Serbai daugumoje nėra demokratai

Bent jau tie 28 proc. serbų, kurie sako, kad nedemokratinis valdymas kartais yra geriau. Tik 25 proc. serbų galvoja, kad demokratija yra geriau. Net 43 proc. galvoja, kad jiems vienodai šviečia.

Vienas serbų demokratinis politikas liberalas ilgai ir kruopščiai aiškino jo programą serbų kaimiečiui, visai, kaip mūsų landsberginiai. Kaimietis pasakė, kad programa yra puiki ir tikėkimės, kad kandidatui pavyks greitai suorganizuoti karinį perversmą.

Kiek mirčių dyzeliniai automobiliai sukelia Lietuvoje?

Dyzeliniai automobiliai degina kurą tokioje aukštoje temperatūroje, kad susidaro kenksmingi sveikatai azoto oksidai. Kadangi dyzelinis kuras pigesnis, daugumoje mes važinėjame senais dyzeliniais automobiliais, atsivežtais iš Vakarų. Vien tik 2015 metais dyzelinių automobilių azoto oksidai užmušė 107 600 žmonių vienuolikoje stambiausių pasaulio automobilių rinkų viduje. Europos Sąjungoje 2015 metais dyzelinių automobilių azoto oksidai užmušė 11 400 žmonių. Kiek Lietuvoje? Nežinau. Tai žinoti yra Seimo darbas. Tam mes Seimą renkame ir algas jam mokame. Ne tam, kad Gabrielius Landsbergis Seime pasakotų pasakas apie Naujuosius Vasiukus Kaune. Ką daryti? Žinau. Priversti dyzelinių automobilių savininkus susimokėti už nuostolius valstybei. Tai vadinasi rinkos mechanizmas. Daug geriau, negu vokiečių pamėgtas draudimas dyzeliniams automobiliams įvažiuoti į miestus.

Po grėsmingos programišių atakos

Išaugo paklausa kompiuterinio saugumo paslaugų tiekėjų akcijoms.

Pagrindinis ekonomikos klausimas šiandien

Jeigu mes vėl apsaugome nuo kinų ir kitų despotinių režimų mūsų rinką muitais, tai mes turime didesnį stabilumą mūsų valstybėse, nes daugiau žmonių turi gerus darbus. Bet muitai padidina kainas. Ar verta mokėti už stabilumą valstybėje didesnėmis kainomis parduotuvėse?

Pavyzdžiui, rimti muitai Kinijos prekėms grąžintų į Lietuvą linų auginimą ir pramonę. Bet tie lininiai daiktai būtų žymiai brangesni parduotuvėse. Kolkas dar gyvi lietuviai, kurie žino, kaip auginti ir apdirbti linus, todėl klausimas iškyla geru laiku mums.

JAV prezidento D.Trumpo noras pirmiausia įsitikinti, kad Kinija tikrai  negali pasiekti Šiaurės Korėjos branduolinių ir raketinių ginklų sunaikinimo, prieš imantis  prekybos su Kinija peržiūros, yra visiškai natūralus. Šalies saugumas yra svarbiau už viską kitą.

Žmonės, neapsijuokite, šlapia dešra ir kiti kenkiantys sveikatai produktai, kurių niekas neperka, gali būti pigesni Lietuvoje, negu Lenkijoje

Maximos darbuotojai bėgiojo prie maisto parduotuvių Lenkijoje, supirkinėjo mūsų čekius, aiškindamiesi, ką ir už kiek mes perkame. Rezultatas lietuviškas: melo ir propagandos pliūpsnis: Delfyje pasirodė Maximos nupirktas straipsnis apie nesveiką ir neskanų maistą (šlapia dešra), kuris jau patapo Lietuvoje pigesnis, negu Lenkijoje. Apie gryną mėsą ir alų niekas straipsnyje neužsimena.

Kai sakai Lietuvos verslininkui, kad meluoti negražu, atsako: ko tu nori, juk tai reklama. Visame pasaulyje baudžia už melagingą reklamą. Visame pasaulyje dienraščiai, tokie, kaip Delfis,  nerašo melagingos reklamos užmaskuotos paprasto straipsnio pavidalu.

Gėda, broliai lietuviai, gėda.

