Noor advertisement: Cryptoasset declaration: rules are still emerging, but obligations already exist

"Although cryptoassets are still considered a new phenomenon, from a tax perspective, the same rules apply to them as to other types of assets. Dainius Daugirda, a partner at the law firm NOOR, tells how the practice of declaring cryptoassets is taking shape, and why, in order to avoid the tax administrator's displeasure, it is necessary for those investing in digital currencies to do their homework.

 

According to the lawyer, until there are established rules, taxpayers and tax administrators understand them differently. In order to avoid misunderstandings, it is important to delve into how the state perceives cryptoassets.

 

"First of all, you need to assess the amounts at your disposal and determine the business model.

 

If a person, investing in cryptoassets, earns up to 2,500 euros per year, he does not need to worry - this is not considered a significant amount, and if there is no other income from the sale of assets, there is no need to pay taxes," the lawyer explains.

 

Exchanges need to be recorded

 

According to D. Daugirda, people acquire and value crypto assets differently – some are active, others simply buy and wait for the investment to “shoot”.

 

“The infrastructure of crypto assets is completely transparent – ​​you can find and check every transaction.

 

The problem is that the means by which transactions are carried out or information about them (e.g., a crypto wallet address) must be preserved, because it is impossible to remember this information”, – he says.

 

The interviewee says that sometimes it happens that after acquiring crypto assets, a person forgets about it or loses access data.

 

“It also happens that a person accidentally discovers information they had and realizes that the value of the forgotten asset has increased. Then the question naturally arises: what to do with that asset – do you need to pay taxes”, – the interviewee draws a hypothetical situation.

 

D. Daugirda explains that tax administrators have a clear answer: if a person purchased a crypto asset and later sold it for euros or dollars, i.e., for the so-called “fiat” currency, such a transaction is considered completed and gives rise to a tax liability. In other words, you have suffered a loss or earned a profit, and this must be recorded for tax purposes.

 

The lawyer clarifies that any case where one crypto asset is exchanged for another crypto asset is also considered a transaction for tax purposes – an exchange that must be recorded, the financial result calculated, and, if a gain occurs, declared in accordance with the applicable procedure.

 

“The rule is as follows: if a person has crypto asset “A” and, when selling, exchanges it for crypto asset “B”, then the market price of crypto asset “B” at the moment it is exchanged is considered income. For example, if I purchased bitcoins 10 years ago and now use them to buy ether, the market price of ether is equal to my income, and the cost of acquiring ether will be considered the cost of the bitcoin purchased 10 years ago. Based on this, we record our profit or loss,” explains D. Daugirda.

 

According to him, the formula can be continued: if a person purchased bitcoin 10 years ago, bought ether instead of it 6 years ago, and now wants to sell it, he must record both the transaction that took place 6 years ago and the profit that was earned by exchanging bitcoin for ether.

 

“The transaction must be recorded because it is a source of income. Only in this case, it will not be necessary to file a declaration and pay taxes, because the statute of limitations has expired, and both the person and the tax administrator have missed the deadlines,” comments D. Daugirda.

 

It is important to note that the expenses related to the performance of transactions can reduce taxable profit.

 

“Information substantiating these costs can be obtained from the cryptocurrency exchange and presented as justification when calculating tax costs,” the interviewee advises.

 

A completely different situation arises when we are not talking about a single transaction, but about consistent trading: when the number of transactions grows, more operations appear, each of which generates a profit or loss.

 

“In such a case, we can already talk about signs of economic activity, and the activity must be assessed according to the individual activity taxation model. This means that the income received must be declared as income from individual activities. Of course, everything also depends on the scale of the activity, the number of transactions and the total volume,” the interviewee clarifies.

 

Shaping rules and practices

 

D. Daugirda says that uncertainties remain even after the decisions of the Supreme Administrative Court of Lithuania, which attempt to form clearer practice regarding the signs of individual activity in the field of crypto assets. According to the lawyer, it is important to assess how the courts currently view the definition of individual activity in the context of cryptocurrencies.

