Why, in the richest market in the world, the European Union, are more people dying waiting for vaccination than in the US or the UK?

 

 Why are our businesses strangled by longer and more brutal quarantines? 

"But the biggest explanation, the one that has haunted the bloc for months, is as much philosophical as it was operational. European governments are often seen in the United States as free-spending, liberal bastions, but this time it was Washington that threw billions at drugmakers and cosseted their business.

Brussels, by comparison, took a conservative, budget-conscious approach that left the open market largely untouched. And it has paid for it.

In short, the answer today is the same as it was in December, said Dr. Slaoui. The bloc shopped for vaccines like a customer. The United States basically went into business with the drugmakers, spending much more heavily to accelerate vaccine development, testing and production.

“They assumed that simply contracting to acquire doses would be enough,” recalled Dr. Slaoui, whom President Donald J. Trump hired to speed the vaccine development. “In fact what was very important was to be a full, active partner in the development and the manufacturing of the vaccine. And to do so very early.”

The result in Europe is a stumbling inoculation effort that has led to political fallout, with leaders pointing fingers over why some of the world’s richest countries, home to factories that churn out vast quantities of vaccine, cannot keep pace with other wealthy nations in injecting its people.

Compared with nearly all the rest of the world, the European Union is in an admirable position. Its leaders say it remains feasible to vaccinate 70 percent of the Continent by this summer. The bloc has ordered enough doses to fully vaccinate its population at least three times, to the consternation of countries that will wait years for full coverage.

But Europeans are stung, especially, to see Britain’s rollout going so well after the country exited the bloc. Everyone wants to know why the E.U. has not triumphed.

The European Union trailed the United States and Britain from the start.

Washington had already spent billions on clinical trials and manufacturing by the time Europe decided to pool its resources and negotiate as a bloc. In mid-June, the European Commission, the bloc’s executive branch, announced a joint vaccine purchase with a $3.2 billion pot.

In Washington, Operation Warp Speed, the Trump administration’s vaccine program, had a $10 billion budget. European officials say it’s unfair to compare the two figures because neither amount is a complete picture of all the money spent on vaccines. But there is no dispute that in Washington, officials had decided that money was no object if vaccines could avert the economic cost of a lockdown. Europe, on the other hand, was on a tight budget, so its negotiators chased cheaper doses.

“Pricing has been important since the beginning,” Sandra Gallina, the E.U.’s main vaccine negotiator, told lawmakers in February. “We are talking about taxpayers’ money.”

Europe’s first deal, with AstraZeneca, came in August, months after the United States. And while Europe negotiated as a powerful buyer, it lacked the wartime procurement powers that the Trump administration had used to secure raw materials for companies.

That meant that the bloc was not first in line for the doses.

The United States made the negotiations easy — its critics say far too easy — by signing away any right to intellectual property and absolving the drug companies of any liability if the vaccines disappointed. Washington paid for the development and the trials; the companies had essentially nothing to lose.

Drugmakers expected the same concessions in Europe, but the back and forth over liability was the major stumbling block, Ms. Gallina said. European negotiators had to reconcile disparate liability laws across multiple countries, finding common ground among 27 leaders.

“In a crisis, it always becomes clear that the E.U. is not a country,” said Jacob Kirkegaard, of the German Marshall Fund. He said the bloc approached vaccine procurement like a contract negotiation when in fact “it was a zero-sum game with limited supply.”

“It was not equipped for a gunfight,” Mr. Kirkegaard said.

Dr. Slaoui said Washington and London approached the crisis in lock step. He recalled biweekly meetings with his British counterpart, Kate Bingham, but said Europe went its own way.

“If you’re at the table from day one, and you paid to be the first to pick from the menu, you’re going to eat first,” he said.

European institutions are, by design, risk-averse. One of the founding tenets of the European Union is called the precautionary principle: The bloc errs on the side of caution when risks are unclear.

That, some analysts have said, hurt the bloc. German leaders argued for a heftier bet on vaccines from Pfizer-BioNTech and CureVac, but they were based on unproven messenger RNA technology and were more expensive. The bloc had just settled a thorny economic rescue package, and there was little appetite among members for more risk or spending.

It didn’t help that Europe backed the wrong horse in some cases. It spent billions on a vaccine candidate from French drugmaker Sanofi and Britain’s GSK that was delayed by over a year after disappointing results.

So the bloc relied heavily on AstraZeneca for its early rollout plans, a bet that had repercussions from the beginning. Italy, for example, embraced Europe’s bet on AstraZeneca doses because they were cheaper and did not require extreme storage temperatures. But then Italian regulators recommended against giving the vaccine to the elderly until more data were available, leaving a country with the oldest population in Europe more vulnerable to the pandemic.

Britain bet heavily on AstraZeneca, too, but its close working relationship with the drugmaker and its early agreements gave it an advantage when the company hit supply problems in January. AstraZeneca has slashed its delivery plans, telling European leaders that it would hand over 100 million fewer doses by the middle of the year, according to the commission’s president, Ms. von der Leyen.

That has pitted the bloc against AstraZeneca and the dispute has spilled into public view. Leaders in Brussels have been all too happy to blame the company for the shortfalls and the dispute could end up in a Belgian court.

Europe lost even more time because its medical authorities were slow to approve the AstraZeneca vaccine, seeking to assure the public that it was safe. That “cost us two to three weeks of delay,” Ms. von der Leyen said this week.

The bloc fell farther behind when national authorities in Germany, France, Italy and elsewhere raised concerns about dangerous clots and bleeding, and temporarily suspended use of the vaccine. Though the World Health Organization and European regulators reaffirmed its safety, the damage was done. Only one in five French people now trust the AstraZeneca vaccine, according to a poll by the Elabe Institute published Tuesday.

Now Europe is striking a more aggressive tone about protecting its interests. Italy blocked a small shipment of AstraZeneca vaccines to Australia earlier this month. Ms. von der Leyen upped the ante this week, threatening to use an emergency mechanism, last used during the 1970s oil crisis, that would allow the bloc to seize production of vaccines.

“It is hard to explain to our citizens why vaccines produced in the E.U. are going to other countries,” Ms. von der Leyen said.

Early this month, Toon Vanagt, a Belgian tech entrepreneur, accompanied his 77-year-old father to a vaccination center north of Brussels. Mr. Vanagt, 47, was not eligible for the vaccine himself, but a worker there offered him a leftover shot, which he gladly accepted.

Millions of Americans have been vaccinated this way, and software companies have rushed to link patients with doses that would otherwise expire. But in Belgium, when Mr. Vanagt tweeted that he had been vaccinated, it became a mini scandal. Health officials rebuked the vaccine center, which quickly apologized: “A minor communication problem, very quickly rectified.”

Belgium’s rollout is one example of the Continent’s rigid approach to following vaccination guidelines. In a country where nursing home infections led to one of the highest per capita death tolls, the policy was intended to strictly prioritize the neediest residents.

Many European countries are also stockpiling doses to guarantee that everyone who receives a first injection will receive the second dose on time. The United States and Britain have been more flexible, erring on the side of giving more first injections.

For all the problems, Dr. Slaoui said Europeans are in an admirable position. By the numbers, the Continent is about five weeks behind the United States, with vaccine supply expected to increase steadily. “It’s too late to have taken the first bite,” he said. “But they’re in a good place.”

Dr. Van Gucht, of Belgium, agreed. But he said European leaders will likely take nationalistic lessons from the past months.

“I think we relied a little bit too much on the free markets,” he said. “What you really need to do from the beginning is really make sure you produce the vaccines on your territory and that they’re destined for your own population.”

Why we are paying a billion euros each year for militaristic expenses - to get a long, fierce and bloody clash

 "A frivolous question is popular in public space these days: will there be war? However, it is not easy to answer it. Seriously, we need to consider: and what are we doing to keep it out of our yard? We pursue a comprehensive deterrence policy, monitoring and taking into account the capabilities of potential opponents, analyzing their quantity and power, and putting our puzzle of our capabilities accordingly. 

Generally speaking, if there are a lot of tanks in the neighborhood, we buy even more anti-tank weapons, and so on. But imagine what if we stopped developing our capabilities? After all, a potential adversary is also watching us and stating: if they don’t have adequate firewalls, then we’re driving and driving away, occupying them for those 24 or 72 hours, as is often escalated today. However, the deterrence policy does not allow any myths to exist for about 24 or 72 hours because the potential opponent sees and realizes that no 24 hours will suffice. And 24 days will not be enough. 

It would be a long, fierce and bloody clash. Without winners."

This is what our minister of defense is saying. He is not a military man. He is a historian. He forgot Smetona's history. Smetona and the military kept power in Smetona's Lithuania. Money for the military was good. This did not lead to  an expected long, fierce and bloody clash. Sorry to report you - when the adversary showed up, no one shot was fired. Unpopular overfed Smetona's military went to the history's trash pile. Who does not know the history, is going to repeat it.

