Ką daro investiciniai bankininkai? Ar Europos Sąjungai reikia savo investicinio bankininko?

 

 

„Baltieji rūmai gauna savo investicijų bankininką.

 

Michaelas Grimesas, tris dešimtmečius dirbęs „Morgan Stanley“, kaip pagrindinis Silicio slėnio IPO iniciatorius, vadovauja prezidento Trumpo JAV investicijų akseleratoriui – biurui, skirtam skatinti šalies ir užsienio įmones investuoti pinigus JAV.

 

Tai yra platesnės Trumpo administracijos „Pirmiausia Amerika“ darbotvarkės, kuria siekiama atgaivinti JAV gamybą ir apdirbamąją pramonę, kartu mažinant priklausomybę nuo importo, dalis.

 

Šis vaidmuo yra naujas, ir jo sėkmė priklausys nuo to, ar įmonės norės vyriausybės pagalbos. Grimesas turės unikalų pasiūlymą įmonėms kreiptis į jį: vidinį ryšį, kad būtų galima sumažinti biurokratiją, padėti gauti leidimus ir statybvietes bei bendradarbiauti su valstybės pareigūnais, kad projektai vyktų greičiau, teigė su planais susipažinę šaltiniai.

 

Akseleratorius, prekybos sekretoriaus Howardo Lutnicko sumanymas, buvo paskelbtas Trumpo vykdomuoju įsakymu praėjusį mėnesį.

 

Akseleratorius neplanuoja pats būti investuotoju, teigia su projektu susipažinę šaltiniai. Vietoj to, planuojama, kad Grimesas teiks profesionalias paslaugas įmonėms, kurios įsipareigoja investuoti 1 mlrd. dolerių ar daugiau JAV.

 

Trumpai tariant, daugeliu atžvilgių jis elgsis, kaip profesionalus investicijų bankininkas, koks kadaise buvo – kurs sandorius ir tarpininkaus pristatymams.

 

Akceleratorius daugiausia dėmesio skirs dideliems vidaus projektams, kurių vertė viršija 1 mlrd. dolerių, teigiama vykdomajame įsakyme. Jis nebus skirtas tik technologijų įmonėms, nors yra atsakingas už Bideno administracijos priimto Lustų įstatymo, skirto paremti Amerikos puslaidininkius, įgyvendinimo priežiūrą.

 

IPO bankininkai, tokie, kaip Grimesas, atlieka užduotį, panašią į tą, kurią jis atliks Vašingtone. Kai įmonės pradeda prekiauti akcijomis viešai, jos turi įtikinti viešuosius investuotojus įsigyti jų verslo dalių.

 

Bankininkai padeda vadovams tobulinti savo pardavimo pasiūlymus ir supažindina su fondų valdytojais, kurie išrašo didžiausius čekius.

 

Pastaraisiais dešimtmečiais niekas nebuvo sėkmingesnis už Grimesą, vykdant technologijų įmonių pirminius viešus siūlymus. „Facebook“, „Uber Technologies“ ir „Google“ buvo jo klientai. Jis buvo žvaigždė, daugelį metų ištikima „Morgan Stanley“.

 

Savo karjerą jis pradėjo 10-ajame dešimtmetyje, vadovaujamas Franko Quattrone'o. Kai Quattrone'as paliko banką ir perėjo į „Deutsche Bank“, Grimesas liko.

 

Grimesas stengėsi įsiteikti vadovams, įrodydamas, kad naudojasi jų technologijomis.

 

Prieš „Facebook“ 2012 m. IPO, Grimesas valandų valandas žaidė, socialinės žiniasklaidos platformoje žaidžiamą, žaidimą „FarmVille“.

 

Prieš „Uber“ 2018 m. IPO, Grimesas dirbo papildomą darbą – „Uber“ vairuotoju. Pasak bendrovės patarėjo, „Uber“ automobilius vairavo ir kiti bankininkai, tačiau Grimesas buvo rimčiausias, atvykdamas į susitikimus su gausiais užrašais, kuriuos buvo užsirašęs, važinėdamas po San Franciską.

 

Grimesas turi kompiuterių inžinerijos išsilavinimą, kuris taip pat padėjo padaryti įspūdį technologijų klientams. Kai Larry Page'as atrado Grimeso inžinerijos talentą per „Google“ IPO ankstyvaisiais metais, Page'as netikėjo, kad Grimesas pasirinko bankininkystę, o ne inžineriją, teigia vienas, su birža susipažinęs, asmuo.

 

„Jis nekalba kaip bankininkas. Jis nėra gudrus“, – sakė Ericas Riesas, ilgalaikės vertybinių popierių biržos įkūrėjas, su kuriuo susipažino per bendrą draugą. „Jis žavus savotišku keistu būdu.“

 

 

Nors Grimeso žvaigždė augo, kiti bankai bandė jį atimti iš „Morgan Stanley“, teigė su jo vadovavimu susipažinę šaltiniai.