 

“If a person buys a crypto asset, over time its value increases, and later it is sold in order for the person to purchase, for example, a car, real estate, etc. or other more expensive item, from the court's point of view, this is not considered economic or individual activity, although the cryptoasset is sold in several transactions. Such a one-time sale of assets can be compared to winning the lottery: the assets in question are simply exchanged for a more acceptable form (currency or other asset) in order to purchase the necessary item.

 

In this case, there is no constant activity, which is characteristic of business or economic activity,” the lawyer comments.

 

And vice versa: if a person actively invests, regularly trades cryptoassets and carries out many operations, his activities acquire the characteristics of individual activity.

 

“This means that the person carries out purposeful, constant and systematic activities, which are considered individual activities and must be taxed accordingly,” D. Daugirda points out the difference.

 

Speaking about individual activities, the lawyer emphasizes that there are cases when a person provides services for remuneration in cryptocurrency.

 

“This is considered an economic activity and means that when keeping accounts, income must be recorded at the exchange rate of the day the crypto asset was received and converted into euros. In Lithuania, taxes are paid in euros, therefore, regardless of the form in which income is received or expenses are incurred, everything must be recorded in euros in accounting,” he says.

 

If a person has performed a lot of operations and accounting for them is extremely difficult, the tax administrator offers the opportunity to calculate the annual result of the cryptocurrency held, i.e., compare its value on June 1 of that year and December 31. However, the lawyer clarifies that such a formed practice does not yet exist.

 

D. Daugirda reminds that when keeping accounts, it is possible to use the tables and accounting forms proposed by the State Tax Inspectorate, but, in the lawyer’s opinion, they are quite archaic.

 

“For example, the declaration system works on the principle of a wizard: a person enters data, and the system automatically provides the result, without revealing specific calculations. However, more flexible accounting solutions can also be used, the main thing is to record the data clearly and correctly,” he advises.

 

The lawyer emphasizes that the crypto-asset activity is new, the amount of information processed is huge, and the tool that provides the final result is not yet perfect.

 

“Therefore, we always suggest that clients do their homework and delve into how to get to the final result. The tax administrator may have questions, so it is better to prepare answers in advance, and not when they ask,” says D. Daugirda.

 

New rules of the jungle

 

The lawyer says that over the past decade, crypto-assets, which serious market players have long ignored, have gained recognition and, in a broad sense, have become an alternative to the traditional package of financial services.

 

“The situation is reminiscent of the changes in the energy sector – in the days when it was ruled by monopolies, no one imagined that consumers would be able to generate electricity on their balconies. Similar changes are taking place here too – the world needs to reorient itself,” believes D. Daugirda.

 

The change is clearly signaled by the MiCA regulation, which aims to recognize the crypto market and ensure the security of operations: to register crypto sector participants, establish clear rights and obligations for them, and require necessary information.

 

“The MiCA regulation is, first and foremost, a consumer protection act, which aims to reduce the risks associated with the crypto asset sector and protect the consumer from factors that he cannot control. This is a necessary condition for the development of a mature and reliable ecosystem,” emphasizes the NOOR lawyer.

 

According to D. Daugirda, until now the crypto asset sector has in many cases operated as if in a “jungle”: participants assumed full responsibility, had to assess the risks themselves, “vaccinate” themselves against possible threats, and be prepared for surprises.

 

"Now the situation is changing - MiCA, one could say, is starting to build a city in the jungle: standards, boundaries of responsibility and a clearer operating model are emerging. Those who want to continue to remain in an unregulated space can theoretically do so - for now there are alternatives. And for those who choose the "city" model, i.e. regulated environment, it will inevitably be necessary to adopt common rules,” says the interviewee.

 

More transparency

 

Although crypto-assets are often presented in the public space through success stories, this area requires a great deal of knowledge, responsibility and the ability to assess risks.

