A. Lukašenka siūlo Astravo AE įdarbinti ir lietuvius

Gal A.Lukašenka galėtų įdarbinti specialųjį Lietuvos ambasadorių, skirtą vien tik pagalių į Astravo elektrinės ratus kaišiojimui? Patys suprantate, kaip gerai gyvena tie ambasadoriai. Šiam diplomatui vistiek, ką daryti, kad tik gerai sumokėtų, nesvarbu, kas ir už ką. Galėtų pardavinėti Astravo elektrą latviams. O Lietuvai taip trūksta pinigų vaikams ir pensininkams.

Antros pakopos pensijinių fondų gynėjas tyčiojasi iš lietuvių raštingumo finansuose

"Antros pakopos pensijinių fondų gynėjas Šarūnas Ruzgys giriasi: Lazutkos neraštinga Lietuva? Baikit, nemanau." Suprask, žmogau,  antros pakopos pensijinių fondų veikėjai giriasi, kad apgavo visą raštingą Lietuvą. Tikrai, kaip tokie žmonės, koks yra šitas autorius, apgavo didesnę Lietuvos dalį? Kvailo godumo dėka. Neoliberalai galvoja, kad godumas yra gerai. Bet iš kvailo godumo net neoliberalai juokiasi. Žmonės griebėsi tų fondų, kaip galimybės prichvatizuoti dalelę Sodros. Na ir kas, kad išeis daug mažiau pensijos? Bent kažką vaikams ar anūkams paliksiu... Taip galvojo dauguma Lietuvos. Tačiau palikti tuos pensijinių fondų grašius vargiai ar išeis. Juk gyventi tai reiks, net ir pensijoje. Mažiau gausi iš Sodros - badausi dar daugiau, negu dabar daugelis pensininkų badauja. Kvailas tas godumas.

Artimos draugystės sąlygos

"Trys sąlygos, kurias nuo 1950-tųjų metų sociologai laiko svarbiausiomis, kad artimai susidraugauti: artumas; pasikartojanti, nenumatyta sąveika; ir aplinka, kurioje galima atsipalaiduoti bei pasikalbėti atvirai. Štai kodėl tiek daug žmonių suranda savo visą gyvenimą trunkančias draugystes universitete."

Štai kodėl liberalo Steponavičiaus ir konservatoriaus Kubiliaus organizuotas Lietuvos universitetų pavertimas diplomų parduotuvėmis toks skaudus mums, lietuviams. Mūsų universitetų kokybė dramatiškai krito. Gabiausieji jauni lietuviai dabar studijuoja užsieny. Jų geriausi gyvenimo draugai yra kitataučiai. Naivu todėl tikėtis, kad mūsų gabiausieji kada nors grįš namo, į Lietuvą.

Kaip priversti Lietuvos universitetus rimtai dirbti Lietuvai?

"Galimybę pasižiūrėti, kiek 2012-2016 metais darbo užmokestis keitėsi, studijuojant skirtingose studijų kryptyse ir skirtingose institucijose, kokie atlyginimai buvo studijų baigimo metu ir kaip keitėsi pirmaisiais keliais darbo metais, MOSTA sukūrė prieš 3-4 mėnesius."

Pasižiūrėti galima čia. Aš jau pasižiūrėjau, štai ką pamačiau. Baigę Vilniaus universitetą vidutiniškai turėjo 2012-2016 metais 841,8 eurų per mėnesį draudžiamųjų pajamų, o baigę Kauno technologijos universitetą - tik 769,1 eurų, kai tuo tarpu baigusieji Vilniaus Gedimino technikos universitetą turėjo net 872,2 eurų tų pajamų. Jei mes skirsime proporcingai daugiau valstybės finansavimo tiems universitetams, kurių absolventai gauna didesnius atlyginimus, ir proporcingai mažiau valstybės finansavimo tiems universitetams, kurių absolventų tėvai gauna didesnius atlyginimus, tai universitetai ieškos talentų, kurie yra iš vargingų šeimų, bet turi šansų gauti gerus atlyginimus ir stengsis tuos talentus gerai paruošti darbo rinkai.

Verslininkai gaus geriau paruoštos ir gabios darbo jėgos. Valstybė gaus gerų mokesčių mokėtojų. Auginantys vaikus gaus geresnes pašalpas. Pensininkai gaus geresnes pensijas. Rojus žemėje. Tokių duomenų paviešinimas parodytų ir stojantiesiems, kuris universitetas geriau sugeba paruošti Lietuvos darbo rinkai.

Mano pasiūlymui - kritika iš Kauno:

"Tu sulyginai Vilniaus ir Kauno universitetus. Natūralu, kad žmonės besimokantys universitete 4 ar daugiau metų, paskui nusprendžia ir savo ateitį kurti tame mieste, kuriame mokėsi. Kaip žinome, Vilniuje žmonės uždirba daugiau nei Kaune, tačiau ir pragyvenimas brangesnis."

 Mano atsakymas:

"Kurkit geresnius verslus ir uždirbkit daugiau Kaune. Invalidai, mat, atsirado. Jums reikia specialaus išlaikymo valstybės sąskaita, kad galėtumėte gyventi Kaune?" Niekas negauna tokių didelių atlyginimų Vašingtone, kokius gauna geri specialistai Silicio slėnyje. Priminsiu, kad Vašingtonas yra JAV sostinė, o Silicio slėnis yra tolimoje JAV provincijoje.

Dar vienas skaitytojo komentaras:

"Taip, labai gera mintis finansuoti universitetus ne pagal tai, kiek ateina studentų, o pagal tai, kokį rezultatą universitetas padaro (t.y. kokį absolventą paruošia), tuomet sistema universitetus motyvuotų stengtis kelti studijų kokybę, tai reiškia ir dėstytojų algų kėlimą, ir mokymo metodų gerinimą ir t.t. Dabar sistema motyvuoja tik pritraukti kuo daugiau studentų - t.y. sustiprinti rinkodaros pajėgumus."