Kodėl mes kasmet mokame milijardą eurų už militaristines išlaidas - kad sulauktume ilgo, nuožmaus ir kruvino susidūrimo

"Šiais laikais viešojoje erdvėje populiarus lengvabūdiškas klausimas: ar bus karas? Tačiau lengvabūdiškai atsakyti į jį nevalia. Kalbant rimtai, reikia svarstyti: o ką mes darome, kad jo nebūtų mūsų kieme? Mes vykdome visokeriopą atgrasymo politiką, stebėdami ir atsižvelgdami į potencialių priešininkų pajėgumus, analizuodami jų kiekybę bei galią, pagal tai dėliojame savo pajėgumų dėlionę. Kalbant paprastai, jei kaimynystėje yra daug tankų, mes įsigyjame dar daugiau prieštankinės ginkluotės ir t. t. Bet įsivaizduokite, kas būtų, jei nustotume vystyti savo pajėgumus? Juk potencialus priešininkas taip pat mus stebi ir konstatuoja: jei jie neturi adekvačių užkardų, tuomet važiuojame ir nuvažiuojame, okupuojame per tas 24 ar 72 valandas, kaip šiandien dažnai eskaluojama. Tačiau atgrasymo politika neleidžia egzistuoti jokiems mitams apie 24 ar 72 valandas, nes potencialus priešininkas mato ir suvokia, kad neužteks jokių 24 valandų. Ir 24 dienų neužteks. 

Tai būtų ilgas, nuožmus ir kruvinas susirėmimas. Be nugalėtojų."

 Tai sako mūsų gynybos ministras. Jis nėra kariškis. Jis yra istorikas. Jis pamiršo Smetonos istoriją. Smetona ir jo kariškiai ilgai išlaikė valdžią Smetonos Lietuvoje. Pinigai kariuomenei buvo geri. Tai nesukėlė laukiamo ilgo, nuožmaus ir kruvino susidūrimo. Atsiprašau, kad pranešiu jums - kai pasirodė priešininkas, niekas neiššovė. Nepopuliarūs persisotinę Smetonos kariškiai pateko į istorijos šiukšlių krūvą. Kas nežino istorijos, privalo ją pakartoti.

 

„AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19 sukelia trombus daugiausia moterims

 Šimonytė pirmadienį pasiskiepys „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19.

Todėl Ekstremalių situacijų komisija, kur turėtų dalyvauti Šimonytė, pirmadienį neposėdžiaus.

Šimonytė testamentą jau vakar sudarė pas notarą.

Korporacijos nuolat praranda daug pinigų, nesiruošdamos bėdai

 "Šią savaitę "The Wall Street Journal" pranešė, kad pandemijos ir kitų sutrikimų dėka tiekimo grandinių bėdos visame pasaulyje kilo visoms įmonėms. 

Pasaulis mokosi, kad tiksliai tam momentui, kai reikalinga, papildomų atsargų sistema ir trumpalaikis dėmesys investicijų grąžos maksimalumui nėra tinkamas neramios motinos gamtos atitikmuo. 

Nebuvo pagrindinių medicinos darbuotojams reikalingų atsargų ar asmeninių apsaugos priemonių, todėl ankstyvosios pandemijos stadijos buvo mirtingesnės ir labiau trikdančios, nei galėjo būti. 

Padėtis taip pat sukėlė finansinę sumaištį ligoninėse, o tai dar labiau paveikė pacientų priežiūrą. Staiga pasirinktinės operacijos, pvz., klubo sąnario sąnario pakeitimas, buvo pernelyg rizikingos daugeliui ligoninių, todėl pagrindinis pelno centras buvo prarastas. Medicinos įranga su septynženklėmis kainų etiketėmis buvo stabdoma dėl tokių daiktų, kaip kaukės, pirštinės ir chalatai, trūkumo. 

Visuomenės sveikatos sutrikdymai nėra vieninteliai rūpesčiai, dėl kurių įmonės turi jaudintis. Praėjusį mėnesį sunkūs žiemos orai Teksase užšaldė generatorių vandens paėmimo įrenginius ir kelias dienas išjungė elektros energiją, o tai sutrikdė daug šios vietos ekonominės veiklos. Oro pokytis užklupo komunalinių paslaugų teikėjus, nors tokie kraštutinumai nėra visiška naujiena. 

Verslo pasaulyje, kuriame maksimali investicijų grąža jau seniai yra didžiausias prioritetas, korporatyvinė Amerika gali sau brangiai kainuoti, tinkamai nepasiruošdama bėdoms. 

Tad kodėl vis kartojasi panašios klaidos? Teksaso atveju strategė Michelė Wucker pabrėžia, kad didžiuliai finansiniai nuostoliai paskirstomi namų savininkams, nuomininkams ir įmonėms, kurioms veikti reikia patikimo tinklo. Šie subjektai neturėjo galimybės pasakyti, ar įranga turėtų būti paruošta žiemai. „Verslas iš esmės yra subsidijuojamas, kad prisiimtų neprotingą riziką, kai blogų sprendimų pasekmės tenka daugiausia klientams ir mokesčių mokėtojams“, - sakė p. Wucker, naujos knygos „Tu esi tai, kuo rizikuoji: naujas menas ir mokslas, kaip naršyti nežinomoje vietoje“ autorė. 

Galutinis rezultatas yra tas, kad rizikos prisiėmimo nauda yra privatizuota, o blogų sprendimų pasekmės gali būti socializuotos. Nepadeda trumpalaikis požiūris, kurio Volstritas dažnai reikalauja iš vadovų. 

Poveikis kelia nerimą: blogas paskatas yra daug sunkiau pakeisti, nei jas nustatyti. Numatyti, kas bus toliau, visada buvo geras būdas įmonėms gauti pelną. Tačiau ne tokiais neramiais laikais vadovams dažnai būdavo atlyginama už tai, kad jie sugriebė centus. Per pastaruosius metus tapo aišku, kad per stiprus centų taupymas gali jiems ir jų klientams kainuoti dolerius.

 

1. EXCHANGE --- On Business: Losing Dollars By Pinching Pennies --- Corporate America keeps costing itself big by not preparing for trouble
Grant, Charley. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]20 Mar 2021: B.2.

Corporations keeps costing themself big by not preparing for trouble

"The Wall Street Journal reported this week that supply-chain woes have mounted world-wide for all sorts of businesses, thanks to the pandemic and other disruptions. The world is learning that a just-in-time inventory system and a short-term focus on maximizing return on investment is no match for a restive Mother Nature.

No stockpiles of essential medicines or personal protective equipment for medical staff made the early stages of the pandemic deadlier and more disruptive than it otherwise might have been.
The situation also wreaked financial havoc on hospitals, which further affected patient care. Suddenly, elective surgeries like hip replacements were too risky to perform for many hospitals, and a key profit center was lost. Medical equipment with seven-figure price tags was mothballed for want of items like masks, gloves and gowns.
Public-health disruptions aren't the only sort that businesses have to worry about. Severe winter weather in Texas last month froze generators' water-intake facilities and knocked out power for days, snarling local economic activity in the process. Utilities were caught off guard by the weather, even though such extremes aren't entirely new. In a business world where maximizing return on investment has long been the highest priority, corporate America has a way of costing itself big by not adequately preparing for trouble. 

So why do similar mistakes keep playing out? In the case of Texas, strategist Michele Wucker points out that the massive financial losses are distributed among homeowners, renters and businesses that need a reliable grid to function. Those entities didn't have a say in whether equipment should be winterized. "Businesses are basically being subsidized for taking unwise risk when the consequences of bad decisions fall mainly on customers and taxpayers," said Ms. Wucker, author of the new book "You Are What You Risk: The New Art and Science of Navigating an Uncertain World." The end result is that the benefits of risk-taking are privatized, while the consequences of bad decisions can be socialized. The short-termism that Wall Street often demands of CEOs doesn't help.
The implications are worrying: Bad incentives are much more difficult to fix than they are to identify.

Anticipating what's coming next has always been a good way for companies to turn a profit. But in less turbulent times, executives have often been rewarded for pinching pennies instead. Over the past year it's become clear that pinching too hard can cost them, and their customers, dollars.

1. EXCHANGE --- On Business: Losing Dollars By Pinching Pennies --- Corporate America keeps costing itself big by not preparing for trouble
Grant, Charley. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]20 Mar 2021: B.2.

Kinija apribos „Tesla“ naudojimą kariuomenėje tarnaujantiems kinams

 „Kinijos vyriausybė riboja „Tesla Inc.“ transporto priemonių naudojimą kariškių ir pagrindinių valstybinių įmonių darbuotojams, nurodydama susirūpinimą, kad automobilių surinkti duomenys gali būti nacionalinio saugumo nutekėjimo šaltinis, teigia žmonės, susipažinę su šiomis pastangomis. Šis žingsnis įvyko po vyriausybės atliktos elektrinių transporto priemonių gamintojų produktų peržiūros, kuri, pasak Kinijos pareigūnų, sukėlė susirūpinimą, nes „Tesla“ transporto priemonių kameros gali nuolat įrašyti vaizdus ir gauti duomenis, įskaitant tai, kada, kaip ir kur naudojamos transporto priemonės taip pat su jais sinchronizuotų mobiliųjų telefonų kontaktų sąrašus. Pekinas yra susirūpinęs, kad kai kurie duomenys gali būti išsiųsti atgal į JAV, sakė žmonės. 