 

“The regulation does not apply to individual users, but to service providers – i.e. to those entities that create conditions for the exchange, storage or other related activities of crypto-assets. Clear requirements are set for them, including licensing procedures, information collection and the responsibility to transfer it to state institutions when necessary – for example, in order to combat money laundering, terrorist financing or ensure consumer protection,” reminds D. Daugirda.

 

The regulation creates a system for collecting information about customers, creating the prerequisites for government institutions to use this information for tax administration purposes.

 

“In this way, the digital financial ecosystem becomes more transparent, responsible and more focused on protecting public interests,” says the interviewee.

 

According to him, just as people naturally gravitate to cities, looking for more convenience and less risk, the regulated financial environment becomes more attractive to those who want transparency, security and clear rules of the game.

 

“It is important for the consumer not only to collect data, but also to understand its content. With clear records, it is possible to reasonably declare income or, conversely, to prove that there was none. It is important to be honest: sometimes only the person himself knows that his activities did not bring any real return. It is important to form a clear picture of the activities, assess the result and answer the question for yourself: did I earn money or not? Only in this way can you consciously and responsibly participate in this ecosystem,” emphasizes D. Daugirda.

 

However, he reminds that MiCA is valid only in the European Union. In addition, each member state implements it at the national level.

 

“This means that there may be some differences, depending on local regulatory practices. In Lithuania, the licensing transition period will end in the first half of this year, so service providers will have to adapt to the new operating conditions in the near future,” emphasizes D. Daugirda.”

 

„Noor“ reklama: kriptoturto deklaravimas: taisyklės dar tik gimsta, bet prievolių yra jau dabar

 

"Nors kriptoturtas vis dar laikomas nauju reiškiniu, mokesčių požiūriu jam taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir kitoms turto rūšims. Dainius Daugirda, advokatų kontoros NOOR partneris, pasakoja, kaip formuojasi kriptoturto deklaravimo praktika, ir kodėl, norint išvengti mokesčių administratoriaus nemalonės, investuojantiems į skaitmenines valiutas būtina atlikti namų darbus.

 

Pasak teisininko, kol nėra nusistovėjusių taisyklių, mokesčių mokėtojai ir mokesčių administratoriai jas supranta skirtingai. Norint išvengti nesusipratimų, svarbu įsigilinti, kaip valstybė suvokia kriptoturtą.

 

„Pirmiausia reikia įsivertinti disponuojamas sumas ir nustatyti veiklos modelį.

 

Jeigu asmuo, investuodamas į kriptoturtą, per metus uždirba iki 2.500 Eur, jam nereikia sukti galvos – tai nėra laikoma reikšminga suma, ir, jei nėra kitų turto pardavimo pajamų, mokesčių mokėti nereikia“, – paaiškina teisininkas.

 

Mainus reikia fiksuoti

 

Anot D. Daugirdos, kriptoturtą žmonės įgyja ir vertina skirtingai – vieni yra aktyvūs, kiti tiesiog nusiperka ir laukia, kol investicija „iššaus“.

 

„Kriptoturto infrastruktūra yra visiškai skaidri – galima surasti ir patikrinti kiekvieną operaciją.

 

Problema ta, kad priemones, kuriomis atliekamos operacijos ar informaciją apie jas (pvz., kripto piniginės adresą), būtina išsisaugoti, nes atsiminti šios informacijos neįmanoma“, – sako jis.

 

Pašnekovas pasakoja, kad kartais nutinka taip, jog įsigijęs kriptoturto, žmogus apie jį pamiršta ar pameta prieigos duomenis.

 

„Būna ir taip, kad asmuo atsitiktinai atranda savo turėtą informaciją ir supranta, kad pamiršto turto vertė išaugo. Tada natūraliai kyla klausimas: ką su tuo turtu daryti – ar reikia mokėti mokesčius“, – hipotetinę situaciją piešia pašnekovas.