Mano atsakymas:

 "Tikrai, dabar Lietuvos universitetai pavirto pinigų surinkinėtojais iš bet kokių studentų, jei tik tie studentai turi pulsą. Apie kokybę net kalbėti juokinga. Pats laikas visas mūsų idėjas nukreipti valdantiesiems. Juk daug kartų žadėta universitetų reforma dar tik įsibėgėja."

Šiuolaikiniame pasaulyje konkuruoti be mokslo neįmanoma

Vokiečiai tai supranta. Vokiečiai neskuba skirti gynybai net tuos 2 proc. BVP, kuriuos rekomenduoja NATO. Kur vokiečiai investuoja tuos pinigus? Į mokslą.

"Per Merkel 12 metų kancleriavimo metų Vokietijos federalinės mokslo išlaidos beveik padvigubėjo. Susitarimas sudaryti naują koalicinę vyriausybę Vokietijoje didina išlaidas mokslui dar labiau. Tai reiškia, kad ateinančiais metais federalinėms išlaidoms Vokietijos mokslo sistemai bus  papildomai skirti 2 mlrd. eurų, siekiant didinti šalies bendras mokslinių tyrimų išlaidas nuo mažiau nei 3% bendrųjų vidaus išlaidų iki 3,5% 2025 m. Šis padidėjimas duos Vokietijai trečią vietą visame pasaulyje pagal moksliniams tyrimams ir plėtrai skirtą vidaus išlaidų dalį iškart po Izraelio ir Pietų Korėjos [1]."

Tuo tarpu mes Lietuvoje investuojame į pasenusius Boxerius ir kvailiojančius šauktinius (atsimenate sulaužytas kaukoles?) jau 2 proc. BVP. Norime pakelti iki 2,5 proc. BVP. Boxerius atiduodame į metalo laužą. Šauktiniai atitarnauja ir emigruoja.  Kas lieka Lietuvoje iš tų 2 proc. BVP? Ką sodinsime kalėjiman už šią naują tvarką ir Lietuvos potencialo sunaikinimą?

1. Nature 553, 388 (2018)

Kada gripuojančiam vaikui reikia medikų pagalbos?

 "Greitas kvėpavimas ar sunku kvėpuoti    

Melsva odos spalva    

Negeria pakankamai skysčių    

Nepribunda ar natsiliepia    

Yra toks suirzęs, kad vaikas nenori būti laikomas ant rankų    

Gripo simptomai gerėja, o po to grįžta karščiavimas ir blogėja kosulys    

Karščiavimas su bėrimu"

Vaikų mirtingumas nuo šio sezono gripo pasaulyje yra didesnis, negu nuo pernykščio. Lietuvos statistika dar neprieinama.

Prezidento Trumpo muitų karas gali padėti Lietuvai atsistoti ant kojų

Kokios yra istorijos pamokos Lietuvai? Kaip Amerika ir Vokietija panaudojo muitus, kad sukurti konkurencingą ekonomiką?

"Vokietija pasiskolino iš Hamiltono pasiūlytų nacionalinės plėtros idėjų , kurias Hamiltonas suformulavo netrukus po to, kai amerikiečiai išsiveržė iš britų kolonijinių varžtų. Hamiltonas jo "Pranešime gamybos tema", pateiktame 1791 m. Kongresui, naudojo "kūdikio stadijos" savoką, kalbėdamas apie užgimstančią pramonės šaką, kad pagrįstų ekonominio protekcionizmo reikalingumą. Hamiltono tėvas buvo iš Škotijos. Hamiltonas, gimęs Vakarų Indijoje, tada britų kolonijoje, puikiai suprato, kaip britai praktikuoja protekcionizmą: užkirsdami kelią kolonijoms konkuruoti, o patys parduodami savo prekes visame pasaulyje. Jo nuomone, kūdikių stadijos tautoms reikėjo manevravimo laisvės, kad jos galėtų konkuruoti su įsitvirtinusiomis pramoninėmis valstybėmis. Jungtinės Valstijos pritarė daugeliui Hamiltono rekomendacijų; naudos gavėjai, pirma, buvo muitais apsaugotos JAV tekstilės ir geležies pramonė, o vėliau - plienas.

Tai Hamiltono formuluotė, o ne laisva prekyba, padarė Jungtines Amerikos Valstijas sparčiausiai augančia pasaulio ekonomika XIX amžiuje. XX a. šią formulę pritaikė ir kitos tautos, kurios vėlavo įsijungti į tarptautinę ekonominę konkurenciją. Labiausiai įtakingas Hamiltono studentas buvo Vokietijos ekonomistas Friedrichas Listas, kuris gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 1825 m. Iki 1830 m. ir parašė knygą "Amerikos politinės ekonomikos kontūrai". Grįžęs į Vokietiją, Listas atakavo laisvos rinkos evangeliją, kurią skelbė Didžioji Britanija, sakydamas, kad tai yra grynas oportunizmas. Jo nuomone, Didžioji Britanija galėjo sau leisti numesti protekcionizmo kopėčias, kuriomis ji pakilo į pasaulio pramonės ir gamybos aukščiausiąjį lygį. Jis buvo už laisvą prekybą, tačiau tik tada, kai jaunos pramonės šakos buvo pakankamai išugdytos muitais apsaugotoje aplinkoje. Taikydamas Listo pamokas, Vokietija išaugo nuo žemės ūkio  krašto iki galingos pramonės ekonomikos."