Lietuvos mokyklos ir universitetai neatlaiko globalios konkurencijos, todėl ir mes visi neatlaikysime

"Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duris užvėrus jos vadovui Gintautui Jakštui, problemų gausa lieka neišspręsta ne tik mokyklose, kur skandalingai nuvilnijo moksleivių vienuoliktokų tarpiniai patikrinimai. Naujausias pasaulinis universitetų reitingas atskleidė spragas ir aukštajame moksle – Lietuvos universitetai neatlaiko globalios konkurencijos.

Nė metų neišdirbęs, iš pareigų pasitraukęs švietimo, mokslo ir sporto ministras  atsistatydinimą aiškina nesutarimais Vyriausybėje dėl to, kaip turėtų būti sprendžiamos per tarpinius vienuoliktokų patikrinimus kilusios problemos.

G. Jakštas tvirtino, kad jo netenkina ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės komandos darbo kultūra, sprendžiant problemas švietimo srityje. Pasak jo, pasigesta pakankamos laisvės spręsti ir įgyvendinti sprendimus, kuriais patys tiki.

Prezidento Gitano Nausėdos komunikacijos grupės BNS pateiktame komentare sakoma, kad, šalies vadovo manymu, G. Jakšto atsistatydinimas yra „vienintelis teisingas sprendimas situacijoje, į kurią buvo atvesta švietimo sistema“.

Top of Form

Bottom of Form

Top of Form

Bottom of Form

Regis, vėl atvesta į aklagatvį.

Švietimo sistema mūsų šalyje išgyveno daugybę perturbacijų, kurios buvo skambiai vadinamos reformų vardu ir kurių ėmėsi kone kiekviena Vyriausybė. Tačiau, išskyrus nuolat kaitaliojamus sprendimus dėl vienokių ar kitokių, vienaip ar kitaip rengiamų abitūros egzaminų, kai mokiniai kone kasmet sulaukdavo naujų siurprizų, mokymo programų kaitaliojimo, mokytojų streikų ir pan., švietimo politika Lietuvoje iki tikrų reformų taip niekada ir netempė.

2023 m. pabaigoje Andreas Schleicheris, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Švietimo ir gebėjimų direktorato vadovas, konstatavo: Lietuvos jaunuoliams stinga įgūdžių, ketvirtadalis 15-mečių neturi pagrindinių matematikos žinių, o profesinis ugdymas laikomas antros rūšies švietimu.

Pasak jo, vienas iš keturių 15-mečių Lietuvoje neturi pagrindinių matematikos žinių. A. Schleicherio teigimu, svarbu, kad kiekvienam moksleiviui būtų patariami mokymosi būdai, koordinuojamas mokymasis, vyktų tarpiniai patikrinimai. Koks mokymosi būdas tinkamas konkrečiam vaikui, galėtų patarti ir mokytojai, ir tėvai. 

Anot EBPO atstovo, reikia sukurti gerą pusiausvyrą, kad brandos egzaminai atspindėtų tai, kas vertinama mokymo programoje. Kuo baigėsi ministerijos šiemet organizuoti patikrinimai, jau žinoma. Kilus nepasitenkinimo audrai, pareikšta, kad tarpinių patikrinimų rezultatai galės būti neįskaityti – jei to norės moksleiviai. Tokiu atveju kitąmet jiems tektų laikyti ilgesnius brandos egzaminus.

Reaguodama į pasipiktinimą dėl tarpinių patikrinimų, ministerija ketina „iš pagrindų“ atnaujinti išskaidyto egzamino modelį. Sprendimą dėl jo ketinama priimti iki birželio, pasitarus su švietimo bendruomene.

„Tokio modelio panaikinimas būtų žingsnis atgal“, – sakė G. Jakštas.

Nežinia, kokius žingsnius ir kuria linkme žengs ministro įpėdinis (-ė), aišku tik kad laiko naujiems „atradimams“ nelieka. Tuo jau galės užsiimti nauja Vyriausybė, neabejotinai iškelsianti savąją  „švietimo reformos“ vėliavą. Ir vėl nuo starto linijos.