 

D. Daugirda paaiškina, kad mokesčių administratoriai turi aiškų atsakymą: jeigu asmuo įsigijo kriptoturto ir vėliau jį pardavė už eurus ar dolerius, t. y., už vadinamąją „fiat“ valiutą, toks sandoris laikomas baigtu ir sukelia mokestinę prievolę. Kitaip sakant, jūs patyrėte nuostolį arba uždirbote pelno, ir tai turi būti užfiksuota mokesčių tikslais.

 

Teisininkas patikslina, kad bet koks atvejis, kai vienas kriptoturtas yra keičiamas į kitą kriptoturtą, mokesčių prasme taip pat laikomas sandoriu – mainais, kuriuos reikia fiksuoti, apskaičiuoti finansinį rezultatą ir, jeigu susidaro prieaugis, deklaruoti tai pagal galiojančią tvarką.

 

„Taisyklė yra tokia: jeigu asmuo turi „A“ kriptoturto  ir parduodamas išmaino jį į „B“ kriptoturtą, tai pajamomis yra laikoma „B“ kriptoturto rinkos kaina tuo momentu, kai jis yra mainomas. Pavyzdžiui, jeigu aš prieš 10 metų įsigijau bitkoinų ir dabar už juos nusiperku eterio, eterio rinkos kaina yra lygi mano pajamoms, o sąnaudomis eteriui įsigyti bus laikoma prieš 10 metų pirkto bitkoino savikaina. Pagal tai fiksuojame savo pelną arba nuostolį“, – paaiškina D. Daugirda.

 

Anot jo, formulę galima tęsti: jei asmuo prieš 10 metų įsigijo bitkoino, prieš 6 metus vietoje jo nusipirko eterio, o dabar nori jį parduoti, jis privalo fiksuoti ir prieš 6 metus įvykusį sandorį bei pelną, kuris buvo uždirbtas bitkoiną išmainius į eterį.

 

„Operaciją fiksuoti reikia, nes tai – pajamų šaltinis. Tik šiuo atveju, deklaracijos pateikti ir mokesčių mokėti nereikės, nes suėjo senatis, terminus praleido ir asmuo, ir mokesčių administratorius“, – komentuoja D. Daugirda.

 

Svarbu atkreipti dėmesį, kad išlaidomis, susijusiomis su operacijų atlikimu, galima susimažinti apmokestinamąjį pelną.

 

„Šias išlaidas pagrindžiančią informaciją galima gauti iš kriptovaliutų keityklos ir pateikti kaip pagrindimą, apskaičiuojant mokestines išlaidas”, – pataria pašnekovas.

 

Visai kita situacija susiklosto, kai kalbame ne apie pavienį sandorį, o apie nuoseklią prekybą: kai sandorių skaičius auga, atsiranda daugiau operacijų, kiekviena jų generuoja pelną ar nuostolį.

 

„Tokiu atveju jau galima kalbėti apie ekonominės veiklos požymius, ir veiklą reikia vertinti pagal individualios veiklos apmokestinimo modelį. Tai reiškia, kad gautas pajamas reikia deklaruoti, kaip individualios veiklos pajamas. Žinoma, viskas priklauso ir nuo veiklos masto, sandorių kiekio bei bendros apimties“, – patikslina pašnekovas.

 

Formuoja taisykles ir praktikas

 

D. Daugirda pasakoja, kad išlieka neaiškumų ir po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų, kuriais bandoma formuoti aiškesnę praktiką dėl individualios veiklos požymių kriptoturto srityje. Anot teisininko, svarbu įsivertinti, kaip teismai šiuo metu žiūri į individualios veiklos apibrėžimą kriptovaliutų kontekste.

 

„Jei asmuo nusiperka kriptoturto, laikui bėgant, jo vertė išauga, ir vėliau jis parduodamas tam, kad žmogus įsigytų, pvz., automobilį, nekilnojamojo turto ar kitą brangesnį daiktą, teismo požiūriu, tai nėra laikoma ekonomine ar individualia veikla, nors kriptoturtas parduodamas keliais sandoriais. Tokį vienkartinį turto realizavimą galima palyginti su laimėjimu loterijoje: turimas turtas tiesiog iškeičiamas į priimtinesnę formą (valiutą ar kitą turtą), kad būtų galima įsigyti reikalingą prekę. Šiuo atveju nuolatinio aktyvumo, kuris būdingas verslui ar ekonominei veiklai, nėra“, – komentuoja teisininkas.