Kubiliaus - Steponavičiaus reforma įvesti krepšeliai neleidžia universitetams atsisakyti nuo blogų studentų ir profesorių

Kuo daugiau krepšelių, tuo daugiau pinigų bet kokiam Lietuvos universitetui. Atsisakymas nuo blogų studentų (krepšelio nešiotojų) ar blogų profesorių, tuos nešiotojus aptarnaujančių, žymiai sumažintų pinigų kiekį, kurį gauna universitetas. Todėl bet kokie bandymai kalbėti apie kokybės pagerinimą sukelia nervingą universitetų rektorių juoką. Krepšelinė reforma padarė bandymus priversti universitetus dirbti geriau nuostolingais universitetams. Todėl, kai Rektorių konferencijos prezidentas VDU rektorius Juozas Augutis kitų universitetų rektoriams pateikė pasiūlymą per kelerius metus savarankiškai susimažinti programų skaičių, šis pasiūlymas nesulaukė kitų rektorių pritarimo, argumentuojant, kad su esama finansavimo sistema, toks žingsnis universitetams būtų nuostolingas. „Kol yra krepšelinė sistema, tai yra rinkodariniai dalykai, nes krepšeliai paskatino rinkodarą, neskatinant kokybės. Kol jie yra, mažinti tokiais būdais, ypač kai yra specifika, tarkime, medicinoje, (...) tokį įsipareigojimą sunku atlikti, neatlikus analizės. Esminis dalykas turėtų būti finansavimo sutartis,  ir tada savaime greitai viskas susitvarkytų“, – kalbėjo Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas. Rinkos ekonomika pagaliau atvyko į Lietuvą turgaus ekonomikos pavidalu. Geriausio Lietuvos universiteto rektorius sklepo darbo chaltūros varymą vadina rinkodara.

Šaunūs vyrukai jėgos struktūrose dar gali nubausti Steponavičių už kyšių ėmimą. O kas nubaus Kubilių ir Steponavičių už Lietuvos universtetų sunaikinimą?

Tai ko dabar labiausiai reikia Lietuvai?

Svarbiausia, turime išmokti taikiai reformuoti mūsų gyvenimą, kad nesulauktume pilno tvarkos pairimo Lietuvoje:

Pirma, turime pritaikyti Europos Sąjungos antimonopolinių tarnybų darbą mūsų laikams, kai informacija apie mus tampa svarbiausiu turtu, ir tinklinis efektas suteikia pirmosioms kiekvienoje naujoje verslo kryptyje kompanijoms galimybę išsiveržti toli į priekį (kaip kompanija Amazon išsiveržė prekyboje). Šios kompanijos gauna didžiulius pelnus, skaičiuojant vienam darbuotojui, todėl darbuotojų atlyginimo dalis rinkoje smunka, ekonomika nuo to stagnuoja.

Antra, turime išmokti grąžinti kompanijų vadovų pajamas į padorumo ribas.

Trečia, tam reikia išmokti sumažinti politikų galimybes prasigyventi kompanijų vadovų sąskaita.

Ketvirta, turime suvaldyti Uberizaciją Lietuvoje. Tai ne tik išskėstomis rankomis su duona ir druska valdžios Lietuvoje priimta Uber kompanija. Tai išvis naujojo Darbo kodekso metodu visos darbo rizikos pervedimas darbuotojams, ko pasekoje tie darbuotojai pradeda valgyti tik tai, ką patys užmuša [1], o dažnai lieka nevalgę.

Išeina, kad pirmiausia turime išvyti valstiečius, socdemus, landsberginius ir liberalus iš Seimo. Aišku, galime ir nieko nedaryti. Tada galutinis tvarkos pairimas yra neišvengiamas, nes daugiau nei 90 proc. Lietuvos jaunimo, t.y. 15–19 metų žmonių,  sako: „Aš emigruosiu.“ , paaiškindami, kad Lietuvoje gyventi „nėra lygis“, „yra kaimas“, „čia niekas nevyksta“ ir „niekas niekuomet nevyks“, „kaip iš viso žmonės gyvena, nežinau“. Dėl to „kažkur varysiu“ ir „kažką susikursiu“. Lietuvos jaunimas yra teisus, ar ne, Eligijau Masiuli?


1. Sako, kad Facebook kompanijos vadovas Zuckerbergas kurį laiką valgydavo tik tą mėsą, kurią pats sumedžiodavo.