Energijos trūkumas atskiria gerus lyderius nuo didžiųjų lyderių

Didieji lyderiai gali užburti, patraukti paskui juos, įgyvendinti didelius pokyčius visuomenėje. Geri lyderiai yra moraline prasme teisingi, bet neturi tos energijos ir jėgos.

Visuomenė, atsiradusi ant mirties slenksčio (kaip dabar Lietuva), turėtų rizikuoti ir ieškoti sau didžiųjų lyderių.

Pagrindinė priežastis, kodėl nyksta Lietuva

Štai Lietuvos verslininko tyčiojamasis iš tautiečių užsienyje. "Kaip dirbo valytojais Telšiuose, taip ir dirba valytojais Bornmute. Vienintelis dalykas, kas pasikeitė – atlyginimas. Ir jis pasikeitė tik dėl to, kad Didžiojoje Britanijoje kapitalizmas jau 500 metų, o Lietuvoje – tik 25 metus."

Koks skirtumas, kiek kapitalizmas trunka Lietuvoje, ketvirtį šimto, ar du tūkstančius metų. Parduodi tu produktą ar paslaugą už tą pačią kainą ir Lietuvoje, ir  Didžiojoje Britanijoje.  Atlyginimą moki Lietuvoje keturis kartus mažesnį. Produktyvumas, technologijos, Lietuvoje yra prastesnio lygio ne tiek jau daug - apie trečdalį. Reiškia, visą skirtumą susidedi sau į kišenę. Tavo konkuravimas su kolega Didžiojoje Britanijoje yra apgavyste paremtas. Tokia apgaviko konkurencija tu naikini visų mūsų, visos Europos Sąjungos,  ūkį, darydamas visą mūsų veiklą vienadiene. Ateina tavo valanda. Lietuvoje nelieka galinčių ir norinčių už tokį atlyginimą dirbti. Net musulmonai nuo tavęs bėga į Švediją. Tu esi dvokianti dėmė ant Lietuvos veido.

Ką daryti? Paimti tą skirtumą iš tavęs mokesčiais ir išdalinti priedais prie atlyginimų. Emigruosi? Atsiras kitas. Čia kapitalizmas, rinkoje tuštumos nebūna[1].

Turime spausti ir Lietuvos politikus, ir Europos Sąjungos politikus, kad Lietuvos verslas būtų apkrautas tokiais teisingais mokesčiais. Vakarų verslininkai ir profsąjungos yra mūsų sąjungininkai šiame darbe. Priešingu atveju Brexitas pasirodys tik vaikų žaidimas.



1. Pabandykim pagalvoti, kaip kunigaikštis Kęstutis: nenori jūsų nei Rytai (musulmonai iš Lietuvos bėga į Švediją), nei Vakarai (Brexitas), nei Lietuva (masinė emigracija). Jei neturite pakankamai kapitalo, tai eikite dirbti samdomą darbą, nekankinkite nei savęs, nei kitų. Čia laisva rinka, visada jūsų vieta bus užpildyta tų, kurie turi pakankamai kapitalo.

Lapės konservatoriai ir Darbo kodeksas

Konservatoriai bando mus apgauti Darbo kodekso priėmimo istorijoje. Konservatoriai  irgi rėmė Darbo kodekso priėmimą, tik vėliau, matydami, kad užtenka balsų atmesti  prezidentės veto, ėmė ir parėmė tą veto, nors aiškiai pažadėjo, kad atsižvelgs į darbdavių siūlymus vėlesnėmis pataisomis. Taip konservatoriai bando užtemdyti dūmais jų vaidmenį nepopuliarių priemonių, naudingų tik darbdaviams, priėmime.

Viena iš penkių žuvų, perkamų pasaulyje, yra klastotė

Dažniausiai pigi žuvis parduodama vietoje brangesnės. Tai paplito ir Europoje, ir Amerikoje. Laboratoriniai metodai gali lengvai nustatyti žuvies rūšį. Deja, mes iš akies ar pagal skonį negalime, todėl kartais vietoje brangios švelnios žuvies suvalgome tokią, kuri sukelia sprogimo tipo viduriavimą. 