 „Tesla“ transporto priemonėse yra aštuonios erdvinio vaizdo kameros, 12 ultragarso jutiklių ir radaras, palaikantis pagalbos vairuotojui sistemą, vadinamą „Autopilot“, pranešė bendrovė savo tinklalapyje. „Model 3“ ir „Model Y“ salono viduje taip pat yra kamera, sumontuota virš galinio vaizdo veidrodžio. 

Kameros įgalina funkciją, panašią į namų apsaugos sistemą, leidžiančią klientams stebėti aplink stovinčią transporto priemonę ir atsisiųsti vaizdo įrašą. 

Operatyviniai ir diagnostiniai duomenys, kuriuos reguliariai renka „Tesla“ transporto priemonės, gali būti perduodami oru į bendrovės serverius, sakė „Tesla“, pažymėdama, kad savininkai turi pasirinkti, kad būtų dalijamasi kamerų įrašais. 

„Tesla“ naudoja tuos įrašus tobulindama pagalbos vairuotojui sistemas. 

 Pekinas siekė sustiprinti Kinijos technologijų sektorių po to, kai Edwardas Snowdenas atskleidė, kad 2013 m. JAV Nacionalinė saugumo agentūra įsiskverbė į Kinijos kompiuterių tinklus. "[1]

1. EXCHANGE --- China to Restrict Tesla Use By Military
Zhai, Keith; Kubota, Yoko. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]20 Mar 2021: B.1.

China to Restrict Tesla Use By Military Staff

"China's government is restricting the use of Tesla Inc.'s vehicles by military staff and employees of key state-owned companies, citing concerns that data the cars gather could be a source of national security leaks, according to people familiar with the effort.
The move follows a government security review of the electric-vehicle maker's products, which Chinese officials said raised concerns because Tesla vehicles' cameras can record images constantly, the people said, and obtain data including when, how and where the vehicles are being used as well as the contact lists of mobile phones synced to them. Beijing is concerned that some data could be sent back to the U.S., the people said.

Tesla vehicles have eight surround cameras, 12 ultrasonic sensors and a radar supporting a driver-assistance system called Autopilot, the company said on its website. The Model 3 and Model Y vehicles also have a camera inside the cabin, installed above the rearview mirror.
The cameras enable a feature similar to a home-security system that lets customers monitor the area around their parked vehicle and download video. The operational and diagnostic data that Tesla vehicles regularly collect may be transmitted over the air to the company's servers, Tesla has said, noting that owners must opt in for camera recordings to be shared. Tesla uses those recordings to improve its driver-assistance systems.

Beijing has sought to bolster China's technology sector after Edward Snowden revealed that the U.S. National Security Agency infiltrated Chinese computer networks in 2013." [1]

1. EXCHANGE --- China to Restrict Tesla Use By Military
Zhai, Keith; Kubota, Yoko. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]20 Mar 2021: B.1.

Kodėl būna problemų su AstraZeneca PLC vakcina?

 „Berlynas - Europos mokslininkai teigė, kad nustatė mechanizmą, dėl kurio„ AstraZeneca PLC “vakcina retais atvejais gali sukelti mirtinus kraujo krešulius, taip pat galimą jų gydymą. Dvi medicinos tyrėjų komandos Norvegijoje ir Vokietijoje nepriklausomai nustatė, kad vakcina gali sukelti autoimuninę reakciją ir sukelti kraujo krešėjimą smegenyse, o tai paaiškintų pavienius įvykius visoje Europoje pastarosiomis savaitėmis. 

Kelios Europos šalys šią savaitę trumpam sustabdė skiepijimą po to, kai daugiau, nei 30 pacientų, buvo diagnozuota smegenų venų sinusų trombozė. Daugiausia nukentėjusių buvo moterys iki 55 metų amžiaus. 

  Tačiau šis klausimas palietė labai mažą dalį šią vakciną gavusiųjų, o atlikęs tyrimą, Europos vaistų reguliuotojas nusprendė, kad nauda yra didesnė už galimą skiepijimo riziką, ir rekomenduoja vakcinacijos atnaujinamą. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija ir Italija, penktadienį atnaujino vakcinaciją „AstraZeneca“ vakcina, perspėdamos, kad tai gali būti siejama su kraujo krešėjimu. Prancūzijos sveikatos priežiūros institucija, užfiksavusi tris su vakcina susijusius krešėjimo atvejus, penktadienį vyriausybei patarė vakciną skirti tik vyresniems, nei 55 metų žmonėms. 

Kiti, įskaitant Norvegiją, Švediją ir Daniją, teigė, kad jiems reikia daugiau tyrimų, prieš pradedant iš naujo. Norvegija užregistravo tris CVST atvejus, iš kurių vienas buvo mirtinas. Šalis vakcinavo apie 120 000 žmonių. Suomija penktadienį sustabdė „AstraZeneca“ naudojimą, užfiksavusi du atvejus, kuriuos valdžios institucijos vadino neįprastu kraujo krešėjimu. 

Pal Andre Holme, hematologijos profesorius ir Oslo universiteto ligoninės vyriausiasis gydytojas, vadovavęs Norvegijos atvejų tyrimui, teigė, kad jo komanda nustatė vakcinos sukurtus antikūnus, kurie sukėlė nepageidaujamą reakciją. "Niekas, išskyrus vakciną, negali paaiškinti, kodėl šie asmenys turėjo tokį imuninį atsaką", - sakė prof. Holme. 

Norvegijos sveikatos tarnyba nurodė šias išvadas, pranešdama, kad ji neatnaujins vakcinacijos. 

Vokietijos tyrėjų grupė aplink Greifsvaldo universiteto klinikos transfuzijos medicinos profesorių Andreas Greinacheri teigė, kad jie savarankiškai padarė tą pačią išvadą kaip ir prof. Holme. Vokietijoje 13 krešėjimo atvejų buvo nustatyta tarp 1,6 milijono žmonių, kurie gavo vakciną „AstraZeneca“. Dvylika pacientų buvo moterys, o trys mirė. 

Vokietijos mokslininkai, koordinavę su kolegomis Austrijoje, Airijoje ir Britanijoje, teigė, kad pacientams, kuriems praėjus keturioms dienoms po vakcinacijos pasireiškia simptomai, tokie kaip galvos skausmas, galvos svaigimas ar pablogėjęs regėjimas, galima greitai atlikti kraujo tyrimą. 

Prof. Greinacheris teigė, kad naujienos reiškia, kad žmonės neturėtų bijoti vakcinos. „Labai, labai nedaugeliui žmonių išsivystys ši komplikacija“, - sakė jis. - Bet jei taip atsitiktų, dabar žinome, kaip gydyti pacientus. 

Vokietijos vyriausybė teigė tirianti išvadas, tačiau laikėsi savo sprendimo atnaujinti vakcinos vartojimą. „AstraZeneca“ atsisakė komentuoti, nurodydama ketvirtadienio pareiškimą, kuriame teigiama, kad išanalizavus dešimtis milijonų jos skiepijimų įrašų, nerasta, kad šie įvykiai įvyko dažniau, nei būtų galima tikėtis visoje nevakcinuotoje populiacijoje. Reguliavimo institucijos Vokietijoje, Austrijoje ir Nyderlanduose nekomentavo. "[1]

1. World News: Scientists Say They Found Cause of Rare Clotting Cases
Pancevski, Bojan. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]20 Mar 2021: A.6.

Why are there problems with the AstraZeneca PLC vaccine?

"BERLIN -- Scientists in Europe said they had identified a mechanism that could lead the AstraZeneca PLC vaccine to cause potentially deadly blood clots in rare instances, as well as a possible treatment for it.

Two teams of medical researchers in Norway and Germany independently have found that the vaccine could trigger an autoimmune reaction causing blood to clot in the brain, which would offer an explanation for isolated incidents across Europe in recent weeks.

Several European countries briefly halted their rollouts of the vaccine this week after more than 30 recipients were diagnosed with the condition known as cerebral venous sinus thrombosis or CVST. Most of the people affected were women under the age of 55.

The issue affected a fraction of those who had received the shot however, and after investigating, the European drugs regulator ruled that the benefits outweighed the potential risks of the inoculation, and recommended vaccinations resume.

Some countries, such as Germany, France and Italy, resumed vaccination with AstraZeneca's shot on Friday, with a warning that it could be linked to blood clotting. The French healthcare authority, which recorded three cases of CVST connected to the vaccine, advised the government on Friday to only administer the shot to people older than 55.

Others, including Norway, Sweden and Denmark, said they needed more research before restarting their rollouts. Norway registered three cases of CVST, one of them fatal. The country vaccinated about 120,000 people with the shot.

Finland suspended the use of AstraZeneca on Friday, after recording two cases of what the authorities called unusual blood clotting.

Pal Andre Holme, a professor of hematology and chief physician of the Oslo University Hospital who headed an investigation into the Norwegian cases, said his team had identified an antibody created by the vaccine that was triggering the adverse reaction.

