Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2019 m. liepos 13 d., šeštadienis

Sėdėtų namie. Augintų bulves. Valgytų cepelinus. Tai ne - žaidžiam karus Lietuvos ateities sąskaita.

Mums ruošiamas įdomus gyvenimas

"Artimiausių 10 metų laikotarpyje skaitmeninės paslaugos išstumia tokias populiarias profesijas kaip vairuotojai ar pardavėjos, - sako ekspertai. Pasak ekspertų, darbo rinka šiuo metu keičiasi, pakeičiant protinio darbo elementus algoritmais.Taip daugelis įmonių atsisako buhalterių, nes pradeda intensyviau naudotis skaitmeninėmis paslaugomis. „Aš net nekalbu apie paštininką, oficialiai tai egzistuoja, bet manau, kad 95% korespondencijos kažkaip sėkmingai pasiekia mus be paštininko. Ir per 10 metų labai didelė tikimybė - beveik 90% pagal konsensuso prognozę - prie jų pridedamas vairuotojas, apsaugos darbuotojas, techninis vertėjas ir trys ketvirtadaliai pardavėjų “, - sako ekspertai. Jie pažymi, kad populiariausios Lietuvos profesijos - asmeninio automobilio vairuotojas ir pardavėja - sudaro didžiausią visos rinkos dalį, todėl šių specialybių išnykimas bus rimtas iššūkis."
Laikas palikti fantazijas apie gerovės valstybę Lietuvoje ir ieškoti tikros gerovės užsienyje.

"Skęstančiųjų afrikiečių gelbėjimas iš nelaimės neturi būti susijęs su bilietu į Vidurio Europą"




"Buvęs Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas pasisakė už griežtą požiūrį: „Tam, kad nesąžiningi prekeiviai būtų pašalinti iš afrikiečių vežimo į Europą verslo, turi būti tokia tvarka, kad būtų sugrąžinti žmonės į jų kilmės ar tranzito šalis po jūros gelbėjimo ir paremtos iniciatyvos dėl stabilumo ir ekonominės plėtros pačioje Afrikoje. Negalime siųsti klaidingų signalų ir mes turime būti visiškai tikri, kad papildomi žmonės nebandytų rizikuoti jų gyvybe pavojingo Viduržemio jūros kirtimo metu. 
“Pasak Migracijos organizacijos (TMO), nuo metų pradžios Viduržemio jūroje mirė mažiausiai 682 migrantai, 426 - iš Libijos į Europą." 
Lietuvos diplomatija ir jėgos struktūros turėtų paremti šią tvarkos įvedimo Europoje iniciatyvą.

Kodėl žmonių pajamos Lietuvoje vienos iš mažiausių Europoje?

Juk mūsų bendras vidaus produktas yra vidutiniškas Europoje, dirbame gerai. Bet mūsų uždirbtus pinigus atima ir iššvaisto politikai.
"2014-ųjų spalio 27 dieną Klaipėdos uoste prisišvartavo Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Independence“. Lietuva kasmet už laivo nuomą sumoka 56 mln. eurų, o per 10 metų teks pakloti 560 mln. eurų. Po to mūsų valstybė galės laivą išpirkti."
Suskystintos dujos yra brangesnės, nes reikia mokėti už suskystinimą. Todėl šis projektas nieko bendro neturi su nauda ūkiui, tai yra grynai politinis projektas, siekiant paerzinti Rusiją ir pasipuikuoti, kokie mes baisūs kovotojai su Rusija.
 "Kaltės kratomasi ir dėl milžiniškos skolos, kuri prislėgė Lietuvos pečius užklupus sunkmečiui. Tuometė konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė skolinosi brangiai iš komercinių bankų už daugiau kaip 9 procentus siekiančias palūkanas. Nors galėjo skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo kur kas pigiau. Tačiau tada D.Grybauskaitė ragino nesiskolinti pigiau. O netrukus pati skolino valstybei už dideles palūkanas ir sugebėjo gerai uždirbti. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, atliekantis 2008–2009 m. ekonominės krizės aplinkybių tyrimą, apskaičiavo, jog dėl šio sprendimo mūsų šalies nuostoliai 2009–2018 m. siekia iki 2,1 mlrd. eurų."
Be abejo, verta prisiminti ir Lietuvos valstybės išlaidas savižudiškam branduoliniams karui su Rusija (kurio nebuvo ir niekada nebus). Šios išlaidos jau beveik siekia milijardą eurų per metus. Be abejo, kalti ir Lietuvos darbdaviai, dažnai mokantys vokeliuose ir žiauriai mažai.

2019 m. liepos 8 d., pirmadienis

Mes, lietuviai, esame drąsūs. Kas be ko. Žiūrėk, ką mes tiek metų darom krūmuose, būdami šauktiniais

Atrodo, kad va, tuoj tuoj užkaposime Rusiją... Bet šiaip jau mes nesame proto bokštai. Žemiau horizontalioje ašyje parodoma, kiek mes sumokame už geriausius mokslinius tyrimus Europos Sąjungai - ryški vertikali linija, - o žalias stulpelis pažymėtas "Lietuva" (angl. "Lithuania") parodo, kiek mes gauname atgal, konkuruodami Europos mokslinių darbų rinkoje mūsų protiniais sugebėjimais. Atgal gauname žymiai mažiau (apie du kartus mažiau), negu sumokame. O estai gauna žymiai daugiau (virš dviejų kartų daugiau), negu sumoka. Išeina, jog mes duodame pinigus estams, kad jie galėtų užpatentuoti naujų tyrimų rezultatus ir mums po to tų patentų panaudojimo rezultatus pardavinėtų. Mums belieka tyliai bezdėti krūmuose. Sako, kad nebezdėti yra nesveika. (Duomenys cituojami iš: Nature 569, 472-475 (2019).) Ką daryti? Bezdėkime, bet nors neatiminėkime lietuviškus pasus iš tų mokslininkų, kurie dirba Vakaruose.

image.png

Lietuvos valstybė nesiruošia vystyti Lietuvos kaimą

Nes Lietuvos valstybė nesiruošia taikyti inovacijas Lietuvos žemės ūkyje:
"Lietuvos valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti ir jo priežiūrą užtikrinanti valstybės įmonė Turto bankas skelbia UAB „Dotnuvos eksperimentinis ūkis“ 100 proc. akcijų paketo pardavimą. Pradinė pardavimo kaina – 2,397 mln. eurų. Tikimasi, kad valstybei priklausanti įmonė sudomins investuotojus iš žemės ūkio sektoriaus. Kėdainių rajone įsikūrusi UAB „Dotnuvos eksperimentinis ūkis“ specializuojasi gyvulininkystės ir augalininkystės srityse, jos veikla paremta inovacijų ir mokslinių metodų diegimu žemės ūkyje."
Kas paskutinis išvažiuosite iš Lietuvos, nepamirškite išjungti elektrą.