Šiame fone ne itin optimistiškai nuteikia kito švietimo „sparno“ reikalai. Pasauliniame reitinge pagal akademines disciplinas Lietuvos universitetai nepakilo jokiose pozicijose – jie krito arba liko ten, kur ir buvę.

Iš viso „QS World University Rankings by Subject“ tyrime, kurį atliko „QS Quacquarelli Symonds“, buvo vertinamos daugiau kaip 16.000 universitetų programų, vykdomų 1.500 universitetų 95-iose šalyse. Geriausieji pasaulio universitetai reitinguoti pagal 55 akademines disciplinas. „Dalyvaujančių pasauliniuose reitinguose universitetų skaičius kasmet didėja, todėl auga ir konkurencija. Tad nenuostabu, kad šių metų praktiškai visų Lietuvos universitetų vertinimai atskirose srityse yra prastesni nei pernykščiai“, – naujausius reitingus VŽ komentuoja prof. dr. Juozas Augutis, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius.

Vis dėlto nustebti reikėtų – bent šiek tiek.

Praėjusiais metais užimtas pozicijas kitiems užleido ir reitinge krito Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, „Vilnius Tech“ ir Kauno technologijos universitetas (KTU). Iš vietų nepajudėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Mykolo Romerio universitetas.

Tokią Lietuvos universitetų padėtį pasauliniame reitinge dr. Dainius Žvirdauskas, KTU Inžinerijos licėjaus direktorius ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, aiškina išteklių trūkumu.

„Reikėtų galvoti, kaip organizuoti visą universiteto švietimo veiklą taip, kad atitiktume keliamus rodiklius. Ir, aišku, dažnai tie rodikliai padaryti tokie, kad juos pasiekti yra sudėtinga. Šiaip ar taip, tai rodo, kad mes esame tam tikra inovacijų ir mokslo periferija. Esame maža valstybė, nedidelė populiacija žmonių ir, ko gero, dar ir išteklius esame ištaškę, neorientavę į veiklos rodiklius“, – VŽ svarsto jis.

Beje, apie išteklius. Aukštojo mokslo sistemai nuolat didėja finansavimas. Tačiau, pasak Daliaus Misiūno, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus, tai turi ir savo trūkumų arba šalutinių efektų.

„Vis dar esame užstrigę tame lygmenyje, kad ne idėjos finansuojamos, o bandoma finansavimą įsisavinti. Ir ta problema net aštrėja. Aukštasis mokslas Lietuvoje susiduria su viena ir ta pačia problema: kokybės matavimas vyksta skaičiuojant publikacijas. Tas straipsnių publikavimas tampa tiesiog pats dėl savęs. Sukuriama vis daugiau darbo vietų, o tai reiškia didesnį finansavimą. Bet pinigai, kad tos darbo vietos būtų išlaikytos, paprasčiausiai yra suvalgomi, nesvarbu, kad finansavimas aukštajam mokslui auga“, – VŽ interviu teigė jis.

Pasak ISM vadovo, aiškiai matoma tendencija, kad vis mažiau atliekama tyrimų, kurie ką nors naujo atskleidžia, net daugėja tyrimų apie tyrimus ar net tų pačių tyrimų apibendrinimai.  

Mokytojai nesibodi streikų, reikalaudami didesnių atlyginimų bei mažesnių klasių, ministrai tradiciškai juos nuramina pažadais, o pats mokymo procesas arba stringa, arba kenčia nuo vis „inovatyvesnių“ sprendimų.

Pasak minėto VDU rektoriaus, dėl padidėjusios konkurencijos aukštasis mokslas pagal daugumą mokomųjų dalykų arba užsistovėjo vietoje, arba krenta žemyn pasauliniame reitinge. Kodėl gi Lietuvos universitetai užleidžia pozicijas? Pasiteisinti lengviau nei pakelti iššūkiui mestą pirštinę?

