Ar tikrai Masiulis teisus, kad dirbantys už normalų atlyginimą yra verti išnaikinimo kvailiai?

"Ar tikrai visi turtai turi srauniomis upėmis plaukti tik turtingiesiems, taip, kaip dabar Lietuvoje tie turtai plaukia turtingiesiems greičiau, negu bet kur Europoje, padedami eurais prikimštų dėžučių nuo alkoholio? Teigiamai  į šį klausimą atsako ne tik Masiulis, bet ir Prancūzijos ekonomisto Piketty tezė, trumpai apibendrinta žemiau.

"Piketty sukaupė istorinius duomenis apie pasaulio turtą ir daro išvadą, kad beveik visada pasaulio istorijoje kapitalo palūkanų norma buvo didesnė už ekonomikos augimą: "r> g" yra žinomas šios formulės sutrumpinimas. Tiek, kiek ši tezė galiojo, turtingas neišvengiamai taptų turtingesnis ir turtingesnis. Galų gale turtingieji paveldėtojai turėtų beveik viską, likusi gyventojų dalis neturėtų nieko.Tai, kad palūkanų normos istorijoje dažnai viršija ekonomikos augimą, yra neginčijama. Vokietijos ekonomistas Moritzas Schularickas neseniai šį darbą patvirtino savo duomenimis. Net konservatyvus ekonomistas Gregory Mankiwas teigia, kad ekonominėje teorijoje mažesnis ekonomikos prieaugis, negu palūkanų norma, yra laikomas gero augimo sąlyga.Bet ar turtingesnieji neišvengiamai tapti vis turtingesni bet kokiomis sąlygomis? Yra daug argumentų prieš šią tezę. Pirma: jei Piketty būtų teisus, turtingieji dabar turėtų beveik visus pasaulio turtus. Tiesą sakant, dar egzistuoja pasaulinė vidurinė klasė, kuri pati turi tam tikrų pinigų. Didelis turto augimas veiktų tik tuo atveju, jei turtingas iš tikrųjų paliktų savo pinigus nesumažėjusius visada, kad turtas galėtų augti vis daugiau. Iš tikrųjų kai kurie daiktai tampa beverčiai. Kai kurie pinigai yra iššvaistomi. Kai turtas yra paveldimas naujos kartos, tas turtas neretai yra apmokestinamas ir sumažinamas, o vienas ar kitas paveldėtojas išparduoda savo dalį. Tuo pačiu metu visada yra naujų taisyklių, kurios neleidžia turtingiesiems tolygiai didinti jų turto."

Be abejo, karai, žiaurios epidemijos, revoliucijos, net vien tik revoliucijų grėsmė verčia visuomenę suvaržyti, mūsų gyvenimą destabilizuojantį, besaikį turto kaupimąsi vienose rankose.

Lietuviškam verslui pats laikas nutarti, ką darom toliau.

Tikrai, nesmerkime verslo, nes verslas mus išlaiko. Tačiau kainos ir algos išsilygina su Vakarais. Konkuruoti mažomis algomis tampa sunkiau.

Kalbant apie dirbtinį intelektą ir darbo vietas, prognozės yra nemalonios

"Tradicinė išmintis yra tai, kad dirbtinis intelektas. netrukus pasiruošęs išmesti iš darbo milijonus žmonių, - kad per sekančius du dešimtmečius jis pasiruošęs padaryti tokį žiaurų darbą su biurų darbuotojais ir kitomis baltomis apykaklėmis, kokį mechanizaciją padarė su fabrikų darbuotojais per praėjusius du dešimtmečius. Nekalbant jau apie tolimųjų reisų vairuotojus ir taksi vairuotojus, kurie pasidarys bedarbiai arba nepakankamai įdarbinami, nes save vairuojantys automobiliai perima mūsų kelius."

Tiek žinių tam jaunimui Lietuvoje, kuris tikisi neblogai pragyventi, dirbdami valdiškoje tarnyboje biuruose.

Lrt sukūrė entuziastišką filmuką apie autonominius automobilius.