 

Ir atvirkščiai: jeigu asmuo aktyviai investuoja, reguliariai prekiauja kriptoturtu ir vykdo daug operacijų, jo veikla įgauna individualios veiklos požymių.

 

„Tai reiškia, kad asmuo vykdo tikslingą, nuolatinę ir sistemingą veiklą, kuri laikoma individualia veikla ir turi būti atitinkamai apmokestinama“, – skirtumą nurodo D. Daugirda.

 

Pasakodamas apie individualią veiklą, teisininkas akcentuoja, kad yra atvejų, kai asmuo teikia paslaugas už atlygį kriptovaliuta.

 

„Tai laikoma ekonomine veikla ir reiškia, kad vedant apskaitą pajamas privaloma fiksuoti tos dienos kursu, kai buvo gautas kriptoturtas, bei konvertuoti jį į eurus. Lietuvoje mokesčiai mokami eurais, todėl, nepriklausomai nuo to, kokia forma gaunamos pajamos ar patiriama išlaidų, apskaitoje viską reikia registruoti eurais“, – teigia jis.

 

Jeigu asmuo atliko labai daug operacijų ir jas apskaityti yra itin sudėtinga, mokesčių administratorius siūlo galimybę skaičiuoti turimo kriptovieneto metinį rezultatą, t. y., palyginti jo vertę tų metų sauso 1 d. ir gruodžio 31 d. Visgi, teisininkas patikslina, kad tokios suformuotos praktikos dar nėra.

 

D. Daugirda primena, kad vedant apskaitą galima naudoti Valstybinės mokesčių inspekcijos siūlomas lenteles ir apskaitos formas, tačiau jos, teisininko nuomone, yra gana archajiškos.

 

„Pavyzdžiui, deklaravimo sistema veikia vedlio principu: žmogus suveda duomenis, o sistema automatiškai pateikia rezultatą, neatskleisdama konkrečių skaičiavimų. Tačiau galima naudoti ir lankstesnius apskaitos sprendimus, svarbiausia – aiškiai ir teisingai užfiksuoti duomenis“, – pataria jis.

 

Teisininkas pabrėžia, kad kriptoturto veikla yra nauja, apdorojamos informacijos kiekiai – didžiuliai, o įrankis, kuriame pateikiamas galutinis rezultatas, dar nėra tobulas.

 

„Todėl klientams visuomet siūlome atlikti namų darbus ir įsigilinti, kaip prieinama prie galutinio rezultato. Mokesčių administratoriui gali kilti klausimų, todėl geriau atsakymus pasiruošti iš anksto, o ne tada, kai paklaus“, – sako D. Daugirda.

 

Naujos džiunglių taisyklės

 

Teisininkas pasakoja, kad per pastarąjį dešimtmetį kriptoturtas, kurį rimti rinkos žaidėjai ilgai ignoravo, išsikovojo pripažinimą ir, plačiąja prasme, tapo alternatyva tradiciniam finansinių paslaugų paketui.

 

„Situacija primena energetikos sektoriaus pokyčius – laikais, kai jį valdė monopoliai, niekas neįsivaizdavo, kad elektrą vartotojai galės gaminti balkone. Panašūs pokyčiai vyksta ir čia – pasaulis turi persiorientuoti“, – mano D. Daugirda.

 

Pokytį aiškiai signalizuoja MiCA reglamentas, kuriuo siekiama pripažinti kriptorinką ir užtikrinti veiklos saugumą: registruoti kriptosektoriaus dalyvius, nustatyti jiems aiškias teises ir pareigas bei reikalauti būtinos informacijos.