 Beje, Estijos universitetai sugebėjo pakilti reitinge."

Konkuruoti ekonomikoje galima tik kaina arba kvalifikacija. Mūsų kainos Lietuvoje europietiškos, ta galimybė konkuruoti jau pasibaigė.   Kadangi Lietuvos mokyklos ir universitetai neatlaiko globalios konkurencijos, tai konkuruoti kvalifikacija irgi neišeina. Todėl kurti gyvenimą Lietuvoje neapsimoka, nes laukia skurdas. Skubiai įveskime dvigubą pilietybę, kad nors išsivažinėję neprarastume kalbos ir kultūros. 

Už Šimonytę ir viskas

 Mūsų sodo bendrija irgi pilna entuziazmo. Mūsų pensijos dabar eurais tokios pačios, kokios buvo litais. Litais buvo centai, o dabar eurais - tiek pat euro centų. Dėkui partijai, Tėvynei už tiek centų geležinių. 

Mūsų burnos bedantės, nes implantai mums pernelyg brangūs. Todėl tas tarpelis tarp Šimonytės dantukų mums taip imponuoja. Ir ji pinigų neturi net dantis susitvarkyti. Sako, kanapėms išleidžia. Mums irgi ar tai rekomenduoja, ar tai legalizuoja, čia be pusės litro nesuprasi. 

Ji nieko nedaro, tik apie kareivį Šveiką skaito, tai mes irgi, kai negirti, varom tą patį. Mums žadėjo, kad tą, kuris iki galo perskaitys, irgi Lietuvos Prezidentu išrinks. Irgi gerai. Demokratija.

Bet aš maniau, kad klimato kaita kelia egzistencinį pavojų žmonijai?

  „Dėl Thomo Duesterbergo paskelbto straipsnio „Kinijos vėliava yra raudona, o ne žalia“ (balandžio 8 d.): Bideno administracija siekia iš naujo įvesti Trumpo eros tarifus, nes iždo sekretorė Janet Yellen yra susirūpinusi dėl Kinijos subsidijų švariai energijai. Klausimas poniai Yellen: Jei mūsų krantuose būtų surastos  išplaukusios saulės baterijos už 5 milijardus dolerių, ar ji jas sunaikintų, kad išsaugotų darbo vietas JAV?

 

     Jei subsidijos yra blogai, pagal jos logiką nemokami dalykai turi būti blogesni.

 

     Bet aš maniau, kad klimato kaita kelia egzistencinį pavojų žmonijai?

 

     Jeffas Yassas

     „Susquehanna International Group“ generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų

     Bala Cynwyd, Pa“ [1]

 

1. A Question for Janet Yellen. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 12 Apr 2024: A.14.

But I thought climate change posed an existential risk to humanity?

"Regarding Thomas Duesterberg's op-ed "China's Flag Is Red, Not Green" (April 8): The Biden administration is moving toward reimposing Trump-era tariffs because Treasury Secretary Janet Yellen is concerned about Chinese clean-energy subsidies. A question for Ms. Yellen: If $5 billion worth of solar panels washed up on our shores, would she destroy them to save U.S. jobs?

If a subsidy is bad, free stuff must be worse, according to her logic. 

But I thought climate change posed an existential risk to humanity?

Jeff Yass

Managing director and co-founder, Susquehanna International Group

Bala Cynwyd, Pa." [1]

1. A Question for Janet Yellen. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 12 Apr 2024: A.14.

Bideno ir Šimonytės žaliosios energijos kainų šokas

    „Ar Baltųjų rūmų pareigūnai moka elektros sąskaitas?

 

     Jie keistai kartoja, kad prezidento klimato darbotvarkė mažina elektros energijos suvartojimą, net kai jūsų indaplovės eksploatavimo išlaidos smarkiai auga, kaip rodo Darbo departamento vartotojų kainų indeksas.

