dr. Aaron Kesselheim, a professor of medicine at Harvard and Brigham and Women’s Hospital who studies drug pricing.

 

A drug’s sticker price is not the real price paid by patients or their insurers — it’s just the starting point for negotiations that lower the final price for the employer or the government. But while that dynamic sharply reduces the true prices of diabetes and autoimmune drugs, the final price for cancer drugs is typically only slightly lower than the sticker price.

 

Cancer drugmakers and their defenders say the prices reflect a boom in innovation that has transformed deadly diseases into chronic ones and even produced cures.

 

And particularly in the case of smaller companies, they say, there’s a need to recoup considerable investments in clinical trials.

 

Revolution Medicines, based near San Francisco, has registered $4 billion in losses since its founding in 2014. That is largely because of the $3.3 billion the company has reported spending on research and development this decade. Buoyed by high investor hopes that Rasonque, the company’s first approved product, will become a blockbuster, Revolution has surged to a market valuation of $45 billion.

 

The company set up an expanded access program that, over the past few months, granted more than 2,000 patients free, early access to the drug. Now, with its drug approved, the company is shifting participants to getting the drug covered through insurance.

 

Pharmacy benefit managers play a key role in determining whether new pills like Rasonque are broadly covered, by recommending to their employer clients whether to pay for them.

 

Two of the largest benefit managers, CVS Health’s Caremark and UnitedHealth Group’s Optum Rx, said they had begun a review process for Rasonque.

 

David Whitrap, a spokesman for CVS, said Rasonque appeared to be a breakthrough. “At the same time,” he said, “it is critical that drugmakers realize that break-the-bank prices can severely limit the number of patients who are able to access these breakthroughs.”

 

Experts said they expected that most insurance plans would cover Rasonque, even at such a high price, because of the strong evidence that it benefits patients and the lack of alternative options.

 

Still, the experts said, plans could aggressively seek to limit coverage to people who meet the criteria tested in the clinical trial and approved by regulators: those with advanced pancreatic cancer who have already tried or can’t try chemotherapy. That could shut out many patients seeking it and cause battles over whether a patient is really eligible.

 

To make sure that ineligible patients aren’t getting the drug, experts predict, plans will use levers like prior authorization, an often cumbersome review that has been criticized for dangerously delaying care.

 

Revolution Medicines said it would give patients experiencing insurance delays free access to a few weeks’ supply of pills to get them started on treatment while any coverage issues were being sorted out.

 

Still, commercially insured patients with high deductibles could face huge sticker shock this January, when their deductible resets and they fill their first Rasonque prescription of the year. (The company said such patients might be eligible for assistance with their out-of-pocket costs.)

 

Commercially insured people typically have an upper limit on their annual out-of-pocket drug and medical costs. But that maximum can be high — in some cases, more than $6,000.

 

“It will be really a tragedy if this price makes it hard for patients to get it,” Dr. Kesselheim said.

 

Pancreatic cancer disproportionately affects older people, so many of the patients who will take it are covered under Medicare. Federal law should require Medicare drug plans to cover Rasonque because cancer is a protected class.

 

The drug offers a vivid example of how Medicare patients benefit from an annual cap on out-of-pocket drug costs created by the Inflation Reduction Act, which was passed in 2022 by Democrats without any Republican votes. That cap, which was $2,100 this year, will rise to $2,400 next year. It covers the pills and injections that patients get from a pharmacy — including Rasonque.

 

That means that a patient on Medicare who takes several other pricey prescription drugs may pay only a few hundred dollars a year, or even nothing at all, by starting Rasonque.

 

Had the drug arrived before the law went into effect, many patients would have been on the hook for over $25,000 a year for Rasonque, Dr. Dusetzina calculated.” [1]

 

1. A $480,000-a-Year Pill Reflects a New Normal for Cancer Drugs. Robbins, Rebecca.  New York Times (Online) New York Times Company. Aug 31, 2026.