 

 

„Morgan Stanley“ vadovybė suteikė jam laisvę valdyti savo verslą. Kiti bankininkai paprastai būdavo įtraukiami į valdymo komitetus ir dalyvaudavo visos įmonės strategijoje, tačiau Grimesas laikėsi savo IPO darbo.

 

 

Šiais metais Grimesas buvo įtrauktas į vyriausybę, iš dalies dėl savo ryšių su Elonu Musku, kuris tapo Trumpo artimiausio rato dalimi.

 

 

Grimeso santykiai su Musku tęsiasi daugelį metų, ir jis atliko svarbų vaidmenį, kai Muskas 2022 m. nusprendė įsigyti „Twitter“.” [1]

 

Europos Sąjungai toks žmogus nereikalingas, nes neturime mes nei Trumpo, nei Musko. Ruošiamės gaminti ir sandėliuoti artilerijos sviedinius. Tam proto nereikia.

 

1. U.S. News: Star Banker Takes New Role Leading Invest-in-U.S. Push --- Michael Grimes will helm office that aims to help big projects cut through red tape. Driebusch, Corrie.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 25 Apr 2025: A5.

What Investment Bankers Do? Does European Union Need Its Own Investment Banker?

"The White House is getting its own investment banker.

Michael Grimes, who spent three decades at Morgan Stanley as Silicon Valley's top IPO rainmaker, is helming President Trump's U.S. Investment Accelerator, an office to encourage domestic and foreign companies to invest money in the U.S.

It is part of the Trump administration's broader "America First" agenda that aims to reinvigorate U.S. production and manufacturing, while reducing reliance on imports.

The role is a new one and its success will hinge on whether companies want the government's help. Grimes will have a unique pitch for companies to come to him: An inside line to cut through red tape, help with permits and construction sites and work with state officials to get projects moving faster, people familiar with the plans said.

The Accelerator, a brainchild of Commerce Secretary Howard Lutnick, was announced in an executive order from Trump last month.

The Accelerator doesn't plan to be an investor itself, according to people familiar with the project. Instead, the plan is for Grimes to provide white-glove service to companies that commit to investing $1 billion or more in the U.S.

In short, in many ways he will act like the professional investment banker he once was, dreaming up deals and brokering introductions.

The Accelerator will focus on large domestic projects above $1 billion, according to the executive order. It won't be solely aimed at technology companies, though it is responsible for overseeing the implementation of the Chips Act that the Biden administration passed to support American semiconductors.

IPO bankers such as Grimes perform a task not unlike what he will be doing in Washington. When companies go public, they must persuade public investors to purchase pieces of their business.

Bankers help executives hone their sales pitches and make introductions to the fund managers who write the biggest checks.

No one had more success than Grimes in landing the initial public offerings of tech companies in recent decades. Facebook, Uber Technologies and Google were all clients. He was a star who remained loyal to Morgan Stanley blue for years.

He got his start in the 1990s under the tutelage of Frank Quattrone. When Quattrone left the bank for Deutsche Bank, Grimes remained behind.

Grimes worked to ingratiate himself with chief executives by proving he used their technology.

Ahead of Facebook's 2012 IPO, Grimes played FarmVille, a game on the social-media platform, for hours.

Before Uber's 2018 IPO, Grimes took up a side job as an Uber driver. Other bankers drove Ubers too, according to an adviser to the company, but Grimes was the most serious, showing up to pitch meetings with the copious notes he had taken during his time driving around San Francisco.

Grimes has a background in computer engineering that also helped impress tech clients. When Larry Page discovered Grimes's engineering chops during Google's IPO in the early aughts, Page was incredulous that Grimes chose banking over engineering, according to one person familiar with the exchange.

"He doesn't talk like a banker. He isn't slick," said Eric Ries, founder of the Long-Term Stock Exchange who met him through a mutual friend. "He's charming in a dorky way."

While Grimes's star grew, other banks tried to steal him away from Morgan Stanley, people familiar with his tenure said.

Morgan Stanley's management gave him freedom to run his business. Other bankers would typically be added to management committees and involved in firmwide strategy, but Grimes stuck to his IPO job.

Grimes was drawn into the government this year, in part because of his connection to Elon Musk, who has become part of Trump's inner circle.

Grimes' relationship with Musk goes back years and he played a key role when Musk decided to acquire Twitter in 2022.” [1]

 

The European Union doesn't need such a person, because we don't have Trump or Musk. We are preparing to produce and stockpile artillery shells. That doesn't require intelligence.

 

1. U.S. News: Star Banker Takes New Role Leading Invest-in-U.S. Push --- Michael Grimes will helm office that aims to help big projects cut through red tape. Driebusch, Corrie.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 25 Apr 2025: A5.