 

      Per septynerius metus, kol prezidentas Bidenas pradėjo eiti pareigas, elektros energijos kainos išliko palyginti nepakitusios ir išaugo 5%. Ačiū, pigios gamtinės dujos. Tačiau nuo 2021 m. sausio mėnesio elektros kainos išaugo 29,4 % – maždaug 50 % daugiau nei bendra infliacija.

 

     Mūsų skaičiavimais, valdant ponui Bidenui elektros kainos išaugo 13 kartų greičiau nei per pastaruosius septynerius metus. Jo politika nėra visiškai kalta. Tačiau didžioji jų dalis yra kairiųjų klimato darbotvarkės rezultatas, o kainų kilimas dar labiau padidės.

 

     Federaliniai reglamentai, atsinaujinančios subsidijos ir valstybiniai žaliosios energijos įgaliojimai verčia iškastinio kuro ir atomines elektrines anksčiau laiko pasitraukti. Saulės ir vėjo energijai reikia atsarginės energijos iš vadinamųjų didžiausių dujų jėgainių, paprastai už didelę priemoką. Trūkstant energijos, neatidėliotinos kainos gali siekti 10 000 USD už megavatvalandę, palyginti su 30–60 USD įprastai.

 

     Valstybinės tinklo apskaitos programos taip pat subsidijuoja saulės baterijas turinčius žmones už perteklinę galią, kurią jie perduoda į tinklą. Žmonės, neturintys saulės energijos, moka daugiau už fiksuotas tinklo sąnaudas, kurios taip pat auga, nes pridedama daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių. Kalifornijoje vidutinis klientas, neturintis saulės energijos, moka 10–20 % daugiau, kad subsidijuotų saulės energiją.

 

     Tinklo grūdinimo, siekiant paremti vyriausybės žaliosios energijos perėjimą, išlaidos taip pat didėja, įskaitant naujas aukštos įtampos perdavimo linijas, galios transformatorius ir akumuliatorių saugyklas. Vien tik Bideno administracijos elektrinių sunkvežimių mandatas kainuos komunalinėms įmonėms 370 milijardų dolerių tinklų atnaujinimui. Komunalinės paslaugos laikui bėgant perkels didėjančias išlaidas klientams.

 

     Didesnės palūkanų normos taip pat didina naujų žaliosios energijos projektų kainą. Infliacijos mažinimo įstatymo (IRA) mokesčių kreditai gali kompensuoti iki 50% projekto išlaidų, tačiau jūros vėjo jėgainių vystytojai teigia, kad to nepakanka ir reikalauja mokėti didesnius tarifus – dažnai keturis kartus daugiau nei už gamtinių dujų jėgaines.

 

     Sustabdžius daugiau bazinės apkrovos elektrinių, IRA subsidijos dar labiau padidins sąskaitas už elektrą. Didesnes energijos sąnaudas įmonės perkelia klientams. JAV gamintojai taps mažiau konkurencingi, todėl kai kurie abiejų partijų Kongreso nariai siekia įvesti anglies dioksido tarifą. Stebėkite, kaip kyla automobilių ir prietaisų kainos.

 

     Infliacijos mažinimo įstatymas gali būti didžiausias visų laikų klaidingas teisės aktas. Mūsų draugai kairėje stebisi, kodėl amerikiečiai yra nusiteikę dėl ekonomikos. Galbūt visi mūsų draugai kairėje turi saulės baterijas." [1]

 

Mano Lietuvoje niekas nesiskundžia katastrofiškomis žaliosios energijos kainomis. Kodėl? Lietuvoje visi yra arba komunistai, arba slapti komunistai (visi į Jūsų Ekselenciją žiūri, Prezidente Nausėda). Mes bijome vienas kito. Todėl mąstome ir veikiame griežtai vieningai. Kai balsuojame referendume, kiekvienas mirštantis ir kiekvienas, ką tik miręs, lietuvis turi balsuoti „taip“, kad referendumas įvyktų (amžina dvigubos pilietybės problema).

 

1. Biden's Green-Energy Price Shock. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 12 Apr 2024: A.14.