"Nothing but the vaccine can explain why these individuals had this immune response," Prof. Holme said.

Norway's health authority cited the findings when announcing that it wouldn't resume the vaccination.

A team of German researchers around Andreas Greinacher, professor of transfusion medicine at the Greifswald University Clinic, said they independently came to the same conclusion as Prof. Holme.

In Germany, 13 cases of CVST were detected among 1.6 million people who received the AstraZeneca vaccine. Twelve patients were women and three died.

The German researchers, who coordinated with colleagues in Austria, Ireland and Britain, said patients who show symptoms four days after vaccination, such as headaches, dizziness or impaired vision, could be quickly diagnosed with a blood test. Prof. Greinacher said the news meant that people shouldn't fear the vaccine.

"Very, very few people will develop this complication," he said. "But if it happens we now know how to treat the patients."

The German government said it was examining the findings, but stuck to its decision to resume use of the vaccine.

AstraZeneca declined to comment, pointing to a statement from Thursday in which it said that an analysis of tens of millions of its vaccination records didn't show that these events occurred any more frequently than would be expected in the general population.

Regulators in Germany, Austria and the Netherlands didn't comment." [1]

 

1. World News: Scientists Say They Found Cause of Rare Clotting Cases
Pancevski, Bojan. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]20 Mar 2021: A.6.

Vėl neriame į didžiulę „Covid-19“ susirgimų bangą dėl viruso variantų plitimo

„Šią savaitę JAV federaliniai pareigūnai perspėjo, kad JAV gali sekti dar viena „Covid-19“ susirgimų banga, kuri keliomis savaitėmis atsilieka nuo Europos pagal visą šioje pandemijoje jau  matytą modelį. Europos šalys, dabar įgyvendinančios naujus karantinus, kai infekcijos vėl atsinaujina,  pasižymėjo ryškiai didėjančia tendencija, sakė JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro vadovė dr. Rochelle Walensky, pažymėdama, kad tai yra įspėjamasis ženklas JAV. 

Prancūzija penktadienį Paryžiuje ir kitose šalies vietose įvedė mėnesio trukmės karantiną. Šios savaitės pradžioje Italija įgyvendino naujus apribojimus. JAV apskritai keletą savaičių vėlavo, palyginus su Europos Sąjunga protrūkio dinamikoje, šią savaitę sakė aukščiausias JAV vyriausybės infekcinių ligų gydytojas daktaras Anthony Fauci. 

 „Wall Street Journal“ atlikta Johno Hopkinso universiteto duomenų analizė rodo, kad 25 JAV valstijose vidutinis naujų atvejų skaičius per pastarąsias septynias dienas yra didesnis, nei vidutinis atvejų skaičius per pastarąsias 14 dienų, o tai rodo, kad atvejų ten daugėja. Apskritai visose JAV „Covid-19“ pozityvumo rodiklis toliau mažėja, o septynių dienų vidurkis sumažėjo 4,1%. 

 Vakcinacijos kampanija JAV, laikoma raktu, siekiant sustabdyti pandemiją, įsibėgėjo. Dabar vakcinacijos tempas yra vidutiniškai 2,5 milijono dozių per dieną; pagal Johnso Hopkinso duomenis yra paskiepyta beveik 12% JAV gyventojų. Palyginimui, Johnso Hopkinso teigimu, 3,68% Italijos, 3,64% Vokietijos, ir 3,37% Prancūzijos yra paskiepyti ". [1]

1. U.S. News: CDC Says Europe Is A Warning For U.S.
Melanie Grayce West. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]20 Mar 2021: A.5.

Again, we are diving into the huge wave of Covid-19 disease cases due to the spread of virus variants

 "Federal officials this week warned that the U.S. may be on track for another surge in Covid-19 cases, trailing Europe by a few weeks in a pattern that has been seen throughout the pandemic.

European countries now implementing new lockdowns amid a resurgence in infections each took an upward trend after disregarding known mitigation strategies, said Centers for Disease Control and Prevention head Dr. Rochelle Walensky, noting it was a warning sign for the U.S.

France on Friday imposed a monthlong lockdown in Paris and other parts of the country. Italy earlier this week implemented new restrictions.

The U.S. in general has followed the European Union by a few weeks in the dynamics of the outbreak, Dr. Anthony Fauci, the nation's top government infectious-disease doctor, said this week.

A Wall Street Journal analysis of data compiled by Johns Hopkins University shows that in 25 states, the average number of new cases over the past seven days is greater than the average number of cases over the past 14 days, indicating cases are rising. Overall, the Covid-19 positivity rate continues to decline in the U.S., with a seven-day average of 4.1%.

The vaccination campaign in the U.S., seen as key to ending the pandemic, has picked up speed. The pace of vaccination is now 2.5 million doses a day on average; nearly 12% of the U.S. population is vaccinated, according to data from Johns Hopkins. By comparison, 3.68% of Italian, 3.64% of German, and 3.37% of French residents are vaccinated, according to Johns Hopkins." [1]

1. U.S. News: CDC Says Europe Is A Warning For U.S.
Melanie Grayce West. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]20 Mar 2021: A.5.

Moliuskas sepija gali išlaikyti „zefyro testą“

 „Dešimt galūnių moliuskai gali atidėti pasitenkinimą - ir tie, kurie geriausiai tai daro, atitinka geresnius mokymosi sugebėjimų testo rezultatus. Garsiajame „zefyro teste“ vaikas gauna zefyrą ir pasirinkimą: valgykite jį iškart arba palaukite 15 minučių ir gaukite antrą. Kai kurie vaikai gali atitolinti pasitenkinimą - ir mokslininkai nustatė, kad tas pats pasakytina ir apie kuklią sepiją. Alexandra Schnell iš Kembridžo universiteto (JK) ir jos kolegos sukūrė modifikuotą zefyro bandymo versiją paprastiesiems sepijoms (Sepia officinalis) - jūrų bestuburiams, susijusiems su aštuonkojais. 

Mokslininkai išanalizavo, kaip dažnai gyvūnai nusprendė laukti mėgstamo užkandžio - gyvos žolių krevetės, o ne valgyti mažiau mėgstamą, bet jau turimą grobio daiktą. Bet kuriuo metu gyvūnai turėjo galimybę nustoti laukti ir suvalgyti turimą grobį. Sepijos laukė iki 130 sekundžių, kol gaus gyvas žolines krevetes, nors didėjant vėlavimui gyvūnai labiau tikėtina, kad iškart paims atlygį. Ilgiau išsilaikančios sepijos geriau atliko mokymosi įgūdžius matuojančius testus. Mokslininkai teigia, kad tai yra pirmasis įrodymas, kad nėra vien primatams būdingo gyvūno savikontrolės ir mokymosi rezultatų ryšio." [1]

1. Nature, Animal behaviour, 03 March 2021

Cuttlefish can pass the ‘marshmallow test’

 

"The ten-limbed molluscs can defer gratification — and those that hold out the longest score best on learning performance.

In the famous ‘marshmallow test’, a child receives a marshmallow and a choice: eat it straight away, or wait 15 minutes and get a second one. Some children can delay gratification — and researchers have found that the same is true for the humble cuttlefish.

Alexandra Schnell at the University of Cambridge, UK, and her colleagues devised a modified version of the marshmallow test for common cuttlefish (Sepia officinalis), marine invertebrates related to octopuses. The researchers analysed how often the animals chose to wait for their favourite snack — a live grass shrimp — rather than eat a less-preferred but already available prey item. At any time, the animals had the option to stop waiting and eat the available prey.

Cuttlefish waited for up to 130 seconds to get the live grass shrimp, although as the delay increased, the animals became more likely to take the immediate reward. Cuttlefish able to hold out for longer performed better on tests that measured learning skills.

This is the first evidence of a link between self-control and learning performance in a non-primate animal, the researchers say." [1]

1. Nature, Animal behaviour, 03 March 2021

Kaip paruošti lašišą Šiaurės Europos metodu

 "Geriausias žuvies filė paruošimo būdas yra parduotuvėje. Idealus yra gražus, maždaug 600–800 gramų vidurio gabalas, supjaustytas dviem lygiomis pusėmis; pakankamai didelis, kad liktų sultingas ir pakankamai mažas, kad viskas tilptų į kepimo indą ir į šaldytuvą. Lašišą trumpai nuplaukite šaltu vandeniu ir nusausinkite, pirštu patrinkite filė ir pašalinkite visus įstrigusius kaulus pincetu. Dabar sumaišykite 3 šaukštus jūros druskos ir 3 šaukštus (nerafinuoto) cukraus su 1,5 šaukšto maltų juodųjų pipirų. Ant filė paskleiskite 2 ekologiškų žaliųjų citrinų ar paprastos citrinos nuskustą žievelę, tada žuvį padenkite druskos ir cukraus mišiniu, o ant viršaus sluoksniuokite didelę kekę šviežiai kapotų krapų. 