Pasiektas svarbus duomenų perdavimo etapas

 

„Mokslininkai, naudodami įprastus kompiuterius ir šviesolaidinius kabelius, kvantinę informaciją persiuntė rekordinį 158 mylių atstumą.

 

Tai pirmas kartas, kai koherentinis kvantinis ryšys – itin saugus duomenų perdavimo būdas – buvo pasiektas, naudojant esamą telekomunikacijų infrastruktūrą be brangaus kriogeninio aušinimo, kuris paprastai reikalingas.

 

„Mūsų įranga veikė šalia šviesolaidžių, kuriuos naudojame įprastam ryšiui, tiesiogine prasme palaidotų po keliais ir traukinių stotimis“, – sakė Mirko Pittaluga, fizikas ir pagrindinis trečiadienį žurnale „Nature“ paskelbto tyrimo, kuriame aprašomas darbas, autorius.

 

Technologijos integravimas į esamą infrastruktūrą, naudojant daugiausia standartinę įrangą yra labai svarbus, siekiant išplėsti kvantinio ryšio prieinamumą ir jo naudojimą, šifruojant informaciją, siekiant saugesnio duomenų perdavimo, teigia keli fizikai ir inžinieriai, kurie nedalyvavo tyrime.

 

„Tai beveik toks realus pasaulis, kokį tik galima įsivaizduoti“, – sakė Davidas Awschalomas, Čikagos universiteto fizikos ir molekulinės inžinerijos profesorius, kuris nedalyvavo naujame darbe. „Tai įspūdinga, gana graži demonstracija.“

 

Klasikinė skaitmeninė informacija internetu perduodama vienetais, vadinamais bitais, kurių fiksuotos vertės yra 1 arba 0. Tuo tarpu kvantinė informacija perduodama kubitais, kurie gali saugoti kelias vertes vienu metu, todėl kvantinis ryšys yra saugesnis.

 

Pitaluga ir jo kolegos iš „Toshiba Europe“ siuntė kvantinę informaciją iš įprastų kompiuterių, prijungtų prie telekomunikacijų tinklo duomenų centruose Vokietijos miestuose Kelyje ir Frankfurte, ir perdavė ją per detektorių trečiame duomenų centre, esančiame maždaug pusiaukelėje tarp jų Kirchfelde. Trijų vietų sistema leido grupei padidinti pranešimų siuntimo atstumą daugiau, nei 150 mylių – nepertraukiamą atstumą, kuris kada nors buvo pasiektas tik laboratorinėje aplinkoje.

 

Dirbant tokiais atstumais, pasak Awschalomo, kvantinė informacija gali būti siunčiama per ištisas didmiesčių zonas arba tarp netoliese esančių miestų, todėl tai naudinga ligoninėms ir kitoms įstaigoms, kurioms saugus ryšys yra nepaprastai svarbus.

 

Kitos grupės Jungtinėje Karalystėje ir JAV, įskaitant Pensilvanijos universiteto tyrėjus, taip pat dirba, siekdamos padidinti, kvantinio ryšio pasiekiamus, atstumus.

 

Pittaluga teigė, kad jo komandos darbas yra labai svarbus, sprendžiant problemą, kaip apsaugoti jautrius duomenis nuo įsilaužėlių.

 

Šiandien banko išrašai, sveikatos įrašai ir kiti, internetu perduodami, duomenys yra apsaugoti, naudojant matematiškai suformuluotus šifravimo raktus. Šie raktai yra vienintelė priemonė atrakinti duomenis ir apsaugoti juos nuo kibernetinių vagių. Įprastiems kompiuteriams šių raktų nulaužimas užtrunka nepraktiškai ilgai, tačiau kvantiniai kompiuteriai gali atlikti šią užduotį, o jiems tampant galingesniems, šifravimo raktai tampa pažeidžiami atakoms.

 

„Visą reikšmingą informaciją, esančią internete, galima pasiklausyti, įrašyti ir išsaugoti ateinantį dešimtmetį, o iššifruoti galima po daugelio metų“, – teigia Premas Kumaras, elektrotechnikos ir kompiuterių inžinerijos profesorius Šiaurės vakarų universitete, kuris nedalyvavo naujame darbe. „Tai vadinama „rinkti dabar ir iššifruoti vėliau“.

 

Pasak Pittaluga, vienas iš būdų išspręsti šią problemą yra kvantinė kriptografija, kuri remiasi kvantinės mechanikos fizika, o ne matematiniais algoritmais šifravimo raktams generuoti.

 

„Tikimybė, kad jie galės atkurti kvantinio rakto, kurio reikia norint iššifruoti informaciją, atvirkštinę inžineriją, yra nykstamai maža“, – teigia Awschalom.