 

„MiCA reglamentas, visų pirma, yra vartotojų apsaugos teisės aktas, kuriuo siekiama sumažinti su kriptoturto sektoriumi susijusias rizikas ir apsaugoti vartotoją nuo veiksnių, kurių jis pats negali kontroliuoti. Tai – būtina sąlyga brandžios ir patikimos ekosistemos vystymuisi“, – akcentuoja NOOR teisininkas.

 

Anot D. Daugirdos, iki šiol kriptoturto sritis daugeliu atvejų veikė tarsi „džiunglėse“: dalyviai prisiimdavo visą atsakomybę, patys turėjo įsivertinti rizikas, „pasiskiepyti“ nuo galimų grėsmių ir būti pasirengę netikėtumams.

 

„Dabar situacija keičiasi – MiCA, galima sakyti, imasi džiunglėse statyti miestą: atsiranda standartai, atsakomybės ribos ir aiškesnis veiklos modelis. Tie, kurie nori ir toliau likti nereguliuojamoje erdvėje, teoriškai gali tai daryti – kol kas egzistuoja alternatyvų. O tiems, kas pasirinks „miesto“ modelį, t. y. reguliuojamą aplinką, neišvengiamai reikės priimti bendro būvio taisykles“, – sako pašnekovas.

 

Daugiau skaidrumo

 

Nors viešojoje erdvėje kriptoturtas dažnai pristatomas per sėkmės istorijas, ši sritis reikalauja didelio žinių bagažo, atsakomybės ir gebėjimo įvertinti rizikas.

 

„Reglamentas taikomas ne pavieniams vartotojams, bet paslaugų teikėjams – t. y., tiems subjektams, kurie sudaro sąlygas kriptoturto keitimui, saugojimui ar kitai susijusiai veiklai. Jiems nustatomi aiškūs reikalavimai, įskaitant licencijavimo procedūras, informacijos kaupimą bei atsakomybę perduoti ją valstybės institucijoms, kai to reikia – pavyzdžiui, siekiant kovoti su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ar užtikrinti vartotojų apsaugą“, – primena D. Daugirda.

 

Reglamentu sukuriama informacijos apie klientus kaupimo sistema sudaro prielaidas valdžios institucijoms panaudoti šią informaciją mokesčių administravimo tikslais.

 

„Tokiu būdu skaitmeninė finansų ekosistema tampa skaidresnė, atsakingesnė ir labiau orientuota į visuomenės interesų apsaugą“, – sako pašnekovas.

 

Pasak jo, kaip žmonės natūraliai traukia į miestus, ieškodami daugiau patogumo ir mažesnės rizikos, taip ir reguliuojama finansų aplinka tampa patrauklesnė tiems, kas nori skaidrumo, saugumo ir aiškių žaidimo taisyklių.

 

„Vartotojui svarbu ne tik kaupti duomenis, bet ir suprasti jų turinį. Turint aiškius įrašus, galima pagrįstai deklaruoti pajamas arba priešingai – įrodyti, kad jų nebuvo. Svarbu būti sąžiningam: kartais tik pats žmogus žino, kad jo veikla jokios realios grąžos neatnešė. Svarbu susidaryti aiškų veiklos vaizdą, įsivertinti rezultatą ir atsakyti sau į klausimą:  uždirbau, ar ne? Tik taip galima sąmoningai ir atsakingai dalyvauti šioje ekosistemoje“, – akcentuoja D. Daugirda.

 

Visgi, jis primena, kad MiCA galioja tik Europos Sąjungoje. Be to, kiekviena valstybė narė jį įgyvendina nacionaliniu lygmeniu.

 

„Tai reiškia, kad gali būti ir tam tikrų skirtumų, priklausomai nuo vietinės reguliavimo praktikos. Lietuvoje licencijavimo pereinamasis laikotarpis baigsis per pirmąjį šių metų pusmetį, todėl artimiausiu metu paslaugų teikėjai turės prisitaikyti prie naujų veiklos sąlygų“, – pabrėžia D. Daugirda.”