Filė užlenkite, sandariai suvyniokite į maistinę plėvelę, padėkite (ne per) plokščią formą, paslėkite akmeniu, stora medine lentele ar kuo nors panašiu ir leiskite subręsti šaldytuve maždaug 48 valandas. Apverskite filė ir nupilkite skystį. Brandinimo laikas (ir marinato kiekis) skiriasi priklausomai nuo filė storio, taip pat priklauso nuo to, koks žalias ar aštrus jums patinka žuvies skonis. Dauguma žmonių prieš nupjaudami lašišą nuo odos, kruopščiai nubraukia dėmių likučius. Žuvis išeina gera, jei jums nereikia garstyčių padažo. Vos keli gabaliukai ant švelnios raugintos duonos su trupučiu grietinėlės krienų, brūkšnys citrinos, truputis avokado ir agurkų salotos yra puikus maistas “. 

Salmon that is cured using salt, sugar, and dill

 "The best way to fillet the fish is in the store. The ideal is a nice middle piece of around 600 to 800 grams, cut in two equal halves; big enough that it stays juicy and small enough that everything fits in a baking dish and in the refrigerator. Wash the salmon briefly in cold water and pat dry, rub your finger over the fillets and remove any bones that have got stuck with tweezers. 

Now mix 3 tablespoons of sea salt and 3 tablespoons of (raw) sugar with 1.5 tablespoons of ground black pepper. Spread the zest of 2 organic limes or an untreated lemon on the fillets, then cover the fish with the salt and sugar mixture and layer a large bunch of freshly chopped dill on top. Fold the fillets up, wrap tightly in cling film, put them in a (not too) flat shape, weigh them down with a stone, thick wooden board or something similar and let them mature in the refrigerator for about 48 hours. 

Turn the fillets over and pour off the liquid. The maturing time (and amount of marinade) varies depending on the thickness of the fillet, and also depends on how raw or spicy you like the fish. Most people carefully scrape off the remnants of the stain before slicing the salmon off the skin. The fish turned out good if you don't need a mustard sauce. Just a few slices on mild sourdough bread with a little cream horseradish, a dash of lemon, a little avocado and a cucumber salad are a great meal. " 

 

How with the help of "scientists", we are fighting the coronavirus in Lithuania

 "On Friday, German Health Minister Jens Spahn said he would support the country's decision to sign a contract with Russia for the supply of the COVID-19 Sputnik V vaccine. Germany is in close contact with Russia to discuss vaccine issues. There is one prerequisite - more information on how many doses Russia could deliver." 

In Lithuania, the purchase or non-purchase of a vaccine is not decided by the Minister of Health, but by the Landsbergiai themselves. They milk the he-goat in the barn and decide from the so-called milk foam, how a very deadly British mutant of the coronavirus will continue to spread in Lithuania. They make a decision of action. That decision is explained by the unending fight against the Russians. This is the method of Lithuanian science. It was developed  by an  alleged professor at the music academy V. Landsbergis in consultation with a physics laboratory technician, Mr. A. Kubilius. What are real Lithuanian scientists doing in the meantime? They are fiercely fighting for pennies that the highly scientific government of independent Lithuania is giving them.

Kaip su "mokslininkų" pagalba kovojame su koronavirusu Lietuvoje

"Penktadienį Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas pareiškė, kad pritartų šalies sprendimui su Rusija pasirašyti vakcinos nuo COVID-19 „Sputnik V“ tiekimo sutartį.

Vokietija palaiko artimą ryšį su Rusija vakcinos klausimams aptarti. Yra viena būtina sąlyga – daugiau informacijos, kiek dozių Rusija galėtų pristatyti."

Lietuvoje vakcinos pirkimo ar nepirkimo klausimus sprendžia ne sveikatos apsaugos ministras, o patys Landsbergiai asmeniškai. Jie tvartelyje pamelžia ožį ir iš taip vadinamo pieno putų buria, kaip toliau Lietuvoje plis labai mirtinas britaniškas koronaviruso mutantas. Priima sprendimą. Tą sprendimą paaiškina kova su rusais. Tai yra toks lietuviško mokslo metodas. Jį išvystė neva tai konservatorijos profesorius V. Landsbergis, pasikonsultuodamas su fizikos laborantu, ponu A. Kubiliumi. Ką tuo tarpu veikia tikri Lietuvos mokslininkai? Jie aršiai kovoja už centus, kuriuos jiems duoda labai moksliška nepriklausomos Lietuvos vyriausybė.

Britiškosios COVID-19 atmainos atvejai Lietuvoje

 "Iki šiol Lietuvoje nustatyti 188 britiškosios COVID-19 atmainos atvejai. Ekspertai sako, kad ši atmaina greičiau plinta ir lemia didesnį mirtingumą.

Britiškoji atmaina gana greitai plinta Lietuvoje. Jeigu vasario ėminiuose buvo nustatyta 13 proc., tai dabar jau 21,6 proc. ši atmaina sudaro iš visų ėminių."

Kodėl pasveikusiems po „Covid-19“ irgi reikia skiepytis nuo koronaviruso?

 „Didžioji dauguma žmonių, pasveikusių po „Covid-19“,  išlieka apsaugoti nuo viruso mažiausiai šešis mėnesius, trečiadienį pranešė mokslininkai atlikdami didelį tyrimą Danijoje. Ankstesnė infekcija koronavirusu sumažino antrosios „Covid-19“ ligos tikimybę jaunesniems nei 65 metų žmonėms apie 80 proc., o vyresniems nei 65 m. - tik maždaug per pusę “. 

Why should coronavirus vaccination be given to those who have recovered from Covid-19?

 "The vast majority of people who recover from Covid-19 remain shielded from the virus for at least six months, researchers reported on Wednesday in a large study from Denmark.

Prior infection with the coronavirus reduced the chances of a second bout by about 80 percent in people under 65, but only by about half in those older than 65."

JAV ir Kinija

„Netrukus po pokalbio su JAV prezidentu Bidenu, Kinijos prezidentas Xi pranešė vietos pareigūnams šiaurės vakarų Kinijoje, kad„ didžiausias chaoso šaltinis dabartiniame pasaulyje yra JAV “, kurį jis taip pat apibūdino kaip„ didžiausią grėsmę mūsų šalies plėtrai ir saugumui “. Ponas Sullivanas ir ponas Blinkenas lažinasi, kad pono Xi deklaracija atskleidžia Kinijos nesaugumo kančią, baimę, kad nepaisant viso Kinijos šurmulio apie naujas ginklų sistemas ir dirbtinio intelekto pažangą Kinija yra jautri „užspringimo taškams“, kur Jungtinės Valstijos ir toliau kontroliuoja pamatines technologijas. 

 Rezultatas yra tas, kad abi tautos stengiasi užsitikrinti savo tiekimo grandines ir sumažinti priklausomybę viena nuo kitos - tai 40 metų vykusios JAV ir Kinijos ekonominės integracijos pasikeitimas. Tačiau plačiau tai atspindi po Šaltojo karo įvykusios konstrukcijos, kurioje abiejų galių interesai buvo neatskiriamai susipynę, pabaigą. 

 Amerika, Kurtas Campbellas ir Ely Ratneris rašė: „nepakankamai įvertino Kinijos norą tiesiogiai imtis Jungtinių Valstijų arba panaudoti savo ekonominę galią tam, kad būtų perrašytos prekybos ir technologijos taisyklės savo naudai“ ir nepavyko laiku „aptikti pono Xi autoritarinių-nacionalistinių instinktų.“ 

Šiandien D. Campbellas yra Baltųjų rūmų Azijos politikos koordinatorius, turintis įtaką tarp naujų valdžios institucijų įvairiuose vyriausybės departamentuose. Ponas Ratneris, neseniai paskirtas kaip pagrindinis Pentagono pareigūnas Azijoje, yra atsakingas už keturių mėnesių projektą, siekiant iš naujo įvertinti karines konkurencijas tarp šių dviejų šalių. Tikimasi, kad P. Ratnerio apžvalga apims viską, pradedant lėtu, bet nuolatiniu Pekino sudėtingesnio branduolinio arsenalo priėmimu ir baigiant augančiais jo sugebėjimais kosmose bei hipergarsiniais ginklais, kurių didžioji dalis buvo skirta išlaikyti Amerikos lėktuvnešių grupes ir užkirsti kelią Jungtinėms Valstijoms rizikuoti bei surengti Taivano gynybą. 

"Šaltasis karas pirmiausia buvo karinės varžybos", - sakė p. Campbellas. Tačiau „šiuolaikiniai konkurencijos mūšiai vyks technologijose“, - sakė jis, pavyzdžiui, 5G tinklai, dirbtinis intelektas, kvantinis skaičiavimas, robotika ir humanitariniai mokslai. Norint varžytis šiose srityse, neseniai sakė ponas Sullivanas, reikės „atlikti progresyvias, ambicingas viešąsias investicijas čia, JAV, kad mes išliktume pažangiausi šiose srityse“. 

Pono Trumpo požiūrio elementai, be abejo, išlieka, be kita ko, baudžiant tarifus Kinijos importui, kuriuos praėjusį mėnesį vienas oficialių Bideno žurnalistų informatorių pavadino „sverto“ šaltiniu." 