"Žmonės vairuoja nepatikimai ir pavojingai, sukelia daug avarijų, todėl patiems vairuoti bus greitai uždrausta. Vairuos patys autonominiai automobiliai. O žmonės galės persijungti prie kitų, įdomesnių darbų."

 Va taip...

Visi žinome, kad Lietuvos mokslas yra niekam nereikalingas Potiomkino kaimas.

Valdantieji ar užsieniečiai pravažiuoja, mes jiems rodome kartoninius "prietaisus" ir šokančius laimingus "mokslininkus" [1]. Kodėl mūsų mokslas niekam nereikalingas? Pirma, nes mūsų verslas yra perku-parduodu tipo [2]. Antra, nes gabus jaunimas išvažiuoja studijuoti ir dirbti į Vakarus [3], o lieka girtųjų lytinio akto rezultatai, kuriuos mokyk-nemokyk, nebus jokio skirtumo. Tik valstybės garantuotų pinigų krepšius mums nešioja.

1."Atvykusios delegacijos iš užsienio vežamos į mūsų šalies pasididžiavimą – naujus mokslo ir verslo slėnius, kurie pastatyti už ES lėšas, ir kuriuose yra nauja moderni mokslinė aparatūra. Atrodytų, kad visos sąlygos sukurtos, todėl valdžia nepamiršta priminti – o kur naujos technologijos? Kur nauji patentai, verslo subjektų investicijos?"

2. " „Veikla „pirk-parduok“ yra viena lengviausių. Be to, prekybos įmonės juk gali būti įvairios: kioskai, krautuvėlės, prekyba internete ir taip toliau. Įsteigti gamybos ir technologijų įmonę yra nepalyginti sudėtingiau, dėl to jų ir yra įsisteigiami vienetai: gamybinei veiklai reikia ne tik potencialo, bet ir kapitalo“, - sako Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanas profesorius Pranas Žukauskas. Kauno technologijos universiteto vadybos katedros profesorius Sigitas Vaitkevičius mano, kad beveik trečdalis naujai įsteigiamų įmonių dirba prekybos ir remonto segmente ir dėl istoriškai susiklosčiusios Lietuvos verslo struktūros."

3. "Per keletą pastarųjų metų į Vakarų šalių (daugiausia Jungtinės Karalystės) universitetus studijuoti kasmet išvažiuoja nuo 3 iki 5 tūkst. jaunuolių iš Lietuvos. Prognozuojama, kad po dešimtmečio mokslus kitų šalių universitetuose tęs kone pusė Lietuvos abiturientų, o iš geriausių gimnazijų išvažiuos net 70–80 proc. jaunuolių... Problema ta, kad visi, kurie lieka Lietuvoje, tampa antrarūšių ir trečiarūšių universitetų studentais, nes Lietuvoje, palyginti su geriausiais Vakarų universitetais, pirmarūšių universitetų tiesiog nėra. Tai reiškia, kad net didžiausi Lietuvos talentai, likę Lietuvoje, būtų priversti mokytis su vidutinių gabumų studentais ir tobulėtų kur kas lėčiau, o tai būtų jų talento švaistymas. Stodami į užsienio universitetus lietuviai natūraliai suskirstomi pagal gabumus – šimtai talentingų tautiečių dabar studijuoja garsiausiuose Vakarų universitetuose."

Kas yra emigracija Lietuvai?

Nemokėti už atliktą darbą, kurio vaisius parduodi Vakaruose ir Lietuvoje už tikrą kainą, yra šventas reikalas. O emigracija yra šantažas - duok, kitaip emigruosiu. Išvis, emigracija yra tvanas, badas ir holodomoras - tą žino kiekvienas lietuviškas filosofas.

Mes gyvename skirtingose planetose

 Bent jau mokomės skirtinguose universitetuose.

"Daugelyje geriausių pasaulio universitetų, tokių kaip Yale ir Prinstonas, studentai iš 1 procento  šeimų su daugiausia pajamų  turėjo daugiau vietų nei studentai iš šeimų, sudarančių  apatinius 60 procentų pajamų atžvilgiu."