Anglosaksoniškuose kraštuose tik blogas mokslas išgyven ilgu laikotarpiu

Prancūzijoje mokslininkai yra valstybės tarnautojai su stabiliu finansavimu. Anglosaksoniškuose kraštuose  mokslininkai yra savotiški verslininkai, kurių produktas yra publikuojami moksliniai straipsniai, už kuriuos duodami pinigai (grantai). Nuo tų straipsnių kiekio ir išvadų juose įdomumo priklauso  anglosaksoniškuose kraštuose mokslininkų gaunamų pinigų kiekis. Tokioje kovoje už būvį anglosaksoniškuose kraštuose išlieka tik tie mokslininkai, kurie greitai renka bet kokius duomenis, net ir eksperimentinį triukšmą, bei publikuoja daugiau skambių straipsnių. Stropiau, kokybiškai, atliekantys tyrimus mokslininkai anglosaksoniškuose kraštuose neišgyvena. Tai atitinka Darvino idėją apie tik labiausiai prisitaikiusiųjų išlikimą. Tai atitinka ir matematinio šio proceso modeliavimo rezultatus. Dar daugiau, matematinio modeliavimo rezultatai rodo, kad net iki pusės straisnių pakartojimas kitose laboratorijose ir didelės baudos už neįmanomų pakartoti straipsnių publikavimą vistiek neleidžia išgyventi kokybiškam mokslui.

Mums verta pasirinkti prancūziškąjį mokslo vystymo modelį.

Už ką galėtų balsuoti ne tik dauguma, bet ir jaunimas, ypač turintis giminių užsienyje?

Šiuolaikinis jaunimas užauga dalinai kompiuterių ir telefonų terpėje, todėl labiau linkęs bendradarbiauti. O kad efektyviai bendradarbiautume, mums reikia susivienyti: turi būti vieninga mūsų tauta, turi būti vieninga mūsų valstybė. Laikas tą tautos dalį, kuri dirba užsienyje, pripažinti mums brangiais ir savais. Laikas nustoti atiminėti lietuviams Lietuvos pilietybę.  Ir mes visi mokykimės iš jaunimo dirbti kartu, kur mes bebūtume, nes šie laikai tautai yra ypač sunkūs.

Partija, kuri aiškiai pasisako už tai, kad nustotume iš lietuvių atiminėti Lietuvos pilietybę, yra Lietuvos laisvės sąjunga (liberalų). Žinomiausi nariai joje yra Zuokas ir Čaplikas [1].

Daugelis, įskaitant Nausėdą, stebisi, kad ši partija daug žada. Jei išlaisvini mažam ir vidutiniam verslui rankas, tai ekonomika auga, kaip ant mielių. Gauni daugiau mokesčių, pradedi vykdyti kitus pažadus, ar ne, tamsta Nausėda?


1. Jų daugiamandatės sąrašas randamas čia.

Naujojo Darbo kodekso leidžiamos sutartys sudaro geresnes sąlygas darbdaviui darbuotojo sąskaita

Kodėl? Todėl, kad padidina darbdavio valdžią darbovietėje. Dabar darbdavys gali duoti darbo, kiek nori, kada nori, atleisti, kada nori ir kaip nori. Darbuotoją atleidžiantis, darbdavys bus skatinamas, išmokant išeitines ne darbdavio, bet Sodros pinigais [1], t.y. darbdavys, naikinantis darbo vietas bus premijuojamas, kaip didvyris, skurstančių Lietuvos pensininkų sąskaita. Darbdavys gali net panaudoti lokautą prieš darbuotojus.

Ką visa tai reiškia? Darbdavio nebaudžiamai savivalei augant, darbuotojui galima mokėti dar mažiau.  Geresnis darbuotojas su tuo nesitaiksto ir emigruoja.  Lietuvos ūkis darosi vis primityvesnis, mažiau konkurencingas. Nejaugi pensininkai ir vėl be bausmės leis seimūnams be pasekmių įkišti ranką į Sodros pinigus, sunaikinant šansus padidinti pensijas? Nejaugi pensininkai balsuos už pensininkų skriaudėjus Kubilių, Butkevičių ir jų partijas? Visi mes kada nors sulauksime pensijos. Nejaugi leisime dabar taip skriausti ir dirbančiuosius, ir pagyvenusius?

Tikrai, šį kartą seimūnai ir darbdaviai kerta šaką, ant kurios patys sėdi.

1. Klausi, iš kur Sodros pinigai? Tikrai ne iš tavo supuvusio verslo, kuriam net nėra paklausos, kuris užsidaro ir išvaro visus darbuotojus į gatvę. Prie ko čia tau Sodra? Tu čia būk ir supūk.