America and China

 "Shortly after the conversation with US president Biden, Mr. Xi reportedly told local officials in northwest China that “the biggest source of chaos in the present-day world is the United States,” which he also described as “the biggest threat to our country’s development and security.”

Mr. Sullivan and Mr. Blinken are betting that Mr. Xi’s declaration reveals a pang of Chinese insecurity, a fear that, for all the country’s bluster about new weapons systems and advances in artificial intelligence, it is vulnerable to “choke points” where the United States remains in control of foundational technology.

The result is that both nations are racing to secure their own supply chains and to reduce dependency on each other — a reversal of 40 years of economic integration. But more broadly it reflects the end of a post-Cold War construct that assumed the interests of the two powers were inextricably intertwined.

America, Kurt Campbell and Ely Ratner wrote, “underestimated China’s willingness to directly take on the United States, or use its economic might to rewrite the rules of trade and technology in its favor” and failed “to detect Mr. Xi’s authoritarian-nationalist instincts.”

Today Mr. Campbell is the White House Asia policy coordinator, with new authorities over a range of government departments. And Mr. Ratner, recently installed as the Pentagon’s top official for Asia, is in charge of a four-month rush project to reassess the military competition between the two countries.

Mr. Ratner’s review is expected to encompass everything from Beijing’s slow-but-steady embrace of a more sophisticated nuclear arsenal to its growing capabilities in space and hypersonic weaponry, much of it intended to keep American carrier groups at bay — and prevent the United States from taking the risk of mounting a defense of Taiwan.

“The Cold War was primarily a military competition,” Mr. Campbell said. But “the modern ramparts of competition will be in technology,” he said, such as 5G networks, artificial intelligence, quantum computing, robotics and human sciences.

Competing in those areas, Mr. Sullivan said recently, would require “making progressive, ambitious public investment here in the United States so that we stay on the cutting edge.”

Elements of Mr. Trump’s approach remain, of course, including punishing tariffs on Chinese imports, which one Biden official briefing reporters last month called a source of “leverage.”"

Is it worth working for UAB Maxima LT in Lithuania?

 "The median salary of UAB Maxima LT in January 2021 was 861 euros."  

This means that if employees are listed according to their earnings in ascending order, this figure (€ 861 per month) appears in the middle of the list. Half of the employees at Maxima earn less than € 861 a month.

Ar apsimoka dirbti UAB „Maxima LT“?

 "Atlyginimų mediana UAB „Maxima LT“   2021 metų sausio mėnesį buvo 861 euras."

 Tai reiškia, kad jei darbuotojus išdėstyti į sąrašą atlyginimo didėjimo tvarka, tai šis skaičius (861 euras per mėnesį) atsiranda sąrašo viduryje. Pusė darbuotojų Maximoje uždirba mažiau, negu 861 eurą per mėnesį.

 

Klausimas apie teisėtus verslo savininko grąžos lūkesčius

 "Ko gero, į šį klausimą sunku atsakyti dėl skirtingo sąvokų supratimo. Paprastai verslininkai  prasitaria apie EBITDA ar grynojo pelno maržą (pelningumą). Žinoma, tai svarbus rodiklis, tačiau marža vartojama apibrėžti pelno santykį su pardavimais, bet ne savininko investuotu ar pritrauktu kapitalu.

„Kapitalas“ – tai finansavimo šaltinis, įneštas (ar paliktas įmonėje) savininkų ar pasiskolintas iš išorės.  Kiekvienas iš šaltinių turi savo kainą – savininkas gali gauti dividendus, o už paskolas mokamos palūkanos. Įmonės vadovo atžvilgiu, išorės finansavimas gali būti net patrauklesnis, nes palūkanos paprastai būna „pigesnės“ ir mažina apmokestinamąjį pelną, tuo tarpu dividendai, mokami savininkui – ne. Kita vertus, „įsileisti“ banką paprastai nesinori – savininkas, emociškai susijęs su įmone, linkęs pateisinti nesėkmes, tuo tarpu bankas išlieka racionalus – tenori gauti palūkanas ir susigrąžinti paskolintas lėšas.

„Turtas“ – tai pritraukto kapitalo panaudojimas. Vadovas turi pareigą panaudoti įsigytą turtą efektyviai – įsigytas ilgalaikis turtas turi atsipirkti ir generuoti papildomą finansinę naudą, o atsargos ar pirkėjų skolos turi „suktis kuo greičiau“, siekiant minimalaus apyvartinių lėšų poreikio einamosios veiklos vykdymui. Dar daugiau, grynųjų pinigų likutis turi būti pakankamas, siekiant išvengti veiklos netikėtumų, tačiau ne perteklinis.

Vienas iš svarbiausių dalykų, lemiančių savininko lūkesčius yra ... paties savininko polinkis rizikuoti. Tik rizikuodamas gali uždirbti pelno. Kaip pasireiškia savininko polinkis rizikuoti finansuose? Per polinkį skolintis. Didesnė įmonės finansinė skola reiškia potencialius finansinius sunkumus – pasiekus tam tikrą skolos lygį, bankas gali suabejoti įmonės galimybėmis grąžinti paskolas. Kaip valdyti savininko polinkį rizikuoti? Priimant pagrįstus (ir finansiškai naudingus) sprendimus bei derinant skolos ir investicijų atsipirkimo terminus. Viena iš dažniausiai pasitaikančių finansų valdymo klaidų – finansuoti trumpalaikėmis paskolomis projektus, finansinę naudą duodančius vėliau, nei reikia gražinti pasiskolintas lėšas.

Šiuo metu sutariama, kad daugmaž 5 procentų per metus grąža turėtų laikoma įprasta, tenkinančia investuotojų lūkesčius įsigyjant akcijas brandžiose ir likvidžiose akcijų rinkose kaip JAV. Šis dydis šiek tiek keičiasi (krizių metu investuotojų lūkesčiai būna mažesni, pakilimo metu – didesni), tačiau per dešimtmečius svyruoja nereikšmingai.

Dažnas šių žinių panaudojimas – suformuotus teisėtus savininko grąžos lūkesčius perduoti įmonės vadovui, kaip siekiamą tikslą, greta įprastinių pardavimų ir pelno tikslų. Atitinkamai, vadovas, priimdamas sprendimus dėl verslo plėtros ar investicijų, turėtų atsižvelgti į teisėtus savininko lūkesčius grąžai kaip nuosavo kapitalo kainą. Tai reiškia, kad investuotos lėšos į verslo plėtrą ar investicijos turi uždirbti daugiau finansinės naudos nei kainuoja pritrauktas kapitalas (įskaitant skolintą). Tik tokiu atveju bus sukurta pridėtinė vertė.

Autorius - Nerijus Datkūnas yra „Finance United“ partneris, įmonių valdymo profesionalas, strategijos, bendrovių valdysenos ir įmonių finansų konsultantas, „Verslo žinių“ akademijos lektorius."

Aišku, posovietiniam Lietuvos verslininkui tokia grąža netinka. Pirkti automobilį verslo vardu ir naudoti jį kaip savo, nusukinėti mokesčius kitais būdais, pardavinėti baldus už Vakarų kainas, o mokėti mažyčius lietuviškus atlyginimus ir dažnai vokeliuose - va čia tai tikras lietuviškas posovietinis verslas ir tikroji jo grąža.

 

Vairuotojams JK jau geriau. O Lietuvoje gerai tik „Uber“...

 Kodėl? Nes čia lietūs lyja. Kartais guminėmis kulkomis, jei atsiranda nepatenkintų Lietuvos taip vadinama demokratija.

"„Uber Technologies Inc.“ teigė, kad suteiks JK vairuotojams užimtumo statusą, suteikiantį teisę į atostogų atlyginimą ir pensijų įmokas. Tai brangus poslinkis vienoje didžiausių užsienio rinkų, vykstant pasaulinėms diskusijoms dėl elgesio su „Gig“ ekonomikos darbuotojais. Tačiau šie pakeitimai gali lemti teisinius ginčus, nes kelionių pranešimų bendrovė teigė, kad garantuos savo vairuotojams JK minimalų atlyginimą tik po to, kai jie priims kelionę, o ne nuo to momento, kai jie prisijungs prie programos ir bus pasirengę dirbti , kaip reikalavo darbo aktyvistai. 

 „Uber“ paskelbė pakeitimus, įsigaliojusius trečiadienį, vasario mėnesį pralaimėjus paskutinį apeliacinį skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimų, kuriais buvusių „Uber“ vairuotojų grupei buvo suteiktas JK užimtumo statusas, esantis tarp darbuotojo statuso ir savarankiškai dirbančio asmens.“ [1]

1. „Uber“ traukiasi pasaulinėje kovoje, prideda naudos JK vairuotojams Schechner, Samas; Olsonas, Parmy. „Wall Street Journal“, rytų leidimas; Niujorkas, Niujorkas [Niujorkas, Niujorkas] 2021 m. Kovo 17 d .: A.1.

Drivers in the UK are already better off. And only Uber is happy in Lithuania ...

  Why? Because it rains here. Sometimes with rubber bullets, if there is dissatisfaction with Lithuania's so-called democracy.

 "Uber Technologies Inc. said it would grant its U.K. drivers an employment status entitling them to vacation pay and pension contributions, a costly shift in one of its largest overseas markets amid a global debate over the treatment of gig-economy workers.

The changes might presage legal wrangling, however, because the ride-hailing company said it would guarantee its drivers the U.K.'s minimum wage only after they have accepted a trip -- not from the moment they sign into the app and are ready to work, as labor activists have demanded.

Uber made public the changes, effective Wednesday, after losing its final appeal in February of lower-court decisions that had granted a group of former Uber drivers a type of U.K. employment status that falls between employee and self-employed." [1]

1. Uber Retreats in Global Fight, Adds Benefits for U.K. Drivers
Schechner, Sam; Olson, Parmy. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]17 Mar 2021: A.1. 

Išrinkdami narkotikų garbintojus į Lietuvos valdžią, miestuose gyvenantys buvę kaimiečiai sugiedojo gulbės giesmę?

Išrinkdami narkotikų garbintojus į Lietuvos valdžią, buvę kaimiečiai, persikraustę į miestus, pademonstravo panieką tradicinei Lietuvos provincijos moralei. Bet ar išliks patys miestai?

"Kaip gyvensime, kai pandemija atslūgs? Žinoma, niekas iš tikrųjų nežino. Bet galbūt mūsų spėliones galima pagrįsti istorinėmis paralelėmis ir modeliais. Pirma, atrodo saugu prognozuoti, kad mes visiškai negrįšime prie to, kaip anksčiau gyvenome ir dirbome. Išsiskyrimo metai iš tikrųjų suteikė nuotoliniam darbui klasikinį kūdikio stadijoje esančios pramonės šakos apsaugos atvejį - tai koncepcija, paprastai susijusi su tarptautine prekybos politika, kurią pirmiausia sistemingai išdėstė ne kas kitas, o žymus JAV veikėjas Aleksandras Hamiltonas. Hamiltonas tvirtino, kad jaunose Jungtinėse Valstijose buvo daugybė pramonės šakų, kurios galėjo klestėti, tačiau dėl importo negalėjo konkuruoti rinkoje. Atsižvelgiant į pertrauką nuo konkurencijos, pavyzdžiui, taikant laikinus tarifus, šios pramonės šakos galėtų įgyti pakankamai patirties ir technologinio rafinuotumo, kad taptų konkurencingos. Kūdikio stadijoje esančios  pramonės šakos argumentas visada buvo keblus, kaip politikos pagrindas - iš kur žinoti, kada jis galioja? Ar jūs pasitikite vyriausybėmis, kad tai nuspręstų? 

Tačiau pandemija, laikinai padariusi neįmanomus mūsų buvusius darbo įpročius, akivaizdžiai padėjo mums geriau išnaudoti nuotolinio darbo galimybes ir kai kurie dalykai, kuriuos darėme anksčiau - ilgas keliones į darbą, kad galėtume sėdėti biuruose, nuolatinius skrydžius į abejotinos vertės susitikimus - nebegrįš. 

Nuotolinio darbo - arba namuose, arba galbūt mažuose biuruose, esančiuose toli nuo tankių miesto vietovių, - privalumai yra akivaizdūs. Tiek gyvenamosios, tiek darbo vietos yra daug pigesnės; kasdienės kelionės į darbą ir atgal yra trumpos arba jų nėra; jums nebereikia susidoroti su oficialaus verslo drabužio sąskaita ir nepatogumais, bent jau nuo juosmens žemyn “. 

 

When electing drug worshipers to the Lithuanian government, did the former villagers now living in the cities sing a swan song?

 By electing drug worshipers to the Lithuanian government, the former villagers, who moved to the cities, showed contempt for the traditional morality of the Lithuanian province. But will the cities themselves survive? 

"How will we live once the pandemic subsides? 

Of course, nobody really knows. But maybe our speculation can be informed by some historical parallels and models.

First, it seems safe to predict that we won’t fully return to the way we used to live and work.

A year of isolation has, in effect, provided remote work with a classic case of infant industry protection, a concept usually associated with international trade policy that was first systematically laid out by none other than Alexander Hamilton.

Hamilton asserted that there were many industries that could flourish in the young United States but couldn’t get off the ground in the face of imports. Given a break from competition, for example through temporary tariffs, these industries could acquire enough experience and technological sophistication to become competitive.

The infant industry argument has always been tricky as a basis for policy — how do you know when it’s valid? And do you trust governments to make that determination? But the pandemic, by temporarily making our former work habits impossible, has clearly made us much better at exploiting the possibilities of remote work, and some of what we used to do — long commutes so we can sit in cubicles, constant flying to meetings of dubious value — won’t be coming back.

The advantages of remote work — either from home or, possibly, in small offices located far from dense urban areas — are obvious. Both living and work spaces are much cheaper; commutes are short or nonexistent; you no longer need to deal with the expense and discomfort of formal business wear, at least from the waist down."

Maximos savininkas Numa-Numavičius vėl įklimpo, sukčiaudamas su mokesčiais

 Šį kartą Nyderlanduose:

„TAF Asset 11“ veiklos tyrimas apima daugiau nei šešerius metus nuo 2014 metų, jis pradėtas siekiant įvertinti sandorius su bendrovės turėtais maždaug 26 mln. Eur. Šios lėšos, anot Nyderlandų teismo, į „TAF Asset 11“ sąskaitą iš N. Numos ir trijų brolių Marcinkevičių įmonių 2009 metais buvo pervesti „dėl mokestinių priežasčių“.

Nesiseka Lietuvėlei su tais posovietiniais turtuoliais. Tai pamazgas į marias metų metais pila, tai su mokesčiais visą gyvenimą sukčiauja, tai liberalų ir konservatorių atstovams E. Masiuliui ir G. Landsbergiui kyšius duoda...

What matters the most when studying in the West

There are no more modern, more complex businesses with more added value and better paid work in Lithuanian industry and agriculture, therefore talented people are not needed in Lithuania. To apply your talents, it’s worth thinking about studying and working in the West. 

"Explaining to the blog Euroblogas.lt, the head of the public institution "Studijos ir karjera ", an experienced educational consultant for studies abroad, Žaneta Savickienė named that now the three most popular countries where young Lithuanians prefer to study are the Netherlands, Denmark and Ireland. 

According to Ž. Savickienė , the popularity of the Netherlands is due to the fact that the country has the largest choice of English-language studies in the non-English-speaking part of Europe. ”Even their government is considering taking a step back and reducing English-language studies. Studying in English actually means that education is given to foreigners. Studying in the Netherlands is not free. It cost everyone around € 2,000 a year. 

According to Ž. Savickienė Denmark took the step back some time ago, which reduced the number of study programs and places in English. Nevertheless, Denmark remains one of the most popular choices among those who decide to study abroad. 

 "Denmark has been very popular with our agencies. The only problem is that our children often choose college when choosing universities in Denmark because they just don’t know. In both Denmark and the Netherlands, technical universities are colleges. However, children see the word “university”, think that they are studying at it, finish it, go back to Lithuania to study for a master's degree and then find out that they have not acquired a proper education. Therefore, you really should carefully analyze the high school you are choosing. Pay attention to how and where her diplomas are recognized, because the name “university”, “college” or “school” does not mean anything yet.”

Currently, Ireland is closing the top three most popular foreign countries to study among Lithuanians. The reason is that it is an English-speaking country, so the choice of studies in English is large. Also, in Ireland, tuition is free, you only have to pay a university infrastructure fee. 

"The ratings need attention, but they do not need to be absolute. There really is no need to be afraid that the university chosen is tenth rather than fifth, I think the most important thing is for it to be in the top 100. 

However, it is of great importance if you need to compete for your chosen place of study. Our agencies also work with those universities that take everyone if only someone looks to them. But what of that? You will have a foreign diploma, hang it on the wall, but studying among noncompetitive, academically weaker, classmates is certainly not a great benefit. It is always better to be below among the very good because then there is an impulse to improve. Therefore, I really advise to choose only those universities that have competitions to enter the selected programs. 

However, you also need to assess your capabilities. When we talk to children with an average grade of 8 and they are thinking about Oxford, Cambridge or Stanford, it is possible to try to provide documents there, but you need to know and understand that this is the best playground,” - the consultant emphasized. In addition, she pointed out that admission to good foreign universities is a bit different than in Lithuania.

All of them have an admissions committee that evaluates not only the future student’s grades but also their motivation."

Admissions committees for foreign universities want to see a child’s cover letter, and our children are not taught or advised on how to write them. 

Another thing we are losing out on is the teachers’ recommendations that need to be made.

Not only do our teachers not know, they also don’t want to know how to write recommendations. If it is written in such a way that changing the surname can be used for half of the class, then it is null and void, just a plus in the application. And so our teachers hurt the very best students. Where there is a large competition, there the admissions committee reads the recommendation from to. And in the competition for the best higher education, our children are left as naked in nettles,” - regretted Ž. Savickienė. 

Therefore, she stated that a young person who decides to study abroad must become her own manager from the first grades of the high school - look for career counselors, learn to write cover letters, and unobtrusively provide teachers with guidelines on how to write recommendations." 

 

Kas svarbiausia, studijuojant Vakaruose

Lietuvoje nebeliko šiuolaikinių, sudėtingesnių, su daugiau pridėtinės vertės ir geriau apmokamu darbu verslų bei žemės ūkių, todėl gabūs žmonės Lietuvoje nereikalingi. Norint pritaikyti gabumus, verta pagalvoti apie studijas ir darbą Vakaruose.

 "Aiškindama tinklaraščiui Euroblogas.lt,  viešosios įstaigos „Studijos ir karjera“ vadovė, patyrusi švietimo konsultantė studijoms užsienyje, Žaneta Savickienė vardijo, jog dabar trys populiariausios šalys, kuriose labiausiai pageidauja studijuoti jauni lietuviai, yra Nyderlandai, Danija ir Airija. 

Anot Ž. Savickienės, Nyderlandų populiarumą lemia tai, kad šioje šalyje yra didžiausias studijų pasirinkimas anglų kalba neanglakalbėje Europos dalyje. „Net jų Vyriausybė svarsto žengti žingsnį atgal ir pradėti mažinti studijas anglų kalba. Tokių studijų kiekis ir svoris jau pasiekė tokį lygį, kiek yra dėstoma olandų kalba. Studijos anglų kalba realiai reiškia, kad išsilavinimas suteikiamas užsieniečiams.

Studijos Nyderlanduose, dažniausiai vadinamų tiesiog Olandija, nėra nemokamos. Jos visiems kainuoja apie 2000 eurų per metus. Ž. Savickienės minėtą žingsnį atgal prieš kurį laiką jau žengė Danija, kuri sumažino studijų programų ir vietų anglų kalba skaičių. Nepaisant to, Danija išlieka vienu populiariausiu pasirinkimu tarp studijuoti svetur nusprendusių.

„Daniją labai stipriai išpopuliarino mūsų agentūros. Tik problema ta, kad mūsų vaikai, rinkdamiesi universitetus Danijoje, dažnai pasirenka kolegiją, nes tiesiog nežino. Tiek Danijoje, tiek Olandijoje technikos universitetai yra kolegijos. Tačiau vaikai pamato žodį „universitetas“, galvoja, kad mokosi jame, pabaigia, grįžta į Lietuvą studijuoti magistrantūroje ir tada sužino, kad neturi įgiję tinkamo išsilavinimo. Todėl tikrai reikėtų atidžiai išsianalizuoti aukštąją mokyklą, kurią renkatės. Atkreipkite dėmesį, kaip ir kur jos diplomai yra pripažįstami, nes pavadinimas „universitetas“, „koledžas“ ar „mokykla“ dar nieko nereiškia“, − patarė Ž. Savickienė.

Šiuo metu populiariausių tarp lietuvių studijuoti užsienio šalių trejetuką uždaro Airija. Priežastis – tai anglakalbė valstybė, tad ir studijų pasirinkimas anglų kalba yra didelis. Be to, Airijoje studijos yra nemokamos, tik reikia susimokėti universiteto infrastruktūros mokestį.

„Į reitingus reikia atkreipti dėmesį, tačiau jų nereikia suabsoliutinti. Tikrai nereikia išgyventi, kad pasirinktas universitetas yra dešimtas, o ne penktas, manau, jog svarbiausia, kad jis patektų į šimtuką. Tačiau didžiulė reikšmė yra ta, jei reikia konkuruoti dėl pasirinktos studijų vietos. Mūsų agentūros dirba ir su tais universitetais, kurie ima visus, jei tik kas nors pažiūri į jų pusę. Tačiau kas iš to? Turėsite užsienietišką diplomą, jį pasikabinsite ant sienos, bet mokytis tarp nekonkurencingų, akademiškai silpnesnių bendrakursių tikrai nėra didelė nauda. Visada yra geriau būti žemiau tarp labai gerų, nes tada yra impulsas tobulėti. Todėl tikrai patariu rinktis tik tuos universitetus, kuriuose yra konkursai patekti į pasirinktas programas. Tačiau reikia įsivertinti ir savo galimybes. Kai kalbamės su vaikais, kurių pažymių vidurkis yra 8, o jie galvoja apie Oksfordą, Kembridžą ar Stenfordą, tai… Galima pabandyti pateikti dokumentus, bet reikia žinoti ir suprasti, jog tai yra pačių pačių geriausiųjų žaidimo aikštelė“, − pabrėžė konsultantė.

Be to, ji atkreipė dėmesį, jog ir stojimas į gerus užsienio universitetus vyksta kiek kitaip nei Lietuvoje. Visuose juose yra priėmimo komisija, kuri vertina ne tik būsimo studento pažymius, bet ir motyvaciją. „Šioje vietoje mūsų vaikai ir pralaimi. Užsienio universitetų priėmimo komisijos nori matyti vaiko motyvacijos laišką, o mūsų vaikai nėra pamokyti ar patarti, kaip juos parašyti. 

Kitas dalykas, dėl kurio pralaimime, yra ir mokytojų rekomendacijos, kurias reikia pateikti. Mūsų mokytojai ne tik nemoka, bet ir nenori mokėti rašyti rekomendacijų. Jei ji parašyta taip, kad pakeitus pavardę galima naudoti pusei klasės, tai ji yra niekinė, tik pliusiukas stojimo paraiškoje. Ir taip mūsų mokytojai nuskriaudžia pačius geriausius moksleivius. Ten, kur didelis konkursas, ten priėmimo komisijos perskaito rekomendaciją nuo iki. Ir mūsų vaikai konkurencijoje į geriausias aukštąsias mokyklas yra palikti kaip nuogi į dilgėles“, − apgailestavo Ž. Savickienė. 

Todėl ji konstatavo, jog užsienyje studijuoti apsisprendęs jaunuolis nuo pirmųjų gimnazijos klasių turi tapti savo paties vadybininku – ieškoti karjeros konsultantų, mokytis rašyti motyvacinius laiškus, neįkyriai mokytojams pateikti gaires, kaip parašyti rekomendacijas."

Surastas naujas būdas su gerai suprantamu mechanizmu, kaip sulėtinti Alzheimerio ligą

 

Žinai, Juozai, Lietuvai kvantinis kompiuteris neįdomu, net jei per debesį juo galima naudotis nemokamai. Ką su juo darysi? Kopūstus raugsi, vietoje akmens? Kas kita vaistai nuo Alzheimerio. Čia net Šimonytė serga. Per rinkimus žada nekelti mokesčių, o po rinkimų - pamiršta pažadus. O tie vaistai nuo Alzheimerio, šalinantys iš smegenų šią ligą sukeliantį amyloidą, jau duoda rezultatų.

"Tyrime dalyvavo daugiau kaip 250 pacientų JAV ir Kanadoje su ankstyvais Alzheimerio ligos simptomais, kurių smegenyse buvo duomenų apie amiloido ir kitos medžiagos, vadinamos tau, vaizdą. Maždaug pusė vartojo naują tiriamą vaistą - donanemabą, o kiti - kartą per mėnesį - placebą iki 72 savaičių. Tyrėjai tyrimo pradžioje pacientams skyrė įvairius tyrimus, kad įvertintų jų kognityvinius ir funkcinius gebėjimus, o po to dar 76 savaites po gydymo pradžios, kad nustatytų pokyčius. 

Iš pradžių abiejų grupių vidurkis iš šių testų buvo 106. 76 savaites placebą vartojusių pacientų balai sumažėjo vidutiniškai 10,06, o donanemabą vartojusiems - 6,86, o tai sumažintas ligos vystymosi greitis 32%. Tyrėjai leidinyje „New England Journal of Medicine“ teigė, kad pagerėjimas buvo statistiškai reikšmingas, tačiau jis neatitiko jų tikslo parodyti, kad donanemabas sulėtins pacientų būklės sumažėjimą 50 proc. 

Atrodė, kad Lilly vaistas lėtina pacientų nuosmukį, naudojant ir kitas tyrimo antrinės analizės priemones. Tačiau kelių šių antrinių analizių, atliktų per 76 savaites, nauda statistiškai nebuvo reikšminga, o tai reiškia, kad iš jų negalima padaryti tvirtų išvadų. Tai apėmė ligos pakopos skalę, vadinamą CDR-SB, kuri buvo dažnesnė Alzheimerio ligos tyrimų veiksmingumo priemonė, nei pagrindinė priemonė, kurią Lilly naudojo savo tyrime. 

„Lilly“ vyriausiasis mokslo pareigūnas Danas Skovronsky teigė, kad rezultatai parodė, jog vaistus vartoję pacientai po 18 mėnesių gydymo turėjo maždaug tokio pat lygio kognityvinių įgūdžių, kaip vartojantys placebą po 12 mėnesių. “[1]

 

1. Business News: Lilly Drug Shows Promise on Alzheimer's --- IV treatment modestly slows mental decline in patients, study finds
Loftus, Peter. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]15 Mar 2021: B.3