Darbo tvarka

Mes galime susikaupti sudėtingam darbui tik  4,5 valandos, ilgiau neišeina. Maksimalus produktyvumas pasiekiamas, darant pertraukas kas devyniasdešimt minučių [1].

1. "After years of studying great performers across a wide range of fields, the researcher K. Anders Ericsson concluded that the optimal amount of timeto devote to highly focused work is no more than 4.5 hours a day. He also found that any given period of work should be limited to no more than 90 minutes, followed by a period of rest."

Žymi pergalė, vystant verslą ir gelbstint tvarką Žemėje

Norvegijos valstybinis pensijinis fondas, didžiausias tokio tipo fondas pasaulyje (890 mlrd dolerių) nutarė išparduti tuos vertybinius popierius, kurių didesnė negu 30 procentų vertė yra investuota į anglimi paremtą energijos gamybą. Tai daroma, kovojant su globaliu atšilimu, kuris naikina tvarką Žemėje. Anglis yra labiausiai teršiantis kuras, žymiai blogesnis, negu nafta ir dujos, kurias pardavinėdami norvegai kaupia šį fondą.

Gerai, užspaudžiant anglį naudojančius norvegų naftininkų ir dujininkų konkurentus, gerai ir Žemei.

Alibaba ir pokyčiai

Visos kompanijos deklaruoja meilę pokyčiams. Realybėje daugumoje kompanijų pokyčių planas sugalvojamas viršuje ir nuleidžiamas žemyn su dideliu pasipriešinimu iš apačios. Ne taip Kinijos kompanijoje Alibaba. Darbuotojai kompanijoje Alibaba patys pokalbiuose su vartotojais suranda vartotojų problemas, skausmingus taškus, ir pasiūlo tų problemų sprendimo būdus. Toliau kuriamos darbuotojų grupės toms problemoms spręsti, pastoviai tikrinant vartotojų reakciją į kuriamus sprendimus.

Kodėl mums netinka atominė energetika?

Tiekimo saugumas, konkurencingumas - tai yra mažoka. Turi būti dar tautos saugumas. Turtingi prancūzai su didžiule tautos teritorija gali eksperimentuoti su atomine energija. Mes, finansiškai silpna tauta, gyvenanti mažutėje teritorijoje, negalime prisiimti tokios rizikos.

Griaunančio tvarką Žemėje iškastinio kuro deginimo tikroji kaina mums visiems yra žinoma

Tai 50 dolerių už vieną toną kuro anglies. Yra gera idėja, kaip priversti visus sumokėti. Reikia tik sukurti klubą šalių, kurios apkrautų tokio dydžio muitu importą iš kitų šalių, nedalyvaujančių šiame klube. Nenorėdami likti be rinkų, dauguma greitai prisijungtų prie tokio klubo [1].

1. "In an article published in April in The American Economic Review, Professor Nordhaus proposed just such a climate club, in which countries committed to reducing carbon emissions would impose a uniform tariff on imports from nonmembers.

Even if they agreed on a carbon price of as much as $50 a ton — which is consistent with the White House’s estimates of the overall costs imposed by climate change on society — a fairly low external tariff could induce near-universal participation in the club."

Socialinės reformos apgavystė

R.Dagys atkreipė dėmesį, kad socdemai paėmė iš valkarietiško socialinės reformos modelio tik tą dalį, kurią lengvai galima prastumti mūsų silpnų profsąjungų ir emigruojančių gabesnių žmonių Lietuvoje: galimybę lengviau atleisti žmones. O surinkti daugiau mokesčių, kad mokėti atleistiems aštuoniasdečimt procentų atlyginimo ištisus du metus, kad žmonės galėtų pagerinti kvalifikaciją ir rasti kitą darbovietę socdemai "pamiršo".

Negalima spręsti apie mokslininko darbo vertę iš to, kaip šis darbas yra vertinamas kitų mokslininkų dabar

Einšteino straipsnis kvantų mechanikos tema, parašytas 1935 metais tapo populiarus tarp kitų mokslininkų tik 1994 metais. Tokių mokslininkų darbų yra daug. Pavyzdžiui, daugelis statistinių metodų, aprašyti prieš dešimtmečius, tampa populiarūs tik dabar, kai atsiranda didžiulės duomenų bazės šių metodų pritaikymui. Šiuo požiūriu grantų sistema yra pinigų ir mokslininkų talento švaistymas. Mokslo finansavimas tik grantais sunaikina mūsų visų geresnę ateitį.