 

Tačiau norint naudoti kvantinio šifravimo raktus, juos reikia sėkmingai paskirstyti reikšmingais atstumais – užduotis, kuri dešimtmečius trukdė tyrėjams už laboratorijos ribų.

 

Interneto ir telekomunikacijų infrastruktūra pagrįsta optinėmis skaidulomis, kurios perduoda šviesos impulsus, kuriuose yra fotonų. Klasikiniai informacijos bitai siunčiami, kaip vienas šviesos impulsas, nešantis dešimtis milijonų fotonų. Kvantinė informacija siunčiama vieno fotono pakuotėje.

 

Norint efektyviai aptikti pavienius fotonus, paprastai reikia superlaidžių detektorių, kurie turi būti kriogeniškai aušinami, naudojant skystą helį, iki itin žemos temperatūros, todėl ši technologija yra brangi.

 

Pittaluga ir kolegos iš „Toshiba“ šią problemą išsprendė, naudodami pigesnius detektorius, vadinamus lavinų fotodiodais, kurie kainuoja mažiau ir gali veikti kambario temperatūroje arba šiek tiek žemesnėje.“ [1]

 

1.  U.S. News: Milestone Hit in Transmission of Data. Woodward, Aylin.  Wall Street Journal
 , Eastern edition; New York, N.Y.. 24 Apr 2025: A2.

Milestone Hit in Transmission of Data

"Scientists have sent quantum information across a record-breaking 158 miles using ordinary computers and fiber-optic cables.

It is the first time coherent quantum communication -- an ultrasecure means of transmitting data -- has been achieved using existing telecommunications infrastructure, without the expensive cryogenic cooling that is typically required.

"Our equipment was running alongside the fibers that we use for regular communication literally buried underneath the roads and train stations," said Mirko Pittaluga, a physicist and lead author of a study published Wednesday in Nature describing the work.

Integrating the technology into existing infrastructure using largely off-the-shelf equipment is key to expanding the accessibility of quantum communication and its use in encrypting information for more secure transmission of data, according to multiple physicists and engineers who weren't involved in the study.

"This is about as real-world as one could imagine," said David Awschalom, a professor of physics and molecular engineering at the University of Chicago who wasn't a part of the new work. "It's an impressive, quite beautiful demonstration."

Classical digital information is communicated over the internet in units known as bits that have fixed values of 1 or 0. In contrast, quantum information is transmitted in qubits, which can store multiple values at once, making quantum communications more secure.

Pittaluga and his colleagues at Toshiba Europe sent quantum information from regular computers hooked into the telecommunications network at data centers in the German cities of Kehl and Frankfurt, relaying them through a detector at a third data center roughly midway between them in Kirchfeld. The three-location setup enabled the group to extend the distance the messages were sent more than 150 miles, an uninterrupted distance only ever achieved in a laboratory environment.

Working at these types of distances, Awschalom said, means that quantum information could be sent across entire metropolitan areas or between nearby cities, making it useful for hospitals and other institutions, for which secure communications are paramount.

Other groups in the U.K. and U.S., including researchers at the University of Pennsylvania, are also working on extending the distances achievable by quantum communication.

Pittaluga said that his team's work is critical to solving the problem of keeping sensitive data out of the reach of hackers.

Today, bank statements, health records and other data transmitted online are protected using mathematically formulated encryption keys. These keys are the only means of unlocking the data, keeping it secure from cyber thieves. For conventional computers, breaking these keys takes an impractically long time, but quantum computers are up to the task, and as they become more powerful, encryption keys become vulnerable to attack.

"Anything meaningful that's over the internet can be tapped, recorded and saved for the next decade, and can be decrypted years later," according to Prem Kumar, a professor of electrical and computer engineering at Northwestern University, who wasn't a part of the new work. "It's what's called harvest now and decrypt later."

One means of fixing this problem, Pittaluga said, is through quantum cryptography, which relies on the physics of quantum mechanics rather than mathematical algorithms to generate encryption keys.

"The likelihood of them being able to reverse engineer a quantum key, which is the number you would need to decrypt your information, is vanishingly small," according to Awschalom.

But to use quantum encryption keys, you have to successfully distribute them across meaningful distances, a task that has stymied researchers outside the lab for decades.

Internet and telecom infrastructure are based on optical fibers that carry pulses of light containing photons. Classical bits of information are sent as a single impulse of light carrying tens of millions of photons. Quantum information is sent in a package of a single photon.

Efficiently detecting single photons usually requires superconducting detectors that must be cryogenically cooled, using liquid helium, to super low temperatures, making the technology expensive.

Pittaluga and colleagues at Toshiba got around this by using cheaper detectors known as avalanche photodiodes, which cost less and can run at or just below room temperature." [1]

1.  U.S. News: Milestone Hit in Transmission of Data. Woodward, Aylin.  Wall Street Journal
 , Eastern edition; New York, N.Y.. 24 Apr